Naujienos

2014/05/13 | Susitikimas su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovais

geguzes 13d.Gegužės 13d. Seimo narys Artūras Skardžius kartu su Seimo ekonomikos komiteto nariais susitiko su Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovais. Kalbant apie uostą pažymėta, kad tai svarbiausias ir didžiausias LR transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš rytų ir vakarų. Susitikimo metu uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus išsakė mintis dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teisės aktų pakeitimo, investicijų ir konkurencingumo, aptarė iššūkius, kurie laukia laivybos sektoriaus nuo 2015 metų įsigaliojus direktyvoms, kuriomis vadovaujantis, Baltijos jūroje plaukiojantys laivai privalės naudoti mažesnio sieringumo degalus. Apsikeista nuomonėmis dėl uosto potencialo ir įtakos šalies ekonomikai.
Po susitikimo A. Skardžius kartu su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi ir kitais garbingais svečiais dalyvavo parodos „Lietuvos transporto širdies -Klaipėdos uosto –raida“ atidaryme. Parodoje eksponuojamos uosto nuotraukos (diptikai), iliustruojančios uosto plėtrą ir laivų maketai. Šia paroda siekiama atkreipti dėmesį į uosto aktualijas, akcentuoti socialinę-ekonominę uosto svarbą, siekti glaudesnio bendradarbiavimo tarp sprendimus priimančių institucijų ir uosto bendruomenės.

Plačiau
2014/05/12 | A. Skardžius dalyvavo dviračių žygyje „Savu dviračiu po Europą“

geguzes 11d. Su dviraciu po Europa-2669Gegužės 11 d., sekmadienį, Seimo narys Artūras Skardžius kartu su šaunia dviratininkų komanda  dalyvavo   jubiliejiniame dešimtajame Seimo dviračių žygyje „Savu dviračiu po Europą“. „Kur sportas ten ir gerai nusiteikę žmonės“, džiaugėsi A. Skardžius, todėl anot parlamentaro, kelionės maršrutą nuo Seimo rūmų iki Europos geografinio centro įveikti tikrai nebuvo sunku. Pirmą kartą toks žygis surengtas 2004m. Lietuvai stojant į ES.

Pasiekus kelionės tikslą, Europos geografiniame centre (Vilniaus r. Purnuškių k.) A. Skardžius dalyvavo narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio šventėje. Čia renginio dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.  Pirmojo mūsų šalies dešimtmečio Europos Sąjungoje sukakčiai pažymėti buvo sodinami ąžuoliukai, dalyvaujant užsienio valstybių ambasadoriams buvo pagerbtos ES šalių vėliavos.

Artūras Skardžius negailėjo gerų žodžių šventės organizatoriams. Jis sakė, kad šis renginys – ne tik ištvermės išbandymas, bet ir įsimintinas mūsų šalies jubiliejinis ES paminėjimas.

Gerą nuotaiką svečiams užtikrino krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas. Apsilankiusieji gavo EGC lankytojo pažymėjimą, taip pat žygio dalyvių laukė įvairios pramogos – aitvarų dirbtuvės, žinių viktorina, visi norintys turėjo galimybę išsiųsti unikalų atviruką iš Europos centro savo draugams esantiems bet kurioje pasaulio šalyje.

Plačiau
2014/05/08 | Projekto „Rail Baltica“ sėkmė priklausys nuo sprendimų intensyvumo

Zurnale transportas jpg Su Seimo nariu Artūru Skardžiumi kalbėjosi Algirdas Aušra, žurnalas „Transportas“ Nr. 50

Pastaruoju metu labai daug kalbama ir rašoma apie trijų Baltijos šalių nesutarimą dėl stringančio europinės vėžės „Rail Baltica 2“ projekto. Kaimyninėms šalims sunkiai sekasi susitarti. Projekto „Rail Baltica 2“ investicijos yra vertinamos daugiau nei 5 mlrd. eurų, kas prilygsta 18 mlrd. litų. Lietuvos iniciatyva įtraukti į projektą sostinę Vilnių kaimyninių šalių partneriams tapo netikėtumu ir priešpriešos priežastimi, nors prieš tai buvo pasirašytas sutarimas, kad Vilnius taps šio projekto dalimi.

Lietuvos derybininkai viliasi, jog pavyks įtikinti partnerius, kad Vilniaus neliktų nuošalėje. Intensyvios trijų Baltijos šalių darbo grupių derybos dėl projekto įgyvendinimo ir bendros įmonės steigimo juda sunkiai. Lietuva iškėlė sąlygą kaimynams, kad arba Vilnius taps projekto „Rail Baltica 2“ dalimi, arba projektas gali likti neįgyvendintas.

Apie projekto „Rail Baltica 2“ perspektyvą kalbamės su Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju ir LSDP susisiekimo komiteto pirmininku Artūru Skardžiumi.

Kokia projekto „Rail Baltica 2“ perspektyva?

Socialdemokratų partijos susisiekimo komitete buvo svarstytas projektas „Rail Baltica 2“. Jį pristatė antrinės bendrovės AB Lietuvos geležinkeliai įmonės „Rail Baltica statyba“ direktorius Dainius Budrys. Daug niuansų, kurie kyla dėl šio projekto, liko iki šiol neišspręsta. Kodėl AECOM studijoje nebuvo nagrinėtas Vilniaus prijungimo prie projekto klausimas? Šis aspektas labiausiai ir kliuvo visiems pasitarimo dalyviams. Atsakymas – ne mes buvome studijos užsakovai.

Šiuo metu Lietuva iniciuoja papildomą galimybių studiją, kad galėtų išsiaiškinti Vilniaus prijungimo prie projekto „Rail Baltica 2“ galimybę ir pasekmes. Studijoje turėtų būti atsakyta į klausimus: ar Vilnių jungti prie projekto atšaka nuo Kauno, ar geriau kreipti europinę vėžę per Vilnių į Panevėžį ir Rygą. Lietuva yra daugiausiai pažengusi „Rail Balticos“ statybos projekte iš visų mūsų kaimynių šalių. Estai išsakė daug nepasitenkinimo Lietuva. Neva mes, lietuviai, esame stabdys projekto „Rail Baltica 2“ įgyvendinime. Europos Komisijos Transporto komisaras Siimas Kaalasas skuba įgyvendinti šį projektą, kol dar nepasibaigė jo kadencija. Lietuvos kaltės čia nėra. Tuo labiau, kad kitos Baltijos šalys projektą turi pradėjusios tik popieriuje.

Norima Vilnių palikti nuošalėje. Kodėl?

Neaišku, kodėl Vilnius paliktas nuošalėje, nors projekte yra prijungtos likusios Baltijos šalių sostinės. Reikėtų skaičiuoti, ar Lietuvai vertėtų investuoti pusę reikiamų projektui lėšų dėl Vilniaus prijungimo prie projekto. Lietuva yra suinteresuota europinės vėžės tiesimu Pietų kryptimi Varšuva – Berlynas. Tikslinga yra pasukti vėžę pro Vilnių. Vėžes dalis, kuri jungtų Vilnių ar Kauną atšakomis, didelio intensyvumo Lietuvai nesudarytų. O jeigu vėžė jungtųsi su Pietų srautais, kroviniai būtų tvarkomi Lietuvos terminaluose. Talinas turi geriausią susisiekimą su Sankt Peterburgu, o Lietuva atsidurtų tokioje situacijoje, kad krovinių srautai, judėdami per Kauną, jame nesustotų. Kadangi europinė vėžė būtų greituminė, atstumas iki Rygos būtų nedidelis, o Rygos uostas yra labiau išplėtotas palyginti su kaimyniniais uostais. Lietuva prarastų konkurencinį pranašumą Baltijos regione. Galbūt to ir siekiama? Lietuvos užsispyrimas – išnagrinėti Lietuvos galimybes prisijungti prie europinės vėžės „Rail Baltica 2“.

Kokia nauda Lietuvai iš projekto „RailBaltica 2“?

Į tai turės atsakyti naujoji galimybių studija. Atsakymus turėtų gauti visos suinteresuotos pusės. Be ekonominio naudingumo studijos išvadų ryžtis įgyvendinti projektą ir dengti pusę projekto vertės biudžeto lėšomis ekonomiškai nenaudinga. Dabar turime įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Europinės vėžės jungtis, kuri sietų Kauną su Vilniumi, yra reikalinga. Jeigu reiktų prisidėti prie projekto finansavimo tik 15 proc., projektą reikėtų įgyvendinti bet kokiu atveju. Tokiu būdu investuotume į naują geležinkelių infrastruktūrą. Būtų nesolidu nepasinaudoti tokia galimybe. Tokiu atveju būtų reikalingas ilgalaikis ir užtikrintas finansavimas iš ES lėšų, nors ekspertai sako, kad tai mažai tikėtina. Bet jeigu projekto „Rail Baltica 2“ statybas koordinuos latviai, kiekvieno kilometro įgyvendinimas gali pasidaryti auksiniu. Jeigu Lietuva galės koordinuoti projektą tik įmonės sudėtyje iš Rygos, o estai gros pagrindiniu smuiku, nes EK Transporto komisaras yra estas, neaišku, kaip išsispręs projekto finansavimas ir jo statyba. Bemaž pusę ES reikalingų lėšų turės būti panaudota Lietuvoje, o bendra įmonė bus įkurta Rygoje. Jeigu darbams Lietuvoje bus samdomi kitų šalių statybos darbų rangovai, o lėšos bus skirstomos kitoje įmonėje ir Lietuvai reikės prisidėti finansais daugiausia, tai Lietuvos biudžetui bus didelė našta.

Tokios abejonės yra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva yra santūri projekte. Negalime tenkinti tik estų intereso. Konferencijoje, kuri vyko LR Seime, buvo keliamas šis aktualus Lietuvai klausimas. Konsensusas yra rastas – Vilnius bus jungiamas prie projekto. Galbūt estai norėjo pasinaudoti Siimo Kaalaso buvimu Europos Komisijoje? Jis yra patyręs vadovas šiais klausimais. Bet kai tokie patyrę žmonės dalyvauja derybose, Lietuvai tai kelia nerimą. Jeigu projektas būtų finansuojamas tik europiniais pinigais, už kuriuos būtų galima kurti naują infrastruktūrą, visi politikai Lietuvoje pakeltų rankas ir be jokios abejonės pritartų šiai idėjai. Bet iš pirmo žvilgsnio matyti, kad 15 proc. finansavimo projekte neužteks, todėl Lietuva gal turės skirti pusę projekto pinigų iš savo biudžeto. Tokiu atveju kiekvienas litas įdėtas į infrastruktūrą turėtų būti ekonomiškai pagrįstas ir keliskart pamatuotas. Ne mūsų rankose yra tie svertai, kurie suvaldytų projekto įgyvendinimo procesą. Gerbiu Lietuvos geležinkelių vadovų iniciatyvą įkurti įmonę Lietuvoje, užsakyti galimybių studiją ir palyginti su jau esama AECOM studija. Galėtume pasiūlyti ir kitą sprendimą, nes be Lietuvos dalyvavimo projekto „Rail Baltica 2“ nebūtų.

Viena studija keičia kitą. Kam jų tiek reikia?

Atliktoje COWI galimybių studijoje yra nagrinėjama vežės tiesimo galimybė maršrutu Lenkijos siena – Šiauliai – Ryga. Sostinių sujungimo ši studija nenagrinėjo. Mūsų specialistai sako, kad vežė sugaištų pusvalandį, jeigu ji jungtų ir Vilnių. Bet tada Lietuva nusigriebtų visą grietinėlę iš būsimo projekto, nes atsirastų didesnis krovinių ir keleivių srautas. Projekto statytojai tikriausiai nėra suinteresuoti, kad mes, investuodami daugiausiai į šį projektą, būtume jiems konkurentai. Atšaka į Vilnių yra nepatogumas – tai įvairiausi perkrovimai ir persėdimai. Jeigu srautai iš Vakarų į Rytus eitų per Kauną, be abejo, krovinius patogiau būtų tvarkyti Rygoje, nes jie turi geriau išvystytą infrastruktūrą.

Naujai rengiama studija atsakys į visus keliamus klausimus: a) investuojamo kapitalo nauda; b) ar Lietuvai tikslinga dalyvauti projekte „Rail Baltica 2“.

Ar Lietuva nevėluoja su savo apsisprendimais?

Taip, Lietuva vėluoja, bet Latvija ir Estija yra pažengusios tiek pat savo apsisprendimuose, kiek ir Lietuva. Reikia turėti omenyje, kad Lietuvos dalyje bus naudojama daugiausiai lėšų. Dėl tokios Lietuvos nacionalinio biudžeto apimties projekte sprendimai negali būti priimami vien tik kokiame nors susitikime. Kiek pamenu, konservatoriai neatliko savo darbų. Nežinau, ką jie tada veikė. Buvęs susiekimo ministras Eligijus Masiulis pripažino viešai, kad jie tikrai pražiopsojo projektą „Rail Baltica 2“. Tai, kas atliekama dabar, turėjo būti daroma prieš tai dirbusioje Vyriausybėje. Dabartinė rengiama galimybių studija yra lašas jūroje. Turėjo būti atliktas detalus tyrimas su visais galimais scenarijais. Algirdo Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei, susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui ir Lietuvos geležinkeliams kyla nauja užduotis – apginti nacionalinį interesą. Vis dėlto neužtenka tiesiog nuvažiuoti ir pasirašyti ketinimo protokolą. Projektui įgyvendinti reikia įdėti darbo žymiai daugiau.

Kiek projektas „Rail Baltica 2“ kainuos Lietuvai?

Jeigu projektas vyks pagal numatytą scenarijų, Lietuvos biudžetui turėtų kainuoti apie 2 mlrd. litų. Lietuva negyvena iš naftos, dujų ar finansinio tarpininkavimo veiklos. Jeigu lėšos projektui nebus numatytos biudžete, vienintelis kelias – skolintis. Tai reikštų, kad šalis turės palūkanas ir skolintas lėšas, kurias vėliau teks grąžinti. Būtent todėl Lietuva privalo priimti sprendimą tik įvertinusi situaciją. Turi būti rasti atsakymai į visus klausimus aukščiausiu lygiu.

Niekas šiandien negali atsakyti, kaip pasikeistų srautai atsiradus greitesnei infrastruktūrai, t.y.europinei vėžei. Visoje vėžėje negalima bus pasiekti 240 km/h greičio. Net ir Lenkijoje neįmanoma pasiekti tokio greičio, nes ten greičiai yra ribojami, o patys lenkai net ir nesiruošia modernizuoti savo esamos infrastruktūros. Mūsų rengiama galimybių studija turės atsakyti, kaip padidėtų srautai esant greitesnei infrastruktūrai. Šiandien tokio atsakymo Lietuva neturi. Specialistai teigia vienintelį dalyką – europinės vėžės maršrutas Pietų kryptimi yra perspektyvus. Ir jeigu nebus didelio europinio finansavimo, Lietuva sustos ties projektu „Rail Baltica 1“.

Ar Lietuva šiuo metu apsisprendimų kryžkelėje?

Apibendrindamas noriu pasakyti – viskas priklausys nuo mūsų sprendimų intensyvumo. Jeigu įmanoma su minimaliomis lėšomis statytis europinę vėžę, ją reikia statyti greitai. Jeigu projektas reikalaus didėlių finansų iš Lietuvos biudžeto, kiekvienas investuotas litas turės būti pagrįstas ir pamatuotas. Nauja geležinkelių infrastruktūra Lietuvai yra reikalinga, net ir su mažu greičiu. Projektas „Rail Baltica 2“ bus naudingas tiek kroviniams, tiek keleiviams vežti. Nėra taip svarbu, ar Vilnius bus prijungtas prie projekto, pagrindinis klausimas – kiek Lietuva turės prisidėti prie šio projekto.

Manau, kad Lenkija nėra suinteresuota vystyti projektą „Rail Baltica 2“. Jai labiau rūpi artimesnis europinės vėžės taškas Baltarusijos link, ties Gardinu. Mūsų pietinio kaimyno interesai taip pat turi būti įvertinti įvairiais atžvilgiais. Ar Lenkija negali tapti stabdžiu šiame projekte? Bet šiuo metu ji yra tokia. Mums, lietuviams, buvo pasakyta, kad kai būsime Europos Sąjungos šalimi, galėsime drąsiai investuoti lėšas į tą ekonominę erdvę. Lietuva neatsilieka nuo kaimyninių valstybių. Tik kažkodėl Lietuvą bandoma skubinti, kad ji aklai pultų į projektą „RailBaltica 2“.

Plačiau
2014/05/07 | LSDP kandidatų į Europos Parlamentą susitikimas su Viršuliškių bendruomene

Gegužės 6d. Seimo narys ir kandidatas į Europos parlamento narius Artūras Skardžius kartu su kitais partijos kolegomis Vilniaus miesto Viršuliškių mokykloje susitiko su gausiai susirinkusia Viršuliškių bendruomene. Anot A. Skardžiaus, būdama atsakinga politine jėga socialdemokratai suvokia savo įsipareigojimų svarbą, todėl rinkiminės programos pristatymas ir piliečių lūkesčių išklausymas, jų problemų aptarimas ypač svarbus. Jaukioje mokyklos salėje susirinkusieji kalbėjo apie artėjančius Prezidento ir Europos parlamento rinkimus, Europos Sąjungos ateitį, verslo, nedarbo, emigracijos, šalies biudžeto problemas. A. Skardžius pabrėžė, kad jų partija ne tik deklaruoja, bet kasdieniu darbu stengiasi užtikrinti galimybes žmonėms gyventi visaverčius gyvenimus. Valstybė investuoja į naujų darbo vietų kūrimą, panaudodama šalies biudžeto, Europos Sąjungos, Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų, investicines bankų ir kitas lėšas.
Susirinkusieji išklausė mokyklos bendruomenės iškeltus skaudulius, buvo aptartos švietimo sistemos problemos ir lūkesčiai. Kalbėta apie mokyklų finansavimą ir kokybišką išsilavinimą.
Anot Artūro Skardžiaus, būtina siekti, kad mūsų šalyje žmonės pasitikėtų vieni kitais, galėtų didžiuotis savo bendruomene, savo šalimi. O norint suprasti vieniems kitus, būtina kalbėtis.

Plačiau
2014/05/07 | Viešnagė Šiauliuose

siauliai 2014-05-05Įsibėgėjant rinkiminei kampanijai, pirmadienį, gegužės 5d. Šiauliuose su šio krašto žmonėmis susitiko kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus Zigmantas Balčytis. Pasikalbėti su gyventojais apie šiandieninį šalies ekonominį, politinį, socialinį gyvenimą bei apie planus ir šalies ateitį kandidatas atvažiavo ne vienas, o palaikomas gausaus būrio bendrapartiečių – Česlovo Juršėno, Vilijos Blinkevičiūtės, Birutės Vėsaitės, Juozo Bernatonio, Artūro Skardžiaus, Giedrės Purvaneckienės, Irenos Šiaulienės, Remigijaus Motuzo. Taip pat šiauliečių Seimo narių Edvardo Žakario ir Arvydo Mockaus.

Kalbant apie LSDP kandidato į Prezidentus kompetenciją, Seimo narys   Artūras Skardžius   šiauliečiams patvirtino, kad Z. Balčytis – kompetentingas politikas ir vadovas, nebijantis prisiimti atsakomybės bei turintis politinės potencijos. Anot A. Skardžiaus, už kurį balsuoti – kiekvieno piliečio apsisprendimo reikalas, tačiau nepamirština sena tiesa – būsime verti tokio Prezidento, koki jau šį sekmadienį išsirinksime.

Plačiau
2014/05/06 | Artūras Skardžius lankėsi Jurbarko rajone

jurbarkeGegužės 3 dieną Jurbarke verslo parodos ir amatų mugėje kartu su  Europarlamentaru Z. Balčyčiu, Seimo nariu Broniumi Pauža lankėsi Artūras Skardžius. Svečiai dalyvavo šventės atidarymo ceremonijoje, mugėje bendravo su verslininkais, aktyviu Jurbarko jaunimu, iš šventės prekeivių įsigijo įvairiausių prekių. Europarlamentaras Z. Balčytis davė interviu Jurbarko TV.
15 val. Eržvilko kultūros centre svečiai susitiko su Jurbarko rajono gyventojais. Susitikimo metu gyventojai išsakė savo problemas bei lūkesčius, diskutavo žemės ūkio, socialinės apsaugos, darbo užmokesčio klausimais.

Plačiau
2014/05/06 | Artūras Skardžius: „Palietėme tik ledkalnio viršūnę“

IMG_3614Beveik pusmetį tyrusi buvusios konservatorių ir liberalų Vyriausybės veiklą energetikos sektoriuje Seimo nario socialdemokrato Artūro Skardžiaus vadovaujama laikinoji komisija baigė darbą. Po audringų diskusijų, įvairiausių kaltinimų neseniai Seimas pritarė jos išvadoms. Ką jos atskleidė ir kodėl joms įnirtingai priešinosi buvę valdantieji? Apie tai su Seimo laikinosios komisijos pirmininku ir kandidatu į Europos Parlamentą Artūru SKARDŽIUMI kalbėjosi žurnalistas Stasys JOKŪBAITIS.

Ką parodė šis tyrimas?
Tyrimas buvo sunkus ir ilgas. Jis atskleidė 2009–2012 m. laikotarpiu, kai Energetikos ministerijai konservatorių Vyriausybėje vadovavo Arvydas Sekmokas, įsigalėjusį teisinį nihilizmą energetikos sektoriuje. Buvusio energetikos ministro įsakymu, daugelis dokumentų buvo įslaptinti, nors turėjo būti vieši ir prieinami visuomenei. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės ministras A. Sekmokas turbūt nesitikėjo, jog kada nors viskas išlįs į viešumą. Tyrimas konservatoriams buvo netikėtas. Slaptumas ir įstatymų nepaisymas buvo tapęs buvusios valdžios veikos metodu. Paaiškėjo, kad daugelis sutarčių sudaryta taip, jog atėjusi kita valdžia niekaip negalėtų jų pakeisti.

Kokius didžiausius trūkumus ar pažeidimus nustatė Jūsų vadovaujama komisija energetikos sektoriuje?
Tiriant svarbiausių šalies energetikos objektų – Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Visagino atominės elektrinės ir Suskystintų dujų terminalo statybų reikalus, Lietuvos elektrinės veiklą, paaiškėjo daug skandalingų dalykų. Išnagrinėjus atskirų energetikos įmonių viešuosius pirkimus paaiškėjo, kad užsienio konsultantams A. Sekmoko laikai buvo aukso amžius. Energetikos ministerijos ir jos kontroliuojamos įmonės samdydamos konsultantus už įvairias paslaugas iššvaistė 252 mln. litų. Bet ir tai buvo dar ne viskas.

Kokios buvo taip brangiai pirktos paslaugos? Galbūt jos buvo reikalingos?
Lengva ranka netaupant buvo perkamos įvairios paslaugos – teisinės, konsultacinės, viešųjų ryšių. Vien už teisines paslaugas buvo paklota 94,5 mln. litų. Pasamdytos užsienio firmos, teikdamos teisines paslaugas Lietuvos energetikos sektoriaus įmonėms, kvietėsi šiam darbui vietines mūsų šalies tokių paslaugų įmones ir joms mokėjo trigubai didesniais – 490 eurų siekiančiais valandiniais įkainiais negu tuo metu buvo rinkos kaina. Kam buvo reikalingas tarpininkas? Ar tai ne lėšų švaistymas, kai visa Lietuva buvo verčiama veržtis diržus? Kaip paaiškėjo vėliau, dar 28 mln. litų buvo išleisti įvairioms konsultacijoms Lietuvos elektrinėje, įgyvendinant naująjį – kombinuoto ciklo elektros energijos gamybos bloko projektą Elektrėnuose. Didžiąją dalį šių pinigų jau apmokėjo elektros vartotojai, įtraukus į elektros energijos tarifą kaip viešuosius interesus atitinkančią paslaugą.

Kaip tai atsitiko?
Vos tik 2009 m. su ispanų firma buvo sudaryta statybos sutartis, elektrinės valdyba už kelių mėnesių nusprendė be konkurso pasirašyti dar vieną – aptarnavimo – sutartį devyniolikai metų su „General Elektric“. Dabar ši sutartis, kurios pagrįstumo nevertino net Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, elektros energijos vartotojams kainuoja po 20 mln. litų per metus. Pastačius naują kombinuoto ciklo elektros energijos gamybos bloką, užuot sumažėjusi Lietuvos elektrinėje gaminama elektros kaina dėl apaugusių lyg maurai papildomų kaštų stipriai šoktelėjo į viršų, ypač nuo to nukentėjo mūsų pramonės konkurencingumas. Jai parduodama elektra pagal brangumą atsidūrė vienoje aukščiausių vietų tarp Europos Sąjungos valstybių.

Iš kur išniro papildomi kaštai?
Lietuvos elektrinė, kuriai 2010 m. energetikos ministras skyrė VIAP lėšomis remiamą 2,5 TWh elektros energijos gamybos, būtinos elektros tiekimo saugumui užtikrinti kvotą, tada pagamino tik 1,9 TWh, tačiau pinigai buvo sumokėti už visas 2,5 TWh.
Tokią kvotą nusistatė A. Sekmokas, nes jokių kriterijų, kiek iš tiesų reikėtų šioje elektrinėje pagaminti elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, nebuvo parengta. Vartotojai permokėjo elektrinei 52 mln. litų, kuriuos dabar elektrinė per 4 metus privalės grąžinti. Dabartinė socialdemokratų Vyriausybė Lietuvos elektrinės gamybos kvotą sumažino tris kartus iki 0,9 TWh, elektros tiekimo saugumui nieko nenutiko. Tačiau deginant mažiau brangių rusiškų dujų, sutaupyta nemažai lėšų, vartotojams atpiginta elektra.

Komisija nustatė daug pažeidimų UAB „Visagino atominė elektrinė“ ir jos valdomose įmonėse, kuriose sukasi milijardai litų…
Čia taip pat dominavo užsienio konsultacinės kampanijos. Dažniausiai jos buvo pasirenkamos iš anksto susitarus ir dažnai pažeidžiant viešųjų pirkimų tvarką. Po to jos už didžiulius įkainius samdydavosi vietos subrangovus. Šioje UAB konsultantams buvo išmokėtas ir vadinamas sėkmės mokestis – 2,5 mln. eurų, nors sutartis dėl Visagino atominės elektrinės statybos su strateginiu investuotoju net nebuvo pasirašyta. Apie kokią sėkmę buvo galima kalbėti?
Atėjus į valdžią socialdemokratams, UAB „Visagino atominė elektrinė“ buvo atliktas vidaus auditas, kurio čia nebuvo mažiausiai 3 metus. Jis atskleidė negražių dalykų. Visuose viešuosiuose pirkimuose, kurių vertė apie 75,8 mln. litų, nustatyta rimtų pažeidimų – viršyti įgaliojimai, nesuderinti pirkimų poreikiai, pastebėta šališkumo požymių, neišsaugoti pirkimų dokumentai ir kt. Mūsų komisija paprašė Viešųjų pirkimų tarnybą patikrinti vidaus audito išvadas, jos pasitvirtino. Prokuratūroje jau pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ar uždarant Ignalinos atominės elektrinę taip pat buvo švaistomos lėšos?
Tarptautinis koncernas, kurį sudarė kelios žinomos Europos įmonės, buvo pakeistas į teisinę kompaniją „Taylor Wessing LLP“. Vienas motyvų – prireikė anglų teisės žinovų, nes sutartis su rangovu „Nukem“ buvo sudaryta pagal britų teisę. Pagrindinės sutarties su „Taylor Wessing LLP“ vertė siekė tik 0,669 mln. litų. Tačiau per trejus metus iš elektrinės uždarymui sukauptų lėšų išgaravo apie 25 mln. litų. Fiksuotas valandinis įkainis siekė net 490 eurų. Tiek buvo mokama net vietos subrangovams. Tačiau tikslai, kurių siekiant buvo samdomi užsienio konsultantai TW, nebuvo pasiekti, net nebuvo pasinaudota jų rekomendacijomis. Šiuo klausimu prokuratūroje taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kodėl niekas griežčiau nekontroliavo to, kas tuo metu vyko energetikos sektoriuje?
Matyt, nenorėjo ar nebuvo suinteresuoti. 2010–2011 m. buvo pradėta elektros energetikos sektoriaus pertvarka. Pagal Europos Sąjungos direktyvą buvo numatyta atskirti elektros gamybą, perdavimą ir paskirstymą, įgyvendinti vadinamą Trečiąjį energetikos paketą. Pertvarkant energetikos sektorių jo turtas buvo skaidomas, dalinamas ir jungiamas. Pertvarkos projektus rengė ir juos įgyvendino privačios kompanijos, savo veiksmus derindamos tik su ministru A. Sekmoku. Į vadovaujančias pareigas buvo paskirti pertvarką vykdžiusių bendrovių darbuotojai. Tam buvo išleista 8,4 mln. litų. Įmonės buvo pasirinktos be konkurso, joms mokėta iš tuo metu likviduojamo „Leo LT“ lėšų. Likvidatoriumi buvo paskirtas tuometinis energetikos viceministras Romas Švedas. Tačiau pertvarkos projekto Vyriausybė nebuvo nepatvirtinusi. Ar valstybė dėl to patyrė nuostolių, niekas neanalizavo, todėl paprašėme tai padaryti Valstybės kontrolę ir prokuratūrą. Trečiasis energetikos paketas liko neįgyvendintas, nes galimai buvo siekta kitų tikslų. Energetikos sektoriaus pertvarkos metu buvo sukurtas dar ketvirtasis – aptarnavimo – blokas. Pirmuosius tris kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o ketvirtąjį, kuris teikia paslaugas visai energetikos sistemai, – niekas, todėl vartotojai už šias paslaugas galimai permoka.

Ar visa tai nepanašu į korupciją?
Viskas buvo daroma nesilaikant įstatymų, pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus ir niekam deramai nekontroliuojant. Keistas dar vienas dalykas. Jei energetikos objektas buvo įtraukiamas į nacionalinio saugumo objektų sąrašą, niekas nematė reikalo jį įvertinti ekonominio naudingumo aspektu. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija lyg ir nusiplauna rankas. Ką politikai nuspręs, kiek kam skirs pinigų, kaip jie bus panaudojami, taip ir bus, nors didžioji dalis išlaidų guls ant vartotojų pečių. Taip kartais visai be reikalo buvo sukuriama didžiulė infrastruktūra, išleidžiamos milžiniškos lėšos, nors tą patį rezultatą buvo galima pasiekti mažesniais kaštais. Piktnaudžiavimas ir lėšų švaistymas netoleruotinas. Vien Ignalinos atominės elektrinės uždarymui be jau skirtų lėšų dar reikės 2,3 milijardo eurų. Jei ir toliau taip švaistysime ES skirtas lėšas, atominės elektrinės uždarymui teks naudoti Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšas.

Konservatoriams, kurių buvusios Vyriausybės veiksmai energetikos srityje buvo tiriami, komisijos išvados reiškia kenkimą Lietuvai, o komisijos pirmininkas – mažų mažiausiai Rusijos tarnas. Matyt, ant skaudžios nuospaudos jiems užlipote? Ko jie išsigando?
Manau, pabūgo atsakomybės už neteisėtus veiksmus, už tai, kad nepaisė įstatymų, piktnaudžiavo, švaistė valstybės lėšas. Po Valstybės kontrolės, prokuratūros tyrimų, ar kai kurie pareigūnai neviršijo įgaliojimų, ar nepadarė žalos valstybei dėl savanaudiškų ar kitokių paskatų, kai kam gali tekti atsakyti. Todėl jie ir stengiasi bet kokia kaina sumenkinti komisijos išvadas, šmeižti komisijos narius, kaltinti juos absurdiškais dalykais. Jei tik kas nors suabejoja konservatorių sprendimais ar juos kritikuoja, tas žmogus iš karto paskelbiamas kone tautos priešu ar Rusijos agentu.

Komisija baigė darbą, Seimas patvirtino jos išvadas. Ar tie atskleisti trūkumai ir pažeidimai taip ir nuguls Seimo kanceliarijos stalčiuose?
Už pinigų švaistymą per krizę, skolinimosi politiką, nekalbant apie tai, kodėl nebuvo pasinaudota Tarptautinio valiutos fondo paslaugomis, o skolintasi kelis kartus brangiau ir dabar turime kasmet sumokėti po du milijardus litų už skolos aptarnavimą, buvę valdantieji, manau, sulauks dar vieno tyrimo. Kol kas palietėme tik ledkalnio viršūnę – energetikos sektorių.
Pateikėme siūlymus Vyriausybei, Valstybės kontrolei, prokuratūrai. Prokuratūroje jau pradėti trys ikiteisminiai tyrimai. Be to, Seimas priėmė protokolinį nutarimą – tolimesnę Seimo nutarimo įgyvendinimo kontrolę pavesti Seimo Ekonomikos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetams bei Energetikos komisijai. Su komisijos išvada galima susipažinti LRS tinklalapyje http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=469116 (Seimo nutarimo Nr. XII – 817).

Plačiau
2014/05/06 | A.Skardžius dalyvavo LSDP Trakų skyriaus bičiulių šventėje

trakaiGegužės 2d. Seimo narys ir kandidatas į Europos Parlamentą Artūras Skardžius kartu su gausiai susirinkusiais partijos kolegomis dalyvavo Trakų skyriaus bičiulių šventėje.  Pirmoji „Gegužinė“ buvo surengta prieš šešerius metus. Tradiciškai šis renginys vyksta bičiulių Danutės ir Vytauto Zalieckų kaimo turizmo sodyboje Aukštadvario seniūnijos Purvynų kaime. Per  šešerius metus ši šventė tapo partiečių laukiama, vis skaitlingesnė, kurioje noriai dalyvauja ne tik LSDP Trakų skyriaus nariai, bet ir bendrapartiečiai iš kitų skyrių.  Susirinkusiuosius pasveikino Seimo narys Artūras Skardžius. Parlamentaras džiaugėsi, kad  švenčių organizatoriai parodė daug kūrybiškumo, išradingumo ir  kiekvienais metais ieško būdų kaip šį renginį paįvairinti, padaryti jį patraukliu. Nepaisant vėsaus oro, kaip tikroje, geroje kaimo gegužinėje vilnijo kalbos, grojo muzikantai, skambėjo dainos, linksmai nusiteikę šnekučiavosi senjorai. Seimo narys pasidžiaugė, kad trakiškiai padovanojo įspūdingą renginį, puikią nuotaiką ir atokvėpio valandėlę.

Plačiau
2014/05/06 | Lietuvos mokslų akademijoje paminėta Šilutės r. savivaldybės diena

MA Apdovanojimu iteikimas 2014 04 26Seimo narys Artūras Skardžius balandžio 29 d. dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo ataskaitinėje sesijoje, kurios metu buvo paminėta Šilutės rajono savivaldybės diena. Renginio metu buvo įteiktas švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtas Meilės Lukšienės premijos laureato diplomas. Šia premija siekiama įprasminti švietimo reformos pradininkės habilituotos daktarės Meilės Lukšienės atminimą ir skatinti jaunus pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus. Taip pat buvo įteikti Mokslų akademijos premijų laureatų diplomai ir pagyrimo raštai.
Renginio dalyviai išklausė Šilutės rajono savivaldybės veiklos pristatymą. Pertraukėlės metu Artūras Skardžius šiltai pabendravo ne tik su akademine bendruomene, bet ir su gausiai susirinkusiais Šilutės krašto žmonėmis. Trumpai aptarė jų problemas ir rūpesčius, kalbėjo apie raiškos įvairoves ir siekiamybes Šilutės krašte.

Plačiau
2014/05/06 | Artūras Skardžius: už švarią aplinką

DSC_0011Balandžio 26 dieną Seimo narys Artūras Skardžius tradiciškai, kaip ir kiekvienais metais, dalyvavo visuotinėje akcijoje ,,Darom 2014“. Kartu su partijos kolegomis akcijos metu švarino Lūžių parko apylinkes, po to aplankė LSDP partijos įkūrimo 110 – mečio proga parko teritorijoje pasodintą ąžuolų giraitę.
Anot Artūro Skardžiaus, svarbu gražinti aplinką, kurioje gyvename, nes tai skatina meilę gimtajam kraštui, ugdo pilietinę visuomenės atsakomybę, bendruomeniškumo jausmą. Parlamentaras džiaugėsi, kad kiekvienais metais akcijoje „Darom“ dalyvauja vis daugiau geranoriškai nusiteikusių talkininkų.

Plačiau