A. Skardžius žurnale „Transportas“ dalinasi savo nuomone apie SGD terminalą

 Seimo nario Artūro Skardžiaus nuomonė Mindaugo Aušros ir Audronės Filimanavičienės straipsnyje „SGD terminalo svarba Lietuvos energetinei nepriklausomybei“, „Tarnsportas“, 2014 Nr. 5-6 

Jau 25 metai, kai Lietuva siekia energetinės nepriklausomybės, privatizuodama ir padovanodama  naftos perdirbimo gamyklą, pasitelkdama neaiškius užsienio investuotojus, aklai vykdydama EK nurodymus, uždarydama atominę elektrinę, švaistydama lėšas šiluminių ir vandens elektrinių modernizacijai, statydama vėjo ir saulės elektros jėgaines, tiesdama naujus elektros tinklus, nenorėdama tartis su dujų monopolininke „Gazprom“, keldama arbitražo bylas ir permokėdama už tiekiamas dujas bei šilumą, bandydama apsirūpinti alternatyviais energetiniais ištekliais.Jau daug metų nerimsta aistros, nėra politinės valios ir susitarimo. Kiekviena naujai atėjusi politinė jėga į valdžią kaltina buvusiąją, kelia intrigas, įsupa šalį į betikslius ginčus, prarasdama  brangų laiką.

Lietuvos energetinei nepriklausomybei pasiekti buvo siūlytos įvairios politinės ir ekonominės priemonės, jų sprendimo būdai, atlikta daugybė studijų, kurioms buvo išleista dešimtys milijonų litų.

Vadovaujant šalies Vyriausybės vadovui, konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui, buvo priimtas sprendimasišnuomoti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą-laivą, turintį suteikti ne tik energetinę nepriklausomybę nuo dujų monopolininkės „Gazprom“, bet ir duoti ekonominės naudos kitoms Baltijos šalims.

2014 m. spalio 27 d. į Klaipėdos uostą įplaukė SGD terminalas – laivas „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“), kurio stovėjimo krantinė buvo naujai pastatyta uosto pietinėje dalyje ties Kiaulės Nugaros sala. SGD terminalo projektą sudaro SGD laivas-saugykla bei jam aptarnauti reikalinga infrastruktūra: krantinė su dujotiekio atšaka. Laivą-saugyklą kartu su įgulos paslaugomis Lietuva 10 metų nuomosis iš Norvegijoje registruotos įmonės „Höegh LNG“. „Independence“ yra 294 m ilgio, 46 m pločio ir 47 m aukščio. Jį pastatė Pietų Korėjos laivų gamykla „Hyundai HeavyIndustries“.

Ką šiandien pasiekė Lietuva? Šia tema organizavome apskritąjį stalą ir suteikėme galimybę pasisakyti šalies ekspertams, nuodugniai išanalizavusiems esamą situaciją Lietuvos energetikos srityje.

Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius:

Laivo reikalingumo nekvestionuoja niekas. Socialdemokratų Vyriausybė šį projektą pradėjo įgyvendinti 2008 m. Ūkio ministerija ir koncernas „Achema“ pradėjo šį projektą įkurdama  privačią įmonę. Perrinkus Lietuvos Vyriausybę, konservatoriai ėmėsi neteisėtų veiksmų, likvidavo įmonę bei pradėjo persekioti atsakingus Ūkio ministerijos asmenis. 2014 m. Lietuvos aukščiausias teismas nutraukė bylą ir pripažino, kad konservatorių veiksmai buvo neteisėti, išteisino visus apkaltintus pareigūnus. Per tą laikotarpį Lietuva patyrė 1,16 mlrd. eurų (4 mlrd. litų) permoką dujų monopolininkei „Gazprom“. Su ja buvo kalbama tik ultimatumų kalba.

2011 m. rugsėjo 3 d. AB „Klaipėdos nafta“ kaip privatus juridinis asmuo, neturėdama šalies Vyriausybės suteiktų įgaliojimų nei įmonės akcininkų sprendimo, pradėjo įgyvendinti SGD terminalo projektą. 2011 m. liepos 1 d. AB „Klaipėdos nafta“ sudarė sutartį su konsultacine kompanija „Fluor S.A.“, kurios paslaugų apimtis buvo 11,18 mln. eurų(38,6 mln. litų) bei paskelbė konkursą dėl plaukiojančios SGD laivo-saugyklos su dujinimo įrenginiu (FSRU) pirkimo. SGD terminalo projekto konsultantams 2011–2012 m. „Klaipėdos nafta“ sumokėjo daugiau nei 15 mln. eurų (52 mln. litų).2012 m. sausio 21 d. bendrovė baigė laivo-saugyklos nuomos viešojo pirkimo konkursą (konkurencinio dialogo-apklausos būdu) ir laimėtoju pripažino Bermuduose registruotą bendrovę „Hoegh LNG Ltd“. 2012 m. sausio 31 d. projekto įgyvendinimo komisijos pirmininkas A. Kubilius posėdžio metu buvusiam bendrovės „Klaipėdos nafta“ direktoriui R. Masiuliui nurodė, kad jis gali pasirašyti sutartį su konkurso nugalėtoju, o AB „Klaipėdos nafta“ turi būti paskirta projekto įgyvendintoja. Tai reiškia, kad „Klaipėdos nafta“ baigė laivo-saugyklos pirkimo konkursą, pripažino nugalėtoją ir tik tada kreipėsi į šalies Vyriausybę, kad juos paskirtų projekto operatoriais. Galima daryti išvadą, kad iki konkurso paskelbimo AB „Klaipėdos nafta“ veikė neteisėtai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“ projekto derinimo pažyma. Vertinant Nutarimo projekto I punkto nuostatas, kuriomis siūloma „Klaipėdos naftą“ paskirti suskystintų gamtinių dujų terminalo įgyvendinimo bendrove, pažymėtina, kad Nutarimo projekto dokumentuose nėra pateikti tokį siūlymą grindžiantys argumentai.

Nutarimo projekto dokumentuose nėra nurodyti motyvai, objektyviai pateisinantys bendrovės „Klaipėdos nafta“ išskyrimą iš kitų Lietuvos bei Europos Sąjungos šalių ūkio subjektų, todėl abejotina tokio siūlymo atitikimu Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir Europos Bendrijos steigimo sutartyje įtvirtintiems nediskriminavimo ir skaidrumo principams, kurių turi būti laikomasi parenkant subjektą, kuriam suteikiama išskirtinė teisė atlikti tam tikrus darbus.

Vyriausybės teisininkai paskelbė, kad kadangi AB „Klaipėdos nafta“ savo valia pradėjo įgyvendinti projektą, ji tampaprojektą de facto įgyvendinančia įmone. Dėl šios priežasties buvo būtina priimti teisinius aktus ir įstatymą dėl SGD terminalo, nes tuo metu tokio įstatymo nebuvo. Savo iniciatyva buvo prisiimti įsipareigojimai už 520 mln. eurų (1,8 mlrd. litų). Kas mokės tuos pinigus ir iš kur bus gauti tokie pinigai? AB „Klaipėdos nafta“ yra privatus juridinis asmuo, todėl jos negalima tikrinti pagal galiojantį korupcijos įstatymą. Svarbiausia, kad kai „Klaipėdos nafta“ paprašė priimti specialų įstatymą ir perkelti kainos naštą vartotojams,investicijos turėjo būti derinamos ir su Kainų komisija, nes kitaip kaina galėjo būti nepripažinta. Galėjo būti ir nepripažintas pats veikimo principas, mat naudojame tik aštuntadalį SGD terminalo pajėgumų. Nesuderinama su poreikiu.

Pažymėtina, kad 2012 m. vasario 15 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 199 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“, kuriuo be konkurso paskyrė privatų juridinį asmenį „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrove. Nutarimas įsigaliojo 2012 m. vasario 29 d.Tai reiškia, kad iki tos dienos AB „Klaipėdos nafta“ tokių teisių neturėjo.

Lietuvos Respublikos Seimo teisininkų išvados

2012–05–09 Seime įregistruotas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektas Nr. XIP-4406, kurį pateikė Lietuvos Vyriausybė. Pažymėtina, kad nors pateikto įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas SGD terminalo įrengimui, projektas buvo pateiktas Seimui jau po to, kai:

– buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas, kad SGD terminalo projektą įgyvendins AB „Klaipėdos nafta“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010–07–21 nutarimas Nr. 1097 „Dėl gamtinių dujų terminalo projekto plėtros“);

– buvo priimti Vyriausybės nutarimai dėl SGD terminalo įrengimo ir jo būtinosios veiklos užtikrinimo priemonių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–02–15 nutarimas Nr. 199 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“ (įsigaliojo 2012–02–29), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–02–29 nutarimas Nr. 219 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinosios veiklos užtikrinimo“ (įsigaliojo 2012–03-09–));

– AB „Klaipėdos nafta“ jau buvo įvykdžiusi viešąjį pirkimą SGD terminalo plaukiojančiai saugyklai su dujinimo įrenginiu pirkti (tarptautinis konkursas paskelbtas 2011–09–20) ir pasirašiusi sutartį su „Hoegh LNG“ 2012–03–02. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 2012–02–15 nutarimu Nr.199 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“ pritarė, jog AB „Klaipėdos nafta“ atliktų veiksmus, reikalingus susijusiai technologijai ir įrenginiams įsigyti nuosavybės teise ar įgyti jų valdymo teises kitais pagrindais.

Toks teisinis reguliavimas, kai Seimas įstatymu patvirtina jau įvykusį faktą, o sprendimas dėl projekto finansavimo modelio priimamas jau pradėjus vykdyti projektą, laikytinas ydingu.

2012 m. kovo 2 d. AB „Klaipėdos nafta“ pasirašė 10 metų nuomos sutartį su konkurso laimėtoju Bermuduose registruota bendrove „Hoegh LNG Ltd“ dėl Suskystintų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos ir aptarnavimo paslaugų. Šia sutartimi „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo bendrovei „Hoegh LNG Ltd“ už 10 metų SGD plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginio (FSRU) nuomą sumokėti 520 mln. eurų (1,8 mlrd. litų). Sutartyje numatyta fiksuota nuomos kaina 139 mln. eurų (480 tūkst. litų) už vieną dieną. Į šią fiksuotą kainą įskaičiuotas laivo, jo valdymo, įgulos nuomos ir aptarnavimo mokestis, tačiau kaina galios tik pirmus dvejus metus. Vėliau AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigoja atlyginti laivo savininkui už patirtas jo eksploatacijos sąnaudas. Tikėtina, kad reikės mokėti daugiau. Ši sutartis nėra išperkamosios nuomos sutartis, todėl nuomos sutartyje nėra numatyta laivo-saugyklos (FSRU) likutinė vertė. Sutartyje nėra nustatyta, kad sumokėtas nuomos mokestis bus įskaitomas į SGD saugyklos kainą (ją mažins), be to, sutartyje net nėra nustatyta nuomojamos SGD saugyklos (visa laivo-saugyklos) kaina.

A.Kubiliaus Vyriausybė pateikė įstatymų projektą Seimui dėl SGD terminalo įstatymo. Jį Seimas priėmė 2012 m. birželio 12 d., nors AB „Klaipėdos nafta“ sutartį su kita bendrove pasirašė dar 2012 m. kovo 2 d. Įstatyme nurodyta, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos Kainų komisijos nustatyta tvarka bus įtrauktos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą vartotojui. Už SGD terminalą turės mokėti visi dujų vartotojai. Komisija konstatavo, kad Kainų komisija nėra suderinusi su bendrove „Klaipėdos nafta“ įgyvendinamo suskystintų gamtinių dujų (SGD)terminaloprojekto investicijų.

Darytina išvada, kad Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas, nustatantis suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus ir sudarantis teisines, finansines ir organizacines sąlygas suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui įgyvendinti, priimtas po to, kai Vyriausybė jau buvo paskyrusi „Klaipėdos naftą“SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrove, o ši – jau sudariusi sutartį dėl plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos. Toks teisinis reguliavimas, kai Seimas įstatymu patvirtina jau įvykusį faktą, o sprendimas dėl projekto finansavimo modelio priimamas jau pradėjus vykdyti projektą, laikytinas neteisėtu.

Viešųjų pirkimų tarnyba atsisakė patikrinti šį viešąjį pirkimą, motyvuodama tai nepriklausomumu. Neoficialiai kalbama, kad tuo metu šiai tarnybai buvo liepta to nedaryti. Seimo parlamentinių tyrimų departamentas Komisijai pateikė informacijądėl plaukiojančios saugyklos sudujinimo įrangos pardavimo kainos. Šios saugyklos naudojama FRSU technologija yra ganėtinai nauja ir didžiosios valstybės jos net nenaudoja. Ji ir brangesnė. Turime informacijos, kad 2011 m. birželį„Hoegh LNG Ltd“ už 500 mln. JAV dolerių užsakė du 750 tūkst. kubinių metrų talpos FRSU laivus. Tai yra už 360 mln. eurų (1,25 mlrd. litų), o mes už vieną laivą mokėsime 520 mln. eurų (1,8 mlrd. litų).Pagal patvirtintus duomenis, laivo dydis yra 170 tūkst. kubinių metrų talpos, o užpildytas laivas gali pagaminti 100 mln. kubinių metrų dujų. Veikdamas be pertraukų,per parą jispagamintų 11 mln. kubinių metrų, o per metus – 4 mlrd.kubinių metrų dujų. Lietuvos poreikis 2015 m. (be „Achemos“ koncerno) yra tik 1 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.

Darytina išvada, kad Lietuvos Vyriausybė ir Energetikos ministerija galimai sąmoningai toleravo privataus juridinio asmens „Klaipėdos nafta“ekonomiškai nepagrįstus įsipareigojimussudarant 10 metų nuomos sutartį su „Hoegh LNG Ltd“ dėl SGD plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu (FSRU) nuomos.

Dujų kaina taip pat yra labai įdomi. AB „Litgas“ yra pasirašiusi sutartį su „Statoil“ penkeriems metams, kuri kasmet tieks Lietuvai 540 mln. kubinių metrų dujų. Tai sudaro pusę Lietuvos poreikio. Kadangi suskystintos dujos už gamtines dujas yra brangesnės, socialdemokratų Vyriausybė suderėjo su „Gazprom“ dėl mažesnių dujų kainų tiekimo Lietuvai. Rusijos koncernas „Gazprom“ už 2013 m. permoką suteikė Lietuvai net 72,41 mln. eurų (250 mln. litų) kompensaciją. Lietuva 2015 m. gauna dujas normalia kaina. Prognozuojamos dujų kainos pagal 2014 m. spalio mėnesio dujų rinkų informaciją –326,98 eurų (1129 litų) už 1000 kubinių metrų. Tuo tarpu AB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015 m.numato 239,81 eurų už 1000 kubinių metrų dujų kainą, t. y.87,17 eurais pigiau. Šį skaičių padauginus iš kiekio, kurį pirksime iš „Statoil“ kasmet, išeina 43,44 mln. eurų (150 mln. litų) permoka. Tiekiamos dujos yra paskirstytos elektros gamintojams.

AB „Litgas“ yra labai įdomi struktūra, nes ši įmonė buvo sukurta tam, kad užsiimtų dujų tiekimu į SGD terminalą. Bet turime ir įmonę „Lietuvos dujų tiekimas“, kuri ima dujas iš vamzdžio. AB „Litgas“ pasirašė 5 metų sutartį su „Statoil“ ir daugiau kitos veiklos ji nevykdo, bet užsiprašė labai didelių pinigų savo išlaikymui. Už 1000 kubinių metrų dujų administravimą ji prašo po 20,27 eurų (70 litų). Po derybų bendrovė savo apetitą šiek tiek sumažino ir per metus Lietuvai kainuoja apie 6,37 mln. eurų (22 mln. litų).

Tiesa, Seimo nutarimu Vyriausybei nurodyta atkreipti dėmesį į kitą struktūros dalį – bendrovę „Klaipėdos nafta“, kurios išlaidoms yra priskaičiuota investicinė grąža. Tai sudaro apie 6,08 mln. eurų (21 mln. litų). Šie pinigais gali būti leidžiami į visas šalis. Reikia nepamiršti, kad bus mokama ir Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui (KVJUD). Uosto direkcija suskaičiavo daugiau kaip 3,19 mln. eurų (11 mln. litų) pajamų.

Visų paslaugų išlaidos yra įskaičiuotos vartotojams į dujų kainą.