VIEŠIEJI PIRKIMAI 2015: SPRENDIMAI VERSLUI. Naujos ES direktyvos. Pokyčiai ir problematika

Vasario 25 d. Seimo narys Artūras Skardžius dalyvavo konferencijoje VIEŠIEJI PIRKIMAI 2015: SPRENDIMAI VERSLUI. Naujos ES direktyvos. Pokyčiai ir problematika.Konferencijoje, kurią organizavo „Verslo žinios“ pristatytos išsamios viešųjų pirkimų įstatymų ir teismų praktikos naujienos, komentarai, praktiniai patarimai. Susirinkusiuosius pasveikino Seimo ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius. Savo kalboje jis sakė: „šiuo metu mums atsiveria puikios galimybės peržiūrėti ir atnaujinti viešųjų pirkimų sistemą, kad ji atitiktų šiandienos poreikius. Dauguma tikriausiai žinote, kad Ūkio ministerija jau rengia naują Viešųjų pirkimų įstatymų paketą, perkeliantį naująsias Europos Sąjungos direktyvas. Suprantama, kad Europos Sąjungos direktyvos  nesuteikia beribės laisvės interpretuoti viešųjų pirkimų taisykles. Tačiau perpratę modernias viešųjų pirkimų tendencijas turime kuo efektyviau pasinaudoti siūlomomis naujomis galimybėmis.Naujasis viešųjų pirkimų reguliavimas labiau pritaikomas politiniams, socialiniams bei ekonominiams klausimams, numatytiems 2020 m. Europos strategijoje dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, spręsti. Viešieji pirkimai pasitelkiami gerinant verslo aplinką ir sąlygas įmonių novatoriškumui, skatinant žaliuosius pirkimus. Tikiuosi, kad tai pagerins viešųjų pirkimų rezultatus, skatins konkurencingą, inovacijomis pagrįstą ekonomiką ir jos augimą. Pataisos turėtų suteikti perkančiosioms organizacijoms daugiau pasirinkimo galimybių ir lankstumo, sumažinti perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų administracinę naštą, įnešti teisinio aiškumo. Todėl kviečiu visus susitelkti,  aktyviai įsitraukti ir savo naudinga patirtimi bei įžvalgomis prisidėti kuriant naujuosius viešųjų pirkimų sistemos pamatus.Tačiau šiandien yra ir tokių problemų, kurias turime spręsti nedelsdami  ir nelaukdami esminių pertvarkų. Nuolat girdime nusiskundimų, kad viešųjų pirkimų praktikoje pernelyg dažnai  taikomas mažiausios kainos kriterijus, o ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus taikomas retai. Dėl to nukenčia viešųjų pirkimų kokybė ir viešųjų išlaidų efektyvumas. Siekdama spręsti susidariusią situacija Ūkio ministerija, kaip viešųjų pirkimų politiką formuojanti institucija, inicijavo atitinkamas priemones. Ūkio ministerijos iniciatyva Vyriausybė pavedė savo pavaldžioms institucijoms siekti, kad supaprastinti pirkimai, kuriuose taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų ne mažiau kaip 30 procentų perkančiosios organizacijos vykdomų supaprastintų pirkimų vertės. O Viešųjų pirkimų tarnyba paraginta stiprinti metodinės pagalbos perkančiosioms organizacijoms teikimą tiekėjų pasiūlymų vertinimo srityje.

Taip pat 2013 m. spalio 22 d. priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas, kuris nustato, kad supaprastintuose pirkimuose ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais gali būti tiekėjo darbuotojų patirtis ir kvalifikacija. Iki minėto įstatymo pakeitimo pasiūlymai negalėjo būti vertinami remiantis šiais subkriterijais, nors praktikoje neretai iškildavo poreikis tokių subkriterijų įtraukimui. Papildytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo subkriterijų sąrašas turėtų padaryti įtaką platesniam ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus taikymui.

Vykdant viešuosius pirkimus kyla ir daugiau problemų, pavyzdžiui, dėl nepakankamos blogai sutartis vykdančių tiekėjų atsakomybės, ES paramą gavusių tiekėjų piktnaudžiavimo tyčiniais bankrotais. Siekdama spręsti šias problemas, Ūkio ministerija inicijavo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios šiuo metu pateiktos Seimui ir laukia svarstymo.

Šiomis Įstatymo pataisomis siūloma suteikti teisę perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu per pastaruosius trejus metus buvo nutraukta ankstesnė pirkimo sutartis dėl to, kad tiekėjas netinkamai vykdė pirkimo sutartį. Siekiant užtikrinti greitą ir veiksmingą siūlomos teisės normos įgyvendinimą perkančiosios organizacijos informaciją apie tokius tiekėjus turėtų paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, o Viešųjų pirkimų tarnyba būtų atsakinga už tokio „tiekėjų juodojo sąrašo“ administravimą. Praktikoje, ypač įsisavinant Europos Sąjungos paramą, susiduriama su problema, kai tiekėjai pirkimo sutarties vykdymo metu (kartais gavę ir avansą) bankrutuoja. Pasitaiko atvejų, kad asmenys, sąmoningai nulėmę įmonės bankrotą, įkuria naujų įmonių, kurios toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Siekiant išvengti tokių situacijų įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą perkančiajai organizacijai pašalinti tiekėją, jeigu jo atsakingas asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą bankrotą“.

Baigdamas savo kalbą Artūras Skardžius  kvietė aktyviai dalyvauti  diskutuojant Seime dėl naujausio Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir siekti efektyviausio šiandienos problemų sprendimo. „Aš, kaip Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, sveikinu ir esu pasirengęs paremti šias geras iniciatyvas svarstant jas Seimo komitete“, – sakė parlamentaras.