Seimo narys patikino, kad karo nebus…

siluteje 2014-12-12Penktadienį Seimo narys Artūras Skardžius Šilutėje surengė spaudos konferenciją, kurioje žiniasklaidos atstovams pristatė 2015 metų valstybės biudžetą. Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis informavo apie investicinius projektus, kuriais rūpinosi ir A. Skardžius.

Svarbiausia – šalies saugumas
Seimo narys A. Skardžius neslėpė, kad kitų metų valstybės biudžetas priimtas iš antro karto. Surasta lėšų kultūros darbuotojų atlyginimams didinti, mokinių papildomo ugdymo reikmėms ir žemės ūkiui.
Nors ir šiais metais krašto apsaugai jau buvo skirta papildomų lėšų, kitų metų valstybės biudžete ši sritis yra prioritetinė: jai suplanuota 1,5 milijardo litų, o prieš dvejus metus, šio Seimo kadencijos pradžioje, ši suma tesiekė 800 mln. Lt.
„Motyvai? Be naujų orkestrų steigimo, iki 2012 metų Krašto apsaugos ministerija turbūt nieko ir nepadarė, kai vadovavo Rasa Juknevičienė…“ – kalbėjo Seimo narys, spaudos konferenciją pradėjęs būtent nuo valstybės gynimo, saugumo temos, nes tai lemia susiklosčiusi geopolitinė situacija, karas Ukrainoje, rusų elgsena Baltijos jūroje, Karaliaučiaus srityje ir t. t.
Biudžetą sudarys 9,2 milijardo eurų, tai 6 proc. viršija šių metų pajamas. Net 638 mln. eurų numatyta valstybės skoloms dengti, nes krizės metais tuometinė valdžia skolinosi labai daug, palūkanos viršijo net 10 proc. Todėl sveikatos apsaugai atiteks tik 524 milijonai eurų, viešajai tvarkai – 502 mln., kultūrai – 208 mln. eurų. Įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą – 417 mln. eurų. Tačiau 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu iš Europos Sąjungos Lietuva gaus 8,4 milijardo eurų.
„Biudžeto deficitas sudarys 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tad Graikija, Ispanija, Italija mums galėtų pavydėti“, – sakė Seimo narys.
Padidės savivaldybių finansinis savarankiškumas: joms 5 proc. didės gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri ūgtels nuo 67 iki 72 proc. Dėl šio pokyčio savivaldybių biudžetų pajamos išaugs 12,5 proc.
Iš Kelių plėtros programos atimta 250 milijonų Lt, kurie atiteks krašto saugumo reikmėms, dar 15 milijonų Lt paskirta Kauno Panemunės tiltui rekonstruoti, nes būtina sujungti du Nemuno krantus. Tad keliams, gatvėms tvarkyti iš 1,5 milijardo Lt liko tik 1,2 milijardo. Krizės metais labai sumenko finansavimas valstybinės reikšmės keliams: per metus suremontuojama vos po 300 km, kai iš viso šių kelių yra 21 tūkst. km.
Kitos naujienos
Per dvejus Seimo ir Vyriausybės darbo metus iš mirties taško pastūmėta daugiabučių namų renovacija: 10 namų renovuojama ir Šilutėje, dar tiek pat planuojama, o Lietuvoje tvarkomi arba jau užbaigti 756 namai.
„Turime alternatyvų, nors ir labai brangų dujų tiekimo naują šaltinį – išnuomotą laivą su visa reikalinga infrastruktūra, tačiau šie kaštai – labai dideli, dujos – brangios“, – kalbėjo A. Skardžius apie energetikos sektorių. Prognozuojama, kad 1000 kubinių metrų per terminalą tiekiamų dujų kitąmet kainuos 1129 Lt, „Gazpromo“ tiekiamos su pritaikyta nuolaida – 828 Lt.
Sklandžiai pasirengta euro įvedimui. Lietuva sėkmingai pusmetį pirmininkavo Europos Tarybai. Grąžinamos atimtų pensijų dalys – tam reikia 450 milijonų Lt, tad vien dėl būtinybės stiprinti valstybės saugumą pinigai grąžinami per dvejus metus. Seimo narys patikino, kad didės pensijos, ligos ir nedarbingumo pašalpos, išmokos bedarbiams, padidinta ir vėl didėsianti minimali alga. Seimas pagaliau ištesėjo pažadą – įteisino tiesioginius merų rinkimus.
Ką davė bendras darbas?
Vicemeras A. Balčytis apžvelgė pastarųjų dvejų metų rajone užbaigtus, vykdomus investicinius projektus ir pamatus būsimiems. Pasidžiaugęs, kad dažnai bendrauja su A. Skardžiumi, kad sulaukia pagalbos lankantis ministerijose ir kitose institucijose Vilniuje, A. Balčytis paminėjo svarbiausius kartu nuveiktus darbus: baigta tvarkyti Šilutės H. Šojaus dvarą – papildomai gauta 2 milijonai Lt, už 6 milijonus Lt statomas uostelis Pakalnėje, Rusnės saloje, netrukus čia bus įbetonuota statybos pradžios kapsulė. Jau pradėta Vydūno gimnazijos sporto salės statyba, juda estakados kelyje Šilutė – Rusnė reikalai, numatyta skirti lėšų projektuoti naują Šilutės sporto centrą, baseiną su maniežu Rusnės g., priešais Šilutės ligoninę.
Administracijos direktorius S. Šeputis, padėkojęs A. Skardžiui už nuolatinę pagalbą, rūpestį mūsų kraštu, priminė, kad ne be šio Seimo nario pagalbos pavyko atsiskaityti už Naujakurių kvartalo Šilutėje gatvių rekonstrukciją, mat trūkę nemenkos sumos.
S. Šeputis priminė, kad jau antrą kadenciją rajono politikai vis kalbėjo ir kalbėjo apie sporto centro Šilutėje statybą, blaškėsi ieškodami šiam objektui tinkamos vietos. „Rusnės gatvėje, kur yra nenaudojamas senasis sporto centras, jame gali būti baseinas, sporto maniežas, o šalia – naujas statinys, aikštelės automobiliams ir visa kita. Šioje teritorijoje yra visi inžineriniai tinklai – šiluma, vandentiekis, nuotekų trasos, elektros pastotė,“ – apie laukiamą objektą pasakojo S. Šeputis ir akcentavo, kad nuo šių metų liepos 21 d. gauti ikiprojektiniai siūlymai, pateikta paraiška ir Valstybės investicijų programoje atsirado eilutė skirti lėšų projektui rengti. Per 3-4 metus galima sulaukti įkurtuvių.
A. Skardžius priminė, kad sausį Susisiekimo ministerija žada priimti sprendimą, kurį iš 6 variantų pasirinkti estakadai kelyje į Rusnę statyti. Po to bus rengiamas techninis projektas, jeigu kitų metų biudžeto pajamos bus geros – vienas sprendimas, jei ne – kitas.
Atsakymai į klausimus
Žurnalistus domino, kurios sritys nukentėjo, beveik padvigubinus finansavimą krašto apsaugai. Į tai Seimo narys pirmiausia paminėjo Kelių plėtros programą, sakė, kad lėšų imta iš visų sričių po truputį. Todėl vienu metu neatsiskaitoma su pensininkais. Dabar būtina apsirūpinti ginklais, technika, modernizuoti valstybės gynybos sistemą, be to, kainuoja ir sąjungininkų Lietuvoje išlaikymas, mokymai su NATO kariais.
„Tai šiandien Lietuvai yra svarbiausia, tam neskiriama Europos Sąjungos lėšų, tai privalu finansuoti tik iš valstybės biudžeto, – teigė A. Skardžius, priminęs, kad viso Baltijos regiono geopolitines problemas Lietuva sprendžia viena savo gyventojų sąskaita. – Jeigu Europai svarbu, teprisideda, jeigu gynyba aktuali Latvijai ir Estijai – irgi tegul prisideda. Niekas apie tai nekalba. Kodėl? Jeigu pabandai gilintis į išpūstus ir slepiamus energetinės nepriklausomybės kaštus, bemat sulauki puolimo, tačiau šiuos kaštus turės dengti kiekviena kaimo močiutė, kuri dujomis šildys sriubą, paspaus elektros jungtuką. Dujų vartojimas mažėja, o to naujojo dujų terminalo pajėgumai 10 kartų viršija Lietuvos poreikius! Be to, elektros jungtys į Švediją ir Lenkiją galbūt tarnaus lenkams pirkti švedišką elektrą, nors moka… Lietuva. Energetikos sektoriuje esama daug klaustukų: rusišką elektrą gyventojams pardavinėjo kaip lietuvišką, tik gerokai brangiau. Brangios dujos lems ir didesnę elektros kainą. Šios abi kainos galėjo būti mažesnės, jeigu racionalesnis, skaidresnis būtų buvęs terminalo projektas“, – sakė A. Skardžius.
Seimo narys vėl priminė, kad bankų ir energetikos sektoriuose ne per vienerius metus įsigalėjo toks lobizmas, privatus verslas įleido šaknis taip giliai, kad menka pastaba pagaliu sugrįžta.

„Nebus Lietuvoje karo, nebus net energetinės blokados, nes ir Ukrainai net karo metu dujų neužsuka… O mes juk šalia Rusijos Kaliningrado srities – jei kas, jie liktų be elektros. Tačiau… Mums reikia skaičiuoti pinigus, nesimėtyti jais, nerūšiuoti investuotojų į savus ir nereikalingus, kokių pavyzdžių yra labai daug, tada ir jaunimas neišvažiuos, ir darbo vietų rasis. Nors niekada nesakyk niekada. Kai vasarą į Pagėgius atvažiavo Tilžės meras, prabangų automobilį jis buvo pasipuošęs Georgijaus juostelėmis…“ – kalbėjo A. Skardžius.