Artūras Skardžius. Konservatorių tradicija – verslas valstybės sąskaita

Seimas aiškinasi, ar Landsbergiai verslui teisėtai naudoja valstybės turtą Jaunojo konservatorių vedlio Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslas iškėlė tiek daug klausimų ir abejonių visuomenei, kad ištirti paaiškėjusias skandalingas verslo detales ėmėsi Seimas. Parlamentas lapkričio 12 dieną suteikė įgaliojimus Seimo antikorupcijos komisijai ir pavedė jai atlikti parlamentinį tyrimą dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės galimai neteisėto naudojimosi valstybės turtu.

Skandalingos Landsbergių verslo aplinkybės pradėjo ryškėti Vilniaus meru tapusio Remigijaus Šimašiaus padalijimu po šimtą eurų darželinukų tėvams. Būtent tokia suma Austėja Landsbergienė iškart pakėlė mokestį savo privačiuose darželiuose. Taip pat ir pasididino pelnus. Po to privačių A.Landsbergienės darželių verslo galai nusivyniojo į sutartis su energetikos įmonėmis dėl nuomos išskirtinėmis sąlygomis – Vilniuje ir Kaune.

Galimai neskaidrių politinių ir verslo susitarimų kulminacija tapo paaiškėję slaptos A.Landsbergienės sutartys su valstybine energetikos sektoriaus įmone, kuri turėtų verslininkei pastatyti  naują privačios mokyklos pastatų kompleksą.

Antikorupcijos komisija dabar pradeda aiškintis, ar UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ vadovė Austėja Landsbergienė pasirašiusi sutartį su  UAB „NT valdos“ vadovu Olafu Martens dėl naujos mokyklos statybos valstybės įmonės lėšomis lėšomis (planuojama statybos darbų vertė – apie 7 mln. eurų su PVM) valstybinės žemės sklype Vilniaus senamiestyje savo veiksmais nepadarė žalos valstybei, nes privačiam verslui naudojo ir toliau planavo naudoti valstybės turtą ir lėšas. Taip pat bus tiriama,  ar tokie veiksmai nebuvo nulemti politinės korupcijos.

Kyla klausimas, kodėl jaunajam Tėvynės sąjungos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui taip natūralu ir paprasta šeimos – privačių darželių ir mokyklėlių verslą – plėtoti valstybės sąskaita?

Matyt, tokį požiūrį nulėmė ir šeimos, ir partijos, už kurios vairo stojo G. Landsbergis, tradicijos. TS-LKD partijos vadovų, ir kitų įtakingų konservatorių paprotys pelnytis iš valstybės kišenės tiesiog stebėtinas, o jaunojo partijos lyderio šeimos verslo plėtra tik įgauna pagreitį.

 Taip, valstybė skamba abstrakčiai, bet šiuo konkrečiu atveju privatus verslas tikėtina finansuojamas energijos vartotojų.

Landsbergiai pradėjo nuo tvartelio ir žemių perkėlimo

Jaunojo TS – LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslo suklestėjimas valstybės sąskaita nėra atradimas Landsbergių šeimai, nei išskirtinis per šios partijos vadovų valdymo istoriją.

Konservatoriams įsikišus į žemės grąžinimo reformą ir leidus perkėlinėti žemes iš vienos vietos  į kitą, buvo nepataisomai sujaukta pati reforma – sklypai pagal pažintis, korupcinius ryšius ir valdžios rangą neadekvačiai savo vertei buvo keliami iš provincijos į didmiesčius, kur jie pabrangdavo kelias dešimtis kartų..

Be to, žemės perkėlimu suskubo pasinaudoti tuometiniai valdantieji ir pats jų lyderis – Vytautas Landsbergis. Garsioji tvartelio byla tęsėsi kelerius metus, kai Landsbergis ginčijosi su jo močiutei anksčiau priklausiusioje sodyboje gyvenančia šeima.

Tuo tarpu V. Landsbergio žmona Gražina Landsbergienė ėmėsi organizuoti atsiimamos žemės sklypo 1 ha ir 12 arų perkėlimą iš Anykščių į Vilnių. Sklypas Vilniuje buvo atiduotas 1999 m. didesnis negu buvęs Anykščiuose – neva perkeliant į Vilnių sumažėjo jo vertė. Iš tikrųjų, sklypas Vilniuje buvo įvertintas simboline 3072 Lt kaina. Toje vietoje dabar įsikūręs garsusis sostinės Bendorėlių rajonas. Manoma, kad Landsbergių sklypas galėjo brangti dešimtis kartų.

Šios konservatorių „žemės kilnojimo“ reformos pasekmes gyventojai jaučia ligi šiol. Daugelis Lietuvos žmonių taip ir neatgavo jiems priklausiusios žemės, nes į tuos sklypus „susikraustė“ gudresni persikėlėliai. Vilniaus, Kauno, Palangos, kitų paklausių vietovių žemės savininkai buvo išstumti grąžinamos žemės ieškoti kitose vietovėse. Žmonės teisėtai ligi šiol reikaluja jiems priklausančio turto, bet daugelis taip ir liko apgauti be nieko.

A.Kubiliaus uošvė milijonų valstybei taip ir negrąžino

Tėvynės sąjungai vadovavęs Andrius Kubilius tikėtina valstybės turtu sėkmingai pasidalino su savo uošve. A. Kubiliaus žmonos motina Elena Žaidienė buvo įkūrusi ir vadovavo Lietuvos  katalikų mokytojų sąjungai. Tokiu šventu vardu prisidengusi organizacija, konservatoriams valdant Lietuvą, valstybei prikausantį turtą sugebėjo įteisinti kaip E.Žaidienės vadovautos sąjungos nuosavybę. Nuosavybe buvo įteisintas ne bet koks nekilnojamas turtas, o turtas brangiausiame sostinės rajone –  visas kvartalas Senamiesčio-Savičiaus ir Augustijonų gatvėse.

Viešai buvo skelbta, kad E. Žaidienės vadovauta organizacija sėkmingai pasipelnijo pardavinėdama bei nuomodama šį nekilnojamą turtą ir dėl to visai neatgailavo. Įgytų pastatų plotas siekė 6 tūkstančius kvadratinių metrų. Pastatų kompleksą sudarė 18 amžiuje pastatytas Augustijonų vienuolynas, bažnyčia, gyvenamasis namas, administracinis pastatas. Apsukrioji katalikė mokytoja E.Žaidienė  skelbėsi čia įkursianti gimnaziją-licėjų.

Pasirodo, privačių mokyklų kūrimas valstybės sąskaita– taip pat sena ir paveldima konservatorių šeimų tradicija.

Generalinė prokuratūra gindama viešąjį interesą nustatė, kad nekilnojamas turtas Katalikų mokytojų sąjungai perduotas neteisėtai ir siekė jį sugrąžinti valstybei. Prokurorai pateikė 2,7 mln. litų ieškinį. Tačiau turtas jau buvo sėkmingai išparceliuotas. Teismas areštavo E. Žaidienės vadovautos organizacijos sąskaitas, antstoliai spėjo nurašyti tik 200 tūkstančių litų. Politiko uošvė suskubo palikti sąjngos vadovės pareigas.

Tačiau Aukščiausiojo teismo nutartis – grąžinti milijonus valstybei – taip ir liko neįvykdyta. Milijonai už neteisėtai išparduotą valstybės turtą dingo kaip į vandenį.