A.Skardžius lankėsi Šilutės rajone

DSCF1711 Penktadienį į Šilutę atvykęs Seimo narys Artūras Skardžius domėjosi potvyniu. Atėjus pavasariui Šilutės – Rusnės  estakados klausimas aptarinėjamas vis iš naujo, o  rajono bendruomenė laukia kada potvynio apsemiamame kelyje  ji bus pastatyta. A. Skardžius labai gerai žino šią opią situaciją, nes kaip Seimo narys sulaukia pavienių asmenų, bendruomenės, Šilutės rajono savivaldybės tarybos narių prašymų padėti šiuo klausimu. Ne kartą Vyriausybėje, Susisiekimo ministerijoje bei šiai ministerijai pavaldžioje įmonėje Lietuvos automobilių kelių direkcijoje kartu su Šilutės rajono atstovais šis klausimas, jo svarba buvo aptarinėjama, nes kiekvienais metais potvynis Nemuno žemupyje valstybei atneša apie 10 mln. litų nuostolių. Potvynio padariniams likviduoti kasmet skiriama apie milijoną litų. Šiuo metu ruošiamas estakados poveikio aplinkai dokumentas, jį svarstys Šilutės rajono savivaldybės taryba, jei pritars, estakados statybos reikalai judės į priekį.

Tądien potvynio vanduo ant kelio iš Šilutės į Rusnę buvo viršijęs 20 centimetrų, tad keturi automobiliams kelti skirti tralai, tempiami traktorių, jau turėjo darbo. Į Žalgirių kaimą, kuris per didelius potvynius atsiduria vandens apsupty, Seimo narys vyko su mero pavaduotoju Algirdu Balčyčiu, Šilutės seniūnu Raimondu Steponkumi, Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku Rimantu Mačijausku, pavaduotoju Arūnu Ališausku. Svečiai lankėsi Astos Bendikaitės gyvenančios su dukra, namuose. Moteris Žalgirių kaime gyvena nuo mažens. Ji pasakojo pripratusi prie potvynių, čia gyventi jai patinka, kaimynai, rodos, irgi nekelia sparnų iš čia. Astos Bendikaitės namuose, ant lubų dviejuose kambariuose pritvirtinti dūmų signalizatoriai, kuriuos įsigyti padėjo Šilutės socialdemokratai. Tai baltos spalvos apvali plastikinė dėžutė, iš kurios, pasklidus patalpoje dūmams, pasigirsta šaižus garsas. Žinant, kiek gaisruose uždūsta žmonių, šis prietaisas iš miego prikeltų ir stipriai įmigusius.

Juknaičiuose kartu su seniūnu Alfredu Gaubiu Seimo narys ir vicemeras aplankė Silvos ir Antano Skirmantų namus. Šeimoje – 7 vaikai. Dukra Indrė Klaipėdos kolegijoje studijuoja geodeziją, jau paskutiniai metai. Dukra Skaistė  antri metai Klaipėdos universitete studijuoja radiologiją. Sūnus Antanas mokosi Šilutės žemės ūkio mokykloje. Dar keturi vaikai mokosi Juknaičių pagrindinėje mokykloje. Tėvai ne tik ūkininkauja, bet ir turi darbus. Namai – tvarkingi, šilti, jaukūs. Aštuoniolika metų turintis sūnus Antanas, kuris jau įsigijęs ir vairuotojo teises, vikriai prikabino dūmų signalizatorių ant vieno kambario lubų, o kitam sakė dar ieškos vietos.

Naujasis Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis, rajono Tarybos narys Alfredas Stasys Nausėda, įsikūręs gretimame Stubrių kaime, kartu su A. Skardžiumi ir A. Balčyčiu pasivaikščiojo po miestelį – centrinė aikštė grįsta akmenimis, čia būna turgus, šventės, tik jo gale senovinis daugiabutis šaukiasi šeimininko rankos – apšiuręs, gadina vaizdą. Seniūnas tikisi, kad jį pavyks sutvarkyti. Visi užsuko į kapinių vidury stovinčią evangelikų liuteronų bažnyčią, pasivaikščiojo po miestelį ir bendruomenės namuose susėdo pasikalbėti.

„Reikia tvarkyti prekybą alkoholiu, nes parduotuvėje tenka visiems praeiti pro alaus ir degtinės prikrautas lentynas“, – pirmiausia į Seimo narį kreipėsi seniūnas, pasiūlęs trumpinti prekybos alkoholiu laiką, mažinti šių prekių prieinamumą ir sakė turintis viltį, kad iš užsienio sugrįš girtauti atpratę lietuviai. Sumažėjo Katyčiuose gyventojų, mokykloje – mokinių, tačiau iš Katyčių krašto rajono Taryboje jau yra narių, jau yra daugiau dėmesio. Seimo narį domino darbo vietos Katyčiuose. Seniūnas neslėpė turįs sumanymų: yra laisvų patalpų, galima šį tą meistrauti, jeigu pavyks susitarti su verslininkai: daryti pakabas, ženkliukus. Rajono Tarybos narys Antanas Kubaitis pritarė, kad noras ir pastangos atsipirktų, tik reikia burtis. Seniūnas pasakojo, kad garbaus amžiaus žmones galima suburti į kooperatyvą, centralizuotai įdirbti jų žemę, užauginti jiems daržovių. Viskam galima pasitelkti bedarbius ar pašalpas gaunančius asmenis. Katytiškiai svarstė, kad už europines lėšas nutiestos  nuotekų trasos, tačiau vos keli gyventojai už savo pinigus prie jų prijungė namų nuotekų vamzdynus.

S. A. Nausėda svarstė, kad didelės žalos kaimui atnešė mažų ūkių sunaikinimas. Lietuvis buvo įpratęs išgyventi iš gabaliuko žemės. Dabar žemės nenori, nes negautų pašalpų. Bedarbiai, pašalpų gavėjai kaime tyčiojasi iš dirbančio žmogaus. Išlaikytiniai atprato nuo darbo, nesugeba savarankiškai tvarkytis, vaikų auginti. Stambūs ūkiai gavo europinės paramos, o smulkūs – nieko. Vienam hektarui žemės Europoje tenka 1,7 gyvulio, Šilutės rajone – 0,3. 2013 metais rajono žemdirbiai pardavė 60 tūkst. tonų pieno, gavo 65 milijonus Lt pajamų. Iš naftos, durpių verslo į valstybės biudžetą sumokėta tik per 38 milijonus litų. Veterinarijos gydytojas Algimantas Žilinskas pridūrė, kad kaime įprasta laukti pašalpų. „Postūmio reikia: nesitvarkai, nedirbti, pašalpos negausi“, – siūlė A. Žilinskas, o seniūnas pridūrė, kad degraduoja jau trečia karta. „Didžiausia blogybė – už nieką, veltui duodamas pinigas“, – sakė S. A. Nausėda. A. Žilinskas atkreipė Seimo nario dėmesį į verslą. Esą užsienyje kuri verslą, gauni lengvatų, o Lietuvoje. Nespėjai imtis verslo, tuoj mokėk mokesčius, jau trečią kartą padidino minimalią mėnesio algą, o iš ko mokėti, kai pajamos tiek nedidėjo?

Vizito metu Seimo narys A. Skardžius išklausė daug nuomonių, pageidavimų, siūlymų, aptarė keliamas problemas bei galimus jų sprendimo būdus.

Nuotraukose susitikimų akimirkos: DSCF1698 DSCF1739 DSCF1757 DSCF1768 DSCF1761 DSCF1794 DSCF1764