A. SKARDŽIUS. GYVENTOJAMS ŠILUMA NEBRANGS

Spalvotas Seimo logotipas (650x504) Paskutiniame Seimo pavasario sesijos posėdyje buvo pritarta įstatymo pataisoms, kuriomis nutarta iki 2016 metų gruodžio 31 dienos pratęsti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui.

Seime vis kyla diskusijos – naikinti PVM lengvatą daugiabučių šildymui ar ne. Klausimas aktualus ir svarbus todėl, kad išlaidos šildymui Lietuvoje sudaro vis dar nemažą gyventojų išlaidų dalį. Atsižvelgdamas į dabartinę situaciją ir aplinkybes, Seime įregistravau pataisą – pratęsti PVM lengvatą šildymui dar vieneriems metams. Panaikinus mokesčių lengvatą šildymui – gyventojų išlaidos būstui padidėtų maždaug dešimtadaliu. Be to, daugiabučių namų gyventojai neturi alternatyvos pasirinkti, kokia kuro rūšimi ir  kokiu būdu šildytis. Jie yra priklausomi nuo centrinio šildymo. Todėl politikai svarstydami PVM lengvatą šildymui įvertina  ir šią aplinkybę.

Panaikinus PVM lengvatą nukentėtų nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai, kurie gauna mažas ir vidutines pajamas. Be to, padidėjus šildymo ir karšto vandens kainai, padidėtų lėšų poreikis mokėti kompensacijas, neišgalintiems susimokėti už pabrangusias šildymo paslaugas. Jau dabar skolos už šildymą  šilumos tiekimo įmonėms siekia 280 milijonų litų, iš jų 80 milijonų litų –  viešojo sektoriaus įsiskolinimai. Ar šio skolos neaugs dar labiau pabrangus šildymui?

Tai, kad šildymo išlaidos Lietuvoje sudarė didelę gyventojų išlaidų dalį, socialdemokratams buvo ne vis vien. Nuo 2012 metų rudens atėję į valdžią iškart ėmėmės žingsnių, kad mažėtų gyventojų išlaidos energetikai. Aktyviai ėmėmės daugiabučių namų renovacijos. Ji įgavo didelį pagreitį ir 2015 metų birželio mėnesiui jau baigti 270 projektai. 1490 pastatai – dabar renovuojami, 3634 – patvirtinti renovacijai. Atnaujinami patys neefektyviausi energijos naudojimo požiūriu pastatai. Po renovacijos juose vidutiniškai sutaupoma 50 proc. šilumos energijos, palyginus su ikirenovaciniu sunaudojimu.

Jau trečius metus šilumos ir karšto vandens kaina gyventojams mažėja. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2013 metų iki 2015 metų gegužės šiluminės energijos kaina gyventojams  sumažėjo 27,8 proc. – beveik trečdaliu.

Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė pasiekė, kad atpigtų gamtinės dujos, taip pat ir biokuras. Nuo 2016 metų biokuras šilumos tiekėjams dar pigs, nes per biržą bus perkama 100 proc. Bet visų šių dalykų nepakanka, kad nuo šių metų liepos centrinio šildymo kaina sumažėtų tiek, kad panaikinus mokesčių lengvatą, gyventojai nepajustų jokio pabrangimo.

Socialdemokratų skaičiavimais, PVM lengvatos šildymui nebereikės tuomet, kai Vilniuje ir Kaune bus įgyvendinti kogeneracinių jėgainių projektai ir bus renovuoti gyvenamieji namai. Įgyvendinus šiuos stambius projektus, šilumos kainą pavyktų sumažinti iki 30 proc. Tuomet PVM lengvata jau būtų nebereikalinga. O kol kas siūlymas laikinai lengvatą pratęsti išlieka.

Vis dėlto, PVM lengvata šildymui nėra socialiai teisinga – ja naudojasi ir turtingesni, kurie gali susimokėti, ir neturtingi. Siekis būtų – geriau kompensuoti tiems, kurie negali susimokėti. O lengvatą panaikinti tuomet, kai šildymas nebus našta mažesnes ar vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.