Monthly Archives: vasario 2016

Apskritojo stalo diskusija dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo

Spalvotas Seimo logotipas (650x504) Vasario 23d., Seimo ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius dalyvavo Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Rail Baltica“: atviras žvilgsnis į projekto dabartį ir ateitį“. Diskusijoje aptarta „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo eiga Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybėse bei gvildentos problemos su kuriomis susiduria valstybės įgyvendinant šį projektą. Pranešimus skaitė projektą įgyvendinančių valstybių narių ministerijų bei projektą  koordinuojančių institucijų atstovai.

Juknaičiai – 2016 metų mažoji Lietuvos kultūros sostinė

 DSCF2021Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Seimo narys Artūras Skardžius paminėjo drauge su Juknaičių bendruomene. Vasario 16-oji Juknaičiuose buvo ypatinga: į vitražų salę, kuri vos sutalpino gausiai susirinkusius žmones, iškilmingai įneštos trys vėliavos – Lietuvos, Juknaičių seniūnijos ir balto šilko 2016 metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės. Kultūros ministerijos, mecenato Ramūno Karbauskio ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos iniciatyva šiemet dešimtyje apskričių paskelbta po vieną mažąją Lietuvos kultūros sostinę. Klaipėdos apskrityje tokio pripažinimo ir įvertinimo sulaukė Juknaičiai.  Tokie šie metai yra kultūrą puoselėjančiai Juknaičių bendruomenei. Tai – didelė garbė, pripažinimas ir įpareigojimas, nes mažųjų Lietuvos kultūros sostinių šiemet tėra 10, tiek, kiek yra apskričių. Tad juknaitiškiai sulaukė išskirtinio dėmesio Klaipėdos apskrityje, jie jau pradėjo ir tęs keliones po kitas mažąsias Kultūros sostines, žiūrovams dovanodami dainų, šokių. Moterų vokalinis ansamblis, kuriam vadovauja Jūratė Šukienė, kartu su susirinkusiaisiais sugiedojo Lietuvos himną. Netrukus sukosi „Juknaičių“ tautinių šokių kolektyvo poros, jiems vadovauja Loreta Margarita Černeckienė.

Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, sveikindamas Vasario 16-osios proga, palinkėjo tolerancijos, vienybės, patriotizmo. Seimo narys Artūras Skardžius kalbėjo: „Kiekvienas galime prisidėti prie mūsų Valstybės kūrimo savo kasdieniais darbais stiprinant ekonomiką, gynybines galias. Mes esame dėkingi tiems dvidešimčiai vyrų, kurie 1918 m. vasario 16 d. susirinkę priėmė itin svarbų mūsų valstybei dokumentą, atkūrė Lietuvos nepriklausomybę. Mes esame įsipareigoję jiems ir toliau stiprinti valstybės suverenitetą, gynybines galias kiekvienas savo darbu, sumanymais, kūryba“. A. Skardžius pasidžiaugė, kad Juknaičiai Klaipėdos apskrityje tapo mažąja Lietuvos kultūros sostine: „Ar gali būti geresnis bendruomenės įvertinimas, pripažinimas ir pagerbimas?“ Seimo narys palinkėjo juknaitiškiams pateisinti garbingą vardą.

Juknaičių bendruomenės pirmininkė Laima Barkauskienė pasidalijo prisiminimais. Žinia, kad Juknaičiai, mažoji Lietuvos kultūros sostinė, turės atstovauti Klaipėdos apskričiai, sukėlusi nerimo, abejonių, ką teks daryti. Taip juknaitiškiai dar plačiau atvers kultūros duris, nors jos niekada nebuvo uždarytos, tačiau dabar kultūrinis gyvenimas įgauna didesnį pagreitį.

Naisių bendruomenės pirmininkė Rita Žukauskienė pasveikino visus su laisvės diena, su ypatinga proga, tapus mažąja Kultūros sostine: „Šią baltą vėliavą iškelkite, neškite drąsiai, kultūringai, didelės jums sėkmės“, – linkėjo viešnia iš Naisių, perdavusi nuoširdžius linkėjimus nuo kultūros mecenato Ramūno Karbauskio. Susirinkusiuosius pasveikino Tauragės rajono Pagramančio miestelio bendruomenės atstovas,  Mažonų seniūnas Jonas Samoška, Lietuvos seniūnų asociacijos prezidentas. Nuo Ramučių kaimo bendruomenės pasveikino Lijana Jagintavičienė.  Perduoti Zigmanto Dokšo sveikinimai. Juknaičių jaunimas visiems dovanojo laikraščių „Naisių žemė“, dainininko Vytauto Kernagio dainų plokšteles.

Šventėje dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės Tarybos narys Algis Bekeris, Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė, tačiau nė vienas iš keturių Šilutės rajono vadovų į Juknaičius neatvyko…

Koncertavo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Giedrė Juknevičiūtė (sopranas), pianistė Sandra Pranskutė, J. Marcinkevičiaus, Maironio, kitų poetų eiles skaitė aktorius Petras Venslovas.

Tądien netruko šventinių renginių visoje Lietuvoje. „Skubu pasimatyti su pagėgiškiais bei pasidžiaugti su jais laisve, kurią turime“, – sakė Seimo narys Artūras Skardžius šiltai atsisveikinęs bei padėkojęs susirinkusiems už malonias akimirkas Juknaičiuose.

Nuotraukos iš renginio Juknaičiuose:

  DSCF2051  DSCF2040 juknaiciuose DSCF2031

Artūras Skardžius susitiko su verslininkais, ūkininkais ir mokyklos bendruomene Šilutėje

Verslininkai   Vasario 12 d., penktadienį, Seimo narys Artūras Skardžius, atvykęs į Šilutę, pirmiausia susitiko su Šilutės r. savivaldybės vadovais ir aptarė bendruomenių pasipriešino sulaukusią jau svarstomą mokyklų tinklo pertvarką. Traksėdžių pagrindinės mokyklos vadovai, pedagogai, mokinių tėvai, kaimo gyventojai nesutinka, kad nuo rudens čia liktų tik pradinukų ir mažesnio amžiaus vaikų, o vyresnieji būtų vežiojami į mokyklas Šilutėje. A. Skardžius pakvietė merą kartu nuvykti į susitikimą su traksėdiškiais, tačiau meras turėjo kitų planų, todėl pasiūlė Švietimo skyriaus vedėją Birutę Tekorienę. Nors nebuvo planuota, tačiau pavakare Seimo narys vyko į Šilutės priemiestyje esančią Traksėdžių pagrindinę mokyklą, kurią Savivaldybė nuo rudens nori pertvarkyti į pradinę mokyklą. Čia įvyko diskusija su mokyklos vadovais, pedagogais, mokinių tėvais. Dalyvavo ir iš analogiškai pertvarkomos Gardamo pagrindinės mokyklos atvykę pedagogai. „Mažai tartasi ir aiškintasi“, – tokią išvadą padarė Seimo narys po ilgos diskusijos su Traksėdžių pagrindinės mokyklos bendruomene, kuri siekia išsaugoti šią mokyklą, nesutinka, kad ji būtų reorganizuota į pradinę. Toks likimas rajone numatytas trims kaimų mokykloms, nes rajone mokinių kasmet mažėja. Jų dabar yra 5188, anksčiau būdavę dvigubai daugiau. Jau yra praėjusių metų skolų, šių metu gale gali trūkti 0,5 milijono eurų mokinio krepšelio, t.y. nebus iš ko mokėti pedagogams atlyginimų. Per ketverius metus Traksėdžių mokykloje sumažėjo 24 proc. mokinių. 28 kaimo vaikai senokai lanko mokyklas Šilutėje. Traksėdžiuose nuolat nepavyksta suformuoti 9 ar 10 klasės. Keliolikai pedagogų, kurie čia dirba, Savivaldybė negali pasiūlyti kito darbo. Nors rajono mokyklose yra 42 pedagogai senjorai, jie iš darbo nesitraukia. Tad gauti mokytojui darbą rajone ar Šilutės mieste jau yra  problema. Mokyklos pertvarka įsigaliotų nuo rudens. Seimo narys kalbėjo, kad akivaizdu: bendruomenė nėra gerai informuota, su sprendimu paskubėta, trūkę diskusijų, pokalbių. Tad po susitikimo Traksėdžiuose A. Skardžius telefonu bendravo su meru ir išsakė savo nuomonę, kad galbūt sprendimą galima atidėti, dar aiškintis, tartis, diskutuoti ir apsispręsti vėliau. Bendravimas, diskusijos, argumentų išdėstymas, įsiklausymas į juos, detalūs paskaičiavimai  ir visa kita pertvarkant įstaigas atima laiko, tačiau lemia geresnį sprendimą. To paties Seimo narys pasigedo išklausęs Gardamo pagrindinės mokyklos atstovų nuomonę, gavęs jų parengtą raštą.

 Tądien Šilutėje A. Skardžius bendravo su verslininkais, diskutavo apie viešųjų pirkimų tvarką.“Timos“ uždarojoje akcinėje bendrovėje, kuri užsiima statybų, remonto verslu, susirinko Šilutės verslininkai, kurie turėjo pasiūlymų Seimo nariui dėl viešųjų pirkimų konkursų organizavimo, ydingos tvarkos. Namų renovacija užsiimančios bendrovės vadovas kalbėjo, kad kartais stringa valstybės skirtas finansavimas, dėl to yra buvę net reikalų teisme. Kad renovacija gyventojams naudinga, jau galima įsitikinti: net šaltą sausį renovuotuose daugiabučiuose namuose už šilumą mokėta beveik 3 kartus mažiau negu nerenovuotuose. Seimo narys paprašė pateikti oficialios informacijos dėl stringančio finansavimo. Kitos bendrovės vadovas pasakojo, kaip vyksta statybos darbų konkursai: juose dalyvauja kelis juristus ir vadovą turinčios Vilniaus, Kauno įmonės, kur nėra nei statybininkų, nei kitokių darbininkų, jeigu jų pasiūlymas tinka, laimi konkursą, samdo rajone subrangovus – vietinę įmonę, kuri dirba. Tokie „sofos statybininkai“ gauna pinigų nieko statybose nedirbdami. Yra ir kita bėda: „sofos statybininkai“ dalyvauja darbų konkurse, jo nelaimi, nes pasiūlymas būna atmestas, po to kreipiasi į teismą, bylinėjimasis trunka ilgai, tad konkursą laimėjusi bendrovė praranda brangaus laiko objektui pastatyti, įrengti. Gal galėtų būti numatytas užstatas, kurio į teismą kreipęsi ir bylą pralaimėję neatgautų? Pokalbyje buvo paminėta, kad pasipinigauti įsteigtos bendrovės, laimėję konkursą, gavę solidų užsakymą, samdo vietinius subrangovus, šie dirba, padaro visus sutartus darbus, bet pinigų negauna, nes rangovas… bankrutuoja. Gal taip daroma tyčia?  Rajono mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, rajono Tarybos narys Alfredas Stasys Nausėda Seimo nario prašė atsižvelgti į situaciją, kai Seime bus svarstomos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos.

Po pietų Artūras Skardžius su žemės ūkio viceministru Albinu Ežerskiu dalyvavo diskusijoje su gausiai susirinkusiais ūkininkais. Žmonės sunerimę, kad Šilutės rajono žemės vietoj buvusių nepalankių ūkininkauti paskelbtos užliejamomis, nors dalis rajono niekada jokio potvynio nematė ir nematys, ten jo niekada nebuvo. Pakeistas žemių statusas sumažino išmokas už hektarą nuo 46 Eur iki 28 Eur. Ūkininkai neteko didelės pinigų sumos. Be to, sumažėjo beveik 20 proc. parama iš struktūrinių fondų remiamos programos.

Ūkininkai, pasirašę kreipimąsi sugrąžinti rajono žemėms nepalankių ūkininkauti statusą, raštus įteikė abiems svečiams – A. Skardžiui ir A. Ežerskiui. Po to diskutuota apie ūkininkų kooperatyvų steigimą, pieno, mėsos pardavimą, kainas, žemės nuomą, grąžinimą ir kitus reikalus.

„Susitikimai Šilutėje su mokyklų bendruomenėmis, verslininkais, ūkininkais buvo tikrai turiningi, įdomūs ir svarbūs“, – sakė Artūras Skardžius

Akimirkos iš susitikimų:  silute 2016-02-12 Verslininkai01 2016 vasario 12 Sale

Artūras Skardžius: Ar pavyks G. Landsbergiui išsiplauti mundurą iki rinkimų?

Konservatorių partijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslo užmojų – valstybės įmonės sąskaita pasistatyti privačią mokyklą – nestabdo nei žiniasklaidos, nei visuomenės keliami klausimai, nei durų užtrenkimas tokiems pat planams Kaune.

Kyla abejonių, ar viešojo intereso gynėjai skaitė sutartis

Dabar ieškoma būdų, kaip Austėjai Landsbergienei tapti savininke NT Valdų pastato, kurį ji savo mokyklai nuomoja iš valstybės įmonės.

Be to, valstybės įmonė NT Valdos, prispausta žūtbūt įgyvendinti susitarimą su TS-LKD partijos pirmininko žmona ir pastatyti Vilniaus senamiestyje naują privačios mokyklos pastatų kompleksą, skubiai ieško naujų sprendimų.

LSDP frakcija Seime pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, kad apgintų viešąjį interesą dėl NT valdos vadovo Olafo Martenso 2015 m. rugsėjo 11 d. pasirašytos sutarties su UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ vadove A.Landsbergiene dėl naujos mokyklos statybos valstybei priklausančioje žemėje UAB NT Valdos skolintomis lėšomis.

Seimo narius nustebino ne pats viešojo intereso gynimo prokuroro Jono Rinkevičiaus nenoras ginti viešąjį interesą, tačiau argumentai, kodėl jis to nedarys.

Prokuroras J.Rinkevičius atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvuodamas tuo, jog sutartys sudarytos tarp privačių juridinių asmenų ir, neva, NT Valdos ketina statyti ne UAB „Karalienės Mortos mokyklai“ tris naujus mokyklos korpusus, o sau administracinius pastatus, ir vėliau juos nuomoti. Susidaro vaizdas, kad šiais aspektais prokuroras pateiktų pareiškimų apskritai neanalizavo.

Kadangi sutartyje visi įsipareigojimai (ir finansiniai, ir su tuo susijusios rizikos) tenka tik NT Valdoms, galima daryti prielaidą, kad sutarties iniciatorė ir rengėja buvo UAB ,,Karalienės Mortos mokykla“.

Svarbu yra tai, jog NT Valdos, UAB nėra privataus kapitalo įmonė. NT Valdos yra valstybės kapitalo įmonė, Finansų ministerijos valdoma per „Lietuvos energiją“ ir teikianti paslaugas valstybės valdomoms energetikos sektoriaus įmonėms, kurių paslaugų kainas nustato Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Tokiu būdu NT Valdos suteiktų paslaugų kaštai patenka ir tiesiogiai daro įtaką energijos galutinei kainai vartotojams, ūkio subjektams ir valstybei. Taigi NT Valdos, UAB – tai valstybės valdoma įmonė, veikianti energetikos srityje, todėl šios įmonės tiek sudaromi sandoriai, tiek ir visa veikla apskritai turi tiesioginę įtaką viešajam interesui.

Keistokai atrodo prokuroro teiginys, kad NT Valdos ketina statyti ne UAB „Karalienės Mortos mokyklai“ tris naujus mokyklos korpusus, o sau administracinius pastatus.

Sutarties turinys vienareikšmiškai atskleidžia, kad statomas ne NT Valdos administracinis pastatas, o būtent konkrečiai mokyklai pritaikyti trys pastatai.

Pavyzdžiui, sutartyje numatyta, kad kiekvienas valstybei priklausančių NT Valdų projektavimo ir statybų dokumentas ar jo keitimas turi būti įvertintas ir patvirtintas A.Landsbergienės parašu. Tuo tarpu pagal sutartį visą riziką, taip pat ir finansinę, dėl šio projekto įgyvendinimo prisiima tik NT Valdos. Sutartyje numatytos net piniginės sankcijos, kurias turės mokėti NT Valdos A.Landsbergienei, jei mokykla nebus laiku pastatyta ir t. t.

Kadangi sutartyje visi įsipareigojimai (ir finansiniai, ir su tuo susijusios rizikos) tenka tik NT Valdoms, galima daryti prielaidą, kad sutarties iniciatorė ir rengėja buvo UAB ,,Karalienės Mortos mokykla“.

A.Landsbergienės verslo planas – privati mokykla už vartotojų pinigus?

Būtina priminti, jog NT Valdos buvo sukurtos 2010 metais, tuometinio energetikos ministro A.Sekmoko energetikos sektoriaus pertvarkos metu. Tuomet nauja įmonė perėmė visą energetikos bendrovių turtą.

Nors NT Valdos skelbiasi esanti viena didžiausių turto valdymo bendrovių, VMI duomenimis, nuo įsteigimo įmonė dirbo nuostolingai, kasmet patirdama nuo 0,5 iki 2.2 mln. eurų nuostolių. Ji tik 2014 m. uždirbo nežymų pelną ir pirmą kartą sumokėjo 26 tūkst. eurų pelno mokesčio, kuris nepadengė ligi tol sukaupto nuostolio. 2015 metų pasiekimai labai panašūs ir balansuoja ant rentabilumo ribos.

Tikėtina, jog NT Valdos, siekdamos padengti 7 mln. eurų lėšų skolinimosi kaštus privačios mokyklos statybai, turės didinti paslaugų kainas arba dirbti nuostolingai. Todėl didės galutiniai energijos tarifai vartotojams arba valstybė negaus dividendų bei pelno mokesčio, t. y. pajamų į valstybės biudžetą, o tai taip pat akivaizdžiai pažeidžia viešąjį interesą.

Pagaliau NT Valdos, UAB yra ne labdaros – paramos fondas ar socialines paslaugas teikianti įmonė, o valstybės kapitalo įmonė, veikianti energetikos srityje ir teikianti paslaugas būtent šio sektoriaus reguliuojamoms įmonėms.Prokuroras nesiaiškino, ar sandoriai sudaryti turint būtinus NT Valdos, UAB valdybos bei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, t. y. ar sudaryti sandoriai yra teisėti.

Galima drąsiai teigti, kad valstybės valdomos įmonės NT Valdos, UAB patiriami kaštai, susiję su mokyklos statyba, tiesiogiai atsirastų visų Lietuvos energijos vartotojų sąskaitose, tačiau NT Valdos vadovui O.Martensui visa tai nė motais.

O.Martensas Seimo Energetikos komisijai tvirtino, kad tai – pelningas sandoris. Tik pasidomėjus giliau pono O.Martenso vadovavimo patirtimi ir pasiekimais, imi abejoti jo žodžiais ir gebėjimais. Neaiškios ir aplinkybės, kaip jis tapo NT Valdos, UAB vadovu. Žinoma tik tai, kad konkurse jam dalyvauti nereikėjo.

Jo gyvenimo aprašymo nerasite viešojoje erdvėje, galbūt todėl, kad mokslus baigė sovietinėje Maskvoje, gal nenusisekė vadovavimas ankstesnėms įmonėms, ar kad ilgai ieškojo darbo prieš tampant NT Valdos vadovu? Tad kokia tikroji pono O.Martenso atsiradimo NT Valdos vadovo pareigose paskirtis, gal ne tik naujos mokyklos statyba valstybės sąskaita A.Landsbergienės verslui, gal net energetikos bendrovių turto privatizavimas?

Konservatoriai stiprina savo įtaką energetikos sektoriuje

Tikėtina, kad nuo šių metų pradžios A.Landsbergienės energetikų globojamas verslas turi dar vieną globėją – Dominyką Tučkų, naujai paskirtą „Lietuvos energija“, UAB valdybos narį, gamybos ir paslaugų direktorių.

D.Tučkaus parašas, 2014 metais suraitytas po „Litgas“ ir „Statoil“ sutartimi, įpareigojo Lietuvą 2015 metais už SGD dujas mokėti trečdaliu brangiau nei jas pirko kitos Europos šalys.

Stulbinanti karjera vos perkopus per 30 metų, o kur dar prieš tai eitos pareigos – UAB „Litgas“ generalinis direktorius, UAB „Visagino atominė elektrinė“, Ekonomikos skyriaus viršininkas, ir dar visa eilė kitų postų. Atsitiktinumas ar ne, tačiau jam konkursuose dalyvauti taip pat nereikėjo, paskyrė ir tiek. Tačiau prisiminus, kad jo tėtis Andrius Tučkus – ištikimas Vytauto Landsbergio reikalų tvarkytojas nuo pat 1990 metų, viskas staiga stoja į savo vietas.

Sakoma, jaunas amžius – ne kliūtis, greičiau privalumas, tačiau apie žmogų geriausia spręsti iš jo nuveiktų darbų. UAB „Visagino atominė elektrinė“ liūdnai pagarsėjo istorija dėl išvaistytų milžiniškų lėšų konsultantams, prokuratūros tyrimai tęsiasi, pareikšti įtarimai įmonės vadovui.

D.Tučkaus, UAB „Litgas“ generalinio direktoriaus, parašas, 2014 metais suraitytas po „Litgas“ ir „Statoil“ sutartimi, įpareigojo Lietuvą 2015 metais už SGD dujas mokėti trečdaliu brangiau nei jas pirko kitos Europos šalys. Suprask, sutartyje buvo pasirinkta nevykusi kainos nustatymo formulė! Tačiau energetikos ministro komentaras, jog ne visada viskas gaunasi iš pirmo karto, apstulbino, tarsi valstybė būtų brangiai kainuojančių pratybų poligonas naujokams.

Skubiai parduodamas pastatas su įsipareigojimais A.Landsbergienei

Gal tai tik sutapimas, tačiau D.Tučkui tapus „Lietuvos energija“ UAB valdybos nariu, gamybos ir paslaugų direktoriumi, nutarta NT Valdų administracinį pastą (Gervėčių g. 4, Vilniaus senamiestyje) skubiai parduoti.

Jau vasario 1 dieną paskelbtas aukcionas. O laiko dalyviams apsispręsti duota tik iki vasario 24 dienos. Gal NT Valdos pradėjo kokį „žiemos išpardavimą“? Klausimas: kodėl valstybės valdoma įmonė taip skuba ir nesiekia gauti maksimalios naudos iš parduodamo turto, ar valstybei nereikia pinigų?

Atsakymas galėtų būti paprastas – ką verslininkė Austėja pačiupo, to jau nepaleis, tik kaip tada su jos Gabrieliaus deklaruojamais „vakarietiškos“ politinės kultūros standartais?

Iš pirmo žvilgsnio energetikų sprendimas parduoti tiek visuomenės dėmesio pritraukusį A.Landsbergienei išnuomotą pastatą atrodo pakankamai skaidrus, kol nepradedi gilintis į pardavimo detales.

Parduodamas administracinis pastatas iki 2023 metų išnuomotas UAB „Karalienės Mortos mokyklai“, čia ji ir buvo įsteigta, kuri moka, kaip teigiama, vos 3,5 euro už 1 kvadratinį metrą per mėnesį ir nėra PVM mokėtoja, mašinų stovėjimo aikštelė jai suteikta naudotis nemokamai.

Paskelbto aukciono sąlygose pateikta „Preliminarioji turto pirkimo – pardavimo sutartis“, kurioje būsimam pirkėjui numatyta prievolė vykdyti NT Valdų 2015 m. rugsėjo 11 d sutartimi A.Landsbergienei duotus įsipareigojimus – nustatytais terminais ir savo sąskaita pastatyti UAB „Karalienės Mortos mokyklai“ 4000 kv. m bendro ploto naujos mokyklos kompleksą pagal su ja suderintą statybos techninį projektą ir jį išnuomoti sutartyje numatytomis sąlygomis. Kaip matote, planas gudrus.

Su aukciono sąlygomis plačiau galite susipažinti čia:

Klausimas: ar daug atsiras pirkėjų, norinčių gauti tokį kraitį? Nebent kas nors iš pačių konservatorių, ar kokia nors įmonė, registruota, pvz., Bermudų salyne. Gal taip G.Landsbergis tikisi prieš rinkimus išsiplauti mundurą dėl energetikų globojamo šeimos verslo?

Tačiau reikia matyti ir gerąją šio sandorio pusę. Galbūt valstybė ir negaus tiek, kiek vertas šis Vilniaus senamiestyje esantis statinys 0,8 ha žemės sklype, tačiau tokiu atveju bent jau nereikės energijos vartotojams mokėti 7 mln. eurų už privačios UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ statybą.

A. Skardžius. Kodėl konservatoriai akli nepotizmui savo gretose?

Reikėtų padėkoti Seimo Antikorupcijos komisijos nariams – konservatoriams Agnei Bilotaitei ir Arvydui Anušauskui, bandantiems kelti partiečių įdarbinimo savivaldybėse atvejus ir aiškintis, ar jie teisėti. Tokie atvejai paplitę ypač tose savivaldybėse, kurioms vadovauja konservatorių partijos merai. A. Bilotaitė ir A. Anušauskas dirba labai siaurai žvelgdami į šią problemą – nusitaikydami į pavienes sėkmingai dirbančias savivaldybes, kurioms vadovauja socialdemokratai merai. Taip buvo su Druskininkais, Utena, o dabar – Marijampole. Tiesa, turime dar daugiau sėkmingų savivaldybių, kurias rinkėjai patikėjo socialdemokratams. Lauksime.

Konservatorių išskirtoje Marijampolės savivaldybėje ir jos įstaigose dirba įvairių partijų, taip pat – ir konservatorių, atstovai: Kontrolės ir audito tarnybos vadovas – konservatorius Juozas Vaičiulis, jo žmona dirba aplinkos valdymo skyriuje specialiste; Žaliųjų partijos atstovas Ričardas Mockus dirba Marijampolės kultūros centro pavaduotoju; konservatorė Eglė Plikaitienė dirba Mokolų seniūnijos seniūne. Vilija Narušienė, tvarkos ir teisingumo partijos atstovo taryboje žmona, dirba socialinės pagalbos centro padalinyje vyriausiąja socialine darbuotoja; konservatorė Vaiva Jonynienė – vaikų darželio „Linelis“ direktorė; konservatorė Lina Laukaitienė – Marijampolės visuomenės sveikatos biuro direktorė.

Dėl Marijampolės savivaldybėje įvardytų dirbančių socialdemokratų partijos šeimos narių – tai jų visų, išrinktų į Seimą ar savivaldybės tarybą, žmonos jau dirbo iki rinkimų, ir šeimos narių darbovietės buvo deklaruotos kandidatų viešų ir privačių interesų deklaracijose.  Rinkėjai rinko socialdemokratus, žinodami, kad žmonos dirba savivaldybėje. Ir jiems tai nekėlė tokio nerimo, kokį patiria konservatorių partijos nariai šiuo metu.

Marijampolės tarybos nario žmona Odeta Podolskienė pernai laimėjo konkursą į savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas. Žinoma, ją oponentai apskundė. Valstybės tarnybos departamentas aiškinosi O. Podolskienės įsidarbinimo aplinkybes, pripažino, kad konkursas teisėtas, pažeidimų nebuvo.

Dėl Marijampolės mero Vidmanto Brazio sūnaus, kuris UAB „Kelranga“ vadovu tapo tik 2015 m. Pasak mero, mesti kaltinimai – „muilo burbulas“, nes nė vienas konkursas nebuvo laimėtas, kai sūnus tapo „Kelrangos“ vadovu.

Konservatoriai ne pirmą kartą puola socialdemokratus dėl šeimos narių veiklos. Susidaro įspūdis, kad politiniai oponentai kritikuojami dėl to, kas patiems – taip artima. Čia juk net partijos vadovo postas paveldimas dinastiniu būdu, ką jau kalbėti apie merus ir jų žmonas.  Konservatoriai net terminą „švogerizmas“ vartoja nuolat. Tad kviečiame pasigilinti į konservatorių valdomas savivaldybės.  Gal aktyvieji Seimo Antikorupcijos komisijos nariai apie tai nieko nežino?

Kita vertus, Seimo, Vyriausybės ar savivaldybių socialdemokratai turi svarbesnių darbų ir įsipareigojimų rinkėjams negu KGB metodais rinkti informaciją, kur, kaip ir su kuo dirba vaikai, žentai, marčios ar kiti giminaičiai. Tačiau Viešų ir privačių interesų deklaracijos (ir socialdemokratų, ir konservatorių) politikų yra viešos. Jos rodo, kad būtent konservatoriai merai priglaudę savo žmonas savivaldybėse arba savivaldybių įstaigose:

Lazdijų rajono meras – Artūras Margelis, žmona Lina Margelienė dirba Lazdijų Socialinės paramos skyriaus vedėja;

Pasvalio rajono meras – Gintautas Gegužinskas, žmona Vitalija Gegužinskienė dirba Pasvalio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja;

Kretingos rajono meras – Juozas Mažeika, žmona Aldona Mažeikienė dirba Kretingos rajono savivaldybės Kūlupėnų seniūnijoje žemės ūkio specialiste;

Radviliškio rajono meras – Antanas Čepononis, žmona Nijolė Čeponienė dirba Radviliškio rajono savivaldybėje Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiąja specialiste;

Alytaus rajono meras – Algirdas Vrubliauskas, žmona Vida Vrubliauskienė dirba Alytaus raj. Savivaldybei pavaldžioje Alytaus raj. Vietos veiklos grupės pirmininke, strategijos rengimo administratore;

Kupiškio rajono meras – Dainius Bardauskas, žmona Danguolė Bardauskienė dirba VŠĮ Kupiškio raj. Savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centre;

Palangos miesto meras – Šarūnas Vaitkus, žmona Vilma Vaitkuvienė dirba Palangos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje;

Molėtų rajono savivaldybės meras – Stasys Žvinys, žmona Romualda Žvinienė – Molėtų Švietimo centro direktorė.

Dėl etikos ir žmogiško požiūrio neviešinsiu ir nevardinsiu dar visos eilės konservatorių merų žmonų, dirbančių mokyklose ar kitose švietimo bei gydymo įstaigose, kurios priklauso savivaldybėms. O jų yra, ir sąrašas būtų keliskart ilgesnis…a

Šįkart nepulsime konservatorių metodais knaisiotis ir „skųsti“ kitų konservatorių politikų šeimų narių darboviečių. Dauguma atvejų skelbiami Viešų ir privačių interesų deklaracijose, o kitus nepotizmo atvejus, tikime, garbingai išnagrinės ir įvertins Antikorupcijos komisijos nariai, ypač daug dėmesio šiai problemai skiriantys A. Bilotaitė ir A. Anušauskas.

A.Skardžius lankėsi Šilutės rajone

DSCF1711 Penktadienį į Šilutę atvykęs Seimo narys Artūras Skardžius domėjosi potvyniu. Atėjus pavasariui Šilutės – Rusnės  estakados klausimas aptarinėjamas vis iš naujo, o  rajono bendruomenė laukia kada potvynio apsemiamame kelyje  ji bus pastatyta. A. Skardžius labai gerai žino šią opią situaciją, nes kaip Seimo narys sulaukia pavienių asmenų, bendruomenės, Šilutės rajono savivaldybės tarybos narių prašymų padėti šiuo klausimu. Ne kartą Vyriausybėje, Susisiekimo ministerijoje bei šiai ministerijai pavaldžioje įmonėje Lietuvos automobilių kelių direkcijoje kartu su Šilutės rajono atstovais šis klausimas, jo svarba buvo aptarinėjama, nes kiekvienais metais potvynis Nemuno žemupyje valstybei atneša apie 10 mln. litų nuostolių. Potvynio padariniams likviduoti kasmet skiriama apie milijoną litų. Šiuo metu ruošiamas estakados poveikio aplinkai dokumentas, jį svarstys Šilutės rajono savivaldybės taryba, jei pritars, estakados statybos reikalai judės į priekį.

Tądien potvynio vanduo ant kelio iš Šilutės į Rusnę buvo viršijęs 20 centimetrų, tad keturi automobiliams kelti skirti tralai, tempiami traktorių, jau turėjo darbo. Į Žalgirių kaimą, kuris per didelius potvynius atsiduria vandens apsupty, Seimo narys vyko su mero pavaduotoju Algirdu Balčyčiu, Šilutės seniūnu Raimondu Steponkumi, Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku Rimantu Mačijausku, pavaduotoju Arūnu Ališausku. Svečiai lankėsi Astos Bendikaitės gyvenančios su dukra, namuose. Moteris Žalgirių kaime gyvena nuo mažens. Ji pasakojo pripratusi prie potvynių, čia gyventi jai patinka, kaimynai, rodos, irgi nekelia sparnų iš čia. Astos Bendikaitės namuose, ant lubų dviejuose kambariuose pritvirtinti dūmų signalizatoriai, kuriuos įsigyti padėjo Šilutės socialdemokratai. Tai baltos spalvos apvali plastikinė dėžutė, iš kurios, pasklidus patalpoje dūmams, pasigirsta šaižus garsas. Žinant, kiek gaisruose uždūsta žmonių, šis prietaisas iš miego prikeltų ir stipriai įmigusius.

Juknaičiuose kartu su seniūnu Alfredu Gaubiu Seimo narys ir vicemeras aplankė Silvos ir Antano Skirmantų namus. Šeimoje – 7 vaikai. Dukra Indrė Klaipėdos kolegijoje studijuoja geodeziją, jau paskutiniai metai. Dukra Skaistė  antri metai Klaipėdos universitete studijuoja radiologiją. Sūnus Antanas mokosi Šilutės žemės ūkio mokykloje. Dar keturi vaikai mokosi Juknaičių pagrindinėje mokykloje. Tėvai ne tik ūkininkauja, bet ir turi darbus. Namai – tvarkingi, šilti, jaukūs. Aštuoniolika metų turintis sūnus Antanas, kuris jau įsigijęs ir vairuotojo teises, vikriai prikabino dūmų signalizatorių ant vieno kambario lubų, o kitam sakė dar ieškos vietos.

Naujasis Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis, rajono Tarybos narys Alfredas Stasys Nausėda, įsikūręs gretimame Stubrių kaime, kartu su A. Skardžiumi ir A. Balčyčiu pasivaikščiojo po miestelį – centrinė aikštė grįsta akmenimis, čia būna turgus, šventės, tik jo gale senovinis daugiabutis šaukiasi šeimininko rankos – apšiuręs, gadina vaizdą. Seniūnas tikisi, kad jį pavyks sutvarkyti. Visi užsuko į kapinių vidury stovinčią evangelikų liuteronų bažnyčią, pasivaikščiojo po miestelį ir bendruomenės namuose susėdo pasikalbėti.

„Reikia tvarkyti prekybą alkoholiu, nes parduotuvėje tenka visiems praeiti pro alaus ir degtinės prikrautas lentynas“, – pirmiausia į Seimo narį kreipėsi seniūnas, pasiūlęs trumpinti prekybos alkoholiu laiką, mažinti šių prekių prieinamumą ir sakė turintis viltį, kad iš užsienio sugrįš girtauti atpratę lietuviai. Sumažėjo Katyčiuose gyventojų, mokykloje – mokinių, tačiau iš Katyčių krašto rajono Taryboje jau yra narių, jau yra daugiau dėmesio. Seimo narį domino darbo vietos Katyčiuose. Seniūnas neslėpė turįs sumanymų: yra laisvų patalpų, galima šį tą meistrauti, jeigu pavyks susitarti su verslininkai: daryti pakabas, ženkliukus. Rajono Tarybos narys Antanas Kubaitis pritarė, kad noras ir pastangos atsipirktų, tik reikia burtis. Seniūnas pasakojo, kad garbaus amžiaus žmones galima suburti į kooperatyvą, centralizuotai įdirbti jų žemę, užauginti jiems daržovių. Viskam galima pasitelkti bedarbius ar pašalpas gaunančius asmenis. Katytiškiai svarstė, kad už europines lėšas nutiestos  nuotekų trasos, tačiau vos keli gyventojai už savo pinigus prie jų prijungė namų nuotekų vamzdynus.

S. A. Nausėda svarstė, kad didelės žalos kaimui atnešė mažų ūkių sunaikinimas. Lietuvis buvo įpratęs išgyventi iš gabaliuko žemės. Dabar žemės nenori, nes negautų pašalpų. Bedarbiai, pašalpų gavėjai kaime tyčiojasi iš dirbančio žmogaus. Išlaikytiniai atprato nuo darbo, nesugeba savarankiškai tvarkytis, vaikų auginti. Stambūs ūkiai gavo europinės paramos, o smulkūs – nieko. Vienam hektarui žemės Europoje tenka 1,7 gyvulio, Šilutės rajone – 0,3. 2013 metais rajono žemdirbiai pardavė 60 tūkst. tonų pieno, gavo 65 milijonus Lt pajamų. Iš naftos, durpių verslo į valstybės biudžetą sumokėta tik per 38 milijonus litų. Veterinarijos gydytojas Algimantas Žilinskas pridūrė, kad kaime įprasta laukti pašalpų. „Postūmio reikia: nesitvarkai, nedirbti, pašalpos negausi“, – siūlė A. Žilinskas, o seniūnas pridūrė, kad degraduoja jau trečia karta. „Didžiausia blogybė – už nieką, veltui duodamas pinigas“, – sakė S. A. Nausėda. A. Žilinskas atkreipė Seimo nario dėmesį į verslą. Esą užsienyje kuri verslą, gauni lengvatų, o Lietuvoje. Nespėjai imtis verslo, tuoj mokėk mokesčius, jau trečią kartą padidino minimalią mėnesio algą, o iš ko mokėti, kai pajamos tiek nedidėjo?

Vizito metu Seimo narys A. Skardžius išklausė daug nuomonių, pageidavimų, siūlymų, aptarė keliamas problemas bei galimus jų sprendimo būdus.

Nuotraukose susitikimų akimirkos: DSCF1698 DSCF1739 DSCF1757 DSCF1768 DSCF1761 DSCF1794 DSCF1764