Moderni „Lietuvos geležinkelių“ valdžia visus maitina pažadais, bet ar ilgai būsime sotūs?

Bendrovės „Lietuvos geležinkelių“ (LG) nutylėti faktai nereiškia, kad jie neegzistuoja. Apie krovinių vežimą, pelną, apie eismo įvykius ir jų priežastis pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo kalbėta. Tačiau daugelis dalykų lieka nutylėti, nes nėra patogūs, o apie kai kuriuos pasikalba patys darbuotojai, bet tik puse lūpų, ne viešai. Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijoje (LSDD) apsilankęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška ne į visus klausimus turėjo atsakymus. Negali žmogus visko žinoti. Bet maitinami vis tuo pačiu neva skaidrumo ir modernumo „viralu“ daromės nebepatiklūs. Ir ne be reikalo.

Susidaro įspūdis, kad LG deklaruojami pelnai pasiekti neatnaujinant infrastruktūros, tai reiškia, kad prastėja įmonės techninė būklė ir rizikuojama eismo saugumu. Valstybės kontrolės ataskaitoje minima, kad pradelstas ne vienas kapitalinis remontas, o tai dvigubina infrastruktūros priežiūros ir eksploatacijos sąnaudas. Nekalbama viešai, kad LG IT sistemų palaikymo paslaugos yra pasibaigusios. Ar naujos sutartys sudarytos?

Dirbantiems LG specialistams trūksta gebėjimų, įmonė nevaldo IT sistemų išeities kodų, dėl ko pilnavertis sistemų palaikymas yra neįmanomas. Visa tai kelia tiesioginį pavojų eismo saugumui. Į viešumą iškilo incidentas, kai praėjusių metų rudenį sutriko LG Eismo valdymo centro veikla ir kurį laiką traukinių eismas visoje Lietuvoje buvo sustabdytas. Klausiamas, ar žino, kokios buvo šio sutrikimo priežastys, LG vadovas Mantas Bartuška tiesiai į klausimą nesugebėjo atsakyti.

Naujoji vadovybė ir darbuotojai įdiegę savo europinę finansinės apskaitos sistemą puikiai žongliruoja skaičiais, tačiau priimami sprendimai verčia abejoti jų kompetencija. Pavyzdžiui, socialinėse medijose ir žiniasklaidoje reklamuoti bandomieji važiavimai 160 km/h greičiu buvo atliekami ruože Vilnius–Kaunas. Geležinkelio infrastruktūra šiame ruože nėra pritaikyta tokiems greičiams. Ar važiavimai buvo vykdomi su Geležinkelių transporto inspekcijos leidimais, su suderintais bandymo planais? Tikėtina, kad be leidimų. Bandymai buvo nutraukti techniniams specialistams atsisakius juose dalyvauti, nes jie rizikavo savo gyvybe. Apie tai neformaliai buvo informuota Geležinkelio transporto inspekcija, kuri savo ruožtu pareikalavo paaiškinimų iš LG. Pakeitus inspekcijos vadovą, tolimesnis tyrimas buvo nutrauktas.

Kitas pavyzdys – kelių būklės prastėjimas, siekiant pademonstruoti išpūstą pelną. Iki 2017 kelių priežiūros ir remonto darbus vykdė keturi infrastruktūros filialai, kuriuose dirbo per 2000 darbuotojų. Optimizacijos reikėjo, bet gal ne tokio mąsto. Tik apie 70 darbuotojų perėjo iš Infrastruktūros filialų į bendrovę Geležinkelio tiesimo centras (GTC), su kuria nuo 2017 m. birželio buvo sudarytas 72 mln. eurų sandoris. GTC liko

500 darbuotojų, kiti buvo arba perkelti dirbti į kitus LG padalinius, bet dauguma, gavę kompensacijas, paliko bendrovę. Dėl nuolatinio lėšų trūkumo ir nevykdomų technikos remontų GTC valdoma technika nenaudojama. Kelių priežiūra vykdoma rankiniu būdu, kurio kaina gerokai išauga, o efektyvumas menkesnis negu naudojant specializuotą geležinkelių remonto ir priežiūros techniką. Žinoma, specialistai galėtų paaiškinti plačiau, bet apie tai kalbėti viešai nėra įprasta ir vargu ar būtų norinčių.

Tik pats generalinis direktorius galėtų atsakyti, ar jo nurodymu vykdant darbuotojų atrankas pirmenybė teikiama darbuotojams neturintiems patirties geležinkelių transporte. Taip bijoma senųjų darbuotojų, kad nepaisoma jų žinių ir patirties, ar taip imituojama, jog atsikratoma „praeities“? Eiliniai darbuotojai mato, kad kai kurios atrankos yra daugiau imituojamos, o naujieji vadovai neretai patys susiję buvusiais darbiniais santykiais energetikos bendrovėse ar giminystės ryšiais.

Ribas siekia ir sumažintas personalas, reikalingas kasdienei geležinkelių priežiūrai, tai lemia darbuotojų traumas ir net žūtis. Turbūt žiūrėdami žmonėms į akis, vadovai galėtų atsakyti, ar tiesa, kad 2017–2018 metais LG darbo metu buvo traumuoti arba žuvo kelis kartus daugiau darbuotojų nei per 2000–2017 metus?

Darbuotojai bijo kalbėti, tyli ir profsąjungos, bet tarpusavyje pasišneka, kad sukurta baimės atmosfera bendrovėje. LG likusieji dirbti specialistai bijo išsakyti savo nuomonę. O tuo tarpu situacija eismo saugumo atžvilgiu prastėja.

Kolegos, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos atstovai, po susitikimo su susisiekimo ministru ir ministerijai pavaldžių įmonių vadovais viešai jau išsakė argumentais pagrįstą nuomonę, kad nauji LG projektai, panašu, labiau nukreipiami ne į įmonės modernizavimą, o į momentinį pelno maksimizavimą ir viešuosius ryšius. O kaip vykdomi realūs viešieji pirkimai? Ar neegzistuoja reali ES paramos nepanaudojimo rizika, kuri gali nulemti šimtamilijoninės paramos grąžinimą? Kaip bus su geležinkelio elektrifikavimu? Esame maitinami pažadais, kad viskas vyksta pagal planą. Tik ar ilgai būsime sotūs?