Naujienos

2017/12/12 | Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradės tyrimą dėl parlamentaro G.Landsbergio galimai pažeistų viešųjų ir privačiųjų interesų

Seimo Etikos ir procedūrų komisija gruodžio 6 d. nusprendė pradėti tyrimą dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos nario Gabrieliaus Landsbergio, ar šis būdamas Ekonomikos komiteto nariu ir priimdamas su energetika susijusius sprendimus, nepažeidė viešųjų ir privačiųjų interesų, nepaisydamas, kad jo šeimos verslas yra susijęs su vienos valstybinės energetikos įmonės dukterine bendrove NT valdos, UAB.

„Seimo nario G.Landsbergio šeimos verslas – privačių darželių tinklas. Jo žmonos Austėjos Landsbergienės įmonės sandoriai turbūt irgi domina visuomenę, ypač jei patalpos verslui išsinuomotos už mažesnę nei rinkos kainą iš valstybinės bendrovės dukterinės įmonės. Ar parlamentaras galėjo turėti kokios įtakos patalpų nuomos sandoriui, ar ne, ar nekyla interesų konfliktas, kol jis dirba Ekonomikos komitete – tai išsiaiškins Seimo etikos ir procedūrų komisija“, – sako kreipimąsi inicijavusios Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis.

Primename, jog valstybės valdomos įmonės NT Valdos  patalpose adresu  Gervėčių g. 4, Vilniuje, vykdoma Landsbergių šeimai priklausančios įmonės UAB Karalienės Mortos mokykla ir UAB Vaikystės sodas veikla. Dar 2013 m, kai G.Landsbergis dirbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, valstybės valdomoje įmonėje NT Valdos buvo sudarytos išskirtinės sąlygos „Karalienės Mortos mokyklai“ vystyti privatų verslą. 2013 balandį bendrovė NT Valdos, be konkurso suteikė teisę įsteigti Landsbergių šeimai priklausantį privatų juridinį asmenį UAB Karalienės Mortos mokykla. Be konkurso jai išnuomojo 1770 m2 administracinį pastatą ir sudarė ilgalaikę 10 metų valstybės valdomos įmonės turto nuomos sutartį. Pagrįstai galima manyti, jog dėl to nebuvo sudarytos sąlygos kitiems potencialiems nuomininkams pretenduoti išsinuomoti patalpas.

Patalpų nuomos kaina ženkliai žemesnė nei rinkos – 3,8 EUR/m2 . Tą patvirtino ir Lietuvos energijos audito tarnyba 2015 metų gruodį atlikusi patalpų Gervėčių g. 4 nuomos ir turto valdymo auditą. Buvo konstatuota, kad santykinai žemi nuomos sutarties su UAB Karalienės Mortos mokykla pelningumo rodikliai.

2015 m. rugsėjo 11 d. bendrovės NT Valdos vadovas Olaf Martens pasirašė sutartį su UAB Karalienės Mortos mokyklos vadove Austėja Landsbergiene dėl naujos mokyklos statybos bendrovės „NT valdos“ lėšomis. Šio projekto vertė net 7 mln. Eurų. Valstybinei įmonei „Lietuvos energija“ priklausanti įmonė pagal šią sutartį į privačios naujos mokyklos statybos projektą jau investavo daugiau kaip 270 tūkst. Eurų. Valstybės kontrolės auditoriai atlikę auditą savo išvadose pažymėjo: „Pastebėjome, kad vystytas projektas (naujas „Karalienės Mortos mokykla“ pastatas už „NT valdos“ lėšas) nebuvo viešintas (…). Tokiu būdu nebuvo taikyti skaidrumo, atvirumo ir konkurencingumo principai.

Iškilus į viešumą minėtiems sandoriams, sutartį dėl naujos mokyklos pastatų komplekso A. Landsbergienė suskubo nutraukti, net neprašydama už tai kompensacijos, nors „NT valdos“ ir buvo įsipareigoję atseikėti jai nemenką sumą už netesybas. O 2016 m. UAB Karalienės Mortos mokyklai išnuomotą administracinį pastatą su visais įsipareigojimais poniai A.Landsbergienei bandyta parduoti, tačiau nesėkmingai. Kas gi gali norėti tokios „dovanėlės“? Šiemet gruodžio 20 d. vyks naujas aukcionas.

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija

Plačiau
2017/11/23 | A. Skardžius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją

Seimo narys Artūras Skardžius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl neobjektyvaus ir netinkamo Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo.  Jis taip pat prašo išaiškinti, ar Antikorupcijos komisijos išvadoje sukurtas naujas precedentas bus taikomos tik išimtinai vienam Seimo nariui – A. Skardžiui, ar ir visiems Seimo nariams. 

Seimo Antikorupcijos komisija atlikusi parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, esą Seimo narys A. Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams, konstatavo –  nebuvo rasta nei vieno fakto, leidžiančio A. Skardžių kaltinti korupcinėmis veiklomis. Tačiau Komisija kelią prielaidą, esą A. Skardžius galėjo supainioti interesus prieš penkerius metus teikdamas pasiūlymus  įstatymų projektams, kurie neva buvo kažkam naudingi. Nors ir čia  Komisija per visą pusę metų trukusį tyrimą nerado laiko įsitikinti,  kad tai nėra tiesa – nebuvo surengtas nei vienas posėdis, kurio metu būtų nagrinėti A. Skardžiaus  teikti pasiūlymai įstatymų projektams.

“Išvadas parengęs asmuo nepagrįstai interpretuoja faktus ir teisinį reguliavimą, tikslingai siekia sukurti įspūdį apie mano tariamą dalyvavimą įmonės veikiančios net ne Lietuvoje, kurioje mano žmona yra tik smulkioji akcininkė , veikloje ir tokiu būdu siekia įžvelgti interesų konfliktą”, – tvirtina Seimo narys.

Atsižvelgdamas į tai, kad Antikorupcijos komisijos suformuluotos išvados sukuria naują precedentą, A. Skardžius Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašo išaiškinti, ar tokios nuostatos bus taikomos visų Seimo narių sutuoktinių atžvilgiu (sutuoktinių veiklai iškeliant  besąlygiškai tapačius reikalavimus kaip Seimo nariui, t.y. draudimą Seimo nario sutuoktiniui užsiimti verslu ar bet kokia kita veikla, generuojančia pajamas), ar šios nuostatos bus taikomos tik išimtinai vieno Seimo nario – A. Skardžiaus – atveju.

“ Susipažinau su Seimo Antikorupcijos komisijos išvadų projektu ir esu įsitikinęs, kad šios išvados grįstos manipuliatyviais, klaidinančiais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais”, – teigia A. Skardžius.

Pavyzdžiui, A. Skardžių bandyta susieti su Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, su kuria jis niekada neturėjo jokių nei asmeninių, nei dalykinių santykių. 2009-2012 metais jis buvo ne šios, o visai kitos asociacijos – Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos – nariu ir prezidentu.

Kitas manipuliavimo pavyzdys – kryptingi bandymai A. Skardžių susieti su Baltarusija. Antikorupcijos komisijos išvadose teigiama, kad A. Skardžius yra Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusija pirmininkas, nuolat dalyvaujantis ekonomikos forumuose Baltarusijoje.

“Pakanka pažvelgti  į Seimo internetinę svetainę ir pamatysite, kad nesu joks ryšių su Baltarusija grupės  pirmininkas. Baltarusijos ekonomikos forumuose per 13 metų savo parlamentinės veiklos esu dalyvavęs viso labo du kartus ir tai tik praeitoje 2012-2016 metų Seimo kadencijoje. Tačiau vis tiek norima sukurti įspūdį apie mano tariamą glaudų ryšį su Baltarusija”, – sako A. Skardžius.

KREIPIMASIS

DĖL ANTIKORUPCIJOS KOMISIJOS IŠVADOS PROJEKTE XIIIP-1326

PATEIKTŲ TIKROVĖS NEATITINKANČIŲ TEIGINIŲ 

2017 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos (toliau – ir „Komisija“) „atlikto parlamentinio tyrimo dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams“ išvadų projektu, įregistruotu 2017-11-10 (toliau – ir „Išvados“), teigiu, kad šios išvados grįstos manipuliatyviais, klaidinančiais ir žinomai tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Žemiau pateikiu argumentus, kurie pagrindžia tokią mano poziciją.

Pirma, tiek konstatuojamoje dalyje, tiek ir pateikiant Išvadą ketvirtuoju klausimu (8.4. punktas) buvo išskirtas išimtinai vienas subjektas – „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija“ (žr. punktus 8.4.1.1., 8.4.1.2., 8.4.1.3., 8.4.2.). Tuo tarpu pažymiu, kad su „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija“ nepalaikiau ir nepalaikau jokių santykių – nei asmeninių, nei dalykinių. Niekada nebuvau „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ nariu.

Išvadas parengęs ir pasirašęs asmuo (Komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius) tiek konstatuojamoje dalyje, tiek pateikdamas pačią išvadą ketvirtuoju klausimu, akivaizdžiai manipuliuoja faktais ir sąmoningai sutapatina „Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociaciją“ (kurios prezidentu buvau 2009 – 2012 m.) su „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija“ dėl kurios pasiūlymų tik ir pasisakė STT. Taigi, Išvadas parengęs ir pasirašęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, kuria tariamą įspūdį apie mano dalyvavimą „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ veikloje bei neva tai buvusį sąsajumą su mano asmeniu ir tokiu būdu siekia tikrovės neatitinkančiais teiginiais grįsti Išvadą.

Šioje vietoje aiškiai pabrėžiu, jog „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ pasiūlymams jokia forma niekada neišreiškiau palaikymo.

Atskirai pasisakytina dėl Išvados 8.4.1.6. punkto (konstatuojamoji dalis prie ketvirtojo klausimo). Pažymiu, kad Išvadų rengėjas sąmoningai ignoravo faktą, kad Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vardu 2010-05-31 į būsimąjį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą pasiūlymus teikė išimtinai tik šios asociacijos direktorius Romualdas Patalavičius. Be to, Komisijos žiniai buvo perduotas ir pats dokumentas – 2010-05-31 Raštas, teiktas Romualdo Patalavičiaus. Taigi, tiek 2010-05-31 Rašto turinys, tiek ir 2010-05-31 Raštą teikęs asmuo buvo neabejotinai žinomas Išvadų rengėjui, tačiau rengėjas šį faktą ignoravo. Tokiu būdu Išvadas parengęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, tikslingai siekia sukurti tariamą įspūdį apie mano dalyvavimą teikiant pataisas būsimajam Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui. Kartu pridedu ir aptariamo 2010-05-31 Rašto kopiją (priedas Nr. 1).

Antra, konstatuojamoje dalyje prie septintojo klausimo (8.7.1. punktas) yra pateikti tokie tikrovės neatitinkantys teiginiai: „Komisija nustatė: <…> Valstybės saugumo departamento duomenimis, Baltarusijos įmonė „OOO „Inžiniringovanaja Kompanija Investenergostroj“ (toliau – „Investenergostroj“ ) yra pradėjusi kelis saulės baterijų modulių ir vėjų jėgainių statybos projektus Baltarusijoje (detalesnės informacijos negauta). Nepatvirtintais duomenimis, vienas iš šių projektų vystomas dabartiniam „Investenergostroj“ direktoriui, Baltarusijos piliečiui Dmitrijui Autko priklausančiame sklype Baltarusijos Respublikoje. 2015 m. birželį atviruose informacijos šaltiniuose buvo skelbta, kad „Investenergostroj“ 2,4 ha sklype Gardino rajone statys saulės baterijų modulius, bei paminėta, kad įmonė jau yra pastačiusi panašų saulės baterijų modulių parką Ščiutino rajone.“.

Pažymiu, kad tai yra niekaip nepatvirtinti duomenys, nenurodomas ir jokia forma nepateikiamas tokių tariamų duomenų šaltinis. Tuo pačiu matome, kad yra akivaizdžiai manipuliuojama valstybinės institucijos (VSD) vardu.

Be to, „Investenergostroj“ akcininkės S. Skardžiuvienės duomenimis, visas aukščiau cituotas tekstas yra tikrovės neatitinkanti informacija.

Taigi, Išvadas parengęs ir pasirašęs asmuo akivaizdžiai manipuliuoja duomenimis bei valstybinės institucijos (VSD) vardu, sąmoningai kuria neegzistuojančius faktus ir neegzistuojančias sąsajas.

Trečia, išvadų dalyje prie septintojo klausimo (8.7.2.6. punktas) yra pateikti tokie tikrovės neatitinkantys teiginiai: „A. Skardžius <…> yra Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininkas, nuolat dalyvaujantis ekonomikos forumuose Baltarusijoje“. Šioje vietoje pažymiu, kad aš, Artūras Skardžius, nesu Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininkas. Taigi, Išvadas parengęs asmuo sąmoningai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, nors žinojo kad aš nesu Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininkas. Taip pat pažymiu, kad Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumuose Baltarusijoje dalyvavau tik 2 (du) kartus ir tai, tik praeitoje 2012 – 2016 m. kadencijoje. Šie faktai Komisijoje buvo nagrinėti ir žinomi, tačiau sąmoningai iškraipyti.

Taigi, tokiu būdu Išvadas parengęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, tikslingai siekia sukurti įspūdį apie mano tariamai glaudų ryšį su Baltarusija.

Ketvirta, išvadų dalyje prie septintojo klausimo (8.7.2.6. punktas) yra pateikti tokie manipuliatyvūs teiginiai: „Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijos laikytinos Seimo nario A. Skardžiaus šeimos turtu, o šios įmonės veiklos sėkmė tiesiogiai lemia jo šeimos finansinę gerovę, <…>.“.

Išvadas parengęs asmuo, savaip interpretuodamas Civilinio kodekso ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatas, iš Seimo nario sutuoktinės teisėtos veiklos formuoja išvadas apie tariamą interesų konfliktą Seimo nario veikloje ar net tariamai neteisėtus Seimo nario veiksmus.

Išvadas parengęs asmuo, per santuokos institutą besąlygiškai sutapatina Seimo nario sutuoktinį su pačiu Seimo nariu ir tuo spekuliatyviai siekia sudaryti žinomai nepagrįstą įspūdį dėl tariamo interesų konflikto, nors akivaizdžiai žino, kad įmonės „Investenergostroj“ 20% akcijų savininkė yra S. Skardžiuvienė, o ne Seimo narys. Tuo tarpu Komisijos atlikto tyrimo metu buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad Seimo narys jokia forma nedalyvavo jo sutuoktinės turimų įmonės 20% akcijų valdyme.

Taigi, Išvadas parengęs asmuo žinomai nepagrįstai interpretuoja faktus bei teisinį reguliavimą, tikslingai siekia sukurti įspūdį apie Seimo nario Artūro Skardžiaus tariamą dalyvavimą įmonės, kurioje S. Skardžiuvienė yra smulkioji akcininkė, veikloje ir tokiu būdu siekia nepagrįstai įžvelgti interesų konfliktą.

Atsižvelgdamas į tai, kad Antikorupcijos komisijos suformuluotos išvados sukuria naują precedentą, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašau išaiškinti, ar tokios nuostatos bus taikomos visų Seimo narių sutuoktinių atžvilgiu (sutuoktinių veiklai iškeliant besąlygiškai tapačius reikalavimus kaip ir Seimo nariui, t.y. draudimą Seimo nario sutuoktiniui užsiimti verslu ar bet kokia kita veikla, generuojančia pajamas), ar šios nuostatos bus taikomos tik išimtinai vieno Seimo nario – A. Skardžiaus, atveju. 

Penkta, atskirai pasisakytina dėl LR Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarime Nr. XIII-509 nurodyto 8 klausimo: įvertinti antikorupciniu požiūriu Seimo nario Artūro Skardžiaus teiktus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 nuo šio įstatymo priėmimo (2011 m. gegužės 12 d.).“.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašau pripažinti, kad Antikorupcijos komisija neišnagrinėjo 8 (aštuntojo) klausimo ir dėl jo negali teikti išvados dėl šio klausimo.

 Tokį savo prašymą grindžiu žemiau išdėstytais argumentais:

1)   Komisija per visą jai Seimo skirtą darbo laiką nesurengė nei vieno posėdžio skirto svarstyti Seimo nario Artūro Skardžiaus teiktiems pasiūlymams dėl LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Nr. XI-1375). Nekvietė į posėdžius tuometinių Seimo ir Energetikos ministerijos pareigūnų ir kitų asmenų, dalyvavusių šių įstatymų priėmimo procedūrose Seime, nors ne vieną kartą dėl to kreipiausi į Komisiją ir net į Seimo Pirmininką. To taip pat prašė ir Komisijos nariai. Tokie Komisijos veiksmai (neveikimas) parodo, kad Komisija nesiekė objektyviai ir išsamiai išnagrinėti Seimo jai pavesto klausimo dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus teiktų pasiūlymų LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui (Nr. XI-1375).

2)   Pažymėtina, kad eidamas Seimo nario pareigas neregistravau ir neteikiau įstatymų projektų dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Nr. XI-1375) pakeitimo. Registravau tik pasiūlymus į įstatymų projektus keičiančius Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (Nr. XI-1375) kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas, ar kaip Seimo narys – savo iniciatyva (pridedamas 2017-11-07 Pareiškiamas, Priedas Nr. 2).

3)   Komisijos darbas šiuo klausimu apsiribojo tik jai pateikta LR specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pateikta nuomone ir LR energetikos ministerijos pateikta nuomone dėl STT nuomonės. Tuo tarpu vien tik vadovaujantis STT pateikta nuomone, tačiau pačiai Komisijai objektyviai ir išsamiai neišnagrinėjusi šio klausimo, Komisija negali Seimui teikti išvados šiuo klausimu.

4)   STT nepateikė Komisijai antikorupcinio vertinimo išvados. STT pateikė Komisijai tik savo nuomonę, motyvuodami tuo, kad vertino tik pasiūlymus, kurie dar nebuvo perkelti į teisės aktų projektus, tačiau LR korupcijos prevencijos įstatymas Nr. IX-904 (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) tokio teisės akto, kaip „nuomonė“, nenumato. Tuo tarpu vien tik STT pateikta „nuomonė“, be išsamaus klausimo nagrinėjimo bei ištyrimo Komisijoje, negali būti pagrindu Komisijai rengiant išvadą Seimui.

5)   Korupcijos prevencijos įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina baigtinį sąrašą įgaliojimų, suteiktų STT atžvilgiu. O konkrečiai Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnis STT suteikia teisę atlikti galiojančių teisės aktų ar jų projektų antikorupcinį vertinimą  ir parengti antikorupcinio vertinimo išvadą. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas (antikorupcinio vertinimo išvada) pateikiamas teisės aktą priėmusiai, jų priėmimą inicijavusiai valstybės ar savivaldybės institucijai arba teisės akto projekto rengėjui, kurie sprendžia, ar tikslinga juos tobulinti. Tuo tarpu STT savo pateiktoje „nuomonėje“ teigia, kad nustatė korupcijos rizikos veiksnius prieš penkerius metus Seimo narių teiktuose pasiūlymuose įstatymų projektams Nr. XIIP- 204 ir Nr. XIIP- 205 –  tai laikytina neteisėtu ir precedento neturinčiu atveju.  Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad LR Seimo narių pateikti pasiūlymai nėra teisės aktas ar teisės akto projektas ir negali savaime sukelti pasekmių. Seimo narių pateikti pasiūlymai yra toliau svarstomi komitetuose, o galutiniai sprendimai priimami Seimo plenariniame posėdyje. Taigi, tokie STT veiksmai – atlikus tik pasiūlymų teisės aktams vertinimą ir pateikus aptariamą „nuomonę“, o ne antikorupcinio vertinimo išvadą, yra laikytini kaip atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (arba kitaip – veikimas ultra vires), kas kartu yra pagrindas tokius STT veiksmus laikyti žinomai neteisėtais, o „nuomonę“ – niekine. Taigi konstatuotina, kad Antikorupcijos komisija rengdama savo išvadą 8 (aštuntuoju) klausimu rėmėsi tik STT ir Energetikos ministerijos nuomonėmis, kurios neatitinka tikrovės ir yra parengtos įgaliojimų neturinčių asmenų neteisėta iniciatyva.

6)   Tokio turinio STT pateikta „nuomonė“, kurioje teigiama, jog „Pasiūlymai galėjo sudaryti išskirtinės sąlygos mažųjų saulės šviesos elektrinių savininkams. Pasiūlymai galėjo sudaryti išskirtinės sąlygos kai kurioms grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita”, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ir žemiau išdėstytus argumentus, Komisijos turėjo būti atmesta kaip nepagrįsta.

7)   Iš STT pusės akivaizdžiai nebuvo išsamiai ir visapusiškai analizuojami bei vertinami reikšmingi duomenys ir faktinės aplinkybės, susijusios su pataisų šiam įstatymui pateikimu bei jų svarstymu Seime, o prie STT „nuomonės“ pridėtoje projektų analizėje pateikti vertinimai yra nepagrįsti, prieštaringi ir nederantys su teisine logika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo narių pasiūlymais įstatymo projektams Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205 buvo siekiama ne „sudaryti sąlygas kai kurioms grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita“, o pažeidžiant jau galiojančius teisės aktus ir prisiimant riziką dėl galimų ieškinių prieš valstybę dėl nuostolių atlyginimo, skubiai surasti kompromisinius sprendimus, kad suvaldyti situaciją saulės energetikos srityje į kurią 2010–2012 metais buvo įstūmusi Energetikos ministerija savo nusikalstamai neatsakingais veiksmais (Komisija to nevertino).

8)   STT, pateikdama „nuomonę“ dėl 2013-01-16 įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205, analizavo ne mano parengtus pasiūlymus, o Seimo nario R. Žemaitaičio parengtus pasiūlymus šiems projektams (Komisija to nevertino). Taigi, STT vertino ne mano, Artūro Skardžiaus, parengtus įstatymų projektus, tačiau be jokio teisinio pagrindo ir neteisėtai šių įstatymų projektų autorystę priskyrė man.

9)   Svarbu pažymėti, kad 2013-01-16 dokumento elektroniniai pėdsakai (metaduomenys) rodo, jog dokumentas (R. Žemaitaičio  pasiūlymai) sukurtas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos patarėjos Rūtos Petrauskienės kompiuteryje. Tačiau Komisija nuslėpė šį faktą.

10)    Balsuojant dėl šių sprendimų Seimo plenariniame posėdyje, tiek svarstymo, tiek priėmimo stadijoje, aš, Artūras Skardžius, balsavime nedalyvavau.

11)    Be to ir pati STT savo atsakyme patvirtino (pripažino), kad 2013-01-16 įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205  antikorupcinis vertinimas nebuvo atliekamas.

12)    Įvertinus išdėstytą, akivaizdžiai matome, kad iš STT atliktos projektų analizės yra pateikiamos aiškiai klaidingos išvados („nuomonė“), kas reiškia, kad ir pati projektų analizė yra atlikta klaidingai ir (arba) nekompetentingai. Jei nuomonė yra grindžiama neteisingais/klaidingais teiginiais, tai ir išvada (šiuo atveju STT „nuomonė“), negali būti laikoma objektyvia ir teisinga.

Pažymiu, kad Išvada (8.8.2.1. punktas) yra grindžiama tikrovės neatitinkančiais teiginiais: Atsižvelgiant į <…> Artūro Skardžiaus <…> šeimos dalyvavimą energetikos versle <…> Seimo narys turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje <…>“.

Tuo tarpu nei aš, nei mano šeimos nariai nedalyvauja jokiame energetikos versle Lietuvoje ir neturi interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje. Išvadų rengėjui šios aplinkybės buvo neabejotinai žinomos, tačiau Išvadų rengėjas šiuos faktus sąmoningai ignoravo. Pažymėtina, kad Baltarusija nėra Lietuvos teisinėje jurisdikcijoje.

Akivaizdu, kad atsakant į aštuntą klausimą aktuali tik Lietuvos jurisdikcija, tačiau, nežiūrint į tai, Išvadų rengėjas akivaizdžiai manipuliuoja aplinkybėmis apie Baltarusijoje veikiančią saulės elektrinę, kurioje mano sutuoktinė S. Skardžiuvienė yra smulkioji akcininkė, visą tai nepagrįstai susiejant su Seimo nario Artūro Skardžiaus teiktais pasiūlymais dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, taikomo tik Lietuvos teisinėje jurisdikcijoje. Taigi, Išvadas parengęs ir pasirašęs asmuo akivaizdžiai manipuliuoja duomenimis, sąmoningai kuria neegzistuojančius faktus ir neegzistuojančias sąsajas, tokiu būdu siekdamas suformuoti žinomai tikrovės neatitinkančiais išvadas.

Atsižvelgiantį į aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad Antikorupcijos komisija tinkamai neišnagrinėjo 8 (aštuntojo) klausimo ir dėl jo negali teikti išvados. Atitinkamai Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašau pripažinti šį faktą.  

Taip pat Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašau išaiškinti, ar yra teisiškai pagrįsti Antikorupcijos komisijos sukurti nauji precedentai, suformuluojant išvadą 8 (aštuntuoju) klausimu:

1)   Išaiškinti, ar yra teisiškai pagrįstas Antikorupcijos komisijos sukurtas precedentas, kad Seimo nario pateiktiems pasiūlymams Seime svarstomiems teisės aktams gali būti atliekamas antikorupcinis vertinimas, kurio nenumato jokie teisės aktai, tame tarpe ir pats Korupcijos prevencijos įstatymas (kartu įvertinant tai, jog Seimo narių pateikti pasiūlymai nėra teisės aktas ar teisės akto projektas ir negali savaime sukelti pasekmių).

2)   Išaiškinti, ar yra teisiškai pagrįstas Antikorupcijos komisijos sukurtas precedentas, kad tokio pobūdžio „antikorupcinio“ vertinimo rezultatas gali būti pateikiamas „nuomonės“ forma/išraiška  (kartu įvertinant tai, jog jokie teisės aktai, tame tarpe ir Korupcijos prevencijos įstatymas tokio teisės akto arba rezultato išraiškos, kaip „nuomonė“, nenumato, ką pripažino ir pati STT, motyvuodama „nuomonės“ pateikimo faktą).

3)   Išaiškinti, ar aukščiau nurodyti Antikorupcijos komisijos sukurti precedentai yra suderinami su LR Konstitucijos 59 ir 62 straipsniais bei LR Seimo statutu, kurie įtvirtina, kad Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų; Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas.

Plačiau
2017/11/07 | A. Skardžius: Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui Nr. XI-1375 teiktų pasiūlymų

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Nr. XI-1375) priimtas 2011-05-12. Eidamas Seimo nario pareigas neregistravau ir neteikiau įstatymų projektų dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Nr. XI-1375) pakeitimo. Registravau tik pasiūlymus į įstatymų projektus keičiančius Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (Nr. XI-1375) kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas, ar kaip Seimo narys – savo iniciatyva:

  1. 2017-04-19 (įst. proj. Nr. XIIP-4444) kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas įstatymo Nr. XI-1375 pakeitimo projektui Nr. XIIP-4444, registravau pasiūlymus, ginančius išskirtinai viešąjį interesą ir apsaugančius elektros vartotojus nuo papildamos mokestinės naštos:

a.    Leidimai naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar), Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį(-is), atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduodami tik konkurso būdu;

b.    Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodami ………  asmenims…….. 4) kurie prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir balansavimo kaštus įsipareigoja padengti savo lėšomis.

Šiems pasiūlymams LR Seimas pritarė.

2.  2013-07-01 (įst. proj. Nr. XIIP-773) pateiktas pasiūlymas išskirtinai ginantis viešąjį interesą ir apsaugantis elektros vartotojus nuo papildomos mokestinės naštos. Sumažinta iš VIAP remiama biokuro elektrinių galia nuo 355 MW iki 105 MW, sutaupyta 720 mln. EUR VIAP lėšų per 12 metų paramos laikotarpį. Šiems pasiūlymams LR Seimas pritarė. 

3.  2013-05-30 (įst. proj. Nr. XIIP-483) pateiktas pasiūlymas, siekiant išvengti pernelyg didelės naštos elektros vartotojams ir siekiant apginti viešąjį  interesą. Didieji saulės energetikos gamintojai  (0,1 – 6 MW) gavę leidimus plėtrai ne konkurso būdu iki įstatymo Nr. XI-1375 priėmimo 2011-05-12, negalės pasinaudoti tokio dydžio  skatinamuoju tarifu po 2013-07-01, koks jis buvo leidimo plėtrai išdavimo metu. Jiems bus taikomas VKEKK nustatytas tarifas, galiosiantis leidimo gamybai išdavimo dieną. Iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 priėmimo 2011-05-12, Energetikos ministerija buvo išdavusi tokių leidimų 42 MW galiai. Didieji gamintojai per 12 metų paramos laikotarpį iš VIAP lėšų būtų pareikalavę 220 mln. EUR. Šiems pasiūlymams LR Seimas pritarė.

4. 2013-01-16 (įst. proj. Nr. XIIP-204 ir XIIP-205) –  R. Žemaitaičio, A. Skardžiaus, K. Daukšio pasiūlymai. 2013-01-16 Seimo komitetams ypatingos skubos tvarka reikėjo priimti sprendimą, renkantis iš dviejų alternatyvų – arba leisti nežabotą saulės elektrinių plėtrą, sukeltą dėl buvusios vyriausybės Energetikos ministerijos nusikalstamai neatsakingai išduotų leidimų, – arba, ginant viešąjį interesą, ignoruoti konstitucinį principą, kad teisės norma negalioja atgal, svarstyti ir priimti Seimui pateiktus įstatymų projektus, tuo pačiu prisiimant visą atsakomybę dėl galimų ieškinių prieš valstybę. Šioje vietoje pažymiu, kad pataisas rengė, registravo ir jas pateikė Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kartu su kitais komiteto nariais, todėl man, Artūrui Skardžiui, negali būti priskirta minėtų pataisų autorystė. Po Remigijaus Žemaitaičio pataisomis su K. Daukšiu pasirašėme tik prieš pat komiteto posėdį, kuriame jos ir buvo svarstomos. Seimo narių pateikti pasiūlymai nėra įstatymas, ar įstatymo projektas ir negali savaime sukelti pasekmių. Ekonomikos komitetas buvo tik papildomas komitetas, galutinius sprendimus dėl įstatymo projektų tą pačią dieną (2013-01-16) priėmė pagrindinis komitetas, t. y. Aplinkos apsaugos komitetas. Būtent Aplinkos apsaugos komitetas po svarstymo ir parengė abejų įstatymo projektų Nr. XIIP- 204(2) ir Nr. XIIP- 205(2) naujas redakcijas. Reikėtų pastebėti, kad STT tuomet  (2013-01-16) naujai parengtiems projektams pastabų neturėjo. 

Apibendrinant visus mano teiktus pasiūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui Nr. XI-1375 galiu drąsiai konstatuoti, kad jų tarpe nėra nei vieno kurie „galėjo sudaryti sąlygas kai kurioms grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita“.  

Tenka apgailestauti, kad Komisija per visą pusės metų laikotarpį trukusį tyrimą nerado laiko, kad tuo įsitikintų – nebuvo surengtas nei vienas posėdis, kurio metu būtų nagrinėti mano teikti pasiūlymai.

Plačiau
2017/07/14 | Komentaras dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo

Kaip patarėjas jūrą dalijo

Seimas praėjusį antradienį pagaliau padėjo tašką tiek daug aistrų sukėlusioje Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo svarstymo epopėjoje. Seimo nariams užteko išminties ir valios nepasiduoti lobistų spaudimui ir elektros vartotojams neteks lenkti kupros prieš „investuotojus“. Dar prieš metus, siekdamas pasinaudoti besibaigiančia kadencija, tuometinis energetikos ministras R. Masiulis ypatingos skubos tvarka mėgino prastumti šį įstatymo projektą. Tačiau Seime sulaukė nemažai kritikos.

Kam pažadėta Baltijos jūra?

Daugiausia Seimo narių klausimų ir nepasitenkinimo sulaukė siūloma išimtis, kad be konkurso galima suteikti teisę  statyti vėjo elektrines Baltijos jūroje. Gudriai užmaskuota siūloma įstatymo nuostata „Leidimai išduodami konkurso būdu, išskyrus atvejus  kai susitarimai dėl šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis nustato kitą tvarką“ turėjo niekam neužkliūti. Tačiau užkliuvo.

Tuomet Linas Balsys piktinosi: „…čia ky­šo UAB „Lie­tu­vos ener­gi­ja” au­sys, tos pa­čios vals­ty­bi­nės kom­pa­ni­jos, ku­rios ma­chi­na­ci­jas šian­dien Sei­mui pri­sta­tė lai­ki­no­ji Sei­mo Ener­ge­ti­kos ty­ri­mo ko­mi­si­ja ir kon­sta­ta­vo di­džiu­les – šim­tus mi­li­jo­nų li­tų iš­švais­ty­tas lė­šas. Pa­na­šu, kad vėl no­ri­ma ši­tai kom­pa­ni­jai duo­ti už­si­dirb­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jų są­skai­ta“.

Įstatymo pristatymo metu Seimo narių klausimų prispaustas tuometinis Energetikos ministras Rokas Masiulis neišlaikė ir prisipažino: „Vie­na iš to­kių ša­lių yra Liuk­sem­bur­gas, su ku­ria mes jau pus­an­trų me­tų de­ra­mės ir ar­tė­ja­me prie su­tar­ties“.

Trojos arklys “investuotojams”

Visu grožiu sumanymo esmė atsiskleidė įstatymo 59 straipsnyje, kuriame teigiama: „Į tokius bendrus projektus su kitomis valstybėmis narėmis gali būti įtraukti ir privatūs asmenys“. Kai kurie Seimo nariai replikavo prašydami paskelbti tų privačių asmenų sąrašą, tačiau liko neišgirsti.

Veikimo braižas kažkur matytas… Ar tik ne Kaune įgyvendinant valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektą “Kauno kogeneracinė jėgainė”? Čia UAB „Lie­tu­vos ener­gi­ja” pasinaudodama savo statusu  tarsi Trojos arklys kaip savo partnerį atsitempė bendrovę „Fortum Heat Lietuva“. Spauda rašė jog ir šį projektą stumia tas pats Vyriausybėje patarėju dirbantis Tomas Garasimavičius.

Aplinkos apsaugos komitetas tuomet  nusprendė projektą atmesti, o Ekonomikos komitetas net nesuspėjo pradėti svarstyti – baigėsi Seimo kadencija.

Energetika – patarėjo rankose?

Tačiau vos tik prasidėjo naujo Seimo pavasario sesija, nepakeičiamasis Vyriausybės patarėjas Tomas Garasimavičius jau Ekonomikos komitete pristatinėjo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą Nr. XIIP-4444. Galimai  apeliuodamas į naujų Seimo narių patirties stoką, dėstė: „Nemažai esu prisidėjęs prie rengimo“, „Šio įstatymo tikslas yra inicijuoti tyrimus, atlikti tyrimus. Taip. Tik ty­rimus“. Tai sukėlė visų komiteto narių nuostabą, kodėl Vyriausybė negali be įstatymo atlikti tyrimo tik jai išskirtinės nuosavybės teise priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje.

Dar daugiau – su jo nuomone nesutinkančius Seimo narius patarėjas išvadino melagiais. Energetikos ministerijos vadovai, kurie Vyriausybės nutarimu įgalioti atstovauti Vyriausybę svarstant šį įstatymą Seime tik nuolankiai linkčiojo galvomis, kai savo nuomonę dėsto patarėjas T. Garasimavičius. Ar gali būti kitaip juk patarėjas T. Garasimavičius gina „savo projektą“?

Elektros vartotojų dovana “investuotojams”

Suprantama, dėl tokio savo elgesio patarėjas gavo pylos net nuo Premjero. Tačiau rankų nenuleido ir ėmė veikti subtiliau: vieni Seimo nariai buvo spaudžiami pasitelkus žiniasklaidos atstovus, kuriems galima daryti įtaką. Kitiems  asmeniškai nurodinėjo kokios pataisos jam tinka ir jas reikia priimti, o kokios ne. Iki paskutinės šio įstatymo priėmimo dienos buvo brukamos nuostatos, kad reikia be konkurso suteikti teisę privatiems asmenims statyti vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje, o jų prijungimo sausumoje ir balansavimo kaštus turėtų apmokėti visi elektros vartotojai.

Keisti ir nesuprantami buvo ir Energetikos ministerijos argumentai, kad  šimtai milijonų eurų iš elektros vartotojų kišenės yra skatinimo priemonė investuotojams. Perdavimo tinklų operatorius LITGRID tokias „skatimo priemones“ įvertino 165 mln. eurų, o Valstybinė kainų energetikos ir kontrolės komisija (VKEKK) preliminariai įvertino balansavimo kaštus, kurie per elektrinių parko eksploatacijos laiką gali siekti 200 mln. eurų. Susumavus šiuos šimtus milijonų eurų gaunasi visai nekukli „dovanėlė“ elektros vartotojams kuri įvardijama kaip „skatinimo priemonė“ investuotojams.

Ir kaip nesutikti su Lino  Balsio išsakyta kritika šiam projektui, ir kad „ čia ky­šo Lie­tu­vos ener­gi­jos au­sys”.  Tikrai labai pa­na­šu, kad vėl no­ri­ma ši­tai kom­pa­ni­jai duo­ti už­si­dirb­ti eletros vartotojų są­skai­ta.

Kam iš tiesų dirba patarėjas?

Paklausite kuo čia dėtas patarėjas Tomas Garasimavičius? Gal ir niekuo, jei ne jo veikimas išskirtinai privataus juridinio asmens UAB “Lie­tu­vos ener­gi­ja” interesams, pasinaudojant patarėjo padėtimi prieš kitus rinkos dalyvius kurie nėra bendrovės “Lie­tu­vos ener­gi­ja” draugai.

Pasirodo  Tomas Garasimavičius ne tik patarėjas, dirbantis valstybinėje tarnyboje – Vyriausybėje, bet ir įtakingas UAB „Lie­tu­vos ener­gi­ja” valdymo struktūroje asmuo. Jis yra “Lie­tu­vos ener­gi­jos” rizikų valdymo ir priežiūros komiteto narys bei turi daug kitų įtakingų ir svarbių pareigų. Štai jums ir atsakymas. Ir kaip metų metus tokios patarėjo Tomas Garasimavičius veiklos nepastebėjo ir nevertino Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK)? 

Seimo narys Artūras Skardžius

Plačiau
2017/06/15 | Ar A. Skardžius proteguoja savo žemės nuomininkų interesus?

Nepraėjo nei dvi savaitės po paskutinių bandymų viešojoje erdvėje apjuodinti mane ir mano šeimą,  kaip pasirodė naujos Dovydo Pancerovo tendencingos publikacijos. Šį kartą jau ne „brangiai“ apie parduotą turtą armėnams, o apie „ brangiai“ prieš gerą dešimtmetį išnuomotą žemę.

„Proteguoja sklypo nuomininkų interesus“- prasideda kiekviena šio kūrinio pastraipa. Vis dėlto perskaičius visą ilgą ir painią, spėlionėmis grįstą istoriją, skirtą reputacijos juodinimui nerandi nei vieno protegavimo įrodymo. Todėl, kad jų tiesiog nėra ir negalėjo būti. Seime fiksuojamas kiekvienas registruotas projektas, balsavimas, pasisakymas. Teksto autorius tuo labai nesunkiai galėjo įsitikinti pats. Kodėl to nepadarė? Greičiausiai tikslas buvo ne tas.  Tad man metami įtarimai, jog Seime atstovavau nuomininkų ar straipsnyje minimų asmenų interesams, niekuo nepagrindžiami ir virsta paprasčiausiu šmeižtu.

Žemės nuomos sutartis deklaruojama nuo 2007 metų, visiems prieinama tik klausimas kodėl D. Pancerovui  ji „užkliuvo“būtent dabar.

Tenka spėlioti: gal dėlto, kad dabar svarstoma  UAB „Lietuvos energijos“ ataskaita, ar, kad uždraudėme landas vidaus sandoriams, o gal kliūna pozicija dėl planuojamų atliekų deginimo jėgainių?  Dirbdamas Seime visada gyniau tik viešąjį interesą. Tad kodėl kuriamos tokios pasakas ir taip dažnai. Nebent tai gerai apmokomas užsiėmimas.

 Labai nemalonu skaityti kai pateikiamos sąmoningai išgalvotos istorijos, neva mano žmona vaikščiojo po kaimus rinkdama parašus dėl vėjo jėgainių statybos. Tai visiškas teksto autoriaus prasimanymas.

Dar vienas sensacingas žurnalisto atradimas šioje istorijoje – žemės nuomos kainos susiejimas su vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina. Teksto autorius turėjo pastebėti, jog sutartyje numatyta, kad nuomos kaina bus susieta  su  vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina. Tokiose, ilgalaikėse sutartyse tai standartinės nuostatos. 12 metų pagaminta elektra bus parduodama už fiksuotą tarifą o vėliau už rinkos kainą. Politikai, kad ir kaip norėtų, įtakos fiksuotam tarifui, juolab rinkos kainai negali daryti. Kodėl tai bandoma pateikti kaip tiesioginį interesą?

Pagrindinė  žemės nuomos sutartis 99 metų laikotarpiui  su UAB „Renovacijos partneriai“  buvo pasirašyta 2010 metais ir tais pačiais metais nuomininkas  pradėjo mokėti nuomos mokestį. Baigus statybos darbus ir pradėjus eksploatuoti jėgaines 2012 metais nuomos mokestis, kaip ir numato sutartis, buvo perskaičiuotas ir  susietas su  vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos 12 metų  fiksuota pardavimo kaina. Pasibaigus šiam laikotarpiui pagamintos elektros energijos pardavimo kaina priklausys tik nuo rinkos.

Norėčiau priminti, kad 2009 – 2012 metais nebuvau Seimo nariu. Tuo laiku teko vadovauti Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių asociacijai.  Po išrinkimo į Seimą 2012 metais pasitraukiau iš šių pareigų.

Jokių protegavimo apraiškų per įstatymų projektų teikimą niekuomet nebuvo, ir man metami įtarimai yra išgalvoti, todėl kaip LSDP frakcijos narys paprašiau frakcijos vardu kreiptis į Seimo Antikorupcijos komisiją, kuri ištirtų mestus man įtarimus.  Tikiuosi atsakingos institucijos išaiškins ne tik man, kaip politikui, mestus įtarimus dėl galimo viešų ir privačių interesų konflikto, bet bus ištirti ir žurnalistų etikos požiūriu tendencingi konkretaus žiniasklaidos atstovo puldinėjimai pagrindžiami išgalvotomis prielaidomis.

Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius

Plačiau
2017/06/01 | A. Skardžius. „Sandoris su maskviečiais“. Kodėl nerasta atsakymų į klausimus?

Opusas apie mano šeimai priklausiusios poilsiavietės pardavimą Dauguose pranoko net ir keisčiausias konservatorių fantazijas. Šią savaitę buvo išpublikuota graži pasaka apie 5 metų senumo sandorį, kokių kasmet sudaroma šimtai ir tūkstančiai.

Geras straipsnis, norintiems pasimokyti, kaip paėmus eilinį sandorį galima sukurti ilgą ir painią, spėlionėmis dygsniuotą istoriją, skirtą reputacijos juodinimui. Išskirtinis stilius, kurį teksto autorius Dovydas Pancerovas galėtų dėstyti „juodųjų technologijų“ kūrėjams – pirma sukuri savo fantastiškas versijas, o po to tame pačiame straipsnyje pats jas ir paneigi, parašai, kad atsakymų rasti nepavyko.  Tačiau skaitytojams abejonių jau gali ir nebelikti – juk rašo rimtas ir atsakingas “profesionalus žurnalistas”. Be to, kaip žinia, daugybė skaitytojų yra tokie, kurie paskaito pavadinimą ir fiksuoja tai kaip žinią.

 O dabar kiek plačiau. Perskaitęs straipsnį daug naujo sužinojau ir aš. Pavyzdžiui, apie poilsiavietės pirkėjus.

Kaip pamenu, poilsiavietė buvo parduota Lietuvos įmonei UAB „Daugų sala“, pirkėjo dokumentus pas notarą pasirašė tos įmonės direktorius. Taip pat lietuvis. Pinigai sumokėti iš lietuviško banko.

Ar mes turėjome pradėti knaisiotis, kas tas pirkėjas? Gal to reikalauja įstatymai? Ar jūs taip darote, parduodami savo automobilį, butą ar sodybą? Reikalaujate pirkėjo papasakoti savo giminės istoriją? Ar tiesiog suderate jums palankią kainą ir pasirašote dokumentus. Ir deklaruojate sandorį bei  sumokate mokesčius.

Kaip suprantu iš straipsnio, žurnalistas mano, kad mano žmona parduodama savo turtą privalėjo atlikti tyrimą apie pirkėjo santykius, jo ryšius ir aiškintis pinigų kilmę? Įdomu, ar žurnalistas, pirkdamas ar parduodamas  butą klaus pardavėjo, kaip šis uždirbo butui, ir gal, neduokdie, turi kokių nors pažįstamų į Rytus nuo Lietuvos? Turbūt neklaus. Nes tai atrodytų gan keistai.  Ką, pavyzdžiui reikėtų daryti, jeigu minimą poilsiavietę būtų panorėjęs pirkti Dovydas Pancerovas. Tikrinti jo nelietuviškai skambančios pavardės ir pinigų kilmę?

Tačiau jam atrodo normalu prie mano pavardės parašyti sakinį “sandoris su maskviečiais”. Nors akivaizdu – sandoris sudarytas su Lietuvos įmone – UAB „Daugų sala“.

Kitas “sensacingas“išvedžiojimas – poilsiavietės kaina.Ji pristatyta kaip išskirtinė. Net nemėginus pasidomėti, kiek tuo metu panašus turtas (poilsiavietė su 30 statinių, 10 ha.teritorijoje, vaizdingoje vietoje, ant ežero kranto) kainavo rinkoje. Suprantu, sunkus darbas. Nes jį reikia atlikti pačiam, o ne “nusirašyti” nuo paslaugiai pateiktos istorijos. Beje, dėl sandorio – kadangi pirkėjas mokėjo banko pavedimu, tikiu, kad sandorį patikrino bankas ir kitos tarnybos. Tokia tvarka, ir tai nieko nuostabaus. Prieš 5 metus niekam dėl to nekilo jokių klausimų. Niekam.

Klausimų nekilo iki praėjusių metų. Kai per rinkimų karštinę konservatoriui A. Anušauskui pasivaideno „siaubinga istorija“ apie šios poilsiavietės pardavimą. Pamanykit – vienas iš pirkėjų armėnas gyvenantis Maskvoje, tikėtina, Lietuvos priešas. Kažkodėl ši išgalvota istorija labai “sutapo” su mano keltais klausimais dėl Lietuvos piliečių pumpuojamų pinigų į Bermudus už SGD laivo nuomą, dėl kosminės dujų, perkamų iš  „Statoil“, kainos bei brangiai pirktų kovos mašinų „Boxer“. Štai kur galėtų atsiskleisti tikrasis D.Pancerovo, žurnalisto-tyrėjo talentas ir nauda visuomenei būtų. Klausimas, ar  užteks drąsos?

Beje, pamiršusiems – straipsnio autorius D. Pancerovas prieš kurį laiką dar priklausė Facebook judėjimui, save vadinusiam “Dešinuoju trolibanu”. Ši grupė į aukštumas kėlė konservatorius ir labai stengėsi rasti priešų kitose partijose.

Matyt, ten ir išmoko Dovydas tokių fantazijų, kurias pats kuri, o rašinio gale pats ir paneigi:“Reikia pripažinti: neginčijamų atsakymų į šiuos svarbius klausimus rasti nepavyko. Bandymas atsakyti būtų tik prielaidų kūrimas ir interpretacijos”. 

Tad klausimas  “profesionaliam tyrimų skyriaus” žurnalistui – jeigu nepavyko rasti įrodymų savo fantazijoms, ar galima tada spausdinti tokį rašinį?

Plačiau
2017/03/30 | KANDIDATAS Į LSDP PIRMININKUS A. SKARDŽIUS ATSAKO Į KANDIDATAMS PATEIKTUS KLAUSIMUS

Partijos, kurios negali būti LSDP koalicijos partnerėmis. Kodėl?

Tikėtina, kad ir ateityje parlamentinėmis partijomis išliks socialdemokratai, liberalai, konservatoriai bei kuri nors populistinė protesto partija. Greičiausiai, vieniems socialdemokratams nepakaks balsų suformuoti valdančiąją daugumą ir vyriausybę. Teks ieškoti koalicijos partnerių atitinkančių mūsų programines nuostatas. Mūsų kairiąsias ideologines  nuostatas labiausiai atitinka konservatoriai. Su jais turime nemažai sąlyčio taškų. Tačiau istorinė priešprieša kylanti dar iš sovietinių laikų tokią koaliciją daro neįmanomą. Be to, tokia koalicija būtų nepriimtina ir mūsų elektoratui.  Taip pat sunku įsivaizduoti koaliciją ir su liberalais, kuriems svetimas solidarumas, subalansuoti darbo santykiai, progresiniai mokesčiai. Pasirinkimas lieka labai ribotas – populistinės protesto partijos, kurios sutiks įgyvendinti socialdemokratų programą.

Socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė Lietuvoje auga. Ko nepadarė LSDP ir ką dar galėtų padaryti?

Socialinės atskirties ir pajamų nelygybės Lietuvoje augimas –  tai,  visų pirma, vyriausybių vykdytos netinkamos fiskalinės politikos, balansuojančios biudžetą, bet ne ekonomiką, kaip turėtų būti, rezultatas. Tai ir neatsakingos skolinimosi politikos padarinys. Prie to prisidėjo ir biudžeto naudojimas abejotiniems valstybės įsipareigojimams ir projektams įgyvendinti.

Turime susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir teisingumu. Privalome prisiimti politinę lyderystę atstatant  mokesčių pusiausvyrą visuomenėje, įvedant progresinius mokesčius, subalansuojant darbo santykius, suvaldant korupciją ir šešėlinę ekonomiką, įtvirtinant skaidrų ir efektyvų valstybės turto ir viešųjų finansų valdymą. Bazinės pajamos visiems privalo tapti LSDP vykdomos  valstybės politikos ir ekonomikos ateities prioritetiniu tikslu.

Šių prioritetų įgyvendinimas atstatys socialinį teisingumą, sudarys galimybę papildomas  biudžeto  pajamas  nukreipti socialinių investicijų tokių kaip švietimas, sveikatos apsauga, socialinė gerovė   didinimui bei skurdo ir socialinės atskirties mažinimui. 

Kodėl LSDP prarado didžiuosius miestus?

Turime pripažinti – nesuspėjome su besikeičiančia visuomene. Užaugo jaunų žmonių karta nepriklausomoje Lietuvoje. Didmiesčiuose elektoratas kitoks nei regionuose, čia daugiau akademinio jaunimo, verslo, kultūros, mokslo atstovų. Gręžiojomės į praeitį ir neturėjome aiškios partijos vizijos bei tikslų orientuotų į didžiųjų miestų rinkėją. Trūko lyderių, charizmatiškų asmenybių, galinčių  patraukti išrankaus miesto rinkėjo dėmesį. Jis pasigedo socialiai teisingos ir kasdienėms problemoms dėmesingos politikos. Užuot aiškiai, drąsiai atstovavę kairiosios politikos vertybes, neretai jam brukome svetimas – liberalias idėjas. Neigiamą įtaką rinkimų rezultatams turėjo užsitęsę nesutarimai skyriuose, vidinė kova dėl valdžios, susiskaldymas į priešiškas stovyklas, gremėzdiška ir nevaldoma skyrių struktūra. Rinkimų sąrašo formavimo principai darė jį nepatrauklų. Galima atkreipti dėmesį ir į nepatrauklią rinkiminę kampaniją bei nepakankamą jos finansavimą.

Jūsų požiūris į vaikų globos namus, ar reikia juos naikinti?

Suprantama, kad vaikui geriausia augti visavertėje šeimoje. Pedagogikos mokslas tai seniai įrodė.  Tačiau niekur nepabėgsime nuo realybės – Lietuvoje  tūkstančiai vaikų, kuriems reikalinga globa. Ar   įmanoma surasti tiek šeimų, kurios priimtų visus globotinius?  Manau, kad ne, todėl pulti uždarinėti globos namus,   neturint tvirtos alternatyvos, o visuomenei  vis dar vengiant globoti ne savo vaikus, ypač su negalia –ankstoka.

Valstybės pareiga užtikrinti, kad su vaikais būtų elgiamasi teisingai, saugomos jų teisės, nepriklausomai nuo to kur jie gyventų. Turime ieškoti šeimynų galinčių rūpintis vaikais ir joms padėti,  tačiau jų irgi būna visokių.  Lietuvoje turime nemažai globos namų draugiškų vaikui, kuriuose užauga geri žmonės pasiruošę savarankiškam gyvenimui. Esu už nedidelius šeimyninio tipo globos namus, kur vaikui  skiriamas pakankamas dėmesys, domimasi kuo jis gyvena, kokie jo rūpesčiai ir džiaugsmai. Juose vaikai gyvena šeimyniniu principu – broliai, seserys kartu.

Noriu atkreipti dėmesį, kad globos namuose daug vaikų, kurie nėra našlaičiai – turi abu tėvus, todėl manau, kad valstybė privalo daugiau investuoti į šeimas, padėti socialinių įgūdžių stokojančioms ar sunkiai besiverčiančioms. 

Kaip bendrauti ir bendradarbiauti su Rusija?

Rusija Europos Sąjungai yra viena svarbiausių valstybių su kuria sieja labai tamprūs ekonominiai ryšiai. ES iš Rusijos importuoja 40 proc. dujų ir 30 proc. naftos. Lietuvai Rusija taip pat išlieka didžiausia prekybinė partnerė ir ketvirtoji prekybinė partnerė ES.

Tačiau po Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje pradžios ES pademonstravo vieningą poziciją ir įvedė labai aiškias sankcijas Rusijai, kurių tikslas nėra nubausti, tačiau daryti įtaką jos elgesiui ir politikai kaimynių atžvilgiu. Tik vieningi galime būti galingi ir įtakingi.

Suprantama, tikėtis jog staiga pakeisime Putino vykdomą politiką, nereikėtų tikėtis. Tačiau panašiai mąstantiems  Rusijos piliečiams, kurie išpažįsta bendrąsias europines  vertybes, privalome būti pavyzdžiu, demonstruodami mūsų pilietinį brandumą, nepasiduodami manipuliacijoms ir dezinformacijai. Privalome padėti  demokratiškai mąstantiems Rusijos piliečiams, kurie norėtų matyti savo valstybę einančią taikos ir demokratijos keliu. Kurie norėtų, kad ES būtų tuo pavyzdžiu Rusijai kuriant tvarų ekonominį, socialinį, politinį valstybės modelį.

Tikiu, kad ateis laikas, kai Lietuvos ir Rusijos santykiai bus pagarbūs, konstruktyvūs ir abipusiai naudingi.

Pasiūlykite bent tris būdus, kaip sumažinti korupciją?

Korupcija daro didelę žalą ekonomikai ir visuomenei, pakerta piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis. Ji kenkia efektyviam viešųjų finansų tvarkymui ir konkurencijai, socialiniam teisingumui bei teisinės valstybės principams.

Veiksmingos priemonės korupcijai mažinti galėtų būti:

–       visuotinis turto ir pajamų deklaravimas;

–       išlaidų deklaravimas vadovams dirbantiems valstybės tarnyboje;

–       lobistinės veiklos skaidrinimas ir jos teisinio reglamentavimo tobulinimas;

–        griežtinti renkamų pareigūnų baudžiamąją atsakomybę už korupcines nusikalstamas veikas;

–       drausti nuteistiems už korupcinį nusikaltimą pareigūnams vėl eiti pareigas valstybės tarnyboje;

–       prevencinių mechanizmų sukūrimas, susijęs su neteisėtu partijų finansavimu, balsų pirkimu ir kitokių formų nederamo poveikio rinkėjams darymu;

–       aukštų skaidrumo standartų įgyvendinimas bei vidaus ir išorės kontrolės mechanizmų sukūrimas viso viešųjų pirkimų proceso ir sutarties vykdymo laikotarpiui;

–       korupcijos rizikos vertinimo mechanizmų ir veiklos strategijų sukūrimas, skirtas konkretiems sektoriams, tokiems kaip mokesčių administravimas, muitinė, energetikos sektorius, transportas, statyba, sveikatos priežiūra ir t.t.;

–       specializuotos kovos su korupcija tarnybos sukūrimas darbui su teismais ir prokuratūra dėl jų sąžiningumo ir nepriklausomumo nagrinėjant korupcijos bylas;

–       skaidrinti valdžios institucijų ir valstybės  valdomų įmonių veiklą joms skirstant lėšas ir perkant paslaugas. Užtikrinti, kad jų metinės finansinės ataskaitos ir balansai būtų skelbiami realiuoju laiku vartotojams patogiu formatu, įskaitant išsamią informaciją apie viešųjų darbų ir paslaugų kainas;

–       stiprinti baudžiamojo persekiojimo mechanizmus, susijusius su galimu valstybės įmonių ir bendrovių kyšininkavimu užsienyje.

Vienas iš svarbiausių kovos su korupcija principų – korupcijos prevencija. Skaidrumo politika, atvirumas, sąžiningumo kultūrą ir informacijos laisvė viešajame sektoriuje gali tapti veiksminga korupcijos prevencijos priemone bei padėti atskleisti padarytus pažeidimus.

Ką LSDP turėtų padaryti, siekiant užtikrinti LGBT bendruomenės teise?

LSDP kaip kairiajai  politinei jėgai lygių teisių įgyvendinimo politika yra viena iš prioritetinių sričių. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos požiūris į LGBT bendruomenę stipriai pasikeitė. Lietuva artėja prie valstybių, kuriose šių asmenų teisių apsaugai skiriamas didelis dėmesys. Visuomenėje  atsirado pagarba, tolerancija ir suvokimas, kad tos pačios lyties asmenų poroms būdingi tie patys emociniai ir praktiniai poreikiai, kaip ir skirtingų lyčių poroms. Tačiau reikia pripažinti, kad LGBT bendruomenės nariai dar negali jaustis pilnaverčiais Lietuvos visuomenės nariais. LSDP siekdama užtikrinti LGBT bendruomenės teises, turi prisiimti lyderystę kovojant  su homofobijos apraiškomis, remti šių bendruomenių susirinkimų ir asociacijų laisves. Rodyti didesnį aktyvumą gerinant visuomenės suvokimą šios bendruomenės atžvilgiu. Turime tobulinti teisinį reglamentavimą dėl LGBT teisių į lyties keitimą, operacijų bei hormoninio gydymo išlaidų dengimą. Privalome įteisinti LGBT partnerystę.  

Ar pritartumėte siūlymams: pailginti mokslo metus atostogų sąskaita ir paankstinti pirmokų amžių?

Neįtikėtinu greičiu besikeičiant ir modernėjant technologijoms, privalome jau šiandien galvoti kaip mes gyvensime pasaulyje, kuriame dominuos kūrybiškumas ir intelektas. Tai priklausys nuo šios dienos pasirengimo. Esama švietimo sistema nebeatitinka nūdienos poreikių. Manau, kad mokslo metų prailginimas diskutuotinas klausimas. Tačiau ugdymo kokybė negerės jei nebus keičiamos ugdymo programos. Mūsų vaikai, norėdami užsitikrinti solidžias pajamas gyvenimui, turi išmokti tai, ko negalės atlikti mašinos ateityje. Dėl šių priežasčių jau šiandienos švietimo sistema turi mokiniams suteikti žinias ir įgūdžius, kurių jiems prireiks po 12 metų, baigus mokyklą. Ypatingą dėmesį turime skirti mokytojų rengimui ir jų darbo sąlygų užtikrinimui, nes tik kūrybingas, globaliai ir novatoriškai mąstantis mokytojas gali parengti ateities lūkesčius atitinkantį mokinį. Šių dienų mokytojai turi išmokyti mąstymo, kuris padės prisitaikyti ir jaustis patogiai greitai besikeičiančiame pasaulyje, turime ugdyti mokinių verslumą ir kūrybiškumą.

Dėl pirmokų amžiaus, manau, kad tikrai galima paankstinti pirmokų amžių. Tam turi būti pasirengusios mokyklos bei mokymo programos pritaikytos šešerių metų amžiaus vaikams. Privalome sukurti į kūrybiškumą orientuotą švietimo sistemą.

Pirmieji LSDP pirmininko darbai per pirmąjį mėnesį, būtinai išrikiuokite pagal svarbą.

  1. Naujos derybos dėl valdančios koalicijos.
  2. Partijos finansų auditas.
  3. Sutartis su viešųjų ryšių kompanija.
  4. Partijos  vieningo komunikacijos centro įsteigimas centrinėje būstinėje.
  5. Įvertinti centrinės būstinės veiklą, vadybinius gebėjimus ir žmogiškuosius išteklius.
  6. Paskirti partijos atsakingąjį sekretorių.
  7. Pertvarkyti frakcijos Seime veiklą.
  8. Su skyrių pirmininkais aptarti partijos veiklos organizavimo prioritetus.
  9. Pradėti partijos struktūros valdymo reformą.
  10. Pradėti konsultacijas su socialiniais partneriais.

Kodėl LSDP limpa „nomenklatūrinės partijos“ etiketė, kaip to išvengti?

Politinės nomenklatūros praktika įsigaliojo sovietmečiu. Nomenklatūrai priklausantys žmonės sudarė privilegijuotą sovietinės Lietuvos valdininkų sluoksnį. Tačiau 1990m. Lietuvos Komunistų partija –  LKP, peržiūrėjusi ideologiją,  pakeitusi pavadinimą į Lietuvos demokratinę darbo partiją  – LDDP, aktyviai įsijungė į nepriklausomos Lietuvos politinį gyvenimą. 2001 m. sausį, po sėkmingų Seimo rinkimų, LDDP ir LSDP susivienijo į vieningą, stiprią  su kairiąja ideologija politinę jėgą  –  LSDP. Tai buvo išties padarytas sėkmingas reorganizacijos veiksmas, rodantis išmanų gebėjimą atsinaujinti.

 Tačiau Lietuvos žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, socialdemokratai vis dar išlieka  lyg sąsaja su komunistais  kaip atpažinimo ženklas tarp kitų politinių partijų. Prie mums klijuojamos nomenklatūrinės partijos etiketės  prisideda ir „nepriklausoma“ žiniasklaida formuodama nuomonę, kad mums rūpi tik postai, pinigai ir savi partiečiai, o ne rinkėjai. Kai kurie politologai  mus taip pat bando gretinti su nomenklatūrine, biurokratine, tik sau naudos siekiančia partija.

Pasikeitė gyvenimas –pasikeitė ir LSDP. Laikui bėgant partija reabilitavosi ir šiandien turime stiprią,  su kairia ideologija politinę jėgą. Todėl turime būti tvirti ir solidarūs tiek partijos viduje, tiek išorėje, demonstruojant pavyzdį kaip skaidrios, atviros, principingos  bei atsakingos politinės jėgos. Tą turime aiškiai pasakyti savo rinkėjams ir įrodyti savo darbu.

Plačiau
2017/03/02 | Kandidato į LSDP pirmininkus A. Skardžiaus kreipimasis į bendrapartiečius

Mieli bičiuliai,

Valstybė kuriama žmonių ir privalo tarnauti jiems. Seimo rinkimai parodė, kad žmonės nusivylė mūsų partijos vykdyta politika. Turime atsitiesti, persitvarkyti ir susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą valstybe bei socialdemokratijos idėja.

Privalome kurti socialiai atsakingą valstybę, principingai laikantis kairiosios politikos vertybių: solidarumo, socialinio teisingumo, lygybės, demokratijos.

Veiklos prioritetai:

–          atstatyti mokesčių pusiausvyrą visuomenėje įvedant progresinius mokesčius;

–          subalansuoti darbo santykius;

–          suvaldyti korupciją ir šešėlinę ekonomiką;

–          įtvirtinti skaidrų ir efektyvų valstybės turto ir viešųjų finansų valdymą.

Šių prioritetų įgyvendinimas atstatys socialinį teisingumą, sudarys galimybę papildomas biudžeto pajamas nukreipti socialinių investicijų didinimui bei socialinės atskirties mažinimui.

Stipri ir vieninga partija:

–          veiklos decentralizavimas, profesionali vadyba, tikslinis finansavimas;

–          demokratijos plėtra, užtikrinanti visų partijos narių dalyvavimą sprendimų priėmime;

–          partijos narių motyvacija, paremta aiškiais partinės ir profesinės karjeros kriterijais;

–          profesionali vidaus ir išorės komunikacija.

Kartu su Jumis tai galime padaryti!

Bičiuliškai, Artūras Skardžius

Plačiau
2017/01/10 | JAV Kongreso delegacija Lietuvoje

XII-080-S20161229-OP-4843 Baigiant 2016-uosius metus, Lietuvoje viešėjo JAV Kongreso delegacija vadovaujama senatoriaus, respublikono J. McCaino. Gruodžio 29 d. garbūs svečiai lankėsi Seime, susitiko su Seimo Pirmininku, Seimo komitetų nariais. Drauge su delegacija lankėmės Sausio 13-osios memoriale prie istorinių Seimo barikadų, kur beveik prieš 26-erius metus įvyko masinis Lietuvos žmonių pasipriešinimas karinei jėgai. JAV Senato narių vizito Lietuvoje tikslas -susipažinti su saugumo situacija regione, stiprinti strateginius ryšius ir patvirti įsipareigojimus partneriams. Senatorius J. McCainas pabrėžė, kad JAV sieks užtikrinti Baltijos šalių saugumą.

XII-080-S20161229-OP-4830_MG_6997

Plačiau