Monthly Archives: vasario 2020

Dėl neteisėtų AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinių įmonių valdybų sudėties bei pažeisto viešojo intereso Seimo nariai nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą

Seimo nariai, atsižvelgdami į surinktus duomenis, turi pagrįsto pagrindo manyti, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra valdoma neskaidriai ir nesivadovaujant Lietuvos bei tarptautinių teisės aktų reikalavimais. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybės valdoma įmonė, todėl be jokios abejonės valstybė ir visa visuomenė yra suinteresuota, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla būtų vykdoma, laikantis teisės aktų reikalavimų be siekiant maksimalios naudos tiek visuomenės gerovei, tiek ir valstybės interesams.

2019-ųjų metų pabaigoje AB „Lietuvos geležinkeliai“, įgyvendinant Europos Sąjungos reikalavimus, buvo išskaidyta į atskiras bendroves, teikiančias krovinių ir keleivių pervežimo paslaugas bei įmonę, atliekančią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas. Tai buvo padaryta, siekiant užtikrinti didesnį AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos skaidrumą. Pažymėtina, jog visų šių dukterinių įmonių valdybų nariais tapo išimtinai AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbuotojai. Tokia praktika yra visiškai nesuderinama su EBPO geros valdysenos rekomendacijomis, be to, neatitinkanti viešumo, skaidrumo, kolektyvinių valdymo organų narių nepriklausomumo ir geros valdysenos principų

Be kita ko, AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinių įmonių valdybos yra beveik identiškos, t.y. jas sudaro iš esmės tie patys nariai. Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarime Nr. 631 7.1 nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės dukterinės įmonės kolegialiame organe ne mažiau kaip 1/3 įstatuose nurodyto kolegialaus organų narių skaičiaus turi sudaryti nepriklausomų narių skaičius. Atsižvelgiant į tai, kad AB „LG Cargo“, AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, AB „LG Keleiviams“, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, UAB „Gelsauga“, UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ valdybos sudarytos išimtinai tik iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbuotojų, vertintina, jog tokia struktūra neužtikrina AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinių bendrovių savarankiškumo bei objektyvios ir skaidrios sprendimų priėmimo kontrolės.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Mantas Bartuška buvo paskirtas įmonės vadovu taip pat nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Ankstesnis susisiekimo ministras R. Masiulis, nevykdydamas jokių privalomų atrankos procedūrų, savo nuožiūra paskyrė AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos narius, kurie formaliai išrinko įmonės vadovu M. Bartušką. Tokia situacija akivaizdžiai parodo, kad Lietuvoje yra nesivadovaujama teisinėje valstybėje galiojančiais principais ir nepaisoma teisės aktų reikalavimų.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra strategiškai svarbi įmonė, kurios valdymo struktūra privalo būti nepriklausoma, objektyvi, o jos dukterinės įmonės veikti skaidriai. Parlamentarų grupė, remdamasi savo prašyme išdėstytais argumentais, prašo Generalinės prokuratūros kuo skubiau imtis priemonių, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei tarptautinių įsipareigojimų ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą.

Seimo narys Artūras Skardžius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo narys A. Skardžius: „Mane glumina situacija, kad atsakingos Valstybės institucijos tarsi stručiai sukišę galvą į smėlį nieko nemato“

Seimo narys A. Skardžius: „Mane glumina situacija, kad atsakingos Valstybės institucijos tarsi stručiai sukišę galvą į smėlį nieko nemato

Vasario 17 d. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto iniciatyva buvo surengta konferencija „Naudotų padangų perdirbimo pajėgumų formavimo politika“, kurioje aptartos aktualios naudotų padangų perdirbimo problemos, lūkesčiai, ateities perspektyvos. Konferencijos dalyviai kalbėjo apie dabartinę padangų perdirbimo ir tvarkymo politiką Lietuvoje, diskutavo apie inovatyvius naudotų padangų perdirbimo sprendimus, perdirbimo progreso skatinimą, perdirbimo pajėgumų sukūrimo ir jų integravimo į žiedinę ekonomiką perspektyvas.

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Artūro Skardžiaus, ši tema aktuali ne tik dėl skaudžios patirties Alytuje, kai degė „Ekologistikos“ naudotų padangų perdirbimo gamykla. Parlamentaras mato ne vieną šios sistemos spragą, viena jų – naudotų padangų apskaitos kontrolės trūkumas.

„Kaip matėme iš „Ekologistikos“ atvejo, logistikos, krovinių pervežimo įmonės suveža į Lietuvą naudotas padangas iš gretimų valstybių, už šią paslaugą susižerdamos nemažus pinigus. Mūsų vizito, į Lietuvos naudotų padangų perdirbimo įmones, metu sužinojome, kad ne tik iš kaimyninių valstybių, bet net ir iš Belgijos, Danijos, naudotos padangos gabenamos į Lietuvą. Kaip jos apskaitomos ir kokių priemonių imasi Aplinkos ministerija, kad šie milžiniški kiekiai, patenkantys į Lietuvą, būtų tinkamai sutvarkyti?“, – klausė A. Skardžius.

Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovė A. Bagočiūtė sutiko, kad be visuomenės, verslo atstovų pagalbos ir bendradarbiavimo, bus labai sudėtinga suvaldyti šešėlį šioje srityje.

„Galima daryti prielaidą, kad to, kas įvežama iš kitų šalių mes savo apskaitoje net nematome ir būtent todėl reikalingas sąmoningumas informuojant Aplinkos apsaugos departamentą, kad jis galėtų patikrinti nelegalius atvejus. Mes dar neturime pakankamų reagavimo pajėgumų, trūksta žmogiškųjų išteklių, tačiau yra daromi žingsniai, kad galima būtų greičiau reaguoti ne į pavienius smulkius atvejus, o susikoncentruoti į atvejus, turinčius didesnį poveikį“, – sakė A. Bagočiūtė.

Seimo narys atkreipė dėmesį, kad Aplinkos apsaugos komiteto nariams lankantis pagrindinėse naudotų padangų perdirbimo įmonėse išryškėjo ir daugiau problemų, kurias būtina neatidėliojant spręsti.

„Sukaupti naudotų padangų kiekiai neatitinka įmonėms leidimuose išduotų kiekių, netinkamai vedama apskaita. Mane glumina situacija, kad atsakingos Valstybės institucijos tarsi stručiai sukišę galvą į smėlį nieko nemato. Aplinkos ministerija Komitetui yra pateikusi duomenis, kad septynios perdirbimo įmonės per metus sutvarko 100 000 tonų padangų. O reali situacija yra tokia, kad neriboti kiekiai padangų yra neapskaitomi ir kaupiami įmonių teritorijose. Šių įmonių turimi gamybiniai pajėgumai kiekvienoje jų leistų sutvarkyti iki 2000 tonų per metus. Lankėmės ir tokiose įmonėse, kuriose nematėme nei vieno pakrovėjo ar darbuotojo, tačiau įmonė septynetą metų iš eilės deklaruoja sutvarkanti po 10 000 tonų ir gaunanti po 100 eurų už kiekvieną „sutvarkytą“ toną. Akivaizdžiai matyti, kad Aplinkos ministerijos kontrolės sistema neveikia“, – kalbėjo A. Skardžius.

Parlamentaro teigimu Aplinkos apsaugos ministerija turi turėti realiai veikiančią kontrolės ir apskaitos sistemą, kad nustatytų kokius kiekius atliekų įmonės perdirbo, kiek deklaravo ir išrašė pažymų apie atliekų sutvarkymą, kiek eksportavo. Ar išties eksportuota atlieka buvo perdirbta kaimyninėje valstybėje, o galbūt tiesiog performinus dokumentus grįžo atgal į Lietuvą ir buvo sėkmingai susandėliuota ten, kur ir buvo.

Artūro Skardžiaus nuomone, naudotų padangų perdirbimas turėtų būti laikomas prioritetiniu uždaviniu aplinkosaugos srityje. Tuo tikslu Aplinkos ministerijai nedelsiant reikėtų tobulinti teisinį reglamentavimą ir aiškiai apibrėžti kas yra perdirbta padanga.

„Norint išvengti nesąžiningų perdirbėjų manipuliavimo terminais, būtina aiškiai teisės aktuose nustatyti gaminio apibrėžimą. Ar padanga perpjauta į 4 dalis yra gaminys? Ar nupjauta padangos briauna yra gaminys? Ar padangos supresuotos į tam tikrą bloką yra gaminys, kaip kad įrodinėjo kai kuriose įmonėse? Labai tuo abejočiau. Be to, reikia kuo greičiau atsisakyti tarpininkų naudotų padangų sutvarkymo sistemoje ir užtikrinti, kad pažymas apie naudotų padangų sutvarkymą galėtų išduoti tik realiai jas perdirbančios įmonės“,- sakė A. Skardžius.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys išvardino ir daugiau tobulintinų sričių. Siekiant žiedinės ekonomikos tikslų, naudotų padangų perdirbėjai turi būti skatinami plėsti gamybinius pajėgumus, tam tikslui nukreipiant Europos Sąjungos finansavimą ir nacionalinio biudžeto lėšas. Iš naudotų padangų pagamintiems produktams: sporto, vaikų žaidimų aikštelių dangoms, pastatų, geležinkelių ir automagistralių triukšmo slopinimo konstrukcijoms, Valstybės mastu turi būti taikomi žalieji pirkimai, taip šiems produktams užtikrinant jų panaudojimo prioritetą. Įpareigoti kelininkus asfalto dangai naudoti iš perdirbtų padangų paruoštą žaliavą.

„Reikia ieškoti pažangių sprendimų ir neatidėlioti. Tikiuosi, kad greitu laiku turėsime patobulintus teisės aktus ir skaidrią atliekų perdirbimo sistemą“, – kalbėjo Seimo narys.

 

Parengė

Seimo nario Artūro Skardžiaus patarėja

Evelina Basevičiūtė