Author Archives: admin

Kas išlaisvins Lietuvą nuo „Nepriklausomybės“

Energetikos sektorius pastarąjį dešimtmetį buvo asmeniškai valdomas Prezidentės D. Grybauskaitės ir čia tik ji priminėdavo sprendimus, todėl natūralu kad jai tenka ne tik visa garbė bet ir atsakomybė. Premjerai ir ministrai buvo tik uolūs jos valios vykdytojai. Kas bandė netikėti tuo, kuo tikėjo D. Grybauskaitė, buvo negailestingai persekiojami. Kaip didžiausią savo nuopelną energetikai D. Grybauskaitė įvardija suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą su laivu „Independence“ („Nepriklausomybė“).

Deja, „Nepriklausomybė“ ne mūsų, ji tik10 metų išnuomota už beprotiškai didelę kainą. Laivas su Singapūro vėliava, įguloje nė vieno lietuvio, pinigai už nuomą keliauja į ofšorą Bermuduose. „Nepriklausomybės“ viena diena mums kainuoja 185 tūkstančius eurų. Net ir pasibaigus nuomos laikotarpiui 2024 metais, laivas netaps mūsų, nors per 10 metų privalomą nuomos laikotarpį būsime suploję 675 mln. eurų. Jei norėsime, galėsime jį iš norvegų nusipirkti paklodami dar 160 mln. eurų. Naujas toks laivas rinkoje dabar kainuoja tik 200 mln. eurų.

Tokią suktą sutartį su Bermudų salyne registruota įmone „Hoegh LNG Ltd“ sudarė Rokas Masiulis, dar eidamas AB „Klaipėdos nafta“ direktoriaus pareigas, o Prezidentė D. Grybauskaitė, pasakojama, Klaipėdos uoste rankos mostu nurodžiusi vietą, kur „Independence“ turės stovėti.

Didžiausias melas, kad „Independence“ atpigino dujas. Priešingai, dujos tik tik pabrango. Dujų pabrangimą bandoma paslėpti po „būtinojo dujų tiekimo sąnaudų“ skraiste. Dujos iš Norvegijos kompanijos „Statoil“ (dabar „Equinor“) perkamos brangiai, o parduodamos rinkos kaina, susidariusį skirtumą – 30 mln. eurų per metus – apmokame mes.

Norvegiškų dujų kaina laikoma griežčiausioje paslaptyje. „Independence“ nuoma ir būtinojo dujų kiekio prekybos nuostolis kasmet mums atsieina beveik 100 mln. eurų. Pastarųjų metų dujų vartojimas šalyje kartu su Jonavos „Achema“ siekė vos 22 mln. MWh. Labai nesunkiai galime suskaičiuoti, kad už kiekvieną suvartotą MWh papildomai „Independence“ sumokame 4,5 Eur duoklę. Štai ir atsakymas kodėl reikia slėpti dujų kainą.

Dujų vartojimas kasmet šalyje mažėja ir toliau mažės, jas išstums atsinaujinantys energijos ištekliai, tai numatyta ir Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, todėl akivaizdu, kad finansinė „Independence“ našta gyventojams tik didės.

Energetikos „strategai“ teigia, kad „Independence“ – tai spaudimo priemonė „Gazprom“ dujų kainai, tačiau valstybinis tiekėjas „Lietuvos dujų tiekimas“ dujas perka, kaip ir pirkęs, iš „Gazprom“ vamzdžio, ir net didesnius kiekius nei iš „Independence,“o „Gazprom“ priklausanti įmonė „Kriogaz“ suskystintas dujas tiekia tam pačiam „Independence.“

Kadangi „Independence“ išlaikymas socializuotas, užkrautas visiems Lietuvos gyventojams, įdomu, kam krauname pelnus? „Independence“ akcininkai slepiasi Bermudų ir Kipro ofšoruose. Ten galime rasti Norvegijos, Britanijos, Amerikos akcininkų, įvairių pensijų fondų. Taip išeina, kad Lietuvos pensininkai mokėdami už dujas remia „vargšus“ Norvegijos pensininkus.

Tik pasibaigus D. Grybauskaitės kadencijai energetikos ministras išdrįso pripažinti, kad už SGD terminalo išlaikymą mokame tris kartus brangiau nei turėtume mokėti, kad būtinasis dujų kiekis jau seniai nėra būtinas. Tikina, kad šie praradimai yra anksčiau sudarytų ilgalaikių sutarčių rezultatas. Kodėl Vyriausybė nespaudžia norvegų derėtis, mažinti mūsų finansinių įsipareigojimų? Energetikos ministerijos atsakymas trumpas – bandom, tačiau norvegai nesileidžia į kalbas. Toks dabartinio energetikos ministro, stovėjusio prie „Independence“ ištakų, pasiteisinimas Seimui skamba nelabai įtikinamai.

Besibaigiant kadencijai yla išlindo iš maišo, valstiečių vyriausybė suskubo valstybės vardu skolintis dar 300 mln. eurų AB „Klaipėdos nafta“ reikmėms, taip mus įkinkydama į „Independence“ jungą dar 25 metams. Skolinasi privati kompanija – AB „Klaipėdos nafta“, tačiau skolą iki 2045 metų grąžinti turėsime mes visi. Mokėti privalės ir mūsų vaikai ir tie, kurie dar nėra gimę. Na, o pats laivas „Independence“ po 25 metų taps tik technologinė griuvena. Iki 2045 m.„Independence“ projektas energijos vartotojams atsieis 1 mlrd. 300 mln. eurų. Už šią sumą galėtume įpirkti 5 SGD laivus. Tokia yra verslo projekto – „Nepriklausomybė“ tikroji kaina.

Tuo metu energijos vartotojų pinigais dotuojama „Klaipėdos nafta“ tik didina savo apetitą, artimiausiu metu planuoja net 140 mln. eurų investuoti į keturis Brazilijos ir kitų Lotynų Amerikos valstybių SGD terminalus, tapti jų dalininke.

Todėl nereikėtų stebėtis jog Lietuva yra viena labiausiai nuo energetinio nepritekliaus kenčiančių ES valstybių. Lietuvoje šis rodiklis siekia 28 % ir daugiau nei tris kartus viršija ES vidurkį (8%). Miestuose šis skirtumas dar didesnis ir siekia 34 %. Pagrindinė priežastis sąlygojanti energetinį skurdą yra aukštos energijos kainos ir mažos gyventojų pajamos.

Vyriausybė privalo kuo greičiau nutraukti Lietuvai nuostolingą ir jau seniai nereikalingą sutartį su norvegų kompanijaEquinor dėl dujų tiekimo SGD laivui „Independence“.

Mažinant socializuotą finansinę naštą pramonei ir verslo įmonėms, būtina imtis veiksmų, kad AB „Klaipėdos nafta“ suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas jau nuo 2021 m. savo veiklą vykdytų tik konkurencinėmis rinkos sąlygomis.

Artūras Skardžius, LR Seimo narys

Neatlygintina politinė reklama parengta paties kandidato

 

Prezidentūroje – Vokietijos pirmininkavimui ES Tarybai skirtoje konferencijoje  vyko diskusija: Kaip Europos žaliasis kursas gali sustiprinti Europą? Nesmagu buvo klausytis mūsų aukštų valstybės pareigūnų  pasisakančių už Žiedinę ekonomiką, žaliąjį augimą. Kai tuo metu Lietuvoje kaip grybai po lietaus dygsta atliekų deginimo jėgainės, milžiniškos lėšos investuojamos į suskystintųjų dujų infrastruktūrą. Užsienio lobistai nepaiso mūsų Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtintų tikslų – 2050 metais šalies  energijos poreikius 100 proc. patenkinti iš atsinaujinančių energijos išteklių. Valstybiniai lobistai nenori pripažinti, jog atliekų deginimas yra praeities technologija. Visame pasaulyje šiandien įgyvendinami žiedinės ekonomikos tikslai. Atliekų tvarkymo srityje ES prioritetą teikia rūšiavimui ir perdirbimui.

Konferencijos įrašas

#neatlygintinapolitinėreklama

Dėl neteisėtų AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinių įmonių valdybų sudėties bei pažeisto viešojo intereso Seimo nariai nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą

Seimo nariai, atsižvelgdami į surinktus duomenis, turi pagrįsto pagrindo manyti, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra valdoma neskaidriai ir nesivadovaujant Lietuvos bei tarptautinių teisės aktų reikalavimais. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybės valdoma įmonė, todėl be jokios abejonės valstybė ir visa visuomenė yra suinteresuota, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla būtų vykdoma, laikantis teisės aktų reikalavimų be siekiant maksimalios naudos tiek visuomenės gerovei, tiek ir valstybės interesams.

2019-ųjų metų pabaigoje AB „Lietuvos geležinkeliai“, įgyvendinant Europos Sąjungos reikalavimus, buvo išskaidyta į atskiras bendroves, teikiančias krovinių ir keleivių pervežimo paslaugas bei įmonę, atliekančią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas. Tai buvo padaryta, siekiant užtikrinti didesnį AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos skaidrumą. Pažymėtina, jog visų šių dukterinių įmonių valdybų nariais tapo išimtinai AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbuotojai. Tokia praktika yra visiškai nesuderinama su EBPO geros valdysenos rekomendacijomis, be to, neatitinkanti viešumo, skaidrumo, kolektyvinių valdymo organų narių nepriklausomumo ir geros valdysenos principų

Be kita ko, AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinių įmonių valdybos yra beveik identiškos, t.y. jas sudaro iš esmės tie patys nariai. Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarime Nr. 631 7.1 nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės dukterinės įmonės kolegialiame organe ne mažiau kaip 1/3 įstatuose nurodyto kolegialaus organų narių skaičiaus turi sudaryti nepriklausomų narių skaičius. Atsižvelgiant į tai, kad AB „LG Cargo“, AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, AB „LG Keleiviams“, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, UAB „Gelsauga“, UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ valdybos sudarytos išimtinai tik iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbuotojų, vertintina, jog tokia struktūra neužtikrina AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinių bendrovių savarankiškumo bei objektyvios ir skaidrios sprendimų priėmimo kontrolės.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Mantas Bartuška buvo paskirtas įmonės vadovu taip pat nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Ankstesnis susisiekimo ministras R. Masiulis, nevykdydamas jokių privalomų atrankos procedūrų, savo nuožiūra paskyrė AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos narius, kurie formaliai išrinko įmonės vadovu M. Bartušką. Tokia situacija akivaizdžiai parodo, kad Lietuvoje yra nesivadovaujama teisinėje valstybėje galiojančiais principais ir nepaisoma teisės aktų reikalavimų.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra strategiškai svarbi įmonė, kurios valdymo struktūra privalo būti nepriklausoma, objektyvi, o jos dukterinės įmonės veikti skaidriai. Parlamentarų grupė, remdamasi savo prašyme išdėstytais argumentais, prašo Generalinės prokuratūros kuo skubiau imtis priemonių, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei tarptautinių įsipareigojimų ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą.

Seimo narys Artūras Skardžius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo narys A. Skardžius: „Mane glumina situacija, kad atsakingos Valstybės institucijos tarsi stručiai sukišę galvą į smėlį nieko nemato“

Seimo narys A. Skardžius: „Mane glumina situacija, kad atsakingos Valstybės institucijos tarsi stručiai sukišę galvą į smėlį nieko nemato

Vasario 17 d. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto iniciatyva buvo surengta konferencija „Naudotų padangų perdirbimo pajėgumų formavimo politika“, kurioje aptartos aktualios naudotų padangų perdirbimo problemos, lūkesčiai, ateities perspektyvos. Konferencijos dalyviai kalbėjo apie dabartinę padangų perdirbimo ir tvarkymo politiką Lietuvoje, diskutavo apie inovatyvius naudotų padangų perdirbimo sprendimus, perdirbimo progreso skatinimą, perdirbimo pajėgumų sukūrimo ir jų integravimo į žiedinę ekonomiką perspektyvas.

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Artūro Skardžiaus, ši tema aktuali ne tik dėl skaudžios patirties Alytuje, kai degė „Ekologistikos“ naudotų padangų perdirbimo gamykla. Parlamentaras mato ne vieną šios sistemos spragą, viena jų – naudotų padangų apskaitos kontrolės trūkumas.

„Kaip matėme iš „Ekologistikos“ atvejo, logistikos, krovinių pervežimo įmonės suveža į Lietuvą naudotas padangas iš gretimų valstybių, už šią paslaugą susižerdamos nemažus pinigus. Mūsų vizito, į Lietuvos naudotų padangų perdirbimo įmones, metu sužinojome, kad ne tik iš kaimyninių valstybių, bet net ir iš Belgijos, Danijos, naudotos padangos gabenamos į Lietuvą. Kaip jos apskaitomos ir kokių priemonių imasi Aplinkos ministerija, kad šie milžiniški kiekiai, patenkantys į Lietuvą, būtų tinkamai sutvarkyti?“, – klausė A. Skardžius.

Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovė A. Bagočiūtė sutiko, kad be visuomenės, verslo atstovų pagalbos ir bendradarbiavimo, bus labai sudėtinga suvaldyti šešėlį šioje srityje.

„Galima daryti prielaidą, kad to, kas įvežama iš kitų šalių mes savo apskaitoje net nematome ir būtent todėl reikalingas sąmoningumas informuojant Aplinkos apsaugos departamentą, kad jis galėtų patikrinti nelegalius atvejus. Mes dar neturime pakankamų reagavimo pajėgumų, trūksta žmogiškųjų išteklių, tačiau yra daromi žingsniai, kad galima būtų greičiau reaguoti ne į pavienius smulkius atvejus, o susikoncentruoti į atvejus, turinčius didesnį poveikį“, – sakė A. Bagočiūtė.

Seimo narys atkreipė dėmesį, kad Aplinkos apsaugos komiteto nariams lankantis pagrindinėse naudotų padangų perdirbimo įmonėse išryškėjo ir daugiau problemų, kurias būtina neatidėliojant spręsti.

„Sukaupti naudotų padangų kiekiai neatitinka įmonėms leidimuose išduotų kiekių, netinkamai vedama apskaita. Mane glumina situacija, kad atsakingos Valstybės institucijos tarsi stručiai sukišę galvą į smėlį nieko nemato. Aplinkos ministerija Komitetui yra pateikusi duomenis, kad septynios perdirbimo įmonės per metus sutvarko 100 000 tonų padangų. O reali situacija yra tokia, kad neriboti kiekiai padangų yra neapskaitomi ir kaupiami įmonių teritorijose. Šių įmonių turimi gamybiniai pajėgumai kiekvienoje jų leistų sutvarkyti iki 2000 tonų per metus. Lankėmės ir tokiose įmonėse, kuriose nematėme nei vieno pakrovėjo ar darbuotojo, tačiau įmonė septynetą metų iš eilės deklaruoja sutvarkanti po 10 000 tonų ir gaunanti po 100 eurų už kiekvieną „sutvarkytą“ toną. Akivaizdžiai matyti, kad Aplinkos ministerijos kontrolės sistema neveikia“, – kalbėjo A. Skardžius.

Parlamentaro teigimu Aplinkos apsaugos ministerija turi turėti realiai veikiančią kontrolės ir apskaitos sistemą, kad nustatytų kokius kiekius atliekų įmonės perdirbo, kiek deklaravo ir išrašė pažymų apie atliekų sutvarkymą, kiek eksportavo. Ar išties eksportuota atlieka buvo perdirbta kaimyninėje valstybėje, o galbūt tiesiog performinus dokumentus grįžo atgal į Lietuvą ir buvo sėkmingai susandėliuota ten, kur ir buvo.

Artūro Skardžiaus nuomone, naudotų padangų perdirbimas turėtų būti laikomas prioritetiniu uždaviniu aplinkosaugos srityje. Tuo tikslu Aplinkos ministerijai nedelsiant reikėtų tobulinti teisinį reglamentavimą ir aiškiai apibrėžti kas yra perdirbta padanga.

„Norint išvengti nesąžiningų perdirbėjų manipuliavimo terminais, būtina aiškiai teisės aktuose nustatyti gaminio apibrėžimą. Ar padanga perpjauta į 4 dalis yra gaminys? Ar nupjauta padangos briauna yra gaminys? Ar padangos supresuotos į tam tikrą bloką yra gaminys, kaip kad įrodinėjo kai kuriose įmonėse? Labai tuo abejočiau. Be to, reikia kuo greičiau atsisakyti tarpininkų naudotų padangų sutvarkymo sistemoje ir užtikrinti, kad pažymas apie naudotų padangų sutvarkymą galėtų išduoti tik realiai jas perdirbančios įmonės“,- sakė A. Skardžius.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys išvardino ir daugiau tobulintinų sričių. Siekiant žiedinės ekonomikos tikslų, naudotų padangų perdirbėjai turi būti skatinami plėsti gamybinius pajėgumus, tam tikslui nukreipiant Europos Sąjungos finansavimą ir nacionalinio biudžeto lėšas. Iš naudotų padangų pagamintiems produktams: sporto, vaikų žaidimų aikštelių dangoms, pastatų, geležinkelių ir automagistralių triukšmo slopinimo konstrukcijoms, Valstybės mastu turi būti taikomi žalieji pirkimai, taip šiems produktams užtikrinant jų panaudojimo prioritetą. Įpareigoti kelininkus asfalto dangai naudoti iš perdirbtų padangų paruoštą žaliavą.

„Reikia ieškoti pažangių sprendimų ir neatidėlioti. Tikiuosi, kad greitu laiku turėsime patobulintus teisės aktus ir skaidrią atliekų perdirbimo sistemą“, – kalbėjo Seimo narys.

 

Parengė

Seimo nario Artūro Skardžiaus patarėja

Evelina Basevičiūtė

 

„INDEPENDENCE“ spąstuose dar ketvirtį amžiaus?

Sutapimas ar ne, tačiau minint SGD terminalo penkerių metų sukaktį, gruodžio 3 dieną Energetikos ministerija iškilmingai pranešė, jog AB „Klaipėdos nafta“ yra parengusi investicinį projektą dėl SGDT terminalo kaštų mažinimo ir dar pridūrė – dujų kaina vartotojams mažės. Tai turėjo būti džiugi Kalėdinė žinia dujų vartotojams – AB „Klaipėdos nafta“ pagaliau turi planą, dujos – pigs! Bet ar tikrai? Ar valstybė nėra įkliuvusi į „Independence“ laivo spąstus, nes Vyriausybė siūlo Seimui suteikti valstybės garantijas Šiaurės investicijų bankui už 295,5 mln. vertės paskolas AB „Klaipėdos naftai“ 25 metų laikotarpiui. Negana to – Seimas raginamas tokį projektą svarstyti skubos tvarka ir sprendimus priimti iki Kalėdų.

Kam reikalinga vartojimo paskola?

AB „Klaipėdos nafta“ parengto investicinio projekto, jei jį aplamai tokiu galima vadinti, esmė – paimti 135 mln. eurų paskolą, o pasiskolintais pinigais dengti dalį SGD terminalo nuomos ir išlaikymo kaštų, kadangi jų nebepajėgia mokėti nei „Achema“, nei kiti vartotojai. Kitaip tariant, mes visi imsime vartojimo paskolą ir ją „pravalgysime“ mokėdami po 27 mln. eurų nuomos dalį kasmet visus likusius penkerius metus iki 2024 pabaigos, kol baigsis SGD laivo – saugyklos nuomos sutartis.

Svarbi detalė – skolinasi privati kompanija – AB „Klaipėdos nafta“, tačiau skolą grąžinti iki 2044 metų ir dar su palūkanomis būsime įpareigoti mes visi ir mūsų vaikai. Mokėti privalės ir tie, kurie dar nėra gimę. Energetikos ministerija sako, kad finansinę naštą privalo pasidalinti ne tik dabartiniai, bet ir būsimi dujų vartotojai. Akivaizdu, kad SGDT terminalo kaštai ne mažėja, jie paprasčiausiai nukeliami į ateitį. Tačiau AB „Klaipėdos nafta“ kažkodėl šį triuką vadina „investiciniu projektu dėl SGDT terminalo kaštų mažinimo“. Koks yra tokio sprendimo ekonominis pagrįstumas, energetikos ministerija atsakyti negali. Kaip negali atsakyti į klausimą dėl kaštų-naudos analizės, bei dėl galimų rizikų analizės. Turbūt todėl, kad jos neturi? Ilgalaikiame 25 metų investiciniame projekte net neužsimenama apie SGD terminalo pajamas. Projekte visas dėmesys koncentruojamas į valstybės garantijas, valstybės pagalbą, saugumo dedamąją.

Vargu, ar Lietuvos vartotojai pajus dujų kainos sumažėjimą, kadangi pokytis prognozuojamas vos 8 proc. Ar dėl tokios vos apčiuopiamos naudos rizikuosime ir patys lįsime į spąstus dar ketvirčiui amžiaus? Nebent esame taip giliai įklampinti ankstesnių sandorių, kad nėra kitos išeities kaip tik žaisti va bank.

Tik, atrodo, jog SGD terminalo operatorė AB „Klaipėdos nafta“ dėl galimų rizikų nesijaudina. Ir kodėl turėtų? Juk visus finansinius praradimus privalėtų padengti ne įmonė, o dujų vartotojai. SGD terminalo projektas – komercinis, kaštai – socializuoti (sumoka Lietuvos gyventojai) ir tuo viskas pasakyta.

Kodėl Vyriausybė taip elgiasi, kodėl nespaudžia norvegų derėtis, o eina į Seimą kaulyti mokesčių mokėtojų pinigų? Energetikos ministerijos atsakymas trumpas – bandyta, tačiau norvegai nesileidžia į kalbas, esame ankstesnių sutarčių įkaitai.

160 milijonų eurų – dar viena paskola

Esame verčiami imti ir dar vieną paskolą – 160 mln. eurų. AB „Klaipėdos nafta“ pinigus numato panaudoti SGD laivo išpirkimui po 2024 metų, kai baigsis nuomos sutartis. Jei dėl „vartojimo“ paskolos galima dar suprasti, tai dėl paskolos SGD laivo išpirkimui Seime visiškai pasimesta.

Vieni mano, jog dabar sumokėsime 160 mln. eurų ir laivas – mūsų. Kiti žinodami, kad nuomą privalėsime vis vien mokėti iki 2024 metų pabaigos, nesupranta, kodėl paskolą turime imti dabar, mokėti palūkanas, o pirkti tik 2024 metais. Pagaliau ir padėtis dujų vartojimo rinkoje per penkerius metus gali iš esmės pasikeisti.

Dar kiti įsitikinę, kad SGD laivas – saugykla išnuomotas išperkamosios nuomos būdu ir mes aplamai nieko neprivalome mokėti pasibaigus nuomos sutarčiai.

Nesupranta eilinis žmogus, nesupranta net patys parlamentarai Seime, todėl kad Klaipėdos SGD terminalo reikalai yra paskandinti pučiamoje migloje, informacija yra nuolat slepiama. Seimas, neturėdamas jokios analitinės medžiagos, verčiamas aklai, skubos tvarka priimti sprendimus, grįstus vien tikėjimu ir kalėdine viltimi.

Projektas – kaip išplauti milijardą?

Energetikos ministerija pripažino, kad už SGD terminalo išlaikymą mokame tris kartus brangiau nei turėtume mokėti. Ministerija tvirtina, kad būtinasis dujų kiekis jau seniai nėra būtinas, kadangi terminalas yra užsitikrinęs pastovius dujų tiekimo srautus. Pripažįsta, kad šie praradimai yra anksčiau sudarytų ilgalaikių sutarčių ir nesugebėjimo valdyti rizikas rezultatas.

Esme įkaitai sutarčių, po kuriomis anuomet, būdamas AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Litgas“ vadovu, Rokas Masiulis suraitė savo parašą. Dėl to įgyvendindami SGD terminalo projektą per dešimtmetį iki 2025 metų, tikėtina, būsime praradę kelis šimtus milijonų eurų.

Už sumą, kurią „Klaipėdos nafta“ planuoja pasiskolinti –beveik 300 mln. eurų SGD terminalo išlaikymo kaštų mažinimui – galėtume įsigyti naują suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą. Beje, tokio pat dydžio ir parametrų, koks švartuojasi Klaipėdoje. O pridėjusi pinigus, kuriuos jau išleido ir toliau leidžia šio laivo nuomai – įpirktume tris tokius laivus. Tauta ant šio energetinės nepriklausomybės aukuro kasmet paaukoja po 100 mln. eurų, o per penkerius metus „Independence“ jau paklota pusės milijardo suma.

Už „Independence“ nuomą per 5 metus energijos vartotojai (mes visi) kompanijai „Hoeg LNG“ sumokėjome 252 mln. eurų, o kartu su SGD terminalo eksploatavimo kaštais visus – 335 mln. eurus. Prie šios sumos būtina pridėti ir paskirtojo dujų tiekėjo UAB „Litgas“ sąnaudas (būtinojo dujų kiekio prekybos nuostolį ) – 30 mln. eurų per metus. Pagal siūlomą AB „Klaipėdos nafta“ projektą per ateinančius penkerius privalomos nuomos metus mokėsime 135 mln. eurų mažiau, kadangi dalį SGD terminalo eksploatavimo kaštų dengsime skolintais pinigais. 2025 „Klaipėdos naftai“ nusipirkus SGD laivą – saugyklą, tikėtina už 160 mln. eurų būsime įkinkyti mokėti milžinišką mokestinę prievolę, vadinamą saugumo dedamąja – visam gyvenimui – iki 2045 metų. Na o pats laivas „Independence“ po 25 metų taps tik technologinė atgyvena.

Iš viso 2015–2045 m. laikotarpiu SGD laivo-saugyklos nuoma ir išlaikymo sąnaudos energijos vartotojams atsieis 1 mlrd. 300 mln. eurų. Analogiško dydžio naujas SGD laivas – saugykla rinkoje dabar kainuoja apie 220 mln. eurų. Taigi per visą laikotarpį būsime permokėję visą milijardą eurų. Tokia yra „verslo projekto“ – „Nepriklausomybė“ tikroji kaina.

Kokį karą kariaujame?

Sakoma, kad pelningiausias verslas – karas. Dujų karas nėra išimtis. Jau penkeri metai, kai Lietuva gyvena „dujų karo“ sąlygomis. Tam įsigijome net laivą su nepriklausomybę reiškiančiu pavadinimu „Idependence.“ Būtų pravartu pasidomėti, su kuo mes kariaujame, ir kiek tas karas mums kainuoja. Akivaizdu tik viena – kariaujame ne su „Gazprom“, nes vamzdžio nenupjovėm, dujas valstybinis tiekėjas – „Lietuvos dujų tiekimas“ vidaus rinkai perka, kaip ir pirkęs, iš „Gazprom“, ir net didesnius kiekius negu iš „Independence.“

Gal kariaujame su estais, ar latviais, kurie nesutinka prisidėti prie mūsų SGD terminalo išlaikymo – nepanašu, nes dujas jiems parduodame gerokai pigiau negu jos mums kainuoja, ir dar džiaugiamės kad jas tik perka.

Tai gal su kaimynais lenkais, kurie pasistatė Svinouščės SGD terminalą ir ketina įgyvendinti SGD laivo-saugyklos projektą Gdansko įlankoje, bei turi užsitikrinę pelningus kontraktus SGD tiekimui. Tikėtina, kad ne, nes dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) geriausiu atveju pradės veikti tik 2021 metais.

Tad akivaizdu, kad karo strategai vadovaujasi principu – jūs finansuokite, o mes jau rasime su kuo kariauti. Prieš ką – žinoti nebūtina, svarbu, kad žinotume už ką – už energetinę nepriklausomybę, už energetinį saugumą! Jei mūsų niekas nepuola, o karas tik imituojamas, tai ką mes finansuojame, kur keliauja mūsų pinigai, kam krauname turtus, ir kas to karo strategai? Deja, tarsi stručiai, sukišę galvas į smėlį, nematome, kas vyksta, ir toliau finansuojame šį „verslo projektą“. Gal dabar tokia mūsų patriotinė laikysena?

Seimo narys Artūras Skardžius

Moderni „Lietuvos geležinkelių“ valdžia visus maitina pažadais, bet ar ilgai būsime sotūs?

Bendrovės „Lietuvos geležinkelių“ (LG) nutylėti faktai nereiškia, kad jie neegzistuoja. Apie krovinių vežimą, pelną, apie eismo įvykius ir jų priežastis pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo kalbėta. Tačiau daugelis dalykų lieka nutylėti, nes nėra patogūs, o apie kai kuriuos pasikalba patys darbuotojai, bet tik puse lūpų, ne viešai. Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijoje (LSDD) apsilankęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška ne į visus klausimus turėjo atsakymus. Negali žmogus visko žinoti. Bet maitinami vis tuo pačiu neva skaidrumo ir modernumo „viralu“ daromės nebepatiklūs. Ir ne be reikalo.

Susidaro įspūdis, kad LG deklaruojami pelnai pasiekti neatnaujinant infrastruktūros, tai reiškia, kad prastėja įmonės techninė būklė ir rizikuojama eismo saugumu. Valstybės kontrolės ataskaitoje minima, kad pradelstas ne vienas kapitalinis remontas, o tai dvigubina infrastruktūros priežiūros ir eksploatacijos sąnaudas. Nekalbama viešai, kad LG IT sistemų palaikymo paslaugos yra pasibaigusios. Ar naujos sutartys sudarytos?

Dirbantiems LG specialistams trūksta gebėjimų, įmonė nevaldo IT sistemų išeities kodų, dėl ko pilnavertis sistemų palaikymas yra neįmanomas. Visa tai kelia tiesioginį pavojų eismo saugumui. Į viešumą iškilo incidentas, kai praėjusių metų rudenį sutriko LG Eismo valdymo centro veikla ir kurį laiką traukinių eismas visoje Lietuvoje buvo sustabdytas. Klausiamas, ar žino, kokios buvo šio sutrikimo priežastys, LG vadovas Mantas Bartuška tiesiai į klausimą nesugebėjo atsakyti.

Naujoji vadovybė ir darbuotojai įdiegę savo europinę finansinės apskaitos sistemą puikiai žongliruoja skaičiais, tačiau priimami sprendimai verčia abejoti jų kompetencija. Pavyzdžiui, socialinėse medijose ir žiniasklaidoje reklamuoti bandomieji važiavimai 160 km/h greičiu buvo atliekami ruože Vilnius–Kaunas. Geležinkelio infrastruktūra šiame ruože nėra pritaikyta tokiems greičiams. Ar važiavimai buvo vykdomi su Geležinkelių transporto inspekcijos leidimais, su suderintais bandymo planais? Tikėtina, kad be leidimų. Bandymai buvo nutraukti techniniams specialistams atsisakius juose dalyvauti, nes jie rizikavo savo gyvybe. Apie tai neformaliai buvo informuota Geležinkelio transporto inspekcija, kuri savo ruožtu pareikalavo paaiškinimų iš LG. Pakeitus inspekcijos vadovą, tolimesnis tyrimas buvo nutrauktas.

Kitas pavyzdys – kelių būklės prastėjimas, siekiant pademonstruoti išpūstą pelną. Iki 2017 kelių priežiūros ir remonto darbus vykdė keturi infrastruktūros filialai, kuriuose dirbo per 2000 darbuotojų. Optimizacijos reikėjo, bet gal ne tokio mąsto. Tik apie 70 darbuotojų perėjo iš Infrastruktūros filialų į bendrovę Geležinkelio tiesimo centras (GTC), su kuria nuo 2017 m. birželio buvo sudarytas 72 mln. eurų sandoris. GTC liko

500 darbuotojų, kiti buvo arba perkelti dirbti į kitus LG padalinius, bet dauguma, gavę kompensacijas, paliko bendrovę. Dėl nuolatinio lėšų trūkumo ir nevykdomų technikos remontų GTC valdoma technika nenaudojama. Kelių priežiūra vykdoma rankiniu būdu, kurio kaina gerokai išauga, o efektyvumas menkesnis negu naudojant specializuotą geležinkelių remonto ir priežiūros techniką. Žinoma, specialistai galėtų paaiškinti plačiau, bet apie tai kalbėti viešai nėra įprasta ir vargu ar būtų norinčių.

Tik pats generalinis direktorius galėtų atsakyti, ar jo nurodymu vykdant darbuotojų atrankas pirmenybė teikiama darbuotojams neturintiems patirties geležinkelių transporte. Taip bijoma senųjų darbuotojų, kad nepaisoma jų žinių ir patirties, ar taip imituojama, jog atsikratoma „praeities“? Eiliniai darbuotojai mato, kad kai kurios atrankos yra daugiau imituojamos, o naujieji vadovai neretai patys susiję buvusiais darbiniais santykiais energetikos bendrovėse ar giminystės ryšiais.

Ribas siekia ir sumažintas personalas, reikalingas kasdienei geležinkelių priežiūrai, tai lemia darbuotojų traumas ir net žūtis. Turbūt žiūrėdami žmonėms į akis, vadovai galėtų atsakyti, ar tiesa, kad 2017–2018 metais LG darbo metu buvo traumuoti arba žuvo kelis kartus daugiau darbuotojų nei per 2000–2017 metus?

Darbuotojai bijo kalbėti, tyli ir profsąjungos, bet tarpusavyje pasišneka, kad sukurta baimės atmosfera bendrovėje. LG likusieji dirbti specialistai bijo išsakyti savo nuomonę. O tuo tarpu situacija eismo saugumo atžvilgiu prastėja.

Kolegos, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos atstovai, po susitikimo su susisiekimo ministru ir ministerijai pavaldžių įmonių vadovais viešai jau išsakė argumentais pagrįstą nuomonę, kad nauji LG projektai, panašu, labiau nukreipiami ne į įmonės modernizavimą, o į momentinį pelno maksimizavimą ir viešuosius ryšius. O kaip vykdomi realūs viešieji pirkimai? Ar neegzistuoja reali ES paramos nepanaudojimo rizika, kuri gali nulemti šimtamilijoninės paramos grąžinimą? Kaip bus su geležinkelio elektrifikavimu? Esame maitinami pažadais, kad viskas vyksta pagal planą. Tik ar ilgai būsime sotūs?

ARTŪRAS SKARDŽIUS: PAREIŠKIMAS DĖL TEIKIMO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ SEIMO NARIUI A. SKARDŽIUI

LR Seimo narys Vitalijus Gailius parengė 2018-01-24 Teikimą pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui Nr. S-13 (toliau – „Teikimas“). V. Gailius savo parengtame Teikime dėstydamas žinomai nepagrįstus samprotavimus, kad LR Seimo narys Artūras Skardžius tariamai pažeidė Konstituciją ir neva tai sulaužė Seimo nario priesaiką, juos grindžia tikrovės neatitinkančiais teiginiais, teisinio reguliavimo neatitinkančiomis interpretacijomis bei akivaizdžiai manipuliuoja faktais. Žemiau yra pasisakyta dėl kiekvieno V. Gailiaus parengto Teikimo punkto (jo dalies) nepagrįstumo.

1)   Dėl Teikimo 1. punkto ir jo papunkčiuose išdėstytų teiginių nepagrįstumo 

  • Teikimo 1. punkte ir jo 1.1. papunktyje yra teigiama: „1. Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“ ir „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai“ kai vykdydamas savo pareigas 2009-2017 metų laikotarpiu veikė su juo susijusios įmonės UAB „Baltic energy group“  naudai ir pritarė apsimestinio sandorio sudarymui su UAB „Naujoji energija“ galimai siekiant nuslėpti tikrąją jo asmeninių (šeiminių) pajamų kilmę ir sąsajas su vėjo energetika, pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatiniame interesų konflikte Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete (įskaitant ir 2016-2020 metų kadencijos darbą Seime) tokiu būdu, inter alia, šiurkščiai diskredituodamas ir kompromituodamas ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją: 1.1. Seimo narys A. Skardžius galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, kai (i) nedeklaravo ir neužtikrino kad būtų deklaruota tikroji jo asmeninė (šeiminė) pajamų kilmė iš vėjo energetikos projektų įgyvendinimo ir jų veiklos sąlygų, (ii) klaidino visuomenę deklaruodamas galimai apsimestinį sandorį su UAB „Renovacijos partneriai, o ne su tikrąja sandorio šalimi UAB „Naujoji energija, (iii) pateikė savo kandidatūrą ir dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos veikloje. įskaitant ir 2016-2020 metų naujosios kadencijos darbą Seime, veikdamas akivaizdžiame interesų konflikte kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d., reikalaujanti vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams ir daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių.“.

Pirma, Artūras Skardžius nuo 2008-11-16 iki 2012-11-16 nebuvo LR Seimo nariu.

Antra, Artūras Skardžius nuo 2009-08-03 iki 2012-11-12 buvo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas.

Trečia, LR Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – „Etikos ir procedūrų komisija“) 2017-08-30  pateikė išvadą „Dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus viešųjų ir privačių interesų derinimo“  Nr. 101-I-36 (toliau – ir „Išvada“), kuria nusprendė, kad „Seimo narys Artūras Skardžius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nurodė duomenis apie jo sutuoktinės su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarytą žemės nuomos sutartį.“. Taip pat Etikos ir procedūrų komisija Išvadoje pateikė išaiškinimą, jog „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta prievolė privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenis apie kitos sandorio šalies sudarytus subnuomos sandorius.“. Be to, Etikos ir procedūrų komisija Išvadoje konstatavo, kad „A. Skardžius, 2012 m. lapkričio 16 d. pradėjęs eiti Seimo nario pareigas, 2013 m. vasario 20 d. deklaravo savo privačius interesus, pateikdamas privačių interesų deklaraciją per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Seimo narys A. Skardžius privačių interesų deklaracijoje (priedas ID001S „Sandoriai“) nurodė duomenis apie jo sutuoktinės S. Skardžiuvienės 2010 m. gegužės 6 d. sudarytą žemės nuomos sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“.  Duomenis apie šią sutartį A. Skardžius taip pat nurodė 2014 m. vasario 27 d., 2016 m. spalio 3 d., 2016 m. spalio 10 d., 2017 m. balandžio 22 d. ir 2017 m. liepos 11 d. jo pateiktose privačių interesų deklaracijose.“.

Ketvirta, jokia Lietuvos Respublikos teritorijoje veikianti teisminė institucija nėra konstatavusi Teikime minimo sandorio apsimestinumo, kaip to imperatyviai reikalauja LR civilinio kodekso normos.

  • Teikimo 1.1. papunktyje toliau yra teigiama: „Nustatyta, jog Seimo narys A. Skardžius, kaip žemės sklypo Čiūtelių k., Saugų šen., Šilutės rajono savivaldybėje įgyto pagal 2006 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-6021 (toliau – Žemės sklypas) bendrasavininkis, jo paties rašytiniu pritarimu gauna finansinę naudą iš sutuoktinės S. Skardžiuvienės 2010 m. gegužės 6 d. Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutarties (toliau – Nuomos sutartis). Nuomos sutartis sudaryta su įmone UAB „Renovacijos partneriai“, tačiau susieta su UAB „Naujoji energija“ vėjo jėgainių parko pripažinimu tinkamu naudoti. Kad sandoris tarp A. Skardžiaus sutuoktinės S. Skardžiuvienės ir UAB „Renovacijos partneriai“ yra galimai apsimestinis, sudarytas siekiant nuslėpti tikrąją Nuomos sutarties šalį – UAB „Naujoji energija“, o jo dalyką sudaro pajamos iš vėjo energetikos (ne žemės sklypo nuoma), patvirtina Nuomos sutarties faktinės vykdymo aplinkybės. Pirma, Nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ kainodara buvo susieta su pagamintos elektros energijos vienos kWh vidutine pardavimo kaina, nors Žemės sklype UAB „Renovacijos partneriai“ neįgyvendino jokio elektros gamybos projekto. Antra, iki UAB „Naujoji energija“ vėjo jėgainių statybos pradžios UAB „Renovacijos partneriai“ nemokėjo 17 500 EUR nuomos mokesčio, o S. Skardžiuvienė nesinaudojo savo teisėmis reikalauti žemės nuomos mokesčio iš UAB „Renovacijos partneriai“. Trečia, 2013 m. II ketvirtį UAB „Naujoji energija“ pradėjus eksploatuoti jėgaines (naudojamas tik 24 arų plotas), nuomos mokestis buvo perskaičiuotas ir padidintas iki 23 863 EUR per metus pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą fiksuotą tarifą. Įvertinta, jog A. Skardžius eidamas Seimo nario pareigas galėjo ir gali tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai daryti įtaką gaunamos finansinės naudos dydį pagal Nuomos sutartį ir / ar atlikti kitus veiksmus palankius UAB „Naujoji energija“ ir (ar) kitai susijusiai įmonei, kuri aktyviai veikia energetikos sektoriuje Lietuvoje (žr. 1.2 p.), (a) įgyvendinant Seimo Ekonomikos komiteto nario teises pagal Seimo statuto 49. 51 ir 60 str., (b) Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojo teises pagal Seimo statuto 74 str. 4 d., (c) vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos parlamentinę kontrolę, kuri tvirtina elektros supirkimo tarifą vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 2 punktu, bei (d) gaunant įslaptintą informaciją energetikos sektoriuje. Papildomai įvertinta, jog Nuomos sandorio kainodara ir kaina neatitinka rinkos praktikos ir sąlygų, kadangi Seimo Antikorupcijos komisijos nustatyta, jog vidutinė analogiškų žemės sklypų nuomos (subnuomos) kaina Čiūtelių , Lankupių bei Grublių kaimų teritorijose yra fiksuota ir sudaro 725 EUR per metus. Seimo nariui A. Skardžiui turėjo būti žinoma, jog nors teisės aktai nereglamentuoja privačios žemės nuomos kainos nustatymo, tačiau (i) privačios žemės nuomos mokesčio dydžio neatitikimas rinkos sąlygoms ir žemės sklypo nuomos mokesčio susiejimas su elektros tarifu yra aplinkybės, kurios visuomenėje neabejotinai keltų ir kelia abejones dėl sandorio šalių galimo nesąžiningumo atsižvelgiant į Seimo nario A. Skardžiaus užimamas pareigas ir jo veiklą Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete; (ii) privatūs sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais tik esant suinteresuoto asmens (kreditoriaus, juridinio asmens, jo steigėjo arba dalyvio) reikalavimu, kuris sąmoningai gali būti nereiškiamas dėl akivaizdžios nesąžiningos suinteresuotų asmenų elgsenos ar susitarimo. Todėl Seimo nario A. Skardžiaus nesąžiningumas ir elgsena neigiant interesų konflikto egzistavimą, nenusišalinant nuo Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos veiklų net ir visuomenei paaiškėjus apie jo interesų konfliktą bei asmeninių (šeimos) pajamų kilmę iš UAB „Naujoji energija, galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir veiklą valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje;“.

Pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija (toliau – ir „Antikorupcijos komisija“) 2017-11-09 pateikė išvadą po atlikto parlamentinio tyrimo (toliau – ir „Išvada“). Antikorupcijos komisija savo Išvadoje konstatavo, kad „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.552 straipsnio („Žemės nuomos mokestis“) 1 dalyje numatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Teisės aktai nereglamentuoja privačios žemės nuomos kainos nustatymo. Vadovaujantis šiomis Civilinio kodekso nuostatomis nėra pagrindo teigti, kad žemės nuomos kaina pagal Snieguolės Skardžiuvienės ir UAB „Renovacijos partneriai“ 2010-05-06 sudarytą Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį pagal joje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra nepagrįsta.“ (Išvadų 8.2.2.2. punktas).

Antra, Antikorupcijos komisija savo išvadose taip pat konstatavo, jog „Komisija negavo duomenų ir nenustatė, kad Artūras Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo kaina.“ (Išvadų 8.3.2.2. punktas).

Trečia, Antikorupcijos komisijos tyrimo metu buvo nustatyta: (i) 2010-05-06 Snieguolė Skardžiuvienė sudarė žemės sklypo (bendras plotas 28,686 ha) Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“. Sutarties terminas – 94 metai. Sutartimi nuomininkui – bendrovei „Renovacijos partneriai“ suteikta minėto žemės sklypo užstatymo teisė bei teisė šiame sklype statyti ir eksploatuoti vėjo jėgaines, statyti kitus statinius ir įrenginius, tiesti kelius; (ii) UAB „Renovacijos partneriai“ Snieguolei Skardžiuvienei mokama žemės nuomos kaina nėra didžiausia. Kaip pavyzdį galima pateikti UAB „Renovacijos partneriai“ mokamą žemės nuomos mokestį gretimo žemės sklypo savininkui K. B.  kuris už panašaus dydžio sklypą yra kelis kartus didesnis; (iii) 2012 metais kandidatuojant į Seimą bei vėlesnėse Privačių interesų deklaracijose Artūras Skardžius deklaravo savo sutuoktinės gaunamas pajamas  iš UAB „Renovacijos partneriai“ už žemės nuomą Šilutės rajone.

  • Teikimo 1.2. papunktyje yra teigiama: 1.2. Seimo narys A. Skardžius galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, kai (i) nedeklaravo akivaizdaus interesų konflikto su UAB „Baltic energy group“, (ii) 2016 metų birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje Nr. 359 aktyviais veiksmais stabdė UAB „Baltic energy group“ nenaudingą Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 nagrinėjimą skubos tvarka bei iniciavo šio įstatymo projekto pagrindinio Seimo komiteto pakeitimą iš Aplinkos į Ekonomikos (A. Skardžius ėjo Ekonomikos komiteto pavaduotojo pareigas), (iii) veikė akivaizdžiame interesų konflikte kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d., rengiant Ekonomikos komiteto išvadas bei aktyviai dalyvaujant šio įstatymo projekto nagrinėjime Seimo Ekonomikos komitete (2017 m. kovo 22 d., gegužės 3 d., birželio 28 d.) ir Energetikos komisijoje (2017 m. balandžio 26 d.). Nustatyta, jog Seimo narys A. Skardžius, kaip UAB „Baltic energy group“ konsultantas, atstovavo šios įmonės interesus dėl teisinio reguliavimo reglamentuojančio leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš vėjo energijos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, įtrauktas į Seimo darbo grupę „Dėl darbo grupės atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti sudarymo“ Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-910.“.

Pirma, Artūras Skardžius nuo 2008-11-16 iki 2012-11-16 nebuvo LR Seimo nariu.

Antra, Artūras Skardžius nuo 2009-08-03 iki 2012-11-12 buvo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas.

Trečia, Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-190 buvo sudaryta darbo grupė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti. Darbo grupei vadovavo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.  A. Skardžius darbo grupėje dalyvavo nuo 2009 m. gegužės 22 d. iki 2010 m. vasario 18 d., kai darbo grupė baigė darbą ir buvo įregistruotas darbo grupės parengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas Nr. XIP-1749.

  • Teikimo 1.2.1. papunktyje yra teigiama: „UAB „Baltic energy group“ direktorius Tadas Navickas kartu su A. Skardžiumi yra Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos steigėjai;“.

Pirma, Artūras Skardžius nuo 2008-11-16 iki 2012-11-16 nebuvo LR Seimo nariu.

Antra, Artūras Skardžius nuo 2009-08-03 iki 2012-11-12 buvo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas.

Trečia, Antikorupcijos komisija savo išvadose nenustatė jokio UAB „Baltic Energy Group“ ryšio ar įtakos LR Seimo nariui A. Skardžiui. Antikorupcijos komisija nenustatė, kad Artūras Skardžius nuo 2012-11-12, kai pasitraukė iš Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos (kadangi 2012-11-16 pradėjo eiti Seimo nario pareigas) su UAB „Baltic Energy Group“ palaikė kokius nors santykius, ar asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms galimai atstovaudamas UAB „Baltic Energy Group“ interesams.

  • Teikimo 1.2.2. ir 1.2.3. papunkčiuose yra teigiama: „1.2.2. Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinė S. Skardžiuvienė, esant A. Skardžiaus pritarimui, galimai apsimestiniu sandoriu su UAB „Renovacijos partneriai“ nuslėpė faktiškai gaunamą rinkos sąlygų neatitinkančią finansinę naudą iš vėjo jėgainės projektų įgyvendinimo iš UAB „Naujoji energija“, kurios direktorius yra Tadas Navickas (žr. 1.1 p.), ir kuri yra tos pačios įmonių grupės dalis kartu su UAB „Baltic energy group“; 1.2.3. 2010 m. gegužės 31 d. A. Skardžiui būnant Seimo sudarytos Darbo grupės rengti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą ir tuo pat metu einant Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidento pareigas Lietuvos atsinaujinančių išteklių asociacija pateikė UAB „Baltic energy group“ naudingas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr.XIP-1749 pataisas siūlant nustatyti, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės energijos Kuršių nerijoje ir vėjo energijos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje būtų išduodami ne konkurso būdu, pirmenybę teikiant asmenims, kurie yra parengę ir visuomenei pristatę poveikio aplinkai ataskaitas.“.

Pažymėtina, kad Teikimo rengėjas V. Gailius sąmoningai ignoravo faktą, kad Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vardu 2010-05-31 į būsimąjį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą pasiūlymus teikė išimtinai tik šios asociacijos direktorius Romualdas Patalavičius. Be to, Antikorupcijos komisijos žiniai buvo perduotas ir pats dokumentas – 2010-05-31 Raštas, teiktas Romualdo Patalavičiaus. Taigi, tiek 2010-05-31 Rašto turinys, tiek ir 2010-05-31 Raštą teikęs asmuo buvo neabejotinai žinomas Teikimo rengėjui V. Gailiui, tačiau rengėjas šį faktą ignoravo. Tokiu būdu Teikimą parengęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, tikslingai siekia sukurti tariamą įspūdį apie A. Skardžiaus dalyvavimą teikiant pataisas būsimajam Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui.

  • Teikimo 1.2.3. papunktyje toliau yra teigiama: „Nustatyta, jog Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 pateikimo Seimui metu galiojantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas UAB „Baltic energy group“ sudarė pagrindą gauti leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių statybai ir jų eksploatacijai. Įvertinta, jog 2016 m. birželio 6 d. UAB „Baltic energy group“, savarankiškai atlikusi poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ir tokiu būdu įgyvendinusi 22 str. 6 dalies reikalavimą“, pagal tuo metu galiojusio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 str. 3 dalį Energetikos ministerijai buvo pateikusi prašymą inicijuoti konkursą siekiant gauti leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių statybai ir jų eksploatacijai, o 2016 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje Nr. 359 Seimo narys A. Skardžius aktyviais veiksmais stabdė Vyriausybės pateikto ir UAB „Baltic energy group“ nenaudingo Atsinaujinančių                 išteklių energetikos įstatymo XI-1375 2,  5, 16 ir 22 straipsnių  pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIPI-4444 nagrinėjimą skubos tvarka, bei iniciavo šio įstatymo projekto pagrindinio Seimo komiteto pakeitimą iš Aplinkos į Ekonomikos (A. Skardžius ėjo Ekonomikos komiteto pavaduotojo pareigas). Konstatuota, jog Vyriausybės teikiamu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeikimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4444 buvo siūloma, kad valstybė savarankiškai atliktų tyrimus ir parengiamuosius darbus Baltijos jūroje, kurie įvertintų vėjo energetikos plėtros galimybes, ir po galimybių įvertinimo inicijuotų konkursų paskelbimą investuotojams atrinkti.“.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, atsakydamas į pateiktą  prašymą pateikti nuomonę dėl to „ar Atsinaujinančių ištekliu energetikos įstatymo (Nr. XI- 1375) 22 straipsnio galiojęs reglamentavimas iki 2017-10-31 sudarė galimybę asmenims atlikus tik PAV procedūrą be konkurso gauti teisę į Baltijos jūros teritorijos panaudojimą vėjo energetikai.“, savo 2017-09-25 atsakyme konstatavo: „Atsinaujinančių išteklių energetikos Įstatymo (Nr. XI-1375) 22 straipsnio nuostatos (22 straipsnio redakcija galiojanti iki 2017-10-31) nesudaro galimybės vien atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrą (PAV), be konkurso gauti teisę Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijas naudoti elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių. <…> Taigi teigtina, jog tik pagal Įstatymo nuostatas suorganizuotas konkursas gali būti pagrindu išduoti leidimą elektrinių statybai ir eksploatacijai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Be to pažymėtina, kad tokio konkurso laimėtojo nustatymas, analizuojamos redakcijos įstatymo 22 straipsnyje, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesiejamas su atlikta poveikio aplinkai vertinimo procedūra.“.

  • Teikimo 1.2.3. papunktyje toliau yra teigiama: „Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. 4-01-5680 pateiktoje antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-4444, Elektros energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-4445 ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pasiūlymų dėl šių projektų tobulinimo44 pripažino Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4444 siūlomą vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje modelį, kaip užtikrinantį didesnę konkurenciją ir antikorupciniu požiūriu skaidresnį, lyginant su tuo metu galiojančiame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtintu, tačiau dar nepradėtu įgyvendinti vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtros modeliu, kuris buvo naudingos UAB „Baltic energy group“.

Pažymėtina, kad A. Skardžius su „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija nepalaikė ir nepalaiko jokių santykių – nei asmeninių, nei dalykinių. Niekada nebuvo „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ nariu. Aptariamą Teikimą parengęs ir pasirašęs asmuo (V. Gailius) akivaizdžiai manipuliuoja faktais ir sąmoningai sutapatina „Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociaciją“ (kurios prezidentu A. Skardžius buvo 2009 – 2012 m.) su „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija“ dėl kurios pasiūlymų tik ir pasisakė STT. Taigi, Teikimą parengęs ir pasirašęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, kuria tariamą įspūdį apie A. Skardžiaus dalyvavimą „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ veikloje bei neva tai buvusį sąsajumą su jo asmeniu ir tokiu būdu siekia tikrovės neatitinkančiais teiginiais grįsti šį Teikimą.

Pabrėžtina, jog A. Skardžius jokia forma niekada neišreiškė palaikymo „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ pasiūlymams.

  • Teikimo 1.2.3. papunktyje toliau yra teigiama: „Atsižvelgiant į išdėstytą, Seimo narys S. Skardžius 2009-2011 metų laikotarpiu naudodamasis Darbo grupės, kuri rengė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, nario teisėmis, Atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos autoritetu, o vėliau, 2013-2017 metų laikotarpiu, ir Seimo nario įgaliojimais bei įtaka Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariams veikė su juo susijusios interesų grupės naudai galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje;“.

Pažymėtina, kad nuo tada, kai A. Skardžius pradėjo eiti Seimo nario pareigas (2012-11-16) iki 2017-04-18 neteikė jokių pataisų Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE)  įstatymui reglamentuojančių vėjo energetiką. Seimo narys A. Skardžius 2017-04-19  registravo pasiūlymus kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas Seime svarstomam AIE projektui Nr. XIIP-4444. Kadangi šį projektą buvo ketinama priimti tokį koks jis liko nuo praėjusios kadencijos neatsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos komitetas kaip papildomas komitetas buvo nusprendęs grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, o Teisės departamentas pateiktoje išvadoje  teigė: „<…> manytina, jog teikiama įstatymo dėstymo forma neatitinka teisės technikos taisyklių ir Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisės akto aiškumo principo <…> “. Be to, Seimo narys A. Skardžius negalėjo sutikti su  įstatymo projekte siūloma nustatyti išimtimi, kad vykdant bendrus projektus su kitomis valstybėmis, leidimas naudoti jūrinę teritoriją vėjo elektrinių statybai  išduodamas be konkurso, o į tokius bendrus projektus gali būti įtraukti ir privatūs asmenys. Šių elektrinių prijungimo sausumoje ir balansavimo kaštus turėtų apmokėti visi elektros vartotojai kaip skatinimo priemonę investuotojams. Perdavimo tinklų operatorius LITGRID tokias „skatimo priemones“ įvertino 165 mln. eurų, o VKEKK  preliminariai įvertino balansavimo kaštus, kurie per elektrinių parko eksploatacijos laiką gali siekti dar 200 mln. Eur. Minėti pasiūlymai buvo parengti kartu su Ekonomikos komiteto paskirtomis patarėjomis.

Taigi, Seimo narys A. Skardžius, kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas įstatymo Nr. XI-1375 pakeitimo projektui Nr. XIIP-4444, 2017-04-19 registravo pasiūlymus (dvi pagrindines pataisas), ginančius išskirtinai viešąjį interesą ir apsaugančius elektros vartotojus nuo papildamos mokestinės naštos:

a) Leidimai naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar), Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį(-is), atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduodami tik konkurso būdu;

b) Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodami <…> asmenims <…> 4) kurie prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir balansavimo kaštus įsipareigoja padengti savo lėšomis.

Pažymėtina, kad Seimo narys A. Skardžius nedalyvavo svarstant pataisas ir pasiūlymus įstatymo projektui Nr. XIIP-4444 ir nebalsavo  dėl jų nei Ekonomikos komitete, nei Energetikos komisijoje, nei Seimo plenariniame posėdyje. Seimas pritarė Seimo nario A. Skardžius teiktiems pasiūlymams.

  • Teikimo 1.2.4. papunktyje yra teigiama: „1.2.4. 2011 m. gegužės 12 d. Seimas priėmė Darbo grupės, kurioje dalyvavo A. Skardžius, parengtą LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kurio 22 straipsnyje, reglamentuojančiame vėjo jėgainių statybą jūroje, įtvirtintos dvi galimai korupcinės, tam tikroms interesų grupėms naudingos nuostatos. Šio straipsnio 3 dalis nustato prievolę Vyriausybei per tris mėnesius parengti konkursą vėjo jėgainių parkui jūroje statyti, jei dėl to kreipiasi koks nors reikiamus reikalavimus atitinkantis asmuo, o 6 dalyje įtvirtintas reikalavimas atsižvelgti į gamintojo pasirengimą tokio projekto įgyvendinimui.

Pirma, Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-190 buvo sudaryta darbo grupė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti. Darbo grupei vadovavo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.  A. Skardžius darbo grupėje dalyvavo nuo 2009 m. gegužės 22 d. iki 2010 m. vasario 18 d., kai darbo grupė baigė darbą ir buvo įregistruotas darbo grupės parengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas Nr. XIP-1749.

Antra, tuo tarpu LR Seimas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Nr. XI-1375 priėmė tik 2011 m. gegužės 12 d., t.y. tik po pusantrų metų, taip pat priimtas įstatymas Nr. XI-1375 ženkliai skyrėsi nuo Darbo grupės parengto projekto Nr. XIP-1749.

Trečia, Artūras Skardžius nuo 2008-11-16 iki 2012-11-16 nebuvo LR Seimo nariu.

2)   Dėl Teikimo 2. punkto nepagrįstumo 

  • Teikimo 2 punkte yra teigiama: „2. Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“ ir „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai“, kai teikė savo kandidatūrą ir veikė kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininkas egzistuojant akivaizdžiam jo asmeniniam (Šeiminiam) interesui verslu Baltarusijoje ir galima priklausomybe nuo Baltarusijos įmonės „Investenegostroj” akcininkų bei kreditorių, (ii) neatskleidė reikšmingų aplinkybių dėl savo sąsajų su Baltarusijos įmone „Investenergostroj“, jos akcininkais ir kredito teikėju Baltarusijos banku „Belgazprombank“,  nors tai galėjo ir gali turėti įtakos Seimo nario A. Skardžiaus parlamentinei veiklai energetikos sektoriuje, inter cilia, jo, kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininko veiklai, (iii) veikė interesų konflikte kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d. Nustatyta, jog Seimo nario sutuoktinė S. Skardžiuvienė valdo 20% Baltarusijos įmonės “Investenegostroj” akcijų, Romualdas Patalavičius – 40%, Baltarusijos pilietis Bielyj Sergej Borisovič – 20%, Rusijos pilietis Nygmetzianov Rustem Alianovič – 20%. Įvertinta, jog Seimo narį A. Skardžių ir R. Patalavičių sieja glaudūs ryšiai, kadangi A. Skardžius kartu su R. Patalavičiųmi dirbo Seimo Audito komitete, užėmė vadovaujančias pareigas Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijoje, priklausė vienai politinei partijai „Naujoji sąjunga“, o S. Skardžiuvienės sudaryta Nuomos sutartis (žr. 1.1. p.) yra su įmone AB „Renovacijos partneriai“, kurios vienas iš akcininkų yra UAB „Enga“, valdoma R. Patalavičiaus. Konstatuota, jog (a) Lietuvos bankai atsisakė finansuoti Baltarusijos įmonės „Investenegostroj“ saulės baterijų modulių ir vėjo jėgainių statybos projektus Baltarusijoje dėl projekto rizikingumo; (b) Baltarusijos įmonės „Investenegostroj“ pagrindinio kreditoriaus „Belgazprom“ (sutikusio finansuoti rizikingą projektą) akcininkas – RAO Gazprom – turi tiesioginių interesų Lietuvos energetikos sektoriuje ir, visuotinai žinoma, Lietuvos Respublikoje naudojosi savo įtaka pažeidžiant Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus prieš Lietuvos gyventojų interesus (pvz. 2014 m. birželio 10 d. Konkurencijos taryba skyrė baudą RAO Gazprom už sudarytas kliūtis Lietuvos pirkėjams įsigyti dujų iš kitų tiekėjų; tarp RAO Gazprom ir Lietuvos Respublikos egzistavo ginčai dėl dujų sektoriaus pertvarkos įgyvendinimo); (c) A. Skardžius yra tiesiogiai suinteresuotas Baltarusijos įmonės „Investenegostroj“ veiklos sėkme tiek dėl galimų dividendų, tiek dėl S. Skardžiuvienės suteiktos 100 tūkst. EUR paskolos atgavimo iš šios įmonės; (d) A. Skardžius, kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininkas galėjo naudotis savo įtaka ir, inter alia, gauti įslaptintą informaciją susijusią su Lietuvos Respublikos pozicija Baltarusijos atžvilgiu strateginiais energetikos klausimais. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijos laikytinos Seimo nario A. Skardžiaus šeimos turtu, pagrindinis Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkas R. Patalavičius aktyviai užsiima atsinaujinančių išteklių energetikos verslu ir tiek R, Patalavičius, tiek pagrindinio Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“  kreditorius „Belgazprombank gali turėti tiesioginę įtaką Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ veiklai, visuomenėje galėjo kilti abejonės, kad Seimo nario A. Skardžiaus parlamentinei veiklai galėjo ir gali turėti įtakos Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkai ir kreditoriai valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 skyrius) Seime svarstant įstatymų ir rezoliucijų projektus dėl Baltarusijai ypač svarbios Astravo branduolinės elektrinės statybos ir santykiuose su Baltarusija. Taigi. Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją.“.

Pirma, atkreiptinas dėmesys į Antikorupcijos komisijos išvadą:  „8.7.2.2. Įmonės akcininkai Bielyj Sergej Borisovič ir Nygmetzianov Rustem Alianovič bei įmonės direktorius Dmitrijus Autko su Seimo nariu Artūru Skardžiumi nėra pažįstami ir niekada nebuvo susitikę. Seimo narys Artūras Skardžius niekada nesilankė Baltarusijos įmonėje „Investenergostroj“.

Antra, Antikorupcijos komisija nenustatė, kad Artūras Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms veikdamas Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“, ar Baltarusijos valstybės naudai.

Trečia, Artūras Skardžius Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininko pareigas ėjo 2012-2016 metų kadencijoje.

Ketvirta, Teikimą parengęs V. Gailius, savaip interpretuodamas LR civilinio kodekso bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, iš Seimo nario sutuoktinės teisėtos veiklos formuoja išvadas apie tariamą interesų konfliktą Seimo nario veikloje ar net tariamai neteisėtus Seimo nario veiksmus.

Penkta, Teikimą parengęs asmuo, per santuokos institutą besąlygiškai sutapatina Seimo nario sutuoktinį su pačiu Seimo nariu ir tuo spekuliatyviai siekia sudaryti žinomai nepagrįstą įspūdį dėl tariamo interesų konflikto, nors akivaizdžiai žino, kad įmonės „Investenergostroj“ 20% akcijų savininkė yra S. Skardžiuvienė, o ne Seimo narys. Tuo tarpu Antikorupcijos komisijos atlikto tyrimo metu buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad Seimo narys jokia forma nedalyvavo jo sutuoktinės turimų įmonės 20% akcijų valdyme.

Šešta, taigi Teikimą parengęs V. Gailius žinomai nepagrįstai interpretuoja faktus bei teisinį reguliavimą, tikslingai siekia sukurti įspūdį apie Seimo nario Artūro Skardžiaus tariamą dalyvavimą įmonės, kurioje S. Skardžiuvienė yra smulkioji akcininkė, veikloje ir tokiu būdu siekia nepagrįstai įžvelgti interesų konfliktą.

3)   Dėl Teikimo 3. punkto nepagrįstumo 

  • Teikimo 3 punkte yra teigiama: „3.Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“  ir „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai“, kai nedeklaravo savo asmeninių (šeiminių) interesų atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, (ii) pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatiniame interesų konflikte Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d. Nustatyta, jog Seimo nario A. Skardžiaus šeima turi asmeninių interesų saulės šviesos elektros energijos gamyboje. 2012 m. spalio 10 d. UAB „Paįstrio vėjas“, kurio savininkas yra Seimo nario A. Skardžiaus sūnus Mantas Skardžius, o direktorė – jo sutuoktinė S. Skardžiuvienė, buvo išduotas leidimas plėtoti 30 kW saulės elektrinę LP-2128. įvertinta, jog nei Seimo narys A. Skardžius, nei jo sutuoktinė S. Skardžiuvienė nedeklaravo asmeninio (šeiminio) intereso saulės energetikoje ir tebegauna valstybės paramą bei pajams iš saulės energetikos verslo.“.

Pirma, Vitalijus Gailius akivaizdžiai manipuliuoja faktais ir sąmoningai juos klastoja, kuria tariamą įspūdį apie A. Skardžiaus ar jo šeimos narių dalyvavimą saulės energetikos versle tikrovės neatitinkančiais teiginiais, pavyzdžiui: „Nustatyta, jog Seimo nario A. Skardžiaus šeima turi asmeninių interesų saulės šviesos elektros energijos gamyboje. <…> įvertinta, jog nei Seimo narys A. Skardžius, nei jo sutuoktinė S. Skardžiuvienė nedeklaravo asmeninio (šeiminio) intereso saulės energetikoje ir tebegauna valstybės paramą bei pajams iš saulės energetikos verslo“. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad saulės energetikos projektų Lietuvoje nevysto nei A. Skardžiaus nei jo šeimos nariai, todėl iš  tokio pobūdžio veiklos negauna ir negali gauti pajamų bei jokios valstybės paramos.

Antra, 2017-09-29 LR Seimo Antikorupcijos komisijai S. Skardžiuvienė, buvusi UAB „PAĮSTRIO VĖJAS“ direktorė, pateikė Rašytinius paaiškinimus dėl turėtų leidimų mažosioms saulės elektrinėms, kuriuose buvo nurodyta: „UAB „PAĮSTRIO VĖJAS“ 2012 m. spalio mėn. gavusi leidimus (Nr. 2128; Nr. 2621), nors ir turėdama visas galimybes įgyvendinti projektus (iki 2013-03-01), priėmė sprendimą nestatyti mažųjų saulės elektrinių. Toks spendimas buvo priimtas 2012 m. spalio mėn. dėl kilusio nevaldomo saulės elektrinių statybos bumo ir atsiradus abejonėms apie galimas rizikas, kad pastačius saulės elektrines gali būti neskirtas skatinamasis elektros supirkimo tarifas. UAB „PAĮSTRIO VĖJAS“ 2012 – 2013 metų laikotarpiu nedarė dėl to jokių aktyvių veiksmų (nepirko įrangos, nesudarė sutarčių dėl finansavimo gavimo bei statybos darbų ir pan.). Kartu pažymiu, kad  leidimai buvo išduodami ne konkurso būdu, o elementariai užpildant standartinę LR energetikos ministerijos paraišką. Labai svarbu pažymėti, kad leidimo turėjimas nesukelia pareigos jį realizuoti ar juo pasinaudoti.“.

Trečia, pabrėžtina, kad 2012 m. spalio mėn. A. Skardžius nebuvo Seimo nariu.

Ketvirta, nei A. Skardžius, nei jo šeimos nariai nedalyvauja jokiame energetikos versle Lietuvoje ir neturi interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje. V. Gailiui šios aplinkybės buvo neabejotinai žinomos, tačiau jis šiuos faktus sąmoningai ignoravo.

  • Teikimo 3 punkte toliau yra teigiama: „Nustatyta, jog Seimo nario A. Skardžiaus veiksmai 2012 – 2016 kadencijoje patvirtina jo tiesioginį, tęstinį ir asmeninį suinteresuotumą saulės šviesos elektros energijos gamybos reguliavimu. Seimo narys A. Skardžius teikė ir aktyviai dalyvavo Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektų Nr. XIIP-204, XIIP- 205, XIIP-483(2) nagrinėjime, kuriuo buvo siekiama sudaryti išimtines ir nekonkurencines sąlygas asmenims (gamintojams) ketinantiems plėtoti ne didesnės kaip 10 kW galios saulės šviesos elektros elektrines, taip pat asmenims (gamintojams), kuriems leidimai plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės šviesos elektros energijos gamybos pajėgumus (elektrines) buvo išduoti iki 2013 m. sausio 1 d., tokiu būdu sudarant atskiroms interesų grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita. Šie teisės aktų pakeitimai buvo neigiamai įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcijos vertinimo išvadoje. Todėl visuomenei galėjo kilti abejonių apie jo asmeninius (šeiminius) interesus saulės energetikoje, o Seimo nariui A. Skardžiui šių interesų nedeklaravus veikiant Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos veiklose, Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje.“.

Pirma, STT nepateikė Komisijai antikorupcinio vertinimo išvados. STT pateikė Komisijai tik savo nuomonę, motyvuodami tuo, kad vertino tik pasiūlymus, kurie dar nebuvo perkelti į teisės aktų projektus.

Antra, STT, pateikdama „nuomonę“ dėl 2013-01-16 įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205, analizavo ne A. Skardžiaus parengtus pasiūlymus, o Seimo nario R. Žemaitaičio parengtus pasiūlymus šiems projektams. Taigi, STT vertino ne A. Skardžiaus parengtus pasiūlymus, tačiau be jokio teisinio pagrindo ir neteisėtai šių pasiūlymų autorystę priskyrė A. Skardžiui.

Trečia, svarbu pažymėti, kad 2013-01-16 dokumento elektroniniai pėdsakai (metaduomenys) rodo, jog dokumentas (R. Žemaitaičio pasiūlymai) sukurtas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos patarėjos Rūtos Petrauskienės kompiuteryje. Tačiau Antikorupcijos komisija nuslėpė šį faktą.

Ketvirta, STT savo atsakyme patvirtino (pripažino), kad 2013-01-16 įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205 antikorupcinis vertinimas nebuvo atliekamas.

Penkta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad balsuojant dėl įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205 sprendimų Seimo plenariniame posėdyje, 2013-01-17,  tiek svarstymo, tiek priėmimo stadijoje, Artūras Skardžius, balsavime nedalyvavo. 

********

Atsižvelgiant į išdėstytą akivaizdu, kad aukščiau cituotame Teikimo tekste yra dėstomi nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys teiginiai bei yra manipuliuojama faktais.

Kartu pažymėtina, jog LR Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 22 d. išvadoje konstatavo, kad „pagal Konstituciją,  inter alia jos 74 straipsnį, neįmanoma Seimo nario konstitucinė atsakomybė, taikoma apkaltos proceso tvarka, už veiksmus, kuriais galėjo būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, padarytus ankstesnės jo Seimo nario kadencijos (anksčiau turėtų įgaliojimų vykdymo) metu. Atitinkamai Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją neturi įgaliojimų vertinti atitikties Konstitucijai požiūriu tokių Seimo nario veiksmų, kurie buvo atlikti ankstesnės jo Seimo nario kadencijos (anksčiau turėtų įgaliojimų vykdymo) metu, t. y. veiksmų, kurie buvo atlikti iki duodant galiojančią Seimo nario priesaiką.“ (Byla Nr. 12/2017).

Artūras Skardžius: prasideda kalėdinis energetikų turto išpardavimas

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija siekia atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ dukterinė bendrovė „NT Valdos“ ketina pardavinėti valstybinį turtą, tačiau nesivadovaujama privatizavimo įstatymais. Seimo narys Artūras Skardžius mano, kad vyksta turto išvalstybinimas, neatsižvelgiant į įstatymuose nustatytas privatizavimo procedūras.

„Valstybės turtu prekiauja NT Valdos UAB, nors tam tikslui  yra privatizavimo institucija – VĮ Turto bankas. Ant prekystalio už energijos vartotojų pinigus išpuoselėtas „NT valdos“ UAB turtas pačiose brangiausiose Vilniaus vietose –  priešais Gedimino pilį- Žvejų g. 14, šalia Aušros vartų- Gervėčių g. 4,  senamiestyje – Aguonų gatvė 24 ir 26 ir kitose prestižinėse vietose.

Visą gruodį, iki pat Kalėdų vyksiančiuose aukcionuose NT Valdos, UAB siūlys įsigyti daugiau nei 40 objektų visoje Lietuvoje. Nesuprasdami, kas dedasi, Seimo nariai bando atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad vyksta turto išvalstybinimas ne per Turto banką. Kyla klausimas, ar valstybės valdomas  energetikos holdingas Lietuvos energija, UAB  yra gavęs Vyriausybės ar Seimo leidimą prekiauti jam perduotu valstybės turtu. Pasirodo, kad tokio leidimo nėra“, – sako parlamentaras A.Skardžius.

Seimo narys stebisi, kam ir kodėl reikia taip skubėti išparduoti valstybės valdomos įmonės turtą.

„Galbūt  patyrę „Lietuvos energijos“ vadovai mano, kad kol naujoji valdžia spės susigaudyti, brangus jiems patikėtas valstybės turtas jau bus patikimose rankose? O gal tai baigiamasis etapas dar 2010 metais Andriaus Kubiliaus ir Arvydo Sekmoko pradėtos Lietuvos energetikos pertvarkos, kuri turėjo baigtis energetikos sektorių aptarnaujančių įmonių privatizacija?

Nemažiau klausimų kyla ir dėl to, kad NT Valdos UAB kartu su statiniais parduoda ir jai nepriklausančios valstybinės žemės užstatymo teisę su jau parengtais projektais. Pavyzdžiui,  perki griuveną – 650 kv.m ploto garažą, Gervėčių gatvėje 4, šalia Aušros vartų, ir gauni teisę beveik 1 hektaro valstybinės žemės plote pastatyti 8000 kv.m. ploto naujų statinių. Išties puiki  Kalėdinė dovanėlė  Seimo nario Gabrieliaus Landsbergio šeimai. Juk šiame Lietuvos energijai priklausančiame objekte dar nuo 2013 metų išskirtinėmis teisėmis plėtojamas privatus Landsbergių šeimos verslas. Čia įsikūrusios Austėjos Landsbergienės įmonės UAB Karalienės Mortos mokyklą ir UAB Vaikystės sodas. Čia UAB NT Valdos valstybės lėšomis ketino A.Landsbergienei 2016 metais pastatyti privačią mokyklą“, – sako Seimo narys A.Skardžius.

Kitas pavyzdys – perki UAB NT Valdos statinius adresu Žvejų gatvė 14, priešais Gedimino pilį, ir  gauni teisę beveik 2 hektarų valstybinės žemės plote pastatyti 9 statinius iki 8 aukštų aukščio.

„Nesuprantama, kas bendrovei „NT Valdos“ leidžia patikėjimo teise valdomą valstybės žemę perduoti kitų asmenų nuosavybėn. Kad NT Valdos UAB per daug atsiriekusi vilniečių žemės, jau ne kartą atkreipė dėmesį ir  Seimas , ir Valstybės kontrolė. Nacionalinė žemės tarnyba jau  tris dešimtmečius ieško laisvos žemės Vilniuje, kad ją galėtų grąžinti teisėtiems savininkams, tačiau neranda. Laukiančių vilniečių daugiau nei 4 tūkstančiai. Panašu, kad vilniečių žemę aukšta tvora užtvėrusi laiko valstybės valdoma „Lietuvos energija“ ir brandinami planai, kaip iš jos užsidirbti.

Aišku viena, kad ignoruojamos privatizavimo procedūros, vyksta valstybės turto iššvaistymas. Į Seimo narių klausimą, kodėl taip elgiamasi, „Lietuvos energijos“ vadovai atšauna, kad taip geriau, greičiau ir efektyviau, o įstatymais numatytos privatizavimo procedūros ilgos ir klampios. O gal Valstybinės kontrolės institucijos jau seniai susitaikė su tuo, jog „Lietuvos energijai“, globojamai stiprių politinių jėgų, įstatymai ne visuomet galioja? Tai panašu į valstybę valstybėje, galinčią elgtis pagal savo susikurtas taisykles. Noriu priminti, kad nepriklausomybės pradžioje tokie procesai taip pat vyko, tačiau visuomenės buvo smerkiami ir vadinami prichvatizacija“, – piktinasi parlamentaras A.Skardžius.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradės tyrimą dėl parlamentaro G.Landsbergio galimai pažeistų viešųjų ir privačiųjų interesų

Seimo Etikos ir procedūrų komisija gruodžio 6 d. nusprendė pradėti tyrimą dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos nario Gabrieliaus Landsbergio, ar šis būdamas Ekonomikos komiteto nariu ir priimdamas su energetika susijusius sprendimus, nepažeidė viešųjų ir privačiųjų interesų, nepaisydamas, kad jo šeimos verslas yra susijęs su vienos valstybinės energetikos įmonės dukterine bendrove NT valdos, UAB.

„Seimo nario G.Landsbergio šeimos verslas – privačių darželių tinklas. Jo žmonos Austėjos Landsbergienės įmonės sandoriai turbūt irgi domina visuomenę, ypač jei patalpos verslui išsinuomotos už mažesnę nei rinkos kainą iš valstybinės bendrovės dukterinės įmonės. Ar parlamentaras galėjo turėti kokios įtakos patalpų nuomos sandoriui, ar ne, ar nekyla interesų konfliktas, kol jis dirba Ekonomikos komitete – tai išsiaiškins Seimo etikos ir procedūrų komisija“, – sako kreipimąsi inicijavusios Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis.

Primename, jog valstybės valdomos įmonės NT Valdos  patalpose adresu  Gervėčių g. 4, Vilniuje, vykdoma Landsbergių šeimai priklausančios įmonės UAB Karalienės Mortos mokykla ir UAB Vaikystės sodas veikla. Dar 2013 m, kai G.Landsbergis dirbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, valstybės valdomoje įmonėje NT Valdos buvo sudarytos išskirtinės sąlygos „Karalienės Mortos mokyklai“ vystyti privatų verslą. 2013 balandį bendrovė NT Valdos, be konkurso suteikė teisę įsteigti Landsbergių šeimai priklausantį privatų juridinį asmenį UAB Karalienės Mortos mokykla. Be konkurso jai išnuomojo 1770 m2 administracinį pastatą ir sudarė ilgalaikę 10 metų valstybės valdomos įmonės turto nuomos sutartį. Pagrįstai galima manyti, jog dėl to nebuvo sudarytos sąlygos kitiems potencialiems nuomininkams pretenduoti išsinuomoti patalpas.

Patalpų nuomos kaina ženkliai žemesnė nei rinkos – 3,8 EUR/m2 . Tą patvirtino ir Lietuvos energijos audito tarnyba 2015 metų gruodį atlikusi patalpų Gervėčių g. 4 nuomos ir turto valdymo auditą. Buvo konstatuota, kad santykinai žemi nuomos sutarties su UAB Karalienės Mortos mokykla pelningumo rodikliai.

2015 m. rugsėjo 11 d. bendrovės NT Valdos vadovas Olaf Martens pasirašė sutartį su UAB Karalienės Mortos mokyklos vadove Austėja Landsbergiene dėl naujos mokyklos statybos bendrovės „NT valdos“ lėšomis. Šio projekto vertė net 7 mln. Eurų. Valstybinei įmonei „Lietuvos energija“ priklausanti įmonė pagal šią sutartį į privačios naujos mokyklos statybos projektą jau investavo daugiau kaip 270 tūkst. Eurų. Valstybės kontrolės auditoriai atlikę auditą savo išvadose pažymėjo: „Pastebėjome, kad vystytas projektas (naujas „Karalienės Mortos mokykla“ pastatas už „NT valdos“ lėšas) nebuvo viešintas (…). Tokiu būdu nebuvo taikyti skaidrumo, atvirumo ir konkurencingumo principai.

Iškilus į viešumą minėtiems sandoriams, sutartį dėl naujos mokyklos pastatų komplekso A. Landsbergienė suskubo nutraukti, net neprašydama už tai kompensacijos, nors „NT valdos“ ir buvo įsipareigoję atseikėti jai nemenką sumą už netesybas. O 2016 m. UAB Karalienės Mortos mokyklai išnuomotą administracinį pastatą su visais įsipareigojimais poniai A.Landsbergienei bandyta parduoti, tačiau nesėkmingai. Kas gi gali norėti tokios „dovanėlės“? Šiemet gruodžio 20 d. vyks naujas aukcionas.

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija