Naujienos

2019/04/03 | Moderni „Lietuvos geležinkelių“ valdžia visus maitina pažadais, bet ar ilgai būsime sotūs?

Bendrovės „Lietuvos geležinkelių“ (LG) nutylėti faktai nereiškia, kad jie neegzistuoja. Apie krovinių vežimą, pelną, apie eismo įvykius ir jų priežastis pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo kalbėta. Tačiau daugelis dalykų lieka nutylėti, nes nėra patogūs, o apie kai kuriuos pasikalba patys darbuotojai, bet tik puse lūpų, ne viešai. Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijoje (LSDD) apsilankęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška ne į visus klausimus turėjo atsakymus. Negali žmogus visko žinoti. Bet maitinami vis tuo pačiu neva skaidrumo ir modernumo „viralu“ daromės nebepatiklūs. Ir ne be reikalo.

Susidaro įspūdis, kad LG deklaruojami pelnai pasiekti neatnaujinant infrastruktūros, tai reiškia, kad prastėja įmonės techninė būklė ir rizikuojama eismo saugumu. Valstybės kontrolės ataskaitoje minima, kad pradelstas ne vienas kapitalinis remontas, o tai dvigubina infrastruktūros priežiūros ir eksploatacijos sąnaudas. Nekalbama viešai, kad LG IT sistemų palaikymo paslaugos yra pasibaigusios. Ar naujos sutartys sudarytos?

Dirbantiems LG specialistams trūksta gebėjimų, įmonė nevaldo IT sistemų išeities kodų, dėl ko pilnavertis sistemų palaikymas yra neįmanomas. Visa tai kelia tiesioginį pavojų eismo saugumui. Į viešumą iškilo incidentas, kai praėjusių metų rudenį sutriko LG Eismo valdymo centro veikla ir kurį laiką traukinių eismas visoje Lietuvoje buvo sustabdytas. Klausiamas, ar žino, kokios buvo šio sutrikimo priežastys, LG vadovas Mantas Bartuška tiesiai į klausimą nesugebėjo atsakyti.

Naujoji vadovybė ir darbuotojai įdiegę savo europinę finansinės apskaitos sistemą puikiai žongliruoja skaičiais, tačiau priimami sprendimai verčia abejoti jų kompetencija. Pavyzdžiui, socialinėse medijose ir žiniasklaidoje reklamuoti bandomieji važiavimai 160 km/h greičiu buvo atliekami ruože Vilnius–Kaunas. Geležinkelio infrastruktūra šiame ruože nėra pritaikyta tokiems greičiams. Ar važiavimai buvo vykdomi su Geležinkelių transporto inspekcijos leidimais, su suderintais bandymo planais? Tikėtina, kad be leidimų. Bandymai buvo nutraukti techniniams specialistams atsisakius juose dalyvauti, nes jie rizikavo savo gyvybe. Apie tai neformaliai buvo informuota Geležinkelio transporto inspekcija, kuri savo ruožtu pareikalavo paaiškinimų iš LG. Pakeitus inspekcijos vadovą, tolimesnis tyrimas buvo nutrauktas.

Kitas pavyzdys – kelių būklės prastėjimas, siekiant pademonstruoti išpūstą pelną. Iki 2017 kelių priežiūros ir remonto darbus vykdė keturi infrastruktūros filialai, kuriuose dirbo per 2000 darbuotojų. Optimizacijos reikėjo, bet gal ne tokio mąsto. Tik apie 70 darbuotojų perėjo iš Infrastruktūros filialų į bendrovę Geležinkelio tiesimo centras (GTC), su kuria nuo 2017 m. birželio buvo sudarytas 72 mln. eurų sandoris. GTC liko

500 darbuotojų, kiti buvo arba perkelti dirbti į kitus LG padalinius, bet dauguma, gavę kompensacijas, paliko bendrovę. Dėl nuolatinio lėšų trūkumo ir nevykdomų technikos remontų GTC valdoma technika nenaudojama. Kelių priežiūra vykdoma rankiniu būdu, kurio kaina gerokai išauga, o efektyvumas menkesnis negu naudojant specializuotą geležinkelių remonto ir priežiūros techniką. Žinoma, specialistai galėtų paaiškinti plačiau, bet apie tai kalbėti viešai nėra įprasta ir vargu ar būtų norinčių.

Tik pats generalinis direktorius galėtų atsakyti, ar jo nurodymu vykdant darbuotojų atrankas pirmenybė teikiama darbuotojams neturintiems patirties geležinkelių transporte. Taip bijoma senųjų darbuotojų, kad nepaisoma jų žinių ir patirties, ar taip imituojama, jog atsikratoma „praeities“? Eiliniai darbuotojai mato, kad kai kurios atrankos yra daugiau imituojamos, o naujieji vadovai neretai patys susiję buvusiais darbiniais santykiais energetikos bendrovėse ar giminystės ryšiais.

Ribas siekia ir sumažintas personalas, reikalingas kasdienei geležinkelių priežiūrai, tai lemia darbuotojų traumas ir net žūtis. Turbūt žiūrėdami žmonėms į akis, vadovai galėtų atsakyti, ar tiesa, kad 2017–2018 metais LG darbo metu buvo traumuoti arba žuvo kelis kartus daugiau darbuotojų nei per 2000–2017 metus?

Darbuotojai bijo kalbėti, tyli ir profsąjungos, bet tarpusavyje pasišneka, kad sukurta baimės atmosfera bendrovėje. LG likusieji dirbti specialistai bijo išsakyti savo nuomonę. O tuo tarpu situacija eismo saugumo atžvilgiu prastėja.

Kolegos, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos atstovai, po susitikimo su susisiekimo ministru ir ministerijai pavaldžių įmonių vadovais viešai jau išsakė argumentais pagrįstą nuomonę, kad nauji LG projektai, panašu, labiau nukreipiami ne į įmonės modernizavimą, o į momentinį pelno maksimizavimą ir viešuosius ryšius. O kaip vykdomi realūs viešieji pirkimai? Ar neegzistuoja reali ES paramos nepanaudojimo rizika, kuri gali nulemti šimtamilijoninės paramos grąžinimą? Kaip bus su geležinkelio elektrifikavimu? Esame maitinami pažadais, kad viskas vyksta pagal planą. Tik ar ilgai būsime sotūs?

Plačiau
2018/03/20 | ARTŪRAS SKARDŽIUS: PAREIŠKIMAS DĖL TEIKIMO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ SEIMO NARIUI A. SKARDŽIUI

LR Seimo narys Vitalijus Gailius parengė 2018-01-24 Teikimą pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui Nr. S-13 (toliau – „Teikimas“). V. Gailius savo parengtame Teikime dėstydamas žinomai nepagrįstus samprotavimus, kad LR Seimo narys Artūras Skardžius tariamai pažeidė Konstituciją ir neva tai sulaužė Seimo nario priesaiką, juos grindžia tikrovės neatitinkančiais teiginiais, teisinio reguliavimo neatitinkančiomis interpretacijomis bei akivaizdžiai manipuliuoja faktais. Žemiau yra pasisakyta dėl kiekvieno V. Gailiaus parengto Teikimo punkto (jo dalies) nepagrįstumo.

1)   Dėl Teikimo 1. punkto ir jo papunkčiuose išdėstytų teiginių nepagrįstumo 

  • Teikimo 1. punkte ir jo 1.1. papunktyje yra teigiama: „1. Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“ ir „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai“ kai vykdydamas savo pareigas 2009-2017 metų laikotarpiu veikė su juo susijusios įmonės UAB „Baltic energy group“  naudai ir pritarė apsimestinio sandorio sudarymui su UAB „Naujoji energija“ galimai siekiant nuslėpti tikrąją jo asmeninių (šeiminių) pajamų kilmę ir sąsajas su vėjo energetika, pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatiniame interesų konflikte Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete (įskaitant ir 2016-2020 metų kadencijos darbą Seime) tokiu būdu, inter alia, šiurkščiai diskredituodamas ir kompromituodamas ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją: 1.1. Seimo narys A. Skardžius galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, kai (i) nedeklaravo ir neužtikrino kad būtų deklaruota tikroji jo asmeninė (šeiminė) pajamų kilmė iš vėjo energetikos projektų įgyvendinimo ir jų veiklos sąlygų, (ii) klaidino visuomenę deklaruodamas galimai apsimestinį sandorį su UAB „Renovacijos partneriai, o ne su tikrąja sandorio šalimi UAB „Naujoji energija, (iii) pateikė savo kandidatūrą ir dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos veikloje. įskaitant ir 2016-2020 metų naujosios kadencijos darbą Seime, veikdamas akivaizdžiame interesų konflikte kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d., reikalaujanti vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams ir daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių.“.

Pirma, Artūras Skardžius nuo 2008-11-16 iki 2012-11-16 nebuvo LR Seimo nariu.

Antra, Artūras Skardžius nuo 2009-08-03 iki 2012-11-12 buvo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas.

Trečia, LR Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – „Etikos ir procedūrų komisija“) 2017-08-30  pateikė išvadą „Dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus viešųjų ir privačių interesų derinimo“  Nr. 101-I-36 (toliau – ir „Išvada“), kuria nusprendė, kad „Seimo narys Artūras Skardžius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nurodė duomenis apie jo sutuoktinės su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarytą žemės nuomos sutartį.“. Taip pat Etikos ir procedūrų komisija Išvadoje pateikė išaiškinimą, jog „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta prievolė privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenis apie kitos sandorio šalies sudarytus subnuomos sandorius.“. Be to, Etikos ir procedūrų komisija Išvadoje konstatavo, kad „A. Skardžius, 2012 m. lapkričio 16 d. pradėjęs eiti Seimo nario pareigas, 2013 m. vasario 20 d. deklaravo savo privačius interesus, pateikdamas privačių interesų deklaraciją per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Seimo narys A. Skardžius privačių interesų deklaracijoje (priedas ID001S „Sandoriai“) nurodė duomenis apie jo sutuoktinės S. Skardžiuvienės 2010 m. gegužės 6 d. sudarytą žemės nuomos sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“.  Duomenis apie šią sutartį A. Skardžius taip pat nurodė 2014 m. vasario 27 d., 2016 m. spalio 3 d., 2016 m. spalio 10 d., 2017 m. balandžio 22 d. ir 2017 m. liepos 11 d. jo pateiktose privačių interesų deklaracijose.“.

Ketvirta, jokia Lietuvos Respublikos teritorijoje veikianti teisminė institucija nėra konstatavusi Teikime minimo sandorio apsimestinumo, kaip to imperatyviai reikalauja LR civilinio kodekso normos.

  • Teikimo 1.1. papunktyje toliau yra teigiama: „Nustatyta, jog Seimo narys A. Skardžius, kaip žemės sklypo Čiūtelių k., Saugų šen., Šilutės rajono savivaldybėje įgyto pagal 2006 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-6021 (toliau – Žemės sklypas) bendrasavininkis, jo paties rašytiniu pritarimu gauna finansinę naudą iš sutuoktinės S. Skardžiuvienės 2010 m. gegužės 6 d. Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutarties (toliau – Nuomos sutartis). Nuomos sutartis sudaryta su įmone UAB „Renovacijos partneriai“, tačiau susieta su UAB „Naujoji energija“ vėjo jėgainių parko pripažinimu tinkamu naudoti. Kad sandoris tarp A. Skardžiaus sutuoktinės S. Skardžiuvienės ir UAB „Renovacijos partneriai“ yra galimai apsimestinis, sudarytas siekiant nuslėpti tikrąją Nuomos sutarties šalį – UAB „Naujoji energija“, o jo dalyką sudaro pajamos iš vėjo energetikos (ne žemės sklypo nuoma), patvirtina Nuomos sutarties faktinės vykdymo aplinkybės. Pirma, Nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ kainodara buvo susieta su pagamintos elektros energijos vienos kWh vidutine pardavimo kaina, nors Žemės sklype UAB „Renovacijos partneriai“ neįgyvendino jokio elektros gamybos projekto. Antra, iki UAB „Naujoji energija“ vėjo jėgainių statybos pradžios UAB „Renovacijos partneriai“ nemokėjo 17 500 EUR nuomos mokesčio, o S. Skardžiuvienė nesinaudojo savo teisėmis reikalauti žemės nuomos mokesčio iš UAB „Renovacijos partneriai“. Trečia, 2013 m. II ketvirtį UAB „Naujoji energija“ pradėjus eksploatuoti jėgaines (naudojamas tik 24 arų plotas), nuomos mokestis buvo perskaičiuotas ir padidintas iki 23 863 EUR per metus pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą fiksuotą tarifą. Įvertinta, jog A. Skardžius eidamas Seimo nario pareigas galėjo ir gali tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai daryti įtaką gaunamos finansinės naudos dydį pagal Nuomos sutartį ir / ar atlikti kitus veiksmus palankius UAB „Naujoji energija“ ir (ar) kitai susijusiai įmonei, kuri aktyviai veikia energetikos sektoriuje Lietuvoje (žr. 1.2 p.), (a) įgyvendinant Seimo Ekonomikos komiteto nario teises pagal Seimo statuto 49. 51 ir 60 str., (b) Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojo teises pagal Seimo statuto 74 str. 4 d., (c) vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos parlamentinę kontrolę, kuri tvirtina elektros supirkimo tarifą vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 2 punktu, bei (d) gaunant įslaptintą informaciją energetikos sektoriuje. Papildomai įvertinta, jog Nuomos sandorio kainodara ir kaina neatitinka rinkos praktikos ir sąlygų, kadangi Seimo Antikorupcijos komisijos nustatyta, jog vidutinė analogiškų žemės sklypų nuomos (subnuomos) kaina Čiūtelių , Lankupių bei Grublių kaimų teritorijose yra fiksuota ir sudaro 725 EUR per metus. Seimo nariui A. Skardžiui turėjo būti žinoma, jog nors teisės aktai nereglamentuoja privačios žemės nuomos kainos nustatymo, tačiau (i) privačios žemės nuomos mokesčio dydžio neatitikimas rinkos sąlygoms ir žemės sklypo nuomos mokesčio susiejimas su elektros tarifu yra aplinkybės, kurios visuomenėje neabejotinai keltų ir kelia abejones dėl sandorio šalių galimo nesąžiningumo atsižvelgiant į Seimo nario A. Skardžiaus užimamas pareigas ir jo veiklą Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete; (ii) privatūs sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais tik esant suinteresuoto asmens (kreditoriaus, juridinio asmens, jo steigėjo arba dalyvio) reikalavimu, kuris sąmoningai gali būti nereiškiamas dėl akivaizdžios nesąžiningos suinteresuotų asmenų elgsenos ar susitarimo. Todėl Seimo nario A. Skardžiaus nesąžiningumas ir elgsena neigiant interesų konflikto egzistavimą, nenusišalinant nuo Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos veiklų net ir visuomenei paaiškėjus apie jo interesų konfliktą bei asmeninių (šeimos) pajamų kilmę iš UAB „Naujoji energija, galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir veiklą valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje;“.

Pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija (toliau – ir „Antikorupcijos komisija“) 2017-11-09 pateikė išvadą po atlikto parlamentinio tyrimo (toliau – ir „Išvada“). Antikorupcijos komisija savo Išvadoje konstatavo, kad „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.552 straipsnio („Žemės nuomos mokestis“) 1 dalyje numatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Teisės aktai nereglamentuoja privačios žemės nuomos kainos nustatymo. Vadovaujantis šiomis Civilinio kodekso nuostatomis nėra pagrindo teigti, kad žemės nuomos kaina pagal Snieguolės Skardžiuvienės ir UAB „Renovacijos partneriai“ 2010-05-06 sudarytą Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį pagal joje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra nepagrįsta.“ (Išvadų 8.2.2.2. punktas).

Antra, Antikorupcijos komisija savo išvadose taip pat konstatavo, jog „Komisija negavo duomenų ir nenustatė, kad Artūras Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo kaina.“ (Išvadų 8.3.2.2. punktas).

Trečia, Antikorupcijos komisijos tyrimo metu buvo nustatyta: (i) 2010-05-06 Snieguolė Skardžiuvienė sudarė žemės sklypo (bendras plotas 28,686 ha) Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“. Sutarties terminas – 94 metai. Sutartimi nuomininkui – bendrovei „Renovacijos partneriai“ suteikta minėto žemės sklypo užstatymo teisė bei teisė šiame sklype statyti ir eksploatuoti vėjo jėgaines, statyti kitus statinius ir įrenginius, tiesti kelius; (ii) UAB „Renovacijos partneriai“ Snieguolei Skardžiuvienei mokama žemės nuomos kaina nėra didžiausia. Kaip pavyzdį galima pateikti UAB „Renovacijos partneriai“ mokamą žemės nuomos mokestį gretimo žemės sklypo savininkui K. B.  kuris už panašaus dydžio sklypą yra kelis kartus didesnis; (iii) 2012 metais kandidatuojant į Seimą bei vėlesnėse Privačių interesų deklaracijose Artūras Skardžius deklaravo savo sutuoktinės gaunamas pajamas  iš UAB „Renovacijos partneriai“ už žemės nuomą Šilutės rajone.

  • Teikimo 1.2. papunktyje yra teigiama: 1.2. Seimo narys A. Skardžius galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, kai (i) nedeklaravo akivaizdaus interesų konflikto su UAB „Baltic energy group“, (ii) 2016 metų birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje Nr. 359 aktyviais veiksmais stabdė UAB „Baltic energy group“ nenaudingą Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 nagrinėjimą skubos tvarka bei iniciavo šio įstatymo projekto pagrindinio Seimo komiteto pakeitimą iš Aplinkos į Ekonomikos (A. Skardžius ėjo Ekonomikos komiteto pavaduotojo pareigas), (iii) veikė akivaizdžiame interesų konflikte kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d., rengiant Ekonomikos komiteto išvadas bei aktyviai dalyvaujant šio įstatymo projekto nagrinėjime Seimo Ekonomikos komitete (2017 m. kovo 22 d., gegužės 3 d., birželio 28 d.) ir Energetikos komisijoje (2017 m. balandžio 26 d.). Nustatyta, jog Seimo narys A. Skardžius, kaip UAB „Baltic energy group“ konsultantas, atstovavo šios įmonės interesus dėl teisinio reguliavimo reglamentuojančio leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš vėjo energijos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, įtrauktas į Seimo darbo grupę „Dėl darbo grupės atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti sudarymo“ Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-910.“.

Pirma, Artūras Skardžius nuo 2008-11-16 iki 2012-11-16 nebuvo LR Seimo nariu.

Antra, Artūras Skardžius nuo 2009-08-03 iki 2012-11-12 buvo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas.

Trečia, Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-190 buvo sudaryta darbo grupė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti. Darbo grupei vadovavo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.  A. Skardžius darbo grupėje dalyvavo nuo 2009 m. gegužės 22 d. iki 2010 m. vasario 18 d., kai darbo grupė baigė darbą ir buvo įregistruotas darbo grupės parengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas Nr. XIP-1749.

  • Teikimo 1.2.1. papunktyje yra teigiama: „UAB „Baltic energy group“ direktorius Tadas Navickas kartu su A. Skardžiumi yra Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos steigėjai;“.

Pirma, Artūras Skardžius nuo 2008-11-16 iki 2012-11-16 nebuvo LR Seimo nariu.

Antra, Artūras Skardžius nuo 2009-08-03 iki 2012-11-12 buvo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas.

Trečia, Antikorupcijos komisija savo išvadose nenustatė jokio UAB „Baltic Energy Group“ ryšio ar įtakos LR Seimo nariui A. Skardžiui. Antikorupcijos komisija nenustatė, kad Artūras Skardžius nuo 2012-11-12, kai pasitraukė iš Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos (kadangi 2012-11-16 pradėjo eiti Seimo nario pareigas) su UAB „Baltic Energy Group“ palaikė kokius nors santykius, ar asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms galimai atstovaudamas UAB „Baltic Energy Group“ interesams.

  • Teikimo 1.2.2. ir 1.2.3. papunkčiuose yra teigiama: „1.2.2. Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinė S. Skardžiuvienė, esant A. Skardžiaus pritarimui, galimai apsimestiniu sandoriu su UAB „Renovacijos partneriai“ nuslėpė faktiškai gaunamą rinkos sąlygų neatitinkančią finansinę naudą iš vėjo jėgainės projektų įgyvendinimo iš UAB „Naujoji energija“, kurios direktorius yra Tadas Navickas (žr. 1.1 p.), ir kuri yra tos pačios įmonių grupės dalis kartu su UAB „Baltic energy group“; 1.2.3. 2010 m. gegužės 31 d. A. Skardžiui būnant Seimo sudarytos Darbo grupės rengti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą ir tuo pat metu einant Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidento pareigas Lietuvos atsinaujinančių išteklių asociacija pateikė UAB „Baltic energy group“ naudingas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr.XIP-1749 pataisas siūlant nustatyti, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės energijos Kuršių nerijoje ir vėjo energijos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje būtų išduodami ne konkurso būdu, pirmenybę teikiant asmenims, kurie yra parengę ir visuomenei pristatę poveikio aplinkai ataskaitas.“.

Pažymėtina, kad Teikimo rengėjas V. Gailius sąmoningai ignoravo faktą, kad Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vardu 2010-05-31 į būsimąjį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą pasiūlymus teikė išimtinai tik šios asociacijos direktorius Romualdas Patalavičius. Be to, Antikorupcijos komisijos žiniai buvo perduotas ir pats dokumentas – 2010-05-31 Raštas, teiktas Romualdo Patalavičiaus. Taigi, tiek 2010-05-31 Rašto turinys, tiek ir 2010-05-31 Raštą teikęs asmuo buvo neabejotinai žinomas Teikimo rengėjui V. Gailiui, tačiau rengėjas šį faktą ignoravo. Tokiu būdu Teikimą parengęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, tikslingai siekia sukurti tariamą įspūdį apie A. Skardžiaus dalyvavimą teikiant pataisas būsimajam Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui.

  • Teikimo 1.2.3. papunktyje toliau yra teigiama: „Nustatyta, jog Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 pateikimo Seimui metu galiojantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas UAB „Baltic energy group“ sudarė pagrindą gauti leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių statybai ir jų eksploatacijai. Įvertinta, jog 2016 m. birželio 6 d. UAB „Baltic energy group“, savarankiškai atlikusi poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ir tokiu būdu įgyvendinusi 22 str. 6 dalies reikalavimą“, pagal tuo metu galiojusio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 str. 3 dalį Energetikos ministerijai buvo pateikusi prašymą inicijuoti konkursą siekiant gauti leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių statybai ir jų eksploatacijai, o 2016 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje Nr. 359 Seimo narys A. Skardžius aktyviais veiksmais stabdė Vyriausybės pateikto ir UAB „Baltic energy group“ nenaudingo Atsinaujinančių                 išteklių energetikos įstatymo XI-1375 2,  5, 16 ir 22 straipsnių  pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIPI-4444 nagrinėjimą skubos tvarka, bei iniciavo šio įstatymo projekto pagrindinio Seimo komiteto pakeitimą iš Aplinkos į Ekonomikos (A. Skardžius ėjo Ekonomikos komiteto pavaduotojo pareigas). Konstatuota, jog Vyriausybės teikiamu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeikimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4444 buvo siūloma, kad valstybė savarankiškai atliktų tyrimus ir parengiamuosius darbus Baltijos jūroje, kurie įvertintų vėjo energetikos plėtros galimybes, ir po galimybių įvertinimo inicijuotų konkursų paskelbimą investuotojams atrinkti.“.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, atsakydamas į pateiktą  prašymą pateikti nuomonę dėl to „ar Atsinaujinančių ištekliu energetikos įstatymo (Nr. XI- 1375) 22 straipsnio galiojęs reglamentavimas iki 2017-10-31 sudarė galimybę asmenims atlikus tik PAV procedūrą be konkurso gauti teisę į Baltijos jūros teritorijos panaudojimą vėjo energetikai.“, savo 2017-09-25 atsakyme konstatavo: „Atsinaujinančių išteklių energetikos Įstatymo (Nr. XI-1375) 22 straipsnio nuostatos (22 straipsnio redakcija galiojanti iki 2017-10-31) nesudaro galimybės vien atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrą (PAV), be konkurso gauti teisę Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijas naudoti elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių. <…> Taigi teigtina, jog tik pagal Įstatymo nuostatas suorganizuotas konkursas gali būti pagrindu išduoti leidimą elektrinių statybai ir eksploatacijai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Be to pažymėtina, kad tokio konkurso laimėtojo nustatymas, analizuojamos redakcijos įstatymo 22 straipsnyje, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesiejamas su atlikta poveikio aplinkai vertinimo procedūra.“.

  • Teikimo 1.2.3. papunktyje toliau yra teigiama: „Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. 4-01-5680 pateiktoje antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-4444, Elektros energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-4445 ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pasiūlymų dėl šių projektų tobulinimo44 pripažino Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4444 siūlomą vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje modelį, kaip užtikrinantį didesnę konkurenciją ir antikorupciniu požiūriu skaidresnį, lyginant su tuo metu galiojančiame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtintu, tačiau dar nepradėtu įgyvendinti vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtros modeliu, kuris buvo naudingos UAB „Baltic energy group“.

Pažymėtina, kad A. Skardžius su „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija nepalaikė ir nepalaiko jokių santykių – nei asmeninių, nei dalykinių. Niekada nebuvo „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ nariu. Aptariamą Teikimą parengęs ir pasirašęs asmuo (V. Gailius) akivaizdžiai manipuliuoja faktais ir sąmoningai sutapatina „Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociaciją“ (kurios prezidentu A. Skardžius buvo 2009 – 2012 m.) su „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija“ dėl kurios pasiūlymų tik ir pasisakė STT. Taigi, Teikimą parengęs ir pasirašęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, kuria tariamą įspūdį apie A. Skardžiaus dalyvavimą „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ veikloje bei neva tai buvusį sąsajumą su jo asmeniu ir tokiu būdu siekia tikrovės neatitinkančiais teiginiais grįsti šį Teikimą.

Pabrėžtina, jog A. Skardžius jokia forma niekada neišreiškė palaikymo „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ pasiūlymams.

  • Teikimo 1.2.3. papunktyje toliau yra teigiama: „Atsižvelgiant į išdėstytą, Seimo narys S. Skardžius 2009-2011 metų laikotarpiu naudodamasis Darbo grupės, kuri rengė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, nario teisėmis, Atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos autoritetu, o vėliau, 2013-2017 metų laikotarpiu, ir Seimo nario įgaliojimais bei įtaka Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariams veikė su juo susijusios interesų grupės naudai galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje;“.

Pažymėtina, kad nuo tada, kai A. Skardžius pradėjo eiti Seimo nario pareigas (2012-11-16) iki 2017-04-18 neteikė jokių pataisų Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE)  įstatymui reglamentuojančių vėjo energetiką. Seimo narys A. Skardžius 2017-04-19  registravo pasiūlymus kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas Seime svarstomam AIE projektui Nr. XIIP-4444. Kadangi šį projektą buvo ketinama priimti tokį koks jis liko nuo praėjusios kadencijos neatsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos komitetas kaip papildomas komitetas buvo nusprendęs grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, o Teisės departamentas pateiktoje išvadoje  teigė: „<…> manytina, jog teikiama įstatymo dėstymo forma neatitinka teisės technikos taisyklių ir Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisės akto aiškumo principo <…> “. Be to, Seimo narys A. Skardžius negalėjo sutikti su  įstatymo projekte siūloma nustatyti išimtimi, kad vykdant bendrus projektus su kitomis valstybėmis, leidimas naudoti jūrinę teritoriją vėjo elektrinių statybai  išduodamas be konkurso, o į tokius bendrus projektus gali būti įtraukti ir privatūs asmenys. Šių elektrinių prijungimo sausumoje ir balansavimo kaštus turėtų apmokėti visi elektros vartotojai kaip skatinimo priemonę investuotojams. Perdavimo tinklų operatorius LITGRID tokias „skatimo priemones“ įvertino 165 mln. eurų, o VKEKK  preliminariai įvertino balansavimo kaštus, kurie per elektrinių parko eksploatacijos laiką gali siekti dar 200 mln. Eur. Minėti pasiūlymai buvo parengti kartu su Ekonomikos komiteto paskirtomis patarėjomis.

Taigi, Seimo narys A. Skardžius, kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas įstatymo Nr. XI-1375 pakeitimo projektui Nr. XIIP-4444, 2017-04-19 registravo pasiūlymus (dvi pagrindines pataisas), ginančius išskirtinai viešąjį interesą ir apsaugančius elektros vartotojus nuo papildamos mokestinės naštos:

a) Leidimai naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar), Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį(-is), atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduodami tik konkurso būdu;

b) Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodami <…> asmenims <…> 4) kurie prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir balansavimo kaštus įsipareigoja padengti savo lėšomis.

Pažymėtina, kad Seimo narys A. Skardžius nedalyvavo svarstant pataisas ir pasiūlymus įstatymo projektui Nr. XIIP-4444 ir nebalsavo  dėl jų nei Ekonomikos komitete, nei Energetikos komisijoje, nei Seimo plenariniame posėdyje. Seimas pritarė Seimo nario A. Skardžius teiktiems pasiūlymams.

  • Teikimo 1.2.4. papunktyje yra teigiama: „1.2.4. 2011 m. gegužės 12 d. Seimas priėmė Darbo grupės, kurioje dalyvavo A. Skardžius, parengtą LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kurio 22 straipsnyje, reglamentuojančiame vėjo jėgainių statybą jūroje, įtvirtintos dvi galimai korupcinės, tam tikroms interesų grupėms naudingos nuostatos. Šio straipsnio 3 dalis nustato prievolę Vyriausybei per tris mėnesius parengti konkursą vėjo jėgainių parkui jūroje statyti, jei dėl to kreipiasi koks nors reikiamus reikalavimus atitinkantis asmuo, o 6 dalyje įtvirtintas reikalavimas atsižvelgti į gamintojo pasirengimą tokio projekto įgyvendinimui.

Pirma, Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-190 buvo sudaryta darbo grupė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti. Darbo grupei vadovavo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.  A. Skardžius darbo grupėje dalyvavo nuo 2009 m. gegužės 22 d. iki 2010 m. vasario 18 d., kai darbo grupė baigė darbą ir buvo įregistruotas darbo grupės parengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas Nr. XIP-1749.

Antra, tuo tarpu LR Seimas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Nr. XI-1375 priėmė tik 2011 m. gegužės 12 d., t.y. tik po pusantrų metų, taip pat priimtas įstatymas Nr. XI-1375 ženkliai skyrėsi nuo Darbo grupės parengto projekto Nr. XIP-1749.

Trečia, Artūras Skardžius nuo 2008-11-16 iki 2012-11-16 nebuvo LR Seimo nariu.

2)   Dėl Teikimo 2. punkto nepagrįstumo 

  • Teikimo 2 punkte yra teigiama: „2. Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“ ir „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai“, kai teikė savo kandidatūrą ir veikė kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininkas egzistuojant akivaizdžiam jo asmeniniam (Šeiminiam) interesui verslu Baltarusijoje ir galima priklausomybe nuo Baltarusijos įmonės „Investenegostroj” akcininkų bei kreditorių, (ii) neatskleidė reikšmingų aplinkybių dėl savo sąsajų su Baltarusijos įmone „Investenergostroj“, jos akcininkais ir kredito teikėju Baltarusijos banku „Belgazprombank“,  nors tai galėjo ir gali turėti įtakos Seimo nario A. Skardžiaus parlamentinei veiklai energetikos sektoriuje, inter cilia, jo, kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininko veiklai, (iii) veikė interesų konflikte kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d. Nustatyta, jog Seimo nario sutuoktinė S. Skardžiuvienė valdo 20% Baltarusijos įmonės “Investenegostroj” akcijų, Romualdas Patalavičius – 40%, Baltarusijos pilietis Bielyj Sergej Borisovič – 20%, Rusijos pilietis Nygmetzianov Rustem Alianovič – 20%. Įvertinta, jog Seimo narį A. Skardžių ir R. Patalavičių sieja glaudūs ryšiai, kadangi A. Skardžius kartu su R. Patalavičiųmi dirbo Seimo Audito komitete, užėmė vadovaujančias pareigas Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijoje, priklausė vienai politinei partijai „Naujoji sąjunga“, o S. Skardžiuvienės sudaryta Nuomos sutartis (žr. 1.1. p.) yra su įmone AB „Renovacijos partneriai“, kurios vienas iš akcininkų yra UAB „Enga“, valdoma R. Patalavičiaus. Konstatuota, jog (a) Lietuvos bankai atsisakė finansuoti Baltarusijos įmonės „Investenegostroj“ saulės baterijų modulių ir vėjo jėgainių statybos projektus Baltarusijoje dėl projekto rizikingumo; (b) Baltarusijos įmonės „Investenegostroj“ pagrindinio kreditoriaus „Belgazprom“ (sutikusio finansuoti rizikingą projektą) akcininkas – RAO Gazprom – turi tiesioginių interesų Lietuvos energetikos sektoriuje ir, visuotinai žinoma, Lietuvos Respublikoje naudojosi savo įtaka pažeidžiant Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus prieš Lietuvos gyventojų interesus (pvz. 2014 m. birželio 10 d. Konkurencijos taryba skyrė baudą RAO Gazprom už sudarytas kliūtis Lietuvos pirkėjams įsigyti dujų iš kitų tiekėjų; tarp RAO Gazprom ir Lietuvos Respublikos egzistavo ginčai dėl dujų sektoriaus pertvarkos įgyvendinimo); (c) A. Skardžius yra tiesiogiai suinteresuotas Baltarusijos įmonės „Investenegostroj“ veiklos sėkme tiek dėl galimų dividendų, tiek dėl S. Skardžiuvienės suteiktos 100 tūkst. EUR paskolos atgavimo iš šios įmonės; (d) A. Skardžius, kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininkas galėjo naudotis savo įtaka ir, inter alia, gauti įslaptintą informaciją susijusią su Lietuvos Respublikos pozicija Baltarusijos atžvilgiu strateginiais energetikos klausimais. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijos laikytinos Seimo nario A. Skardžiaus šeimos turtu, pagrindinis Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkas R. Patalavičius aktyviai užsiima atsinaujinančių išteklių energetikos verslu ir tiek R, Patalavičius, tiek pagrindinio Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“  kreditorius „Belgazprombank gali turėti tiesioginę įtaką Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ veiklai, visuomenėje galėjo kilti abejonės, kad Seimo nario A. Skardžiaus parlamentinei veiklai galėjo ir gali turėti įtakos Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkai ir kreditoriai valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 skyrius) Seime svarstant įstatymų ir rezoliucijų projektus dėl Baltarusijai ypač svarbios Astravo branduolinės elektrinės statybos ir santykiuose su Baltarusija. Taigi. Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją.“.

Pirma, atkreiptinas dėmesys į Antikorupcijos komisijos išvadą:  „8.7.2.2. Įmonės akcininkai Bielyj Sergej Borisovič ir Nygmetzianov Rustem Alianovič bei įmonės direktorius Dmitrijus Autko su Seimo nariu Artūru Skardžiumi nėra pažįstami ir niekada nebuvo susitikę. Seimo narys Artūras Skardžius niekada nesilankė Baltarusijos įmonėje „Investenergostroj“.

Antra, Antikorupcijos komisija nenustatė, kad Artūras Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms veikdamas Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“, ar Baltarusijos valstybės naudai.

Trečia, Artūras Skardžius Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininko pareigas ėjo 2012-2016 metų kadencijoje.

Ketvirta, Teikimą parengęs V. Gailius, savaip interpretuodamas LR civilinio kodekso bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, iš Seimo nario sutuoktinės teisėtos veiklos formuoja išvadas apie tariamą interesų konfliktą Seimo nario veikloje ar net tariamai neteisėtus Seimo nario veiksmus.

Penkta, Teikimą parengęs asmuo, per santuokos institutą besąlygiškai sutapatina Seimo nario sutuoktinį su pačiu Seimo nariu ir tuo spekuliatyviai siekia sudaryti žinomai nepagrįstą įspūdį dėl tariamo interesų konflikto, nors akivaizdžiai žino, kad įmonės „Investenergostroj“ 20% akcijų savininkė yra S. Skardžiuvienė, o ne Seimo narys. Tuo tarpu Antikorupcijos komisijos atlikto tyrimo metu buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad Seimo narys jokia forma nedalyvavo jo sutuoktinės turimų įmonės 20% akcijų valdyme.

Šešta, taigi Teikimą parengęs V. Gailius žinomai nepagrįstai interpretuoja faktus bei teisinį reguliavimą, tikslingai siekia sukurti įspūdį apie Seimo nario Artūro Skardžiaus tariamą dalyvavimą įmonės, kurioje S. Skardžiuvienė yra smulkioji akcininkė, veikloje ir tokiu būdu siekia nepagrįstai įžvelgti interesų konfliktą.

3)   Dėl Teikimo 3. punkto nepagrįstumo 

  • Teikimo 3 punkte yra teigiama: „3.Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“  ir „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai“, kai nedeklaravo savo asmeninių (šeiminių) interesų atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, (ii) pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatiniame interesų konflikte Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d. Nustatyta, jog Seimo nario A. Skardžiaus šeima turi asmeninių interesų saulės šviesos elektros energijos gamyboje. 2012 m. spalio 10 d. UAB „Paįstrio vėjas“, kurio savininkas yra Seimo nario A. Skardžiaus sūnus Mantas Skardžius, o direktorė – jo sutuoktinė S. Skardžiuvienė, buvo išduotas leidimas plėtoti 30 kW saulės elektrinę LP-2128. įvertinta, jog nei Seimo narys A. Skardžius, nei jo sutuoktinė S. Skardžiuvienė nedeklaravo asmeninio (šeiminio) intereso saulės energetikoje ir tebegauna valstybės paramą bei pajams iš saulės energetikos verslo.“.

Pirma, Vitalijus Gailius akivaizdžiai manipuliuoja faktais ir sąmoningai juos klastoja, kuria tariamą įspūdį apie A. Skardžiaus ar jo šeimos narių dalyvavimą saulės energetikos versle tikrovės neatitinkančiais teiginiais, pavyzdžiui: „Nustatyta, jog Seimo nario A. Skardžiaus šeima turi asmeninių interesų saulės šviesos elektros energijos gamyboje. <…> įvertinta, jog nei Seimo narys A. Skardžius, nei jo sutuoktinė S. Skardžiuvienė nedeklaravo asmeninio (šeiminio) intereso saulės energetikoje ir tebegauna valstybės paramą bei pajams iš saulės energetikos verslo“. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad saulės energetikos projektų Lietuvoje nevysto nei A. Skardžiaus nei jo šeimos nariai, todėl iš  tokio pobūdžio veiklos negauna ir negali gauti pajamų bei jokios valstybės paramos.

Antra, 2017-09-29 LR Seimo Antikorupcijos komisijai S. Skardžiuvienė, buvusi UAB „PAĮSTRIO VĖJAS“ direktorė, pateikė Rašytinius paaiškinimus dėl turėtų leidimų mažosioms saulės elektrinėms, kuriuose buvo nurodyta: „UAB „PAĮSTRIO VĖJAS“ 2012 m. spalio mėn. gavusi leidimus (Nr. 2128; Nr. 2621), nors ir turėdama visas galimybes įgyvendinti projektus (iki 2013-03-01), priėmė sprendimą nestatyti mažųjų saulės elektrinių. Toks spendimas buvo priimtas 2012 m. spalio mėn. dėl kilusio nevaldomo saulės elektrinių statybos bumo ir atsiradus abejonėms apie galimas rizikas, kad pastačius saulės elektrines gali būti neskirtas skatinamasis elektros supirkimo tarifas. UAB „PAĮSTRIO VĖJAS“ 2012 – 2013 metų laikotarpiu nedarė dėl to jokių aktyvių veiksmų (nepirko įrangos, nesudarė sutarčių dėl finansavimo gavimo bei statybos darbų ir pan.). Kartu pažymiu, kad  leidimai buvo išduodami ne konkurso būdu, o elementariai užpildant standartinę LR energetikos ministerijos paraišką. Labai svarbu pažymėti, kad leidimo turėjimas nesukelia pareigos jį realizuoti ar juo pasinaudoti.“.

Trečia, pabrėžtina, kad 2012 m. spalio mėn. A. Skardžius nebuvo Seimo nariu.

Ketvirta, nei A. Skardžius, nei jo šeimos nariai nedalyvauja jokiame energetikos versle Lietuvoje ir neturi interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje. V. Gailiui šios aplinkybės buvo neabejotinai žinomos, tačiau jis šiuos faktus sąmoningai ignoravo.

  • Teikimo 3 punkte toliau yra teigiama: „Nustatyta, jog Seimo nario A. Skardžiaus veiksmai 2012 – 2016 kadencijoje patvirtina jo tiesioginį, tęstinį ir asmeninį suinteresuotumą saulės šviesos elektros energijos gamybos reguliavimu. Seimo narys A. Skardžius teikė ir aktyviai dalyvavo Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektų Nr. XIIP-204, XIIP- 205, XIIP-483(2) nagrinėjime, kuriuo buvo siekiama sudaryti išimtines ir nekonkurencines sąlygas asmenims (gamintojams) ketinantiems plėtoti ne didesnės kaip 10 kW galios saulės šviesos elektros elektrines, taip pat asmenims (gamintojams), kuriems leidimai plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės šviesos elektros energijos gamybos pajėgumus (elektrines) buvo išduoti iki 2013 m. sausio 1 d., tokiu būdu sudarant atskiroms interesų grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita. Šie teisės aktų pakeitimai buvo neigiamai įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcijos vertinimo išvadoje. Todėl visuomenei galėjo kilti abejonių apie jo asmeninius (šeiminius) interesus saulės energetikoje, o Seimo nariui A. Skardžiui šių interesų nedeklaravus veikiant Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos veiklose, Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje.“.

Pirma, STT nepateikė Komisijai antikorupcinio vertinimo išvados. STT pateikė Komisijai tik savo nuomonę, motyvuodami tuo, kad vertino tik pasiūlymus, kurie dar nebuvo perkelti į teisės aktų projektus.

Antra, STT, pateikdama „nuomonę“ dėl 2013-01-16 įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205, analizavo ne A. Skardžiaus parengtus pasiūlymus, o Seimo nario R. Žemaitaičio parengtus pasiūlymus šiems projektams. Taigi, STT vertino ne A. Skardžiaus parengtus pasiūlymus, tačiau be jokio teisinio pagrindo ir neteisėtai šių pasiūlymų autorystę priskyrė A. Skardžiui.

Trečia, svarbu pažymėti, kad 2013-01-16 dokumento elektroniniai pėdsakai (metaduomenys) rodo, jog dokumentas (R. Žemaitaičio pasiūlymai) sukurtas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos patarėjos Rūtos Petrauskienės kompiuteryje. Tačiau Antikorupcijos komisija nuslėpė šį faktą.

Ketvirta, STT savo atsakyme patvirtino (pripažino), kad 2013-01-16 įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205 antikorupcinis vertinimas nebuvo atliekamas.

Penkta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad balsuojant dėl įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205 sprendimų Seimo plenariniame posėdyje, 2013-01-17,  tiek svarstymo, tiek priėmimo stadijoje, Artūras Skardžius, balsavime nedalyvavo. 

********

Atsižvelgiant į išdėstytą akivaizdu, kad aukščiau cituotame Teikimo tekste yra dėstomi nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys teiginiai bei yra manipuliuojama faktais.

Kartu pažymėtina, jog LR Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 22 d. išvadoje konstatavo, kad „pagal Konstituciją,  inter alia jos 74 straipsnį, neįmanoma Seimo nario konstitucinė atsakomybė, taikoma apkaltos proceso tvarka, už veiksmus, kuriais galėjo būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, padarytus ankstesnės jo Seimo nario kadencijos (anksčiau turėtų įgaliojimų vykdymo) metu. Atitinkamai Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją neturi įgaliojimų vertinti atitikties Konstitucijai požiūriu tokių Seimo nario veiksmų, kurie buvo atlikti ankstesnės jo Seimo nario kadencijos (anksčiau turėtų įgaliojimų vykdymo) metu, t. y. veiksmų, kurie buvo atlikti iki duodant galiojančią Seimo nario priesaiką.“ (Byla Nr. 12/2017).

Plačiau
2017/12/13 | Artūras Skardžius: prasideda kalėdinis energetikų turto išpardavimas

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija siekia atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ dukterinė bendrovė „NT Valdos“ ketina pardavinėti valstybinį turtą, tačiau nesivadovaujama privatizavimo įstatymais. Seimo narys Artūras Skardžius mano, kad vyksta turto išvalstybinimas, neatsižvelgiant į įstatymuose nustatytas privatizavimo procedūras.

„Valstybės turtu prekiauja NT Valdos UAB, nors tam tikslui  yra privatizavimo institucija – VĮ Turto bankas. Ant prekystalio už energijos vartotojų pinigus išpuoselėtas „NT valdos“ UAB turtas pačiose brangiausiose Vilniaus vietose –  priešais Gedimino pilį- Žvejų g. 14, šalia Aušros vartų- Gervėčių g. 4,  senamiestyje – Aguonų gatvė 24 ir 26 ir kitose prestižinėse vietose.

Visą gruodį, iki pat Kalėdų vyksiančiuose aukcionuose NT Valdos, UAB siūlys įsigyti daugiau nei 40 objektų visoje Lietuvoje. Nesuprasdami, kas dedasi, Seimo nariai bando atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad vyksta turto išvalstybinimas ne per Turto banką. Kyla klausimas, ar valstybės valdomas  energetikos holdingas Lietuvos energija, UAB  yra gavęs Vyriausybės ar Seimo leidimą prekiauti jam perduotu valstybės turtu. Pasirodo, kad tokio leidimo nėra“, – sako parlamentaras A.Skardžius.

Seimo narys stebisi, kam ir kodėl reikia taip skubėti išparduoti valstybės valdomos įmonės turtą.

„Galbūt  patyrę „Lietuvos energijos“ vadovai mano, kad kol naujoji valdžia spės susigaudyti, brangus jiems patikėtas valstybės turtas jau bus patikimose rankose? O gal tai baigiamasis etapas dar 2010 metais Andriaus Kubiliaus ir Arvydo Sekmoko pradėtos Lietuvos energetikos pertvarkos, kuri turėjo baigtis energetikos sektorių aptarnaujančių įmonių privatizacija?

Nemažiau klausimų kyla ir dėl to, kad NT Valdos UAB kartu su statiniais parduoda ir jai nepriklausančios valstybinės žemės užstatymo teisę su jau parengtais projektais. Pavyzdžiui,  perki griuveną – 650 kv.m ploto garažą, Gervėčių gatvėje 4, šalia Aušros vartų, ir gauni teisę beveik 1 hektaro valstybinės žemės plote pastatyti 8000 kv.m. ploto naujų statinių. Išties puiki  Kalėdinė dovanėlė  Seimo nario Gabrieliaus Landsbergio šeimai. Juk šiame Lietuvos energijai priklausančiame objekte dar nuo 2013 metų išskirtinėmis teisėmis plėtojamas privatus Landsbergių šeimos verslas. Čia įsikūrusios Austėjos Landsbergienės įmonės UAB Karalienės Mortos mokyklą ir UAB Vaikystės sodas. Čia UAB NT Valdos valstybės lėšomis ketino A.Landsbergienei 2016 metais pastatyti privačią mokyklą“, – sako Seimo narys A.Skardžius.

Kitas pavyzdys – perki UAB NT Valdos statinius adresu Žvejų gatvė 14, priešais Gedimino pilį, ir  gauni teisę beveik 2 hektarų valstybinės žemės plote pastatyti 9 statinius iki 8 aukštų aukščio.

„Nesuprantama, kas bendrovei „NT Valdos“ leidžia patikėjimo teise valdomą valstybės žemę perduoti kitų asmenų nuosavybėn. Kad NT Valdos UAB per daug atsiriekusi vilniečių žemės, jau ne kartą atkreipė dėmesį ir  Seimas , ir Valstybės kontrolė. Nacionalinė žemės tarnyba jau  tris dešimtmečius ieško laisvos žemės Vilniuje, kad ją galėtų grąžinti teisėtiems savininkams, tačiau neranda. Laukiančių vilniečių daugiau nei 4 tūkstančiai. Panašu, kad vilniečių žemę aukšta tvora užtvėrusi laiko valstybės valdoma „Lietuvos energija“ ir brandinami planai, kaip iš jos užsidirbti.

Aišku viena, kad ignoruojamos privatizavimo procedūros, vyksta valstybės turto iššvaistymas. Į Seimo narių klausimą, kodėl taip elgiamasi, „Lietuvos energijos“ vadovai atšauna, kad taip geriau, greičiau ir efektyviau, o įstatymais numatytos privatizavimo procedūros ilgos ir klampios. O gal Valstybinės kontrolės institucijos jau seniai susitaikė su tuo, jog „Lietuvos energijai“, globojamai stiprių politinių jėgų, įstatymai ne visuomet galioja? Tai panašu į valstybę valstybėje, galinčią elgtis pagal savo susikurtas taisykles. Noriu priminti, kad nepriklausomybės pradžioje tokie procesai taip pat vyko, tačiau visuomenės buvo smerkiami ir vadinami prichvatizacija“, – piktinasi parlamentaras A.Skardžius.

Plačiau
2017/12/12 | Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradės tyrimą dėl parlamentaro G.Landsbergio galimai pažeistų viešųjų ir privačiųjų interesų

Seimo Etikos ir procedūrų komisija gruodžio 6 d. nusprendė pradėti tyrimą dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos nario Gabrieliaus Landsbergio, ar šis būdamas Ekonomikos komiteto nariu ir priimdamas su energetika susijusius sprendimus, nepažeidė viešųjų ir privačiųjų interesų, nepaisydamas, kad jo šeimos verslas yra susijęs su vienos valstybinės energetikos įmonės dukterine bendrove NT valdos, UAB.

„Seimo nario G.Landsbergio šeimos verslas – privačių darželių tinklas. Jo žmonos Austėjos Landsbergienės įmonės sandoriai turbūt irgi domina visuomenę, ypač jei patalpos verslui išsinuomotos už mažesnę nei rinkos kainą iš valstybinės bendrovės dukterinės įmonės. Ar parlamentaras galėjo turėti kokios įtakos patalpų nuomos sandoriui, ar ne, ar nekyla interesų konfliktas, kol jis dirba Ekonomikos komitete – tai išsiaiškins Seimo etikos ir procedūrų komisija“, – sako kreipimąsi inicijavusios Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis.

Primename, jog valstybės valdomos įmonės NT Valdos  patalpose adresu  Gervėčių g. 4, Vilniuje, vykdoma Landsbergių šeimai priklausančios įmonės UAB Karalienės Mortos mokykla ir UAB Vaikystės sodas veikla. Dar 2013 m, kai G.Landsbergis dirbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, valstybės valdomoje įmonėje NT Valdos buvo sudarytos išskirtinės sąlygos „Karalienės Mortos mokyklai“ vystyti privatų verslą. 2013 balandį bendrovė NT Valdos, be konkurso suteikė teisę įsteigti Landsbergių šeimai priklausantį privatų juridinį asmenį UAB Karalienės Mortos mokykla. Be konkurso jai išnuomojo 1770 m2 administracinį pastatą ir sudarė ilgalaikę 10 metų valstybės valdomos įmonės turto nuomos sutartį. Pagrįstai galima manyti, jog dėl to nebuvo sudarytos sąlygos kitiems potencialiems nuomininkams pretenduoti išsinuomoti patalpas.

Patalpų nuomos kaina ženkliai žemesnė nei rinkos – 3,8 EUR/m2 . Tą patvirtino ir Lietuvos energijos audito tarnyba 2015 metų gruodį atlikusi patalpų Gervėčių g. 4 nuomos ir turto valdymo auditą. Buvo konstatuota, kad santykinai žemi nuomos sutarties su UAB Karalienės Mortos mokykla pelningumo rodikliai.

2015 m. rugsėjo 11 d. bendrovės NT Valdos vadovas Olaf Martens pasirašė sutartį su UAB Karalienės Mortos mokyklos vadove Austėja Landsbergiene dėl naujos mokyklos statybos bendrovės „NT valdos“ lėšomis. Šio projekto vertė net 7 mln. Eurų. Valstybinei įmonei „Lietuvos energija“ priklausanti įmonė pagal šią sutartį į privačios naujos mokyklos statybos projektą jau investavo daugiau kaip 270 tūkst. Eurų. Valstybės kontrolės auditoriai atlikę auditą savo išvadose pažymėjo: „Pastebėjome, kad vystytas projektas (naujas „Karalienės Mortos mokykla“ pastatas už „NT valdos“ lėšas) nebuvo viešintas (…). Tokiu būdu nebuvo taikyti skaidrumo, atvirumo ir konkurencingumo principai.

Iškilus į viešumą minėtiems sandoriams, sutartį dėl naujos mokyklos pastatų komplekso A. Landsbergienė suskubo nutraukti, net neprašydama už tai kompensacijos, nors „NT valdos“ ir buvo įsipareigoję atseikėti jai nemenką sumą už netesybas. O 2016 m. UAB Karalienės Mortos mokyklai išnuomotą administracinį pastatą su visais įsipareigojimais poniai A.Landsbergienei bandyta parduoti, tačiau nesėkmingai. Kas gi gali norėti tokios „dovanėlės“? Šiemet gruodžio 20 d. vyks naujas aukcionas.

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija

Plačiau
2017/11/23 | A. Skardžius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją

Seimo narys Artūras Skardžius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl neobjektyvaus ir netinkamo Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo.  Jis taip pat prašo išaiškinti, ar Antikorupcijos komisijos išvadoje sukurtas naujas precedentas bus taikomos tik išimtinai vienam Seimo nariui – A. Skardžiui, ar ir visiems Seimo nariams. 

Seimo Antikorupcijos komisija atlikusi parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, esą Seimo narys A. Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams, konstatavo –  nebuvo rasta nei vieno fakto, leidžiančio A. Skardžių kaltinti korupcinėmis veiklomis. Tačiau Komisija kelią prielaidą, esą A. Skardžius galėjo supainioti interesus prieš penkerius metus teikdamas pasiūlymus  įstatymų projektams, kurie neva buvo kažkam naudingi. Nors ir čia  Komisija per visą pusę metų trukusį tyrimą nerado laiko įsitikinti,  kad tai nėra tiesa – nebuvo surengtas nei vienas posėdis, kurio metu būtų nagrinėti A. Skardžiaus  teikti pasiūlymai įstatymų projektams.

“Išvadas parengęs asmuo nepagrįstai interpretuoja faktus ir teisinį reguliavimą, tikslingai siekia sukurti įspūdį apie mano tariamą dalyvavimą įmonės veikiančios net ne Lietuvoje, kurioje mano žmona yra tik smulkioji akcininkė , veikloje ir tokiu būdu siekia įžvelgti interesų konfliktą”, – tvirtina Seimo narys.

Atsižvelgdamas į tai, kad Antikorupcijos komisijos suformuluotos išvados sukuria naują precedentą, A. Skardžius Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašo išaiškinti, ar tokios nuostatos bus taikomos visų Seimo narių sutuoktinių atžvilgiu (sutuoktinių veiklai iškeliant  besąlygiškai tapačius reikalavimus kaip Seimo nariui, t.y. draudimą Seimo nario sutuoktiniui užsiimti verslu ar bet kokia kita veikla, generuojančia pajamas), ar šios nuostatos bus taikomos tik išimtinai vieno Seimo nario – A. Skardžiaus – atveju.

“ Susipažinau su Seimo Antikorupcijos komisijos išvadų projektu ir esu įsitikinęs, kad šios išvados grįstos manipuliatyviais, klaidinančiais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais”, – teigia A. Skardžius.

Pavyzdžiui, A. Skardžių bandyta susieti su Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, su kuria jis niekada neturėjo jokių nei asmeninių, nei dalykinių santykių. 2009-2012 metais jis buvo ne šios, o visai kitos asociacijos – Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos – nariu ir prezidentu.

Kitas manipuliavimo pavyzdys – kryptingi bandymai A. Skardžių susieti su Baltarusija. Antikorupcijos komisijos išvadose teigiama, kad A. Skardžius yra Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusija pirmininkas, nuolat dalyvaujantis ekonomikos forumuose Baltarusijoje.

“Pakanka pažvelgti  į Seimo internetinę svetainę ir pamatysite, kad nesu joks ryšių su Baltarusija grupės  pirmininkas. Baltarusijos ekonomikos forumuose per 13 metų savo parlamentinės veiklos esu dalyvavęs viso labo du kartus ir tai tik praeitoje 2012-2016 metų Seimo kadencijoje. Tačiau vis tiek norima sukurti įspūdį apie mano tariamą glaudų ryšį su Baltarusija”, – sako A. Skardžius.

KREIPIMASIS

DĖL ANTIKORUPCIJOS KOMISIJOS IŠVADOS PROJEKTE XIIIP-1326

PATEIKTŲ TIKROVĖS NEATITINKANČIŲ TEIGINIŲ 

2017 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos (toliau – ir „Komisija“) „atlikto parlamentinio tyrimo dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams“ išvadų projektu, įregistruotu 2017-11-10 (toliau – ir „Išvados“), teigiu, kad šios išvados grįstos manipuliatyviais, klaidinančiais ir žinomai tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Žemiau pateikiu argumentus, kurie pagrindžia tokią mano poziciją.

Pirma, tiek konstatuojamoje dalyje, tiek ir pateikiant Išvadą ketvirtuoju klausimu (8.4. punktas) buvo išskirtas išimtinai vienas subjektas – „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija“ (žr. punktus 8.4.1.1., 8.4.1.2., 8.4.1.3., 8.4.2.). Tuo tarpu pažymiu, kad su „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija“ nepalaikiau ir nepalaikau jokių santykių – nei asmeninių, nei dalykinių. Niekada nebuvau „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ nariu.

Išvadas parengęs ir pasirašęs asmuo (Komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius) tiek konstatuojamoje dalyje, tiek pateikdamas pačią išvadą ketvirtuoju klausimu, akivaizdžiai manipuliuoja faktais ir sąmoningai sutapatina „Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociaciją“ (kurios prezidentu buvau 2009 – 2012 m.) su „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija“ dėl kurios pasiūlymų tik ir pasisakė STT. Taigi, Išvadas parengęs ir pasirašęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, kuria tariamą įspūdį apie mano dalyvavimą „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ veikloje bei neva tai buvusį sąsajumą su mano asmeniu ir tokiu būdu siekia tikrovės neatitinkančiais teiginiais grįsti Išvadą.

Šioje vietoje aiškiai pabrėžiu, jog „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ pasiūlymams jokia forma niekada neišreiškiau palaikymo.

Atskirai pasisakytina dėl Išvados 8.4.1.6. punkto (konstatuojamoji dalis prie ketvirtojo klausimo). Pažymiu, kad Išvadų rengėjas sąmoningai ignoravo faktą, kad Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vardu 2010-05-31 į būsimąjį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą pasiūlymus teikė išimtinai tik šios asociacijos direktorius Romualdas Patalavičius. Be to, Komisijos žiniai buvo perduotas ir pats dokumentas – 2010-05-31 Raštas, teiktas Romualdo Patalavičiaus. Taigi, tiek 2010-05-31 Rašto turinys, tiek ir 2010-05-31 Raštą teikęs asmuo buvo neabejotinai žinomas Išvadų rengėjui, tačiau rengėjas šį faktą ignoravo. Tokiu būdu Išvadas parengęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, tikslingai siekia sukurti tariamą įspūdį apie mano dalyvavimą teikiant pataisas būsimajam Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui. Kartu pridedu ir aptariamo 2010-05-31 Rašto kopiją (priedas Nr. 1).

Antra, konstatuojamoje dalyje prie septintojo klausimo (8.7.1. punktas) yra pateikti tokie tikrovės neatitinkantys teiginiai: „Komisija nustatė: <…> Valstybės saugumo departamento duomenimis, Baltarusijos įmonė „OOO „Inžiniringovanaja Kompanija Investenergostroj“ (toliau – „Investenergostroj“ ) yra pradėjusi kelis saulės baterijų modulių ir vėjų jėgainių statybos projektus Baltarusijoje (detalesnės informacijos negauta). Nepatvirtintais duomenimis, vienas iš šių projektų vystomas dabartiniam „Investenergostroj“ direktoriui, Baltarusijos piliečiui Dmitrijui Autko priklausančiame sklype Baltarusijos Respublikoje. 2015 m. birželį atviruose informacijos šaltiniuose buvo skelbta, kad „Investenergostroj“ 2,4 ha sklype Gardino rajone statys saulės baterijų modulius, bei paminėta, kad įmonė jau yra pastačiusi panašų saulės baterijų modulių parką Ščiutino rajone.“.

Pažymiu, kad tai yra niekaip nepatvirtinti duomenys, nenurodomas ir jokia forma nepateikiamas tokių tariamų duomenų šaltinis. Tuo pačiu matome, kad yra akivaizdžiai manipuliuojama valstybinės institucijos (VSD) vardu.

Be to, „Investenergostroj“ akcininkės S. Skardžiuvienės duomenimis, visas aukščiau cituotas tekstas yra tikrovės neatitinkanti informacija.

Taigi, Išvadas parengęs ir pasirašęs asmuo akivaizdžiai manipuliuoja duomenimis bei valstybinės institucijos (VSD) vardu, sąmoningai kuria neegzistuojančius faktus ir neegzistuojančias sąsajas.

Trečia, išvadų dalyje prie septintojo klausimo (8.7.2.6. punktas) yra pateikti tokie tikrovės neatitinkantys teiginiai: „A. Skardžius <…> yra Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininkas, nuolat dalyvaujantis ekonomikos forumuose Baltarusijoje“. Šioje vietoje pažymiu, kad aš, Artūras Skardžius, nesu Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininkas. Taigi, Išvadas parengęs asmuo sąmoningai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, nors žinojo kad aš nesu Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininkas. Taip pat pažymiu, kad Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumuose Baltarusijoje dalyvavau tik 2 (du) kartus ir tai, tik praeitoje 2012 – 2016 m. kadencijoje. Šie faktai Komisijoje buvo nagrinėti ir žinomi, tačiau sąmoningai iškraipyti.

Taigi, tokiu būdu Išvadas parengęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, tikslingai siekia sukurti įspūdį apie mano tariamai glaudų ryšį su Baltarusija.

Ketvirta, išvadų dalyje prie septintojo klausimo (8.7.2.6. punktas) yra pateikti tokie manipuliatyvūs teiginiai: „Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijos laikytinos Seimo nario A. Skardžiaus šeimos turtu, o šios įmonės veiklos sėkmė tiesiogiai lemia jo šeimos finansinę gerovę, <…>.“.

Išvadas parengęs asmuo, savaip interpretuodamas Civilinio kodekso ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatas, iš Seimo nario sutuoktinės teisėtos veiklos formuoja išvadas apie tariamą interesų konfliktą Seimo nario veikloje ar net tariamai neteisėtus Seimo nario veiksmus.

Išvadas parengęs asmuo, per santuokos institutą besąlygiškai sutapatina Seimo nario sutuoktinį su pačiu Seimo nariu ir tuo spekuliatyviai siekia sudaryti žinomai nepagrįstą įspūdį dėl tariamo interesų konflikto, nors akivaizdžiai žino, kad įmonės „Investenergostroj“ 20% akcijų savininkė yra S. Skardžiuvienė, o ne Seimo narys. Tuo tarpu Komisijos atlikto tyrimo metu buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad Seimo narys jokia forma nedalyvavo jo sutuoktinės turimų įmonės 20% akcijų valdyme.

Taigi, Išvadas parengęs asmuo žinomai nepagrįstai interpretuoja faktus bei teisinį reguliavimą, tikslingai siekia sukurti įspūdį apie Seimo nario Artūro Skardžiaus tariamą dalyvavimą įmonės, kurioje S. Skardžiuvienė yra smulkioji akcininkė, veikloje ir tokiu būdu siekia nepagrįstai įžvelgti interesų konfliktą.

Atsižvelgdamas į tai, kad Antikorupcijos komisijos suformuluotos išvados sukuria naują precedentą, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašau išaiškinti, ar tokios nuostatos bus taikomos visų Seimo narių sutuoktinių atžvilgiu (sutuoktinių veiklai iškeliant besąlygiškai tapačius reikalavimus kaip ir Seimo nariui, t.y. draudimą Seimo nario sutuoktiniui užsiimti verslu ar bet kokia kita veikla, generuojančia pajamas), ar šios nuostatos bus taikomos tik išimtinai vieno Seimo nario – A. Skardžiaus, atveju. 

Penkta, atskirai pasisakytina dėl LR Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarime Nr. XIII-509 nurodyto 8 klausimo: įvertinti antikorupciniu požiūriu Seimo nario Artūro Skardžiaus teiktus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 nuo šio įstatymo priėmimo (2011 m. gegužės 12 d.).“.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašau pripažinti, kad Antikorupcijos komisija neišnagrinėjo 8 (aštuntojo) klausimo ir dėl jo negali teikti išvados dėl šio klausimo.

 Tokį savo prašymą grindžiu žemiau išdėstytais argumentais:

1)   Komisija per visą jai Seimo skirtą darbo laiką nesurengė nei vieno posėdžio skirto svarstyti Seimo nario Artūro Skardžiaus teiktiems pasiūlymams dėl LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Nr. XI-1375). Nekvietė į posėdžius tuometinių Seimo ir Energetikos ministerijos pareigūnų ir kitų asmenų, dalyvavusių šių įstatymų priėmimo procedūrose Seime, nors ne vieną kartą dėl to kreipiausi į Komisiją ir net į Seimo Pirmininką. To taip pat prašė ir Komisijos nariai. Tokie Komisijos veiksmai (neveikimas) parodo, kad Komisija nesiekė objektyviai ir išsamiai išnagrinėti Seimo jai pavesto klausimo dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus teiktų pasiūlymų LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui (Nr. XI-1375).

2)   Pažymėtina, kad eidamas Seimo nario pareigas neregistravau ir neteikiau įstatymų projektų dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Nr. XI-1375) pakeitimo. Registravau tik pasiūlymus į įstatymų projektus keičiančius Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (Nr. XI-1375) kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas, ar kaip Seimo narys – savo iniciatyva (pridedamas 2017-11-07 Pareiškiamas, Priedas Nr. 2).

3)   Komisijos darbas šiuo klausimu apsiribojo tik jai pateikta LR specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pateikta nuomone ir LR energetikos ministerijos pateikta nuomone dėl STT nuomonės. Tuo tarpu vien tik vadovaujantis STT pateikta nuomone, tačiau pačiai Komisijai objektyviai ir išsamiai neišnagrinėjusi šio klausimo, Komisija negali Seimui teikti išvados šiuo klausimu.

4)   STT nepateikė Komisijai antikorupcinio vertinimo išvados. STT pateikė Komisijai tik savo nuomonę, motyvuodami tuo, kad vertino tik pasiūlymus, kurie dar nebuvo perkelti į teisės aktų projektus, tačiau LR korupcijos prevencijos įstatymas Nr. IX-904 (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) tokio teisės akto, kaip „nuomonė“, nenumato. Tuo tarpu vien tik STT pateikta „nuomonė“, be išsamaus klausimo nagrinėjimo bei ištyrimo Komisijoje, negali būti pagrindu Komisijai rengiant išvadą Seimui.

5)   Korupcijos prevencijos įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina baigtinį sąrašą įgaliojimų, suteiktų STT atžvilgiu. O konkrečiai Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnis STT suteikia teisę atlikti galiojančių teisės aktų ar jų projektų antikorupcinį vertinimą  ir parengti antikorupcinio vertinimo išvadą. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas (antikorupcinio vertinimo išvada) pateikiamas teisės aktą priėmusiai, jų priėmimą inicijavusiai valstybės ar savivaldybės institucijai arba teisės akto projekto rengėjui, kurie sprendžia, ar tikslinga juos tobulinti. Tuo tarpu STT savo pateiktoje „nuomonėje“ teigia, kad nustatė korupcijos rizikos veiksnius prieš penkerius metus Seimo narių teiktuose pasiūlymuose įstatymų projektams Nr. XIIP- 204 ir Nr. XIIP- 205 –  tai laikytina neteisėtu ir precedento neturinčiu atveju.  Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad LR Seimo narių pateikti pasiūlymai nėra teisės aktas ar teisės akto projektas ir negali savaime sukelti pasekmių. Seimo narių pateikti pasiūlymai yra toliau svarstomi komitetuose, o galutiniai sprendimai priimami Seimo plenariniame posėdyje. Taigi, tokie STT veiksmai – atlikus tik pasiūlymų teisės aktams vertinimą ir pateikus aptariamą „nuomonę“, o ne antikorupcinio vertinimo išvadą, yra laikytini kaip atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (arba kitaip – veikimas ultra vires), kas kartu yra pagrindas tokius STT veiksmus laikyti žinomai neteisėtais, o „nuomonę“ – niekine. Taigi konstatuotina, kad Antikorupcijos komisija rengdama savo išvadą 8 (aštuntuoju) klausimu rėmėsi tik STT ir Energetikos ministerijos nuomonėmis, kurios neatitinka tikrovės ir yra parengtos įgaliojimų neturinčių asmenų neteisėta iniciatyva.

6)   Tokio turinio STT pateikta „nuomonė“, kurioje teigiama, jog „Pasiūlymai galėjo sudaryti išskirtinės sąlygos mažųjų saulės šviesos elektrinių savininkams. Pasiūlymai galėjo sudaryti išskirtinės sąlygos kai kurioms grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita”, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ir žemiau išdėstytus argumentus, Komisijos turėjo būti atmesta kaip nepagrįsta.

7)   Iš STT pusės akivaizdžiai nebuvo išsamiai ir visapusiškai analizuojami bei vertinami reikšmingi duomenys ir faktinės aplinkybės, susijusios su pataisų šiam įstatymui pateikimu bei jų svarstymu Seime, o prie STT „nuomonės“ pridėtoje projektų analizėje pateikti vertinimai yra nepagrįsti, prieštaringi ir nederantys su teisine logika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo narių pasiūlymais įstatymo projektams Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205 buvo siekiama ne „sudaryti sąlygas kai kurioms grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita“, o pažeidžiant jau galiojančius teisės aktus ir prisiimant riziką dėl galimų ieškinių prieš valstybę dėl nuostolių atlyginimo, skubiai surasti kompromisinius sprendimus, kad suvaldyti situaciją saulės energetikos srityje į kurią 2010–2012 metais buvo įstūmusi Energetikos ministerija savo nusikalstamai neatsakingais veiksmais (Komisija to nevertino).

8)   STT, pateikdama „nuomonę“ dėl 2013-01-16 įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205, analizavo ne mano parengtus pasiūlymus, o Seimo nario R. Žemaitaičio parengtus pasiūlymus šiems projektams (Komisija to nevertino). Taigi, STT vertino ne mano, Artūro Skardžiaus, parengtus įstatymų projektus, tačiau be jokio teisinio pagrindo ir neteisėtai šių įstatymų projektų autorystę priskyrė man.

9)   Svarbu pažymėti, kad 2013-01-16 dokumento elektroniniai pėdsakai (metaduomenys) rodo, jog dokumentas (R. Žemaitaičio  pasiūlymai) sukurtas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos patarėjos Rūtos Petrauskienės kompiuteryje. Tačiau Komisija nuslėpė šį faktą.

10)    Balsuojant dėl šių sprendimų Seimo plenariniame posėdyje, tiek svarstymo, tiek priėmimo stadijoje, aš, Artūras Skardžius, balsavime nedalyvavau.

11)    Be to ir pati STT savo atsakyme patvirtino (pripažino), kad 2013-01-16 įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205  antikorupcinis vertinimas nebuvo atliekamas.

12)    Įvertinus išdėstytą, akivaizdžiai matome, kad iš STT atliktos projektų analizės yra pateikiamos aiškiai klaidingos išvados („nuomonė“), kas reiškia, kad ir pati projektų analizė yra atlikta klaidingai ir (arba) nekompetentingai. Jei nuomonė yra grindžiama neteisingais/klaidingais teiginiais, tai ir išvada (šiuo atveju STT „nuomonė“), negali būti laikoma objektyvia ir teisinga.

Pažymiu, kad Išvada (8.8.2.1. punktas) yra grindžiama tikrovės neatitinkančiais teiginiais: Atsižvelgiant į <…> Artūro Skardžiaus <…> šeimos dalyvavimą energetikos versle <…> Seimo narys turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje <…>“.

Tuo tarpu nei aš, nei mano šeimos nariai nedalyvauja jokiame energetikos versle Lietuvoje ir neturi interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje. Išvadų rengėjui šios aplinkybės buvo neabejotinai žinomos, tačiau Išvadų rengėjas šiuos faktus sąmoningai ignoravo. Pažymėtina, kad Baltarusija nėra Lietuvos teisinėje jurisdikcijoje.

Akivaizdu, kad atsakant į aštuntą klausimą aktuali tik Lietuvos jurisdikcija, tačiau, nežiūrint į tai, Išvadų rengėjas akivaizdžiai manipuliuoja aplinkybėmis apie Baltarusijoje veikiančią saulės elektrinę, kurioje mano sutuoktinė S. Skardžiuvienė yra smulkioji akcininkė, visą tai nepagrįstai susiejant su Seimo nario Artūro Skardžiaus teiktais pasiūlymais dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, taikomo tik Lietuvos teisinėje jurisdikcijoje. Taigi, Išvadas parengęs ir pasirašęs asmuo akivaizdžiai manipuliuoja duomenimis, sąmoningai kuria neegzistuojančius faktus ir neegzistuojančias sąsajas, tokiu būdu siekdamas suformuoti žinomai tikrovės neatitinkančiais išvadas.

Atsižvelgiantį į aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad Antikorupcijos komisija tinkamai neišnagrinėjo 8 (aštuntojo) klausimo ir dėl jo negali teikti išvados. Atitinkamai Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašau pripažinti šį faktą.  

Taip pat Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašau išaiškinti, ar yra teisiškai pagrįsti Antikorupcijos komisijos sukurti nauji precedentai, suformuluojant išvadą 8 (aštuntuoju) klausimu:

1)   Išaiškinti, ar yra teisiškai pagrįstas Antikorupcijos komisijos sukurtas precedentas, kad Seimo nario pateiktiems pasiūlymams Seime svarstomiems teisės aktams gali būti atliekamas antikorupcinis vertinimas, kurio nenumato jokie teisės aktai, tame tarpe ir pats Korupcijos prevencijos įstatymas (kartu įvertinant tai, jog Seimo narių pateikti pasiūlymai nėra teisės aktas ar teisės akto projektas ir negali savaime sukelti pasekmių).

2)   Išaiškinti, ar yra teisiškai pagrįstas Antikorupcijos komisijos sukurtas precedentas, kad tokio pobūdžio „antikorupcinio“ vertinimo rezultatas gali būti pateikiamas „nuomonės“ forma/išraiška  (kartu įvertinant tai, jog jokie teisės aktai, tame tarpe ir Korupcijos prevencijos įstatymas tokio teisės akto arba rezultato išraiškos, kaip „nuomonė“, nenumato, ką pripažino ir pati STT, motyvuodama „nuomonės“ pateikimo faktą).

3)   Išaiškinti, ar aukščiau nurodyti Antikorupcijos komisijos sukurti precedentai yra suderinami su LR Konstitucijos 59 ir 62 straipsniais bei LR Seimo statutu, kurie įtvirtina, kad Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų; Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas.

Plačiau
2017/11/07 | A. Skardžius: Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui Nr. XI-1375 teiktų pasiūlymų

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Nr. XI-1375) priimtas 2011-05-12. Eidamas Seimo nario pareigas neregistravau ir neteikiau įstatymų projektų dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Nr. XI-1375) pakeitimo. Registravau tik pasiūlymus į įstatymų projektus keičiančius Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (Nr. XI-1375) kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas, ar kaip Seimo narys – savo iniciatyva:

  1. 2017-04-19 (įst. proj. Nr. XIIP-4444) kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas įstatymo Nr. XI-1375 pakeitimo projektui Nr. XIIP-4444, registravau pasiūlymus, ginančius išskirtinai viešąjį interesą ir apsaugančius elektros vartotojus nuo papildamos mokestinės naštos:

a.    Leidimai naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar), Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį(-is), atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduodami tik konkurso būdu;

b.    Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodami ………  asmenims…….. 4) kurie prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir balansavimo kaštus įsipareigoja padengti savo lėšomis.

Šiems pasiūlymams LR Seimas pritarė.

2.  2013-07-01 (įst. proj. Nr. XIIP-773) pateiktas pasiūlymas išskirtinai ginantis viešąjį interesą ir apsaugantis elektros vartotojus nuo papildomos mokestinės naštos. Sumažinta iš VIAP remiama biokuro elektrinių galia nuo 355 MW iki 105 MW, sutaupyta 720 mln. EUR VIAP lėšų per 12 metų paramos laikotarpį. Šiems pasiūlymams LR Seimas pritarė. 

3.  2013-05-30 (įst. proj. Nr. XIIP-483) pateiktas pasiūlymas, siekiant išvengti pernelyg didelės naštos elektros vartotojams ir siekiant apginti viešąjį  interesą. Didieji saulės energetikos gamintojai  (0,1 – 6 MW) gavę leidimus plėtrai ne konkurso būdu iki įstatymo Nr. XI-1375 priėmimo 2011-05-12, negalės pasinaudoti tokio dydžio  skatinamuoju tarifu po 2013-07-01, koks jis buvo leidimo plėtrai išdavimo metu. Jiems bus taikomas VKEKK nustatytas tarifas, galiosiantis leidimo gamybai išdavimo dieną. Iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 priėmimo 2011-05-12, Energetikos ministerija buvo išdavusi tokių leidimų 42 MW galiai. Didieji gamintojai per 12 metų paramos laikotarpį iš VIAP lėšų būtų pareikalavę 220 mln. EUR. Šiems pasiūlymams LR Seimas pritarė.

4. 2013-01-16 (įst. proj. Nr. XIIP-204 ir XIIP-205) –  R. Žemaitaičio, A. Skardžiaus, K. Daukšio pasiūlymai. 2013-01-16 Seimo komitetams ypatingos skubos tvarka reikėjo priimti sprendimą, renkantis iš dviejų alternatyvų – arba leisti nežabotą saulės elektrinių plėtrą, sukeltą dėl buvusios vyriausybės Energetikos ministerijos nusikalstamai neatsakingai išduotų leidimų, – arba, ginant viešąjį interesą, ignoruoti konstitucinį principą, kad teisės norma negalioja atgal, svarstyti ir priimti Seimui pateiktus įstatymų projektus, tuo pačiu prisiimant visą atsakomybę dėl galimų ieškinių prieš valstybę. Šioje vietoje pažymiu, kad pataisas rengė, registravo ir jas pateikė Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kartu su kitais komiteto nariais, todėl man, Artūrui Skardžiui, negali būti priskirta minėtų pataisų autorystė. Po Remigijaus Žemaitaičio pataisomis su K. Daukšiu pasirašėme tik prieš pat komiteto posėdį, kuriame jos ir buvo svarstomos. Seimo narių pateikti pasiūlymai nėra įstatymas, ar įstatymo projektas ir negali savaime sukelti pasekmių. Ekonomikos komitetas buvo tik papildomas komitetas, galutinius sprendimus dėl įstatymo projektų tą pačią dieną (2013-01-16) priėmė pagrindinis komitetas, t. y. Aplinkos apsaugos komitetas. Būtent Aplinkos apsaugos komitetas po svarstymo ir parengė abejų įstatymo projektų Nr. XIIP- 204(2) ir Nr. XIIP- 205(2) naujas redakcijas. Reikėtų pastebėti, kad STT tuomet  (2013-01-16) naujai parengtiems projektams pastabų neturėjo. 

Apibendrinant visus mano teiktus pasiūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui Nr. XI-1375 galiu drąsiai konstatuoti, kad jų tarpe nėra nei vieno kurie „galėjo sudaryti sąlygas kai kurioms grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita“.  

Tenka apgailestauti, kad Komisija per visą pusės metų laikotarpį trukusį tyrimą nerado laiko, kad tuo įsitikintų – nebuvo surengtas nei vienas posėdis, kurio metu būtų nagrinėti mano teikti pasiūlymai.

Plačiau
2017/07/14 | Komentaras dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo

Kaip patarėjas jūrą dalijo

Seimas praėjusį antradienį pagaliau padėjo tašką tiek daug aistrų sukėlusioje Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo svarstymo epopėjoje. Seimo nariams užteko išminties ir valios nepasiduoti lobistų spaudimui ir elektros vartotojams neteks lenkti kupros prieš „investuotojus“. Dar prieš metus, siekdamas pasinaudoti besibaigiančia kadencija, tuometinis energetikos ministras R. Masiulis ypatingos skubos tvarka mėgino prastumti šį įstatymo projektą. Tačiau Seime sulaukė nemažai kritikos.

Kam pažadėta Baltijos jūra?

Daugiausia Seimo narių klausimų ir nepasitenkinimo sulaukė siūloma išimtis, kad be konkurso galima suteikti teisę  statyti vėjo elektrines Baltijos jūroje. Gudriai užmaskuota siūloma įstatymo nuostata „Leidimai išduodami konkurso būdu, išskyrus atvejus  kai susitarimai dėl šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis nustato kitą tvarką“ turėjo niekam neužkliūti. Tačiau užkliuvo.

Tuomet Linas Balsys piktinosi: „…čia ky­šo UAB „Lie­tu­vos ener­gi­ja” au­sys, tos pa­čios vals­ty­bi­nės kom­pa­ni­jos, ku­rios ma­chi­na­ci­jas šian­dien Sei­mui pri­sta­tė lai­ki­no­ji Sei­mo Ener­ge­ti­kos ty­ri­mo ko­mi­si­ja ir kon­sta­ta­vo di­džiu­les – šim­tus mi­li­jo­nų li­tų iš­švais­ty­tas lė­šas. Pa­na­šu, kad vėl no­ri­ma ši­tai kom­pa­ni­jai duo­ti už­si­dirb­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jų są­skai­ta“.

Įstatymo pristatymo metu Seimo narių klausimų prispaustas tuometinis Energetikos ministras Rokas Masiulis neišlaikė ir prisipažino: „Vie­na iš to­kių ša­lių yra Liuk­sem­bur­gas, su ku­ria mes jau pus­an­trų me­tų de­ra­mės ir ar­tė­ja­me prie su­tar­ties“.

Trojos arklys “investuotojams”

Visu grožiu sumanymo esmė atsiskleidė įstatymo 59 straipsnyje, kuriame teigiama: „Į tokius bendrus projektus su kitomis valstybėmis narėmis gali būti įtraukti ir privatūs asmenys“. Kai kurie Seimo nariai replikavo prašydami paskelbti tų privačių asmenų sąrašą, tačiau liko neišgirsti.

Veikimo braižas kažkur matytas… Ar tik ne Kaune įgyvendinant valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektą “Kauno kogeneracinė jėgainė”? Čia UAB „Lie­tu­vos ener­gi­ja” pasinaudodama savo statusu  tarsi Trojos arklys kaip savo partnerį atsitempė bendrovę „Fortum Heat Lietuva“. Spauda rašė jog ir šį projektą stumia tas pats Vyriausybėje patarėju dirbantis Tomas Garasimavičius.

Aplinkos apsaugos komitetas tuomet  nusprendė projektą atmesti, o Ekonomikos komitetas net nesuspėjo pradėti svarstyti – baigėsi Seimo kadencija.

Energetika – patarėjo rankose?

Tačiau vos tik prasidėjo naujo Seimo pavasario sesija, nepakeičiamasis Vyriausybės patarėjas Tomas Garasimavičius jau Ekonomikos komitete pristatinėjo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą Nr. XIIP-4444. Galimai  apeliuodamas į naujų Seimo narių patirties stoką, dėstė: „Nemažai esu prisidėjęs prie rengimo“, „Šio įstatymo tikslas yra inicijuoti tyrimus, atlikti tyrimus. Taip. Tik ty­rimus“. Tai sukėlė visų komiteto narių nuostabą, kodėl Vyriausybė negali be įstatymo atlikti tyrimo tik jai išskirtinės nuosavybės teise priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje.

Dar daugiau – su jo nuomone nesutinkančius Seimo narius patarėjas išvadino melagiais. Energetikos ministerijos vadovai, kurie Vyriausybės nutarimu įgalioti atstovauti Vyriausybę svarstant šį įstatymą Seime tik nuolankiai linkčiojo galvomis, kai savo nuomonę dėsto patarėjas T. Garasimavičius. Ar gali būti kitaip juk patarėjas T. Garasimavičius gina „savo projektą“?

Elektros vartotojų dovana “investuotojams”

Suprantama, dėl tokio savo elgesio patarėjas gavo pylos net nuo Premjero. Tačiau rankų nenuleido ir ėmė veikti subtiliau: vieni Seimo nariai buvo spaudžiami pasitelkus žiniasklaidos atstovus, kuriems galima daryti įtaką. Kitiems  asmeniškai nurodinėjo kokios pataisos jam tinka ir jas reikia priimti, o kokios ne. Iki paskutinės šio įstatymo priėmimo dienos buvo brukamos nuostatos, kad reikia be konkurso suteikti teisę privatiems asmenims statyti vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje, o jų prijungimo sausumoje ir balansavimo kaštus turėtų apmokėti visi elektros vartotojai.

Keisti ir nesuprantami buvo ir Energetikos ministerijos argumentai, kad  šimtai milijonų eurų iš elektros vartotojų kišenės yra skatinimo priemonė investuotojams. Perdavimo tinklų operatorius LITGRID tokias „skatimo priemones“ įvertino 165 mln. eurų, o Valstybinė kainų energetikos ir kontrolės komisija (VKEKK) preliminariai įvertino balansavimo kaštus, kurie per elektrinių parko eksploatacijos laiką gali siekti 200 mln. eurų. Susumavus šiuos šimtus milijonų eurų gaunasi visai nekukli „dovanėlė“ elektros vartotojams kuri įvardijama kaip „skatinimo priemonė“ investuotojams.

Ir kaip nesutikti su Lino  Balsio išsakyta kritika šiam projektui, ir kad „ čia ky­šo Lie­tu­vos ener­gi­jos au­sys”.  Tikrai labai pa­na­šu, kad vėl no­ri­ma ši­tai kom­pa­ni­jai duo­ti už­si­dirb­ti eletros vartotojų są­skai­ta.

Kam iš tiesų dirba patarėjas?

Paklausite kuo čia dėtas patarėjas Tomas Garasimavičius? Gal ir niekuo, jei ne jo veikimas išskirtinai privataus juridinio asmens UAB “Lie­tu­vos ener­gi­ja” interesams, pasinaudojant patarėjo padėtimi prieš kitus rinkos dalyvius kurie nėra bendrovės “Lie­tu­vos ener­gi­ja” draugai.

Pasirodo  Tomas Garasimavičius ne tik patarėjas, dirbantis valstybinėje tarnyboje – Vyriausybėje, bet ir įtakingas UAB „Lie­tu­vos ener­gi­ja” valdymo struktūroje asmuo. Jis yra “Lie­tu­vos ener­gi­jos” rizikų valdymo ir priežiūros komiteto narys bei turi daug kitų įtakingų ir svarbių pareigų. Štai jums ir atsakymas. Ir kaip metų metus tokios patarėjo Tomas Garasimavičius veiklos nepastebėjo ir nevertino Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK)? 

Seimo narys Artūras Skardžius

Plačiau
2017/06/15 | Ar A. Skardžius proteguoja savo žemės nuomininkų interesus?

Nepraėjo nei dvi savaitės po paskutinių bandymų viešojoje erdvėje apjuodinti mane ir mano šeimą,  kaip pasirodė naujos Dovydo Pancerovo tendencingos publikacijos. Šį kartą jau ne „brangiai“ apie parduotą turtą armėnams, o apie „ brangiai“ prieš gerą dešimtmetį išnuomotą žemę.

„Proteguoja sklypo nuomininkų interesus“- prasideda kiekviena šio kūrinio pastraipa. Vis dėlto perskaičius visą ilgą ir painią, spėlionėmis grįstą istoriją, skirtą reputacijos juodinimui nerandi nei vieno protegavimo įrodymo. Todėl, kad jų tiesiog nėra ir negalėjo būti. Seime fiksuojamas kiekvienas registruotas projektas, balsavimas, pasisakymas. Teksto autorius tuo labai nesunkiai galėjo įsitikinti pats. Kodėl to nepadarė? Greičiausiai tikslas buvo ne tas.  Tad man metami įtarimai, jog Seime atstovavau nuomininkų ar straipsnyje minimų asmenų interesams, niekuo nepagrindžiami ir virsta paprasčiausiu šmeižtu.

Žemės nuomos sutartis deklaruojama nuo 2007 metų, visiems prieinama tik klausimas kodėl D. Pancerovui  ji „užkliuvo“būtent dabar.

Tenka spėlioti: gal dėlto, kad dabar svarstoma  UAB „Lietuvos energijos“ ataskaita, ar, kad uždraudėme landas vidaus sandoriams, o gal kliūna pozicija dėl planuojamų atliekų deginimo jėgainių?  Dirbdamas Seime visada gyniau tik viešąjį interesą. Tad kodėl kuriamos tokios pasakas ir taip dažnai. Nebent tai gerai apmokomas užsiėmimas.

 Labai nemalonu skaityti kai pateikiamos sąmoningai išgalvotos istorijos, neva mano žmona vaikščiojo po kaimus rinkdama parašus dėl vėjo jėgainių statybos. Tai visiškas teksto autoriaus prasimanymas.

Dar vienas sensacingas žurnalisto atradimas šioje istorijoje – žemės nuomos kainos susiejimas su vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina. Teksto autorius turėjo pastebėti, jog sutartyje numatyta, kad nuomos kaina bus susieta  su  vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina. Tokiose, ilgalaikėse sutartyse tai standartinės nuostatos. 12 metų pagaminta elektra bus parduodama už fiksuotą tarifą o vėliau už rinkos kainą. Politikai, kad ir kaip norėtų, įtakos fiksuotam tarifui, juolab rinkos kainai negali daryti. Kodėl tai bandoma pateikti kaip tiesioginį interesą?

Pagrindinė  žemės nuomos sutartis 99 metų laikotarpiui  su UAB „Renovacijos partneriai“  buvo pasirašyta 2010 metais ir tais pačiais metais nuomininkas  pradėjo mokėti nuomos mokestį. Baigus statybos darbus ir pradėjus eksploatuoti jėgaines 2012 metais nuomos mokestis, kaip ir numato sutartis, buvo perskaičiuotas ir  susietas su  vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos 12 metų  fiksuota pardavimo kaina. Pasibaigus šiam laikotarpiui pagamintos elektros energijos pardavimo kaina priklausys tik nuo rinkos.

Norėčiau priminti, kad 2009 – 2012 metais nebuvau Seimo nariu. Tuo laiku teko vadovauti Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių asociacijai.  Po išrinkimo į Seimą 2012 metais pasitraukiau iš šių pareigų.

Jokių protegavimo apraiškų per įstatymų projektų teikimą niekuomet nebuvo, ir man metami įtarimai yra išgalvoti, todėl kaip LSDP frakcijos narys paprašiau frakcijos vardu kreiptis į Seimo Antikorupcijos komisiją, kuri ištirtų mestus man įtarimus.  Tikiuosi atsakingos institucijos išaiškins ne tik man, kaip politikui, mestus įtarimus dėl galimo viešų ir privačių interesų konflikto, bet bus ištirti ir žurnalistų etikos požiūriu tendencingi konkretaus žiniasklaidos atstovo puldinėjimai pagrindžiami išgalvotomis prielaidomis.

Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius

Plačiau
2017/06/01 | A. Skardžius. „Sandoris su maskviečiais“. Kodėl nerasta atsakymų į klausimus?

Opusas apie mano šeimai priklausiusios poilsiavietės pardavimą Dauguose pranoko net ir keisčiausias konservatorių fantazijas. Šią savaitę buvo išpublikuota graži pasaka apie 5 metų senumo sandorį, kokių kasmet sudaroma šimtai ir tūkstančiai.

Geras straipsnis, norintiems pasimokyti, kaip paėmus eilinį sandorį galima sukurti ilgą ir painią, spėlionėmis dygsniuotą istoriją, skirtą reputacijos juodinimui. Išskirtinis stilius, kurį teksto autorius Dovydas Pancerovas galėtų dėstyti „juodųjų technologijų“ kūrėjams – pirma sukuri savo fantastiškas versijas, o po to tame pačiame straipsnyje pats jas ir paneigi, parašai, kad atsakymų rasti nepavyko.  Tačiau skaitytojams abejonių jau gali ir nebelikti – juk rašo rimtas ir atsakingas “profesionalus žurnalistas”. Be to, kaip žinia, daugybė skaitytojų yra tokie, kurie paskaito pavadinimą ir fiksuoja tai kaip žinią.

 O dabar kiek plačiau. Perskaitęs straipsnį daug naujo sužinojau ir aš. Pavyzdžiui, apie poilsiavietės pirkėjus.

Kaip pamenu, poilsiavietė buvo parduota Lietuvos įmonei UAB „Daugų sala“, pirkėjo dokumentus pas notarą pasirašė tos įmonės direktorius. Taip pat lietuvis. Pinigai sumokėti iš lietuviško banko.

Ar mes turėjome pradėti knaisiotis, kas tas pirkėjas? Gal to reikalauja įstatymai? Ar jūs taip darote, parduodami savo automobilį, butą ar sodybą? Reikalaujate pirkėjo papasakoti savo giminės istoriją? Ar tiesiog suderate jums palankią kainą ir pasirašote dokumentus. Ir deklaruojate sandorį bei  sumokate mokesčius.

Kaip suprantu iš straipsnio, žurnalistas mano, kad mano žmona parduodama savo turtą privalėjo atlikti tyrimą apie pirkėjo santykius, jo ryšius ir aiškintis pinigų kilmę? Įdomu, ar žurnalistas, pirkdamas ar parduodamas  butą klaus pardavėjo, kaip šis uždirbo butui, ir gal, neduokdie, turi kokių nors pažįstamų į Rytus nuo Lietuvos? Turbūt neklaus. Nes tai atrodytų gan keistai.  Ką, pavyzdžiui reikėtų daryti, jeigu minimą poilsiavietę būtų panorėjęs pirkti Dovydas Pancerovas. Tikrinti jo nelietuviškai skambančios pavardės ir pinigų kilmę?

Tačiau jam atrodo normalu prie mano pavardės parašyti sakinį “sandoris su maskviečiais”. Nors akivaizdu – sandoris sudarytas su Lietuvos įmone – UAB „Daugų sala“.

Kitas “sensacingas“išvedžiojimas – poilsiavietės kaina.Ji pristatyta kaip išskirtinė. Net nemėginus pasidomėti, kiek tuo metu panašus turtas (poilsiavietė su 30 statinių, 10 ha.teritorijoje, vaizdingoje vietoje, ant ežero kranto) kainavo rinkoje. Suprantu, sunkus darbas. Nes jį reikia atlikti pačiam, o ne “nusirašyti” nuo paslaugiai pateiktos istorijos. Beje, dėl sandorio – kadangi pirkėjas mokėjo banko pavedimu, tikiu, kad sandorį patikrino bankas ir kitos tarnybos. Tokia tvarka, ir tai nieko nuostabaus. Prieš 5 metus niekam dėl to nekilo jokių klausimų. Niekam.

Klausimų nekilo iki praėjusių metų. Kai per rinkimų karštinę konservatoriui A. Anušauskui pasivaideno „siaubinga istorija“ apie šios poilsiavietės pardavimą. Pamanykit – vienas iš pirkėjų armėnas gyvenantis Maskvoje, tikėtina, Lietuvos priešas. Kažkodėl ši išgalvota istorija labai “sutapo” su mano keltais klausimais dėl Lietuvos piliečių pumpuojamų pinigų į Bermudus už SGD laivo nuomą, dėl kosminės dujų, perkamų iš  „Statoil“, kainos bei brangiai pirktų kovos mašinų „Boxer“. Štai kur galėtų atsiskleisti tikrasis D.Pancerovo, žurnalisto-tyrėjo talentas ir nauda visuomenei būtų. Klausimas, ar  užteks drąsos?

Beje, pamiršusiems – straipsnio autorius D. Pancerovas prieš kurį laiką dar priklausė Facebook judėjimui, save vadinusiam “Dešinuoju trolibanu”. Ši grupė į aukštumas kėlė konservatorius ir labai stengėsi rasti priešų kitose partijose.

Matyt, ten ir išmoko Dovydas tokių fantazijų, kurias pats kuri, o rašinio gale pats ir paneigi:“Reikia pripažinti: neginčijamų atsakymų į šiuos svarbius klausimus rasti nepavyko. Bandymas atsakyti būtų tik prielaidų kūrimas ir interpretacijos”. 

Tad klausimas  “profesionaliam tyrimų skyriaus” žurnalistui – jeigu nepavyko rasti įrodymų savo fantazijoms, ar galima tada spausdinti tokį rašinį?

Plačiau