Naujienos

2017/03/30 | KANDIDATAS Į LSDP PIRMININKUS A. SKARDŽIUS ATSAKO Į KANDIDATAMS PATEIKTUS KLAUSIMUS

Partijos, kurios negali būti LSDP koalicijos partnerėmis. Kodėl?

Tikėtina, kad ir ateityje parlamentinėmis partijomis išliks socialdemokratai, liberalai, konservatoriai bei kuri nors populistinė protesto partija. Greičiausiai, vieniems socialdemokratams nepakaks balsų suformuoti valdančiąją daugumą ir vyriausybę. Teks ieškoti koalicijos partnerių atitinkančių mūsų programines nuostatas. Mūsų kairiąsias ideologines  nuostatas labiausiai atitinka konservatoriai. Su jais turime nemažai sąlyčio taškų. Tačiau istorinė priešprieša kylanti dar iš sovietinių laikų tokią koaliciją daro neįmanomą. Be to, tokia koalicija būtų nepriimtina ir mūsų elektoratui.  Taip pat sunku įsivaizduoti koaliciją ir su liberalais, kuriems svetimas solidarumas, subalansuoti darbo santykiai, progresiniai mokesčiai. Pasirinkimas lieka labai ribotas – populistinės protesto partijos, kurios sutiks įgyvendinti socialdemokratų programą.

Socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė Lietuvoje auga. Ko nepadarė LSDP ir ką dar galėtų padaryti?

Socialinės atskirties ir pajamų nelygybės Lietuvoje augimas –  tai,  visų pirma, vyriausybių vykdytos netinkamos fiskalinės politikos, balansuojančios biudžetą, bet ne ekonomiką, kaip turėtų būti, rezultatas. Tai ir neatsakingos skolinimosi politikos padarinys. Prie to prisidėjo ir biudžeto naudojimas abejotiniems valstybės įsipareigojimams ir projektams įgyvendinti.

Turime susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir teisingumu. Privalome prisiimti politinę lyderystę atstatant  mokesčių pusiausvyrą visuomenėje, įvedant progresinius mokesčius, subalansuojant darbo santykius, suvaldant korupciją ir šešėlinę ekonomiką, įtvirtinant skaidrų ir efektyvų valstybės turto ir viešųjų finansų valdymą. Bazinės pajamos visiems privalo tapti LSDP vykdomos  valstybės politikos ir ekonomikos ateities prioritetiniu tikslu.

Šių prioritetų įgyvendinimas atstatys socialinį teisingumą, sudarys galimybę papildomas  biudžeto  pajamas  nukreipti socialinių investicijų tokių kaip švietimas, sveikatos apsauga, socialinė gerovė   didinimui bei skurdo ir socialinės atskirties mažinimui. 

Kodėl LSDP prarado didžiuosius miestus?

Turime pripažinti – nesuspėjome su besikeičiančia visuomene. Užaugo jaunų žmonių karta nepriklausomoje Lietuvoje. Didmiesčiuose elektoratas kitoks nei regionuose, čia daugiau akademinio jaunimo, verslo, kultūros, mokslo atstovų. Gręžiojomės į praeitį ir neturėjome aiškios partijos vizijos bei tikslų orientuotų į didžiųjų miestų rinkėją. Trūko lyderių, charizmatiškų asmenybių, galinčių  patraukti išrankaus miesto rinkėjo dėmesį. Jis pasigedo socialiai teisingos ir kasdienėms problemoms dėmesingos politikos. Užuot aiškiai, drąsiai atstovavę kairiosios politikos vertybes, neretai jam brukome svetimas – liberalias idėjas. Neigiamą įtaką rinkimų rezultatams turėjo užsitęsę nesutarimai skyriuose, vidinė kova dėl valdžios, susiskaldymas į priešiškas stovyklas, gremėzdiška ir nevaldoma skyrių struktūra. Rinkimų sąrašo formavimo principai darė jį nepatrauklų. Galima atkreipti dėmesį ir į nepatrauklią rinkiminę kampaniją bei nepakankamą jos finansavimą.

Jūsų požiūris į vaikų globos namus, ar reikia juos naikinti?

Suprantama, kad vaikui geriausia augti visavertėje šeimoje. Pedagogikos mokslas tai seniai įrodė.  Tačiau niekur nepabėgsime nuo realybės – Lietuvoje  tūkstančiai vaikų, kuriems reikalinga globa. Ar   įmanoma surasti tiek šeimų, kurios priimtų visus globotinius?  Manau, kad ne, todėl pulti uždarinėti globos namus,   neturint tvirtos alternatyvos, o visuomenei  vis dar vengiant globoti ne savo vaikus, ypač su negalia –ankstoka.

Valstybės pareiga užtikrinti, kad su vaikais būtų elgiamasi teisingai, saugomos jų teisės, nepriklausomai nuo to kur jie gyventų. Turime ieškoti šeimynų galinčių rūpintis vaikais ir joms padėti,  tačiau jų irgi būna visokių.  Lietuvoje turime nemažai globos namų draugiškų vaikui, kuriuose užauga geri žmonės pasiruošę savarankiškam gyvenimui. Esu už nedidelius šeimyninio tipo globos namus, kur vaikui  skiriamas pakankamas dėmesys, domimasi kuo jis gyvena, kokie jo rūpesčiai ir džiaugsmai. Juose vaikai gyvena šeimyniniu principu – broliai, seserys kartu.

Noriu atkreipti dėmesį, kad globos namuose daug vaikų, kurie nėra našlaičiai – turi abu tėvus, todėl manau, kad valstybė privalo daugiau investuoti į šeimas, padėti socialinių įgūdžių stokojančioms ar sunkiai besiverčiančioms. 

Kaip bendrauti ir bendradarbiauti su Rusija?

Rusija Europos Sąjungai yra viena svarbiausių valstybių su kuria sieja labai tamprūs ekonominiai ryšiai. ES iš Rusijos importuoja 40 proc. dujų ir 30 proc. naftos. Lietuvai Rusija taip pat išlieka didžiausia prekybinė partnerė ir ketvirtoji prekybinė partnerė ES.

Tačiau po Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje pradžios ES pademonstravo vieningą poziciją ir įvedė labai aiškias sankcijas Rusijai, kurių tikslas nėra nubausti, tačiau daryti įtaką jos elgesiui ir politikai kaimynių atžvilgiu. Tik vieningi galime būti galingi ir įtakingi.

Suprantama, tikėtis jog staiga pakeisime Putino vykdomą politiką, nereikėtų tikėtis. Tačiau panašiai mąstantiems  Rusijos piliečiams, kurie išpažįsta bendrąsias europines  vertybes, privalome būti pavyzdžiu, demonstruodami mūsų pilietinį brandumą, nepasiduodami manipuliacijoms ir dezinformacijai. Privalome padėti  demokratiškai mąstantiems Rusijos piliečiams, kurie norėtų matyti savo valstybę einančią taikos ir demokratijos keliu. Kurie norėtų, kad ES būtų tuo pavyzdžiu Rusijai kuriant tvarų ekonominį, socialinį, politinį valstybės modelį.

Tikiu, kad ateis laikas, kai Lietuvos ir Rusijos santykiai bus pagarbūs, konstruktyvūs ir abipusiai naudingi.

Pasiūlykite bent tris būdus, kaip sumažinti korupciją?

Korupcija daro didelę žalą ekonomikai ir visuomenei, pakerta piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis. Ji kenkia efektyviam viešųjų finansų tvarkymui ir konkurencijai, socialiniam teisingumui bei teisinės valstybės principams.

Veiksmingos priemonės korupcijai mažinti galėtų būti:

–       visuotinis turto ir pajamų deklaravimas;

–       išlaidų deklaravimas vadovams dirbantiems valstybės tarnyboje;

–       lobistinės veiklos skaidrinimas ir jos teisinio reglamentavimo tobulinimas;

–        griežtinti renkamų pareigūnų baudžiamąją atsakomybę už korupcines nusikalstamas veikas;

–       drausti nuteistiems už korupcinį nusikaltimą pareigūnams vėl eiti pareigas valstybės tarnyboje;

–       prevencinių mechanizmų sukūrimas, susijęs su neteisėtu partijų finansavimu, balsų pirkimu ir kitokių formų nederamo poveikio rinkėjams darymu;

–       aukštų skaidrumo standartų įgyvendinimas bei vidaus ir išorės kontrolės mechanizmų sukūrimas viso viešųjų pirkimų proceso ir sutarties vykdymo laikotarpiui;

–       korupcijos rizikos vertinimo mechanizmų ir veiklos strategijų sukūrimas, skirtas konkretiems sektoriams, tokiems kaip mokesčių administravimas, muitinė, energetikos sektorius, transportas, statyba, sveikatos priežiūra ir t.t.;

–       specializuotos kovos su korupcija tarnybos sukūrimas darbui su teismais ir prokuratūra dėl jų sąžiningumo ir nepriklausomumo nagrinėjant korupcijos bylas;

–       skaidrinti valdžios institucijų ir valstybės  valdomų įmonių veiklą joms skirstant lėšas ir perkant paslaugas. Užtikrinti, kad jų metinės finansinės ataskaitos ir balansai būtų skelbiami realiuoju laiku vartotojams patogiu formatu, įskaitant išsamią informaciją apie viešųjų darbų ir paslaugų kainas;

–       stiprinti baudžiamojo persekiojimo mechanizmus, susijusius su galimu valstybės įmonių ir bendrovių kyšininkavimu užsienyje.

Vienas iš svarbiausių kovos su korupcija principų – korupcijos prevencija. Skaidrumo politika, atvirumas, sąžiningumo kultūrą ir informacijos laisvė viešajame sektoriuje gali tapti veiksminga korupcijos prevencijos priemone bei padėti atskleisti padarytus pažeidimus.

Ką LSDP turėtų padaryti, siekiant užtikrinti LGBT bendruomenės teise?

LSDP kaip kairiajai  politinei jėgai lygių teisių įgyvendinimo politika yra viena iš prioritetinių sričių. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos požiūris į LGBT bendruomenę stipriai pasikeitė. Lietuva artėja prie valstybių, kuriose šių asmenų teisių apsaugai skiriamas didelis dėmesys. Visuomenėje  atsirado pagarba, tolerancija ir suvokimas, kad tos pačios lyties asmenų poroms būdingi tie patys emociniai ir praktiniai poreikiai, kaip ir skirtingų lyčių poroms. Tačiau reikia pripažinti, kad LGBT bendruomenės nariai dar negali jaustis pilnaverčiais Lietuvos visuomenės nariais. LSDP siekdama užtikrinti LGBT bendruomenės teises, turi prisiimti lyderystę kovojant  su homofobijos apraiškomis, remti šių bendruomenių susirinkimų ir asociacijų laisves. Rodyti didesnį aktyvumą gerinant visuomenės suvokimą šios bendruomenės atžvilgiu. Turime tobulinti teisinį reglamentavimą dėl LGBT teisių į lyties keitimą, operacijų bei hormoninio gydymo išlaidų dengimą. Privalome įteisinti LGBT partnerystę.  

Ar pritartumėte siūlymams: pailginti mokslo metus atostogų sąskaita ir paankstinti pirmokų amžių?

Neįtikėtinu greičiu besikeičiant ir modernėjant technologijoms, privalome jau šiandien galvoti kaip mes gyvensime pasaulyje, kuriame dominuos kūrybiškumas ir intelektas. Tai priklausys nuo šios dienos pasirengimo. Esama švietimo sistema nebeatitinka nūdienos poreikių. Manau, kad mokslo metų prailginimas diskutuotinas klausimas. Tačiau ugdymo kokybė negerės jei nebus keičiamos ugdymo programos. Mūsų vaikai, norėdami užsitikrinti solidžias pajamas gyvenimui, turi išmokti tai, ko negalės atlikti mašinos ateityje. Dėl šių priežasčių jau šiandienos švietimo sistema turi mokiniams suteikti žinias ir įgūdžius, kurių jiems prireiks po 12 metų, baigus mokyklą. Ypatingą dėmesį turime skirti mokytojų rengimui ir jų darbo sąlygų užtikrinimui, nes tik kūrybingas, globaliai ir novatoriškai mąstantis mokytojas gali parengti ateities lūkesčius atitinkantį mokinį. Šių dienų mokytojai turi išmokyti mąstymo, kuris padės prisitaikyti ir jaustis patogiai greitai besikeičiančiame pasaulyje, turime ugdyti mokinių verslumą ir kūrybiškumą.

Dėl pirmokų amžiaus, manau, kad tikrai galima paankstinti pirmokų amžių. Tam turi būti pasirengusios mokyklos bei mokymo programos pritaikytos šešerių metų amžiaus vaikams. Privalome sukurti į kūrybiškumą orientuotą švietimo sistemą.

Pirmieji LSDP pirmininko darbai per pirmąjį mėnesį, būtinai išrikiuokite pagal svarbą.

  1. Naujos derybos dėl valdančios koalicijos.
  2. Partijos finansų auditas.
  3. Sutartis su viešųjų ryšių kompanija.
  4. Partijos  vieningo komunikacijos centro įsteigimas centrinėje būstinėje.
  5. Įvertinti centrinės būstinės veiklą, vadybinius gebėjimus ir žmogiškuosius išteklius.
  6. Paskirti partijos atsakingąjį sekretorių.
  7. Pertvarkyti frakcijos Seime veiklą.
  8. Su skyrių pirmininkais aptarti partijos veiklos organizavimo prioritetus.
  9. Pradėti partijos struktūros valdymo reformą.
  10. Pradėti konsultacijas su socialiniais partneriais.

Kodėl LSDP limpa „nomenklatūrinės partijos“ etiketė, kaip to išvengti?

Politinės nomenklatūros praktika įsigaliojo sovietmečiu. Nomenklatūrai priklausantys žmonės sudarė privilegijuotą sovietinės Lietuvos valdininkų sluoksnį. Tačiau 1990m. Lietuvos Komunistų partija –  LKP, peržiūrėjusi ideologiją,  pakeitusi pavadinimą į Lietuvos demokratinę darbo partiją  – LDDP, aktyviai įsijungė į nepriklausomos Lietuvos politinį gyvenimą. 2001 m. sausį, po sėkmingų Seimo rinkimų, LDDP ir LSDP susivienijo į vieningą, stiprią  su kairiąja ideologija politinę jėgą  –  LSDP. Tai buvo išties padarytas sėkmingas reorganizacijos veiksmas, rodantis išmanų gebėjimą atsinaujinti.

 Tačiau Lietuvos žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, socialdemokratai vis dar išlieka  lyg sąsaja su komunistais  kaip atpažinimo ženklas tarp kitų politinių partijų. Prie mums klijuojamos nomenklatūrinės partijos etiketės  prisideda ir „nepriklausoma“ žiniasklaida formuodama nuomonę, kad mums rūpi tik postai, pinigai ir savi partiečiai, o ne rinkėjai. Kai kurie politologai  mus taip pat bando gretinti su nomenklatūrine, biurokratine, tik sau naudos siekiančia partija.

Pasikeitė gyvenimas –pasikeitė ir LSDP. Laikui bėgant partija reabilitavosi ir šiandien turime stiprią,  su kairia ideologija politinę jėgą. Todėl turime būti tvirti ir solidarūs tiek partijos viduje, tiek išorėje, demonstruojant pavyzdį kaip skaidrios, atviros, principingos  bei atsakingos politinės jėgos. Tą turime aiškiai pasakyti savo rinkėjams ir įrodyti savo darbu.

Plačiau
2017/03/02 | Kandidato į LSDP pirmininkus A. Skardžiaus kreipimasis į bendrapartiečius

Mieli bičiuliai,

Valstybė kuriama žmonių ir privalo tarnauti jiems. Seimo rinkimai parodė, kad žmonės nusivylė mūsų partijos vykdyta politika. Turime atsitiesti, persitvarkyti ir susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą valstybe bei socialdemokratijos idėja.

Privalome kurti socialiai atsakingą valstybę, principingai laikantis kairiosios politikos vertybių: solidarumo, socialinio teisingumo, lygybės, demokratijos.

Veiklos prioritetai:

–          atstatyti mokesčių pusiausvyrą visuomenėje įvedant progresinius mokesčius;

–          subalansuoti darbo santykius;

–          suvaldyti korupciją ir šešėlinę ekonomiką;

–          įtvirtinti skaidrų ir efektyvų valstybės turto ir viešųjų finansų valdymą.

Šių prioritetų įgyvendinimas atstatys socialinį teisingumą, sudarys galimybę papildomas biudžeto pajamas nukreipti socialinių investicijų didinimui bei socialinės atskirties mažinimui.

Stipri ir vieninga partija:

–          veiklos decentralizavimas, profesionali vadyba, tikslinis finansavimas;

–          demokratijos plėtra, užtikrinanti visų partijos narių dalyvavimą sprendimų priėmime;

–          partijos narių motyvacija, paremta aiškiais partinės ir profesinės karjeros kriterijais;

–          profesionali vidaus ir išorės komunikacija.

Kartu su Jumis tai galime padaryti!

Bičiuliškai, Artūras Skardžius

Plačiau
2017/01/10 | JAV Kongreso delegacija Lietuvoje

XII-080-S20161229-OP-4843 Baigiant 2016-uosius metus, Lietuvoje viešėjo JAV Kongreso delegacija vadovaujama senatoriaus, respublikono J. McCaino. Gruodžio 29 d. garbūs svečiai lankėsi Seime, susitiko su Seimo Pirmininku, Seimo komitetų nariais. Drauge su delegacija lankėmės Sausio 13-osios memoriale prie istorinių Seimo barikadų, kur beveik prieš 26-erius metus įvyko masinis Lietuvos žmonių pasipriešinimas karinei jėgai. JAV Senato narių vizito Lietuvoje tikslas -susipažinti su saugumo situacija regione, stiprinti strateginius ryšius ir patvirti įsipareigojimus partneriams. Senatorius J. McCainas pabrėžė, kad JAV sieks užtikrinti Baltijos šalių saugumą.

XII-080-S20161229-OP-4830_MG_6997

Plačiau
2016/10/17 | Socialdemokratas reikalauja pakartotinių Seimo rinkimų Šilutėje

Reaguodamas į spalio 13 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pranešimą, kad policija išaiškino galimą balsų pirkimą per išankstinį balsavimą Seimo rinkimuose Šilutės vienmandatėje apygardoje (Nr.32) spalio 6 d., bei Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Edvardo Šilerio teiginį, kad čia nustatytas tam tikras sisteminis balsų pirkimo faktas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į Seimą Šilutės vienmandatėje apygardoje, Seimo LSDP frakcijos narys Artūras Skardžius pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl spalio 9 d. šioje apygardoje vykusių rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais ir atitinkamai – pakartotinių rinkimų organizavimo. 

Remiantis Policijos departamento pranešimu, pagal Tauragės apskrities vyriausiame policijos komisariate gautą anoniminę informaciją apie galimą rinkėjų papirkinėjimą tą pačią, t.y. spalio 6-ąją, dieną pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl bandymų papirkti rinkėjus Šilutės vienmandatėje apygardoje. Atlikus pirminius veiksmus, nustatyta, kad Šilutės gyventojai, per rinkimus į Seimą už alkoholį, cigaretes ir grynuosius pinigus rinkėjams siūlė balsuoti už kandidatus, priklausančius vienai iš partijų. Sprendžiant iš Policijos generalinio komisaro pavaduotojo E. Šilerio spaudos konferencijoje išsakytų žodžių, galimo sisteminio balsų papirkinėjimo šešėlis  Šilutėje krenta ant partijos „Tvarka ir teisingumas“.

Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, atliktos kratos įtariamųjų gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, jų metu rasta bylai reikšmingų daiktų. Sulaikyti 7 įtariamieji, tarp kurių galimi organizatoriai ir vykdytojai, jie apklausti. Taip pat nustatyti ir apklausti papirktieji asmenys. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas, atliekami kiti procesiniai veiksmai, visa informacija bus perduota Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtus rezultatus[1], balsų pasiskirstymas tarp kandidatų buvo neženklus, ypač tarp antroje, trečioje ir ketvirtoje vietoje esančių kandidatų, kuriuos skyrė tik keli šimtai rinkėjų balsų.

Spalio 9 d. Seimo rinkimuose Šilutės vienmandatėje apygardoje dalyvavo aštuoni kandidatai: 1) Artūras Skardžius (Lietuvos socialdemokratų partija); 2) Kęstas Komskis, (partija “Tvarka ir teisingumas”); 3) Alfredas Stasys Nausėda (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga; 4) Sandra Tamašauskienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai; 5) Algirdas Gečas (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis; 6) Arvydas Jakas (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)); 7) Aloyzas Ignašius (Darbo partija); 8) Rimantas Jaruškevičius (Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija)).

Remiantis žiniasklaidos pranešimais: „Su tyrimu susiję šaltiniai 15min pasakojo, kad <…> Partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąraše balsus pardavusiems rinkėjams buvo nurodoma reitinguoti partijos vicepirmininką K. Komskį.“.[2]; „BNS šaltiniai patvirtino, kad tyrime dėl galimo balsų pirkimo figūruoja Seimo vicepirmininko „tvarkiečio“ Kęsto Komskio pavardė.“.

Pasirodžius pranešimams apie galimą balsų pirkimą Šilutės vienmandatėje apygardoje partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmasis vicepirmininkas Kęstas Komskis sustabdė savo narystę šioje politinėje partijoje.[3]

Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog į viešumą iškelti įtarimai dėl to, kad  partijos „Tvarka ir teisingumas“ iškelto kandidato Kęsto Komskio naudai buvo perkami balsai Šilutės vienmandatėje apygardoje, yra galimai pagrįsti, o spalio 9 d. Šilutės vienmandatėje apygardoje (Nr.32) vyko nedemokratiški rinkimai, kadangi buvo galimai paveikta ir kontroliuojama rinkėjų valia balsuoti už konkretų kandidatą, trukdoma laisvai įgyvendinti rinkimų teisę galimai tiesiogiai (arba netiesiogiai) perkant Šilutės apygardos reiškmingą rinkėjų balsų skaičių. Tai galėjo turėti esminę įtaką Šilutės vienmandatės apygardos (Nr.32)  rinkimų rezultatams, o dabartiniai VRK paskelbti rezultatai negali būti laikomi tiksliais ir atitinkančiais rinkėjų valią nei vieno šioje rinkiminėje apygardoje iškelto kandidato atžvilgiu.

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą bei Konstitucinio Teismo pateiktus išaiškinimus analogiškais Seimo rinkimų įstatymų pažeidimų atvejais, laikytina kad spalio 9 d. Šilutės vienmandatėje apygardoje (Nr.32) buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, taip pat rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimai. Tai sudaro pagrindą abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu Šilutėje bei savaime traktuotini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams šioje apygardoje.


 

Plačiau
2016/10/07 | Kiekvienas balsas -svarbus!

A.Skardzius 2016 Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai spalio 9d. Rinkimai -piliečių ir politikų dialogas. Svarbiausia -neleiskite už Jus nuspręsti kitiems. Rinkitės tuos, kurie ne griauna, o stato, kurie ne tik pažada, bet ir įgyvendina duotus pažadus, tęsia pradėtus darbus. Todėl mums svarbus kiekvienas Jūsų balsas. Dalyvaukite rinkimuose. Kviečiu balsuoti už socialdemokratus ir prašau Jūsų palaikymo.  Visada su Jumis, Artūras Skardžius

Plačiau
2016/09/21 | Seimo nario A. Skardžiaus pažadas įvykdytas – kelias per Tarvydus baigiamas asfaltuoti

2 Gal aštuonerius metus Tarvydų kaimo gyventojai, apylinkės ūkininkai, Tarvydų bendruomenės atstovai mynė Savivaldybės valdininkų slenksčius prašydami išasfaltuoti žvyrkelį Verdainė – Pašyšiai.

Seimo narys Artūras Skardžius prieš porą metų susitiko su tarvydiškiais, iš jų gavo pluoštą dokumentų – prašymus įvairiems valdininkams, jų atsakymus, kad remontas bus vėliau, kai bus padidintas finansavimas keliams. A.Skardžius pasižadėjo tarvydiškiams, kad  iki Seimo kadencijos pabaigos šis kelias bus išasfaltuotas.

Šiuo metu kelio Verdainė – Pašyšiai 4,6 km kelio ruože  iki Tarvydų ir per pačią Tarvydų gyvenvietę  burzgia traktoriai ir speciali kelių asfaltavimo technika. Kelininkai iš UAB „Lemminkainen Lietuva“ yra įsipareigoję iki žiemos išasfaltuoti visą  6,5 km ilgio kelią.

Aplankė susisiekimo ministras

Įvertinti, ar sklandžiai vyksta kelio tiesimo darbai, susitikti su Tarvydų ir  Pašyšių žmonėmis ir patikinti juos, kad asfaltavimo darbai bus baigti laiku, rugsėjo 15 d. nuvyko ne tik Seimo narys A.Skardžius, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, bet ir pats susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, lydimas Klaipėdos regiono kelių priežiūros įmonių vadovų.

Ministras, gerai įvertinęs darbus, stovėdamas ant šviežiai  paklotos asfaltuotos dangos Tarvydų kaime, sakė, kad jau niekas, išskyrus gamtos sąlygas, negali sutrukdyti šiemet užbaigti numatytų darbų. A.Skardžius ir R.Sinkevičius, lydimi S. Šepučio, apžiūrėjo ne tik jau rekonstruotus ir asfaltuotus kelius, bet  ir tuos kelius, kuriuos suplanuota asfaltuoti. Jau pasirašytos rangos sutartys, kad jie turi būti sutvarkyti iki 2017 metų pabaigos. Į tą sąrašą patenka kelių ruožai, kurių bendras ilgis bemaž 9 kilometrai naujo asfalto: tai atkarpos keliuose Rūgaliai – Minija; Juknaičiai – Sausgalviai – Tatamiškiai; Saugos – Kukorai – Petreliai; pora kilometrų per Žalpių gyvenvietę ir kt.

Vietinės reikšmės keliams – padvigubintas finansavimas

Spaudos konferencijoje ministras R.Sinkevičius paminėjo, kad nuo 2012 iki 2016 metų Šilutės savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūrai ir plėtrai buvo paskirta 7,3 mln. Eur, o per  pastaruosius ketverius metus Savivaldybės gaunamas metinis finansavimas iš Kelių plėtros ir priežiūros programos  padvigubėjo ir šiemet tų lėšų suma jau viršijo 2 mln. Eur. Ministras patikino, kad ši suma tikrai nemažės.

Ministras Savivaldybės politikams sakė: „Tik nieko daugiau neprašykite, nes Šilutėje išrinktas  Seimo narys Artūras Skardžius per ketverius metus iš ministerijos „išsunkė“ Šilutės kraštui tiek, kiek tik buvo įmanoma. Esu dėkingas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojui Artūrui Skardžiui ir už tvirtą poziciją bei palaikymą priimant įstatymo pataisas dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos, kad jai būtų didinamas finansavimas, kad jai tektų 65 procentai akcizo už parduotus degalus“.

Laukia rimti darbai

Seimo narys A.Skardžius, apibendrindamas paskelbtą informaciją apie atliktus ir suplanuotus darbus, sakė, kad norint pritraukti investicijų į Šilutės rajoną,  būtina nedelsiant gerinti susisiekimą  ne tik su Klaipėda, bet ir su jau turizmui patraukliomis rajono vietomis.

A. Skardžius įsipareigojimai:

–   kelio Šilutė – Klaipėda rekonstrukcijos užbaigimas;

–          kelio Šilutė – Žemaičių Naumiestis kapitalinis remontas įrengiant dviračių ir pėsčiųjų taką;

–          kelio Šilutė – Rusnė kapitalinis remontas įrengiant dviračių ir pėsčiųjų taką;

–          tęsti estakados kelyje į Rusnę įrengimo darbus (2014 – 2016 metais  parengti estakados  projektiniai sprendiniai, įvertintas poveikis aplinkai, darbų atlikta už 94 tūkstančius eurų);

–          išasfaltuoti žvyrkelius  į Mingės kaimą iš abiejų Minijos upės pusių;

–          įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus Šilutė – Traksėdžiai, Aukštumalos gatvėje ir Šilutė – Grabupiai;

–          išvalyti vandens kelią Šyšoje nuo Šilutės uosto iki Atmatos upės;

–          įregistruoti vietinės reikšmės vandens kelią ir išvalyti Pakalnės upės vagą  žvejų laivams plaukti bei naudotis naujuoju Rusnės  žvejų uostu;

–          atnaujinti susisiekimą traukiniu iš Šilutės į Klaipėdą.

Todėl visų laukia rimti darbai.

Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis kviečia rajono žmones balsuoti Šilutės rinkimų vienmandatėje apygardoje už Artūrą Skardžių, kuris per ketverius metus konkrečiais darbais įrodė, jog sugeba vykdyti įsipareigojimus, yra atkaklus žmogus ir turi  didelę darbo Seime patirtį. Ko imasi  – tą ir padaro.

Neatlyginama politinė reklama

Plačiau
2016/09/13 | Privalome sukurti į kūrybiškumą orientuotą švietimo sistemą

Vyduno_3Kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą Artūras Skardžius yra įsitikinęs, kad socialdemokratai parengė visos Lietuvos žmonių lūkesčius atitinkančią rinkimų programą ir sugebės ją įgyvendinti. „Neįtikėtinu tempu keičiantis ir modernėjant technologijoms privalome jau šiandien galvoti, kaip mes gyvensime pasaulyje, kuriame dominuos kūrybiškumas ir intelektas. Tai priklausys nuo šios dienos pasirengimo. Mūsų vaikai, norėdami užsitikrinti solidžias pajamas gyvenimui, turi išmokti tai, ko negalės atlikti mašinos ateityje. Dėl šių priežasčių jau šiandienos švietimo sistema turi mokiniams suteikti žinias ir įgūdžius, kurių jiems prireiks po 12 metų, baigus mokyklą. Ypatingą dėmesį turime skirti mokytojų rengimui ir jų darbo sąlygų užtikrinimui, nes tik kūrybingas, globaliai ir novatoriškai mąstantis mokytojas gali parengti ateities lūkesčius atitinkantį mokinį. Šių dienų mokytojai turi išmokyti mąstymo, kuris padės prisitaikyti ir patogiai jaustis greitai besikeičiančiame pasaulyje, turime ugdyti mokinių verslumą ir kūrybiškumą. Privalome sukurti į kūrybiškumą orientuotą švietimo sistemą“, – sako A.Skardžius.

LSDP 2016 m. Seimo rinkimų programa. Švietimas

* Veiks nauja pedagogų darbo užmokesčio sistema, kuri bus siejama su kokybės užtikrinimu bei darbo rezultatais.

* Mokytojo profesijos prestižą užtikrins geras atlyginimas ir jo kompetencijos – mokytojas vidutiniškai uždirbs ne mažiau kaip 1200 eurų (po mokesčių).

* Sukursime nacionalinę pedagogų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sistemą. Mokyklų vadovai ir mokytojai bus periodiškai atestuojami, veiks jų darbo kokybės tobulinimo sistema.

* Investuosime į švietimo sistemos plėtrą ir naujų technologinių priemonių įdiegimą.

* Bus įkurtas mokinių nacionalinis Mokslo ir technologijų centras. Veiks 10 matematikos, gamtos mokslo ir technologijų centrų visuose regionuose.

* Vaikams, siekiantiems aukštesnių mokymosi tikslų, bus sudarytos galimybės gauti geriausią išsilavinimą, dalyvauti tarptautiniuose konkursuose ir mokymo mainų programose.

* Kaimo ir miesto mokyklų mokiniai turės vienodas galimybes kokybiškam švietimui. Kaimo mokyklos bus ne uždaromos, o jungiamos su gimnazijomis ir sudarys vientisą mokyklų tinklą.

Neatlyginama politinė reklama

Plačiau
2016/09/08 | A. Skardžius. Prekybininkų memorandumas neturi tapti keršto akcija prieš rinkimus

XI-100-S20160908-OP-3884 Prekybos įmonių susitarimas prašyti asmens dokumentų iš visų perkančių alkoholinius gėrimus asmenų kelia vis didesnę įtampą ir diskredituoja pirkėjus. Logiškai nepaaiškinamas prekybininkų žingsnis skatina kreiptis į konkurencijos tarnybą ir aiškintis, ar tai nėra kartelinis susitarimas.

„Nei dabartinė vyriausybė, nei kitos valdžios institucijos jokiais įstatymais ar kitais teisės aktais  šio prekybininkų žingsnio nereglamentavo. Todėl kreipsiuos į vartotojų teisių gynėjus, ar tokie veiksmai  yra teisėti ir nepažeidžia vartotojų teisių“, – spaudos konferencijoje „Kodėl dokumentų reikalavimas parduotuvėse prieštarauja sveikam protui?“ sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius.

Socialdemokratai tvirtai pasisako už alkoholio vartojimo ir prieinamumo mažinimą. Sveikatos apsaugos  ministras Juras Požela, pasirašydamas memorandumą, išreiškė palaikymą prekybininkų iniciatyvai mažinti alkoholio vartojimą, tačiau sveiko proto rėmuose – nereikalauti asmens dokumentų iš visų pirkėjų, nekeliančių abejonių dėl pilnametystės. Asmens dokumentų reikalavimas prekybos centruose  dėl memorandumo netapo privalomas.

Seimo narys įžvelgia prekybininkų kerštavimą Seimui ir Vyriausybei už įstatymais nustatytus alkoholio pardavimo ribojimus prie įėjimų į prekybos centrus, alkoholio pardavimą degalinėse.

„Valstybė turi ginti vartotojo interesus, todėl manau, yra ir kitų priemonių, kurių gali imtis ir politikai, ir kiti piliečiai. Realų alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimą galima siekti didinant alkoholinių gėrimų kainas, draudžiant alkoholio reklamą, pardavinėjant gėrimus specializuotose parduotuvėse, trumpinant gėrimų pardavimo laiką ir kt.“, – galimas priemones įvardijo  Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas A. Skardžius.

„Prekybininkų argumentas – siekiame apsaugoti kasininkes, kad jos neparduotų alkoholio nepilnamečiams – skamba absurdiškai. Ar paklausia prekybos centrų savininkai ir vadovai, pasirašę susitarimą, ką tenka dabar patirti jų kasininkėms, kokius pasipiktinimo žodžius turi išklausyti už savininkų prisiimtą neapgalvotą žingsnį? Jeigu prekybos centrai ir toliau aklai taikys savo susitarimus prieš pirkėjus, kreipsimės į vartotojų teises užtikrinančias tarnybas“, – teigė Seimo narys A. Skardžius.

Plačiau
2016/09/07 | Šilutės Vydūno gimnazijai nauja sporto salė

IMG_20160901_103737 Rugsėjo 1 d. Šilutės Vydūno gimnazijos jaunimas iš Seimo nario Artūro Skardžiaus išgirdo džiugią žinią – po kelių savaičių duris atvers šiuolaikiškas erdvus statinys su sporto sale. Statybininkams beliko pakloti parketą ir sumontuoti įrangą.

Gimnazijos direktorė Marina Stirbienė sakė, kad sporto salės gimnazija laukė dešimtmečius, tad bendruomenė džiaugiasi, kad Seimo narys Artūras Skardžius ištesėjo savo pažadą – ilgai lauktas sporto salės pastatas jau stovi.

Vydūno gimnazijos rekonstrukcijos ir naujos sporto salės projektavimo darbai buvo pradėti 2007 m. Gimnazija po kelerių metų buvo rekonstruota, o 2011 metais įkalti sporto salės pamatų poliai. Tada sporto salės statyba sustojo ir nepajudėjo net kelerius metus. Manyta, kad ji bus atidėta neribotam laikui. M. Stirbienė prisimena, kad nei besikeitę Seimo nariai, nei Šilutės rajono savivaldybės vadovai nesileido į kalbas apie naujos sporto salės statybą. Viltis, kad vydūniečiai vis dėlto turės savo salę, atgimė tik tuomet, kai Šilutėje Seimo nariu išrinktas A. Skardžius įsipareigojo pasirūpinti, jog Vydūno gimnazijos sporto salės statyba vėl būtų įtraukta į Valstybės investicijų programą. Jo rūpesčiu po trejų metų pertraukos statybos atnaujintos iš pagrindų.

Pasak Seimo nario A. Skardžiaus, baigiama įrengti Vydūno gimnazijos sporto sale jis džiaugiasi ne mažiau nei gimnazijos bendruomenė, jaunimas. „Buvau pažadėjęs, kad sporto salė bus pastatyta iki šios Seimo kadencijos pabaigos, o pažadus esu įpratęs vykdyti“, – sakė Seimo narys po Rugsėjo 1-osios šventės Vydūno gimnazijoje, kai vaikščiojo po naująjį salės pastatą, apžiūrėjo atliktus darbus, patalpas. Tokių Seimo nario apsilankymų šiame objekte buvo labai daug.

M. Stirbienė, daugybę kartų lydėjusi A. Skardžių po šią statybvietę, neužmiršo, kiek pageidavimų, pasiūlymų S. Skardžius vis turėjęs statybininkams, Savivaldybės vadovams. Seimo narys sakė esąs dėkingas Savivaldybės mero pavaduotojui Algirdui Balčyčiui, atsakingam už investicijas, kuris rūpinosi reikalingais dokumentais ir sklandžia statybų eiga.

A. Skardžius įsitikinęs, kad erdvia, modernia ir šiuolaikiškai įrengta gimnazijos sporto sale galės naudotis ne tik gimnazistai. Dideliame pastate bus įrengtos net dvi krepšinio aikštelės, treniruoklių salė „kūno dizainui“, taip pat salė šokėjams repetuoti. Salėje taip pat  bus galima žaisti rankinį, tinklinį, tenisą ar salės futbolą.  Jau aptarta, kad laisvu nuo pamokų metu šis sporto kompleksas bus atviras miesto sporto bendruomenei.

Savivaldybės tarybos narys Algis Bekeris priduria, kad Vydūno gimnazijos sporto salės statybos pabaiga – ne vienintelis A. Skardžiaus svarbus darbas gerinant rajono sporto infrastruktūrą, sąlygas vaikams ir jaunimui sportuoti, judėti, prasmingai leisti laisvalaikį. Pasak A. Bekerio, Seimo nario A. Skardžiaus iniciatyva Šilutės mieste yra pastatytos 4 daugiafunkcės sporto aikštelės, viena iš naujausių jau naudojasi ir Naujakurių kvartalo jaunimas. „Naujakurių kvartalo žmonės prašė ir  laukė šios aikštelės, Artūras Skardžius pažadėjo tuo pasirūpinti. Pažadas jau ištesėtas“, – sakė A.  Bekeris.

Tarybos narys priminė ir tai, kad tik Artūro Skardžiaus pastangomis į Valstybės investicijų programą 2015 m. įtraukta ir  daugiafunkcinio sporto komplekso su baseinu Rusnės gatvėje statybos – atlikti visi reikalingi projektavimo darbai, Vyriausybė šiemet paskyrė 200 tūkst. eurų darbų pradžiai.

A. Bekerio nuomone, šilutiškiai, spalio 9 d. eidami prie balsavimo urnų rinkti savo atstovą į naująjį Seimą vėl išsirinks patikimą ir duotus pažadus rinkėjams vykdantį Artūrą Skardžių.

Neatlyginama politinė reklama

Plačiau