Artūras Skardžius susitiko su verslininkais, ūkininkais ir mokyklos bendruomene Šilutėje

Verslininkai   Vasario 12 d., penktadienį, Seimo narys Artūras Skardžius, atvykęs į Šilutę, pirmiausia susitiko su Šilutės r. savivaldybės vadovais ir aptarė bendruomenių pasipriešino sulaukusią jau svarstomą mokyklų tinklo pertvarką. Traksėdžių pagrindinės mokyklos vadovai, pedagogai, mokinių tėvai, kaimo gyventojai nesutinka, kad nuo rudens čia liktų tik pradinukų ir mažesnio amžiaus vaikų, o vyresnieji būtų vežiojami į mokyklas Šilutėje. A. Skardžius pakvietė merą kartu nuvykti į susitikimą su traksėdiškiais, tačiau meras turėjo kitų planų, todėl pasiūlė Švietimo skyriaus vedėją Birutę Tekorienę. Nors nebuvo planuota, tačiau pavakare Seimo narys vyko į Šilutės priemiestyje esančią Traksėdžių pagrindinę mokyklą, kurią Savivaldybė nuo rudens nori pertvarkyti į pradinę mokyklą. Čia įvyko diskusija su mokyklos vadovais, pedagogais, mokinių tėvais. Dalyvavo ir iš analogiškai pertvarkomos Gardamo pagrindinės mokyklos atvykę pedagogai. „Mažai tartasi ir aiškintasi“, – tokią išvadą padarė Seimo narys po ilgos diskusijos su Traksėdžių pagrindinės mokyklos bendruomene, kuri siekia išsaugoti šią mokyklą, nesutinka, kad ji būtų reorganizuota į pradinę. Toks likimas rajone numatytas trims kaimų mokykloms, nes rajone mokinių kasmet mažėja. Jų dabar yra 5188, anksčiau būdavę dvigubai daugiau. Jau yra praėjusių metų skolų, šių metu gale gali trūkti 0,5 milijono eurų mokinio krepšelio, t.y. nebus iš ko mokėti pedagogams atlyginimų. Per ketverius metus Traksėdžių mokykloje sumažėjo 24 proc. mokinių. 28 kaimo vaikai senokai lanko mokyklas Šilutėje. Traksėdžiuose nuolat nepavyksta suformuoti 9 ar 10 klasės. Keliolikai pedagogų, kurie čia dirba, Savivaldybė negali pasiūlyti kito darbo. Nors rajono mokyklose yra 42 pedagogai senjorai, jie iš darbo nesitraukia. Tad gauti mokytojui darbą rajone ar Šilutės mieste jau yra  problema. Mokyklos pertvarka įsigaliotų nuo rudens. Seimo narys kalbėjo, kad akivaizdu: bendruomenė nėra gerai informuota, su sprendimu paskubėta, trūkę diskusijų, pokalbių. Tad po susitikimo Traksėdžiuose A. Skardžius telefonu bendravo su meru ir išsakė savo nuomonę, kad galbūt sprendimą galima atidėti, dar aiškintis, tartis, diskutuoti ir apsispręsti vėliau. Bendravimas, diskusijos, argumentų išdėstymas, įsiklausymas į juos, detalūs paskaičiavimai  ir visa kita pertvarkant įstaigas atima laiko, tačiau lemia geresnį sprendimą. To paties Seimo narys pasigedo išklausęs Gardamo pagrindinės mokyklos atstovų nuomonę, gavęs jų parengtą raštą.

 Tądien Šilutėje A. Skardžius bendravo su verslininkais, diskutavo apie viešųjų pirkimų tvarką.“Timos“ uždarojoje akcinėje bendrovėje, kuri užsiima statybų, remonto verslu, susirinko Šilutės verslininkai, kurie turėjo pasiūlymų Seimo nariui dėl viešųjų pirkimų konkursų organizavimo, ydingos tvarkos. Namų renovacija užsiimančios bendrovės vadovas kalbėjo, kad kartais stringa valstybės skirtas finansavimas, dėl to yra buvę net reikalų teisme. Kad renovacija gyventojams naudinga, jau galima įsitikinti: net šaltą sausį renovuotuose daugiabučiuose namuose už šilumą mokėta beveik 3 kartus mažiau negu nerenovuotuose. Seimo narys paprašė pateikti oficialios informacijos dėl stringančio finansavimo. Kitos bendrovės vadovas pasakojo, kaip vyksta statybos darbų konkursai: juose dalyvauja kelis juristus ir vadovą turinčios Vilniaus, Kauno įmonės, kur nėra nei statybininkų, nei kitokių darbininkų, jeigu jų pasiūlymas tinka, laimi konkursą, samdo rajone subrangovus – vietinę įmonę, kuri dirba. Tokie „sofos statybininkai“ gauna pinigų nieko statybose nedirbdami. Yra ir kita bėda: „sofos statybininkai“ dalyvauja darbų konkurse, jo nelaimi, nes pasiūlymas būna atmestas, po to kreipiasi į teismą, bylinėjimasis trunka ilgai, tad konkursą laimėjusi bendrovė praranda brangaus laiko objektui pastatyti, įrengti. Gal galėtų būti numatytas užstatas, kurio į teismą kreipęsi ir bylą pralaimėję neatgautų? Pokalbyje buvo paminėta, kad pasipinigauti įsteigtos bendrovės, laimėję konkursą, gavę solidų užsakymą, samdo vietinius subrangovus, šie dirba, padaro visus sutartus darbus, bet pinigų negauna, nes rangovas… bankrutuoja. Gal taip daroma tyčia?  Rajono mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, rajono Tarybos narys Alfredas Stasys Nausėda Seimo nario prašė atsižvelgti į situaciją, kai Seime bus svarstomos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos.

Po pietų Artūras Skardžius su žemės ūkio viceministru Albinu Ežerskiu dalyvavo diskusijoje su gausiai susirinkusiais ūkininkais. Žmonės sunerimę, kad Šilutės rajono žemės vietoj buvusių nepalankių ūkininkauti paskelbtos užliejamomis, nors dalis rajono niekada jokio potvynio nematė ir nematys, ten jo niekada nebuvo. Pakeistas žemių statusas sumažino išmokas už hektarą nuo 46 Eur iki 28 Eur. Ūkininkai neteko didelės pinigų sumos. Be to, sumažėjo beveik 20 proc. parama iš struktūrinių fondų remiamos programos.

Ūkininkai, pasirašę kreipimąsi sugrąžinti rajono žemėms nepalankių ūkininkauti statusą, raštus įteikė abiems svečiams – A. Skardžiui ir A. Ežerskiui. Po to diskutuota apie ūkininkų kooperatyvų steigimą, pieno, mėsos pardavimą, kainas, žemės nuomą, grąžinimą ir kitus reikalus.

„Susitikimai Šilutėje su mokyklų bendruomenėmis, verslininkais, ūkininkais buvo tikrai turiningi, įdomūs ir svarbūs“, – sakė Artūras Skardžius

Akimirkos iš susitikimų:  silute 2016-02-12 Verslininkai01 2016 vasario 12 Sale