Projekto „Rail Baltica“ sėkmė priklausys nuo sprendimų intensyvumo

Zurnale transportas jpg Su Seimo nariu Artūru Skardžiumi kalbėjosi Algirdas Aušra, žurnalas „Transportas“ Nr. 50

Pastaruoju metu labai daug kalbama ir rašoma apie trijų Baltijos šalių nesutarimą dėl stringančio europinės vėžės „Rail Baltica 2“ projekto. Kaimyninėms šalims sunkiai sekasi susitarti. Projekto „Rail Baltica 2“ investicijos yra vertinamos daugiau nei 5 mlrd. eurų, kas prilygsta 18 mlrd. litų. Lietuvos iniciatyva įtraukti į projektą sostinę Vilnių kaimyninių šalių partneriams tapo netikėtumu ir priešpriešos priežastimi, nors prieš tai buvo pasirašytas sutarimas, kad Vilnius taps šio projekto dalimi.

Lietuvos derybininkai viliasi, jog pavyks įtikinti partnerius, kad Vilniaus neliktų nuošalėje. Intensyvios trijų Baltijos šalių darbo grupių derybos dėl projekto įgyvendinimo ir bendros įmonės steigimo juda sunkiai. Lietuva iškėlė sąlygą kaimynams, kad arba Vilnius taps projekto „Rail Baltica 2“ dalimi, arba projektas gali likti neįgyvendintas.

Apie projekto „Rail Baltica 2“ perspektyvą kalbamės su Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju ir LSDP susisiekimo komiteto pirmininku Artūru Skardžiumi.

Kokia projekto „Rail Baltica 2“ perspektyva?

Socialdemokratų partijos susisiekimo komitete buvo svarstytas projektas „Rail Baltica 2“. Jį pristatė antrinės bendrovės AB Lietuvos geležinkeliai įmonės „Rail Baltica statyba“ direktorius Dainius Budrys. Daug niuansų, kurie kyla dėl šio projekto, liko iki šiol neišspręsta. Kodėl AECOM studijoje nebuvo nagrinėtas Vilniaus prijungimo prie projekto klausimas? Šis aspektas labiausiai ir kliuvo visiems pasitarimo dalyviams. Atsakymas – ne mes buvome studijos užsakovai.

Šiuo metu Lietuva iniciuoja papildomą galimybių studiją, kad galėtų išsiaiškinti Vilniaus prijungimo prie projekto „Rail Baltica 2“ galimybę ir pasekmes. Studijoje turėtų būti atsakyta į klausimus: ar Vilnių jungti prie projekto atšaka nuo Kauno, ar geriau kreipti europinę vėžę per Vilnių į Panevėžį ir Rygą. Lietuva yra daugiausiai pažengusi „Rail Balticos“ statybos projekte iš visų mūsų kaimynių šalių. Estai išsakė daug nepasitenkinimo Lietuva. Neva mes, lietuviai, esame stabdys projekto „Rail Baltica 2“ įgyvendinime. Europos Komisijos Transporto komisaras Siimas Kaalasas skuba įgyvendinti šį projektą, kol dar nepasibaigė jo kadencija. Lietuvos kaltės čia nėra. Tuo labiau, kad kitos Baltijos šalys projektą turi pradėjusios tik popieriuje.

Norima Vilnių palikti nuošalėje. Kodėl?

Neaišku, kodėl Vilnius paliktas nuošalėje, nors projekte yra prijungtos likusios Baltijos šalių sostinės. Reikėtų skaičiuoti, ar Lietuvai vertėtų investuoti pusę reikiamų projektui lėšų dėl Vilniaus prijungimo prie projekto. Lietuva yra suinteresuota europinės vėžės tiesimu Pietų kryptimi Varšuva – Berlynas. Tikslinga yra pasukti vėžę pro Vilnių. Vėžes dalis, kuri jungtų Vilnių ar Kauną atšakomis, didelio intensyvumo Lietuvai nesudarytų. O jeigu vėžė jungtųsi su Pietų srautais, kroviniai būtų tvarkomi Lietuvos terminaluose. Talinas turi geriausią susisiekimą su Sankt Peterburgu, o Lietuva atsidurtų tokioje situacijoje, kad krovinių srautai, judėdami per Kauną, jame nesustotų. Kadangi europinė vėžė būtų greituminė, atstumas iki Rygos būtų nedidelis, o Rygos uostas yra labiau išplėtotas palyginti su kaimyniniais uostais. Lietuva prarastų konkurencinį pranašumą Baltijos regione. Galbūt to ir siekiama? Lietuvos užsispyrimas – išnagrinėti Lietuvos galimybes prisijungti prie europinės vėžės „Rail Baltica 2“.

Kokia nauda Lietuvai iš projekto „RailBaltica 2“?

Į tai turės atsakyti naujoji galimybių studija. Atsakymus turėtų gauti visos suinteresuotos pusės. Be ekonominio naudingumo studijos išvadų ryžtis įgyvendinti projektą ir dengti pusę projekto vertės biudžeto lėšomis ekonomiškai nenaudinga. Dabar turime įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Europinės vėžės jungtis, kuri sietų Kauną su Vilniumi, yra reikalinga. Jeigu reiktų prisidėti prie projekto finansavimo tik 15 proc., projektą reikėtų įgyvendinti bet kokiu atveju. Tokiu būdu investuotume į naują geležinkelių infrastruktūrą. Būtų nesolidu nepasinaudoti tokia galimybe. Tokiu atveju būtų reikalingas ilgalaikis ir užtikrintas finansavimas iš ES lėšų, nors ekspertai sako, kad tai mažai tikėtina. Bet jeigu projekto „Rail Baltica 2“ statybas koordinuos latviai, kiekvieno kilometro įgyvendinimas gali pasidaryti auksiniu. Jeigu Lietuva galės koordinuoti projektą tik įmonės sudėtyje iš Rygos, o estai gros pagrindiniu smuiku, nes EK Transporto komisaras yra estas, neaišku, kaip išsispręs projekto finansavimas ir jo statyba. Bemaž pusę ES reikalingų lėšų turės būti panaudota Lietuvoje, o bendra įmonė bus įkurta Rygoje. Jeigu darbams Lietuvoje bus samdomi kitų šalių statybos darbų rangovai, o lėšos bus skirstomos kitoje įmonėje ir Lietuvai reikės prisidėti finansais daugiausia, tai Lietuvos biudžetui bus didelė našta.

Tokios abejonės yra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva yra santūri projekte. Negalime tenkinti tik estų intereso. Konferencijoje, kuri vyko LR Seime, buvo keliamas šis aktualus Lietuvai klausimas. Konsensusas yra rastas – Vilnius bus jungiamas prie projekto. Galbūt estai norėjo pasinaudoti Siimo Kaalaso buvimu Europos Komisijoje? Jis yra patyręs vadovas šiais klausimais. Bet kai tokie patyrę žmonės dalyvauja derybose, Lietuvai tai kelia nerimą. Jeigu projektas būtų finansuojamas tik europiniais pinigais, už kuriuos būtų galima kurti naują infrastruktūrą, visi politikai Lietuvoje pakeltų rankas ir be jokios abejonės pritartų šiai idėjai. Bet iš pirmo žvilgsnio matyti, kad 15 proc. finansavimo projekte neužteks, todėl Lietuva gal turės skirti pusę projekto pinigų iš savo biudžeto. Tokiu atveju kiekvienas litas įdėtas į infrastruktūrą turėtų būti ekonomiškai pagrįstas ir keliskart pamatuotas. Ne mūsų rankose yra tie svertai, kurie suvaldytų projekto įgyvendinimo procesą. Gerbiu Lietuvos geležinkelių vadovų iniciatyvą įkurti įmonę Lietuvoje, užsakyti galimybių studiją ir palyginti su jau esama AECOM studija. Galėtume pasiūlyti ir kitą sprendimą, nes be Lietuvos dalyvavimo projekto „Rail Baltica 2“ nebūtų.

Viena studija keičia kitą. Kam jų tiek reikia?

Atliktoje COWI galimybių studijoje yra nagrinėjama vežės tiesimo galimybė maršrutu Lenkijos siena – Šiauliai – Ryga. Sostinių sujungimo ši studija nenagrinėjo. Mūsų specialistai sako, kad vežė sugaištų pusvalandį, jeigu ji jungtų ir Vilnių. Bet tada Lietuva nusigriebtų visą grietinėlę iš būsimo projekto, nes atsirastų didesnis krovinių ir keleivių srautas. Projekto statytojai tikriausiai nėra suinteresuoti, kad mes, investuodami daugiausiai į šį projektą, būtume jiems konkurentai. Atšaka į Vilnių yra nepatogumas – tai įvairiausi perkrovimai ir persėdimai. Jeigu srautai iš Vakarų į Rytus eitų per Kauną, be abejo, krovinius patogiau būtų tvarkyti Rygoje, nes jie turi geriau išvystytą infrastruktūrą.

Naujai rengiama studija atsakys į visus keliamus klausimus: a) investuojamo kapitalo nauda; b) ar Lietuvai tikslinga dalyvauti projekte „Rail Baltica 2“.

Ar Lietuva nevėluoja su savo apsisprendimais?

Taip, Lietuva vėluoja, bet Latvija ir Estija yra pažengusios tiek pat savo apsisprendimuose, kiek ir Lietuva. Reikia turėti omenyje, kad Lietuvos dalyje bus naudojama daugiausiai lėšų. Dėl tokios Lietuvos nacionalinio biudžeto apimties projekte sprendimai negali būti priimami vien tik kokiame nors susitikime. Kiek pamenu, konservatoriai neatliko savo darbų. Nežinau, ką jie tada veikė. Buvęs susiekimo ministras Eligijus Masiulis pripažino viešai, kad jie tikrai pražiopsojo projektą „Rail Baltica 2“. Tai, kas atliekama dabar, turėjo būti daroma prieš tai dirbusioje Vyriausybėje. Dabartinė rengiama galimybių studija yra lašas jūroje. Turėjo būti atliktas detalus tyrimas su visais galimais scenarijais. Algirdo Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei, susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui ir Lietuvos geležinkeliams kyla nauja užduotis – apginti nacionalinį interesą. Vis dėlto neužtenka tiesiog nuvažiuoti ir pasirašyti ketinimo protokolą. Projektui įgyvendinti reikia įdėti darbo žymiai daugiau.

Kiek projektas „Rail Baltica 2“ kainuos Lietuvai?

Jeigu projektas vyks pagal numatytą scenarijų, Lietuvos biudžetui turėtų kainuoti apie 2 mlrd. litų. Lietuva negyvena iš naftos, dujų ar finansinio tarpininkavimo veiklos. Jeigu lėšos projektui nebus numatytos biudžete, vienintelis kelias – skolintis. Tai reikštų, kad šalis turės palūkanas ir skolintas lėšas, kurias vėliau teks grąžinti. Būtent todėl Lietuva privalo priimti sprendimą tik įvertinusi situaciją. Turi būti rasti atsakymai į visus klausimus aukščiausiu lygiu.

Niekas šiandien negali atsakyti, kaip pasikeistų srautai atsiradus greitesnei infrastruktūrai, t.y.europinei vėžei. Visoje vėžėje negalima bus pasiekti 240 km/h greičio. Net ir Lenkijoje neįmanoma pasiekti tokio greičio, nes ten greičiai yra ribojami, o patys lenkai net ir nesiruošia modernizuoti savo esamos infrastruktūros. Mūsų rengiama galimybių studija turės atsakyti, kaip padidėtų srautai esant greitesnei infrastruktūrai. Šiandien tokio atsakymo Lietuva neturi. Specialistai teigia vienintelį dalyką – europinės vėžės maršrutas Pietų kryptimi yra perspektyvus. Ir jeigu nebus didelio europinio finansavimo, Lietuva sustos ties projektu „Rail Baltica 1“.

Ar Lietuva šiuo metu apsisprendimų kryžkelėje?

Apibendrindamas noriu pasakyti – viskas priklausys nuo mūsų sprendimų intensyvumo. Jeigu įmanoma su minimaliomis lėšomis statytis europinę vėžę, ją reikia statyti greitai. Jeigu projektas reikalaus didėlių finansų iš Lietuvos biudžeto, kiekvienas investuotas litas turės būti pagrįstas ir pamatuotas. Nauja geležinkelių infrastruktūra Lietuvai yra reikalinga, net ir su mažu greičiu. Projektas „Rail Baltica 2“ bus naudingas tiek kroviniams, tiek keleiviams vežti. Nėra taip svarbu, ar Vilnius bus prijungtas prie projekto, pagrindinis klausimas – kiek Lietuva turės prisidėti prie šio projekto.

Manau, kad Lenkija nėra suinteresuota vystyti projektą „Rail Baltica 2“. Jai labiau rūpi artimesnis europinės vėžės taškas Baltarusijos link, ties Gardinu. Mūsų pietinio kaimyno interesai taip pat turi būti įvertinti įvairiais atžvilgiais. Ar Lenkija negali tapti stabdžiu šiame projekte? Bet šiuo metu ji yra tokia. Mums, lietuviams, buvo pasakyta, kad kai būsime Europos Sąjungos šalimi, galėsime drąsiai investuoti lėšas į tą ekonominę erdvę. Lietuva neatsilieka nuo kaimyninių valstybių. Tik kažkodėl Lietuvą bandoma skubinti, kad ji aklai pultų į projektą „RailBaltica 2“.