Monthly Archives: lapkričio 2015

Artūras Skardžius. Konservatorių tradicija – verslas valstybės sąskaita

Seimas aiškinasi, ar Landsbergiai verslui teisėtai naudoja valstybės turtą Jaunojo konservatorių vedlio Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslas iškėlė tiek daug klausimų ir abejonių visuomenei, kad ištirti paaiškėjusias skandalingas verslo detales ėmėsi Seimas. Parlamentas lapkričio 12 dieną suteikė įgaliojimus Seimo antikorupcijos komisijai ir pavedė jai atlikti parlamentinį tyrimą dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės galimai neteisėto naudojimosi valstybės turtu.

Skandalingos Landsbergių verslo aplinkybės pradėjo ryškėti Vilniaus meru tapusio Remigijaus Šimašiaus padalijimu po šimtą eurų darželinukų tėvams. Būtent tokia suma Austėja Landsbergienė iškart pakėlė mokestį savo privačiuose darželiuose. Taip pat ir pasididino pelnus. Po to privačių A.Landsbergienės darželių verslo galai nusivyniojo į sutartis su energetikos įmonėmis dėl nuomos išskirtinėmis sąlygomis – Vilniuje ir Kaune.

Galimai neskaidrių politinių ir verslo susitarimų kulminacija tapo paaiškėję slaptos A.Landsbergienės sutartys su valstybine energetikos sektoriaus įmone, kuri turėtų verslininkei pastatyti  naują privačios mokyklos pastatų kompleksą.

Antikorupcijos komisija dabar pradeda aiškintis, ar UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ vadovė Austėja Landsbergienė pasirašiusi sutartį su  UAB „NT valdos“ vadovu Olafu Martens dėl naujos mokyklos statybos valstybės įmonės lėšomis lėšomis (planuojama statybos darbų vertė – apie 7 mln. eurų su PVM) valstybinės žemės sklype Vilniaus senamiestyje savo veiksmais nepadarė žalos valstybei, nes privačiam verslui naudojo ir toliau planavo naudoti valstybės turtą ir lėšas. Taip pat bus tiriama,  ar tokie veiksmai nebuvo nulemti politinės korupcijos.

Kyla klausimas, kodėl jaunajam Tėvynės sąjungos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui taip natūralu ir paprasta šeimos – privačių darželių ir mokyklėlių verslą – plėtoti valstybės sąskaita?

Matyt, tokį požiūrį nulėmė ir šeimos, ir partijos, už kurios vairo stojo G. Landsbergis, tradicijos. TS-LKD partijos vadovų, ir kitų įtakingų konservatorių paprotys pelnytis iš valstybės kišenės tiesiog stebėtinas, o jaunojo partijos lyderio šeimos verslo plėtra tik įgauna pagreitį.

 Taip, valstybė skamba abstrakčiai, bet šiuo konkrečiu atveju privatus verslas tikėtina finansuojamas energijos vartotojų.

Landsbergiai pradėjo nuo tvartelio ir žemių perkėlimo

Jaunojo TS – LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslo suklestėjimas valstybės sąskaita nėra atradimas Landsbergių šeimai, nei išskirtinis per šios partijos vadovų valdymo istoriją.

Konservatoriams įsikišus į žemės grąžinimo reformą ir leidus perkėlinėti žemes iš vienos vietos  į kitą, buvo nepataisomai sujaukta pati reforma – sklypai pagal pažintis, korupcinius ryšius ir valdžios rangą neadekvačiai savo vertei buvo keliami iš provincijos į didmiesčius, kur jie pabrangdavo kelias dešimtis kartų..

Be to, žemės perkėlimu suskubo pasinaudoti tuometiniai valdantieji ir pats jų lyderis – Vytautas Landsbergis. Garsioji tvartelio byla tęsėsi kelerius metus, kai Landsbergis ginčijosi su jo močiutei anksčiau priklausiusioje sodyboje gyvenančia šeima.

Tuo tarpu V. Landsbergio žmona Gražina Landsbergienė ėmėsi organizuoti atsiimamos žemės sklypo 1 ha ir 12 arų perkėlimą iš Anykščių į Vilnių. Sklypas Vilniuje buvo atiduotas 1999 m. didesnis negu buvęs Anykščiuose – neva perkeliant į Vilnių sumažėjo jo vertė. Iš tikrųjų, sklypas Vilniuje buvo įvertintas simboline 3072 Lt kaina. Toje vietoje dabar įsikūręs garsusis sostinės Bendorėlių rajonas. Manoma, kad Landsbergių sklypas galėjo brangti dešimtis kartų.

Šios konservatorių „žemės kilnojimo“ reformos pasekmes gyventojai jaučia ligi šiol. Daugelis Lietuvos žmonių taip ir neatgavo jiems priklausiusios žemės, nes į tuos sklypus „susikraustė“ gudresni persikėlėliai. Vilniaus, Kauno, Palangos, kitų paklausių vietovių žemės savininkai buvo išstumti grąžinamos žemės ieškoti kitose vietovėse. Žmonės teisėtai ligi šiol reikaluja jiems priklausančio turto, bet daugelis taip ir liko apgauti be nieko.

A.Kubiliaus uošvė milijonų valstybei taip ir negrąžino

Tėvynės sąjungai vadovavęs Andrius Kubilius tikėtina valstybės turtu sėkmingai pasidalino su savo uošve. A. Kubiliaus žmonos motina Elena Žaidienė buvo įkūrusi ir vadovavo Lietuvos  katalikų mokytojų sąjungai. Tokiu šventu vardu prisidengusi organizacija, konservatoriams valdant Lietuvą, valstybei prikausantį turtą sugebėjo įteisinti kaip E.Žaidienės vadovautos sąjungos nuosavybę. Nuosavybe buvo įteisintas ne bet koks nekilnojamas turtas, o turtas brangiausiame sostinės rajone –  visas kvartalas Senamiesčio-Savičiaus ir Augustijonų gatvėse.

Viešai buvo skelbta, kad E. Žaidienės vadovauta organizacija sėkmingai pasipelnijo pardavinėdama bei nuomodama šį nekilnojamą turtą ir dėl to visai neatgailavo. Įgytų pastatų plotas siekė 6 tūkstančius kvadratinių metrų. Pastatų kompleksą sudarė 18 amžiuje pastatytas Augustijonų vienuolynas, bažnyčia, gyvenamasis namas, administracinis pastatas. Apsukrioji katalikė mokytoja E.Žaidienė  skelbėsi čia įkursianti gimnaziją-licėjų.

Pasirodo, privačių mokyklų kūrimas valstybės sąskaita– taip pat sena ir paveldima konservatorių šeimų tradicija.

Generalinė prokuratūra gindama viešąjį interesą nustatė, kad nekilnojamas turtas Katalikų mokytojų sąjungai perduotas neteisėtai ir siekė jį sugrąžinti valstybei. Prokurorai pateikė 2,7 mln. litų ieškinį. Tačiau turtas jau buvo sėkmingai išparceliuotas. Teismas areštavo E. Žaidienės vadovautos organizacijos sąskaitas, antstoliai spėjo nurašyti tik 200 tūkstančių litų. Politiko uošvė suskubo palikti sąjngos vadovės pareigas.

Tačiau Aukščiausiojo teismo nutartis – grąžinti milijonus valstybei – taip ir liko neįvykdyta. Milijonai už neteisėtai išparduotą valstybės turtą dingo kaip į vandenį.

Seimo narys A. Skardžius susirūpino: Šilutės r. socialiniai darbuotojai nesijaučia saugūs

DSCF1307 Lapkričio 13 d. Seimo narys Artūras Skardžius lankėsi Šilutės rajone. Jau pusę dešimtos Šilutės centre, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato kieme, būriavosi svečiai, į rikiuotę stojo ugniagesiai gelbėtojai. Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, kiti svečiai ir Šilutės r. vadovai susirinko pasidžiaugti, kad čia pradėta statyti beveik 1,5 milijono eurų vertės pastatas, kuriame įsikurs Šilutės prišgaisrinės gelbėjimo tarnybos adminisitracija, bus įrengta kitų būtinų patalpų, garažų. Statybvietėje įbetonuota kapsulė su raštu ateities kartoms. Seimo narys A. Skardžius, kalbėdamas iškilmių proga, labai džiaugėsi tuo, kad ir ugniagesiai pagaliau turės geras darbo sąlygas.

Po iškilmių ceremonijos Artūras Skardžius drauge su Šilutės r. savivaldybės vicemeru Algirdu Balčyčiu išskubėjo į Šilutės seniūnijos pastatą – čia esančioje salėje buvo minima Pasaulinė diabeto diena ir Šilutės klubo „Diabetas ABC“ veiklos 25 metų sukaktis. Nuo 1991 metų klubui vadovauja Aldona Vytienė. Moteris su dėkingumu pristatė Seimo narį A. Skardžių, kuris kartu su kitais rajono socialdemokratais yra šio klubo rėmėjas. Seimo narys šventės proga įteikė sveikinimą ir gėlę. Su šiuo klubu bendraujanti gydytoja salėje darė tyrimus, tad pakvietė ir A. Skardžių duoti lašelį kraujo tyrimui atlikti. Netrukus medikė pasakė, kad Seimo nario kraujo tyrimas tiesiog idealus, diabetas negresia.

Po pietų Seimo narys su vicemeru A. Balčyčiu vyko į Kintus, kur atidarytas Kintų mokyklos daugiafunkcis centras. Buvę labai apleisti kultūros namai dabar jaukūs, šviesūs, čia vyksta koncertai, bendruomenės šventės, repetuoja įvairaus amžiaus muzikantai, daininkai, šokėjai. Sulaukta svečių iš panašių centrų kitose Lietuvos savivaldybėje. Jų atstovai pristatė saviškių daugiafunkcių centrų veiklą ir linkėjo kintiškiams, kad jų centre gyvenimas virtų ir kunkuliuotų. Seimo narys A. Skardžius pasveikinto Kintų bendruomenę, mokyklą jau turint gražų centrą ir po jo stogu išvakarėse įkurtuves atšventusiai Kintų bibliotekai padovanojo knygų.

Po žudynių Kražiuose, kur nuo alkoholiko rankos mirė socialinė darbuotoja, Seimo narys pageidavo susitikimo su Šilutės r. socialiniais darbuotojais. Į tokį susitikimą susirinko vienuolikos rajono seniūnijų socialiniai darbuotojai, socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovų, atstovų. Dalyvavo Šilutės policijos komisariato prevencijos poskyrio viršininkas Audrius Lukošius. Visi pritarė, kad gydymas nuo alkoholizmo turėtų būti priverstinis. Šilutės rajonas Lietuvoje išsiskiria dideliu sergamumu tuberkulioze. Kol asmeniui nediagnozuota ši liga, priverstinis išvežimas gydytis jam negersia. Seimo narys teiravosi, kaip socialinės darbuotojos elgiasi pastebėję, jog globojamoje šeimoje esama galimai sergančių asmenų. Moterys konkretaus atsakymo neturėjo, tik priminė, jog gyventojų sveikata privalu rūpintis visų pirma medikams, o grėsmė užsikrėsti tuberkuliose jų darbe yra reali. Dažnai į girtaujančias šeimas moterys eina po vieną – pavojinga, baisu. Priemonių apsiginti neturi. Kaip tokioje situacijoje saugiausia elgtis, nežino. Seimo narys teiravosi, gal patarimų joms turėtų policija. A. Lukošius patikino: mielai galėtų pagelbėti, pamokyti, tačiau elektrošoko prietaisų socialinės darbuotojos turėti negali – juos naudoja tik policijos pareigūnai. A. Skardžius pasigedo tikslių pareigybių aprašymų, kur būtų fiksuotos būtent socialinių darbuotojų funkcijos, neaišku ir dėl darbuotojų draudimo nuo nelaimių, tai esąs darbdavio reikalas, socialinių darbuotojų saugumu pirmiausia privalo pasirūpinti Savivaldybė. Socialinių darbuotojų atlyginimai yra maži, kai kurios šį rizikingą darbą dirbančios moterys gauna vos daugiau už minimalią algą.

Šiais metais Šilutės policija gavo 789 pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, pernai per tą patį laiką pranešimų buvo 584. Policijos atstovas A. Lukošius teigė, kad pradėti tik 136 ikiteisminiai tyrimai, daugybė kitų iškvietimų buvę tik smurtaujančiam šeimos nariui pagąsdinti. Tad policija nuolat skuba į pagalbos prašančiųjų namus, socialiniams darbuotojams gali padėti, jeigu yra būtinybė, tačiau negali kiekvienos darbuotojos lydėti į girtaujančių asmenų šeimas.

Po šio susitikimo Seimo narys A. Skardžius bendravo su rajono meru V. Laurinaičiu, mero pavaduotoju A. Balčyčiu, Savivaldybės administracijos direktoriumi Sigitu Šepučiu. Besikeičiant nuomonėmis buvo  išsakyta kritikos Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjui Alvidui Šimelioniui, kilo abejonių, ar taip turi dirbti šis skyrius.

17 val. Šilutės kultūros ir pramogų centre pagerbtas „Lietuvininkų vilties“ premijos laureatas Andrius Sirtautas, Šilutės r. vaikų meno mokyklos dailės mokytojas, kartu su vaikais ir jaunimu kuriantis įvairius darbelius ir puošiantis Šilutės miestą. Seimo narys A. Skardžius laureatui įteikė puokštę gėlių. Ši premija skiriama kasmet Tarptautinės jaunimo dienos proga, įvertinami jauni garsūs asmenys arba suaugusieji, išskirtinai dirbantys su vaikais ir jaunimu.

Akimirkos iš renginių ir susitikimų: DSCF1169 P1270959 DSCF1249 P1270863P1270731 DSCF1306 DSCF1271 P1270701 DSCF1301

Seimo narys A. Skardžius dalyvaus renginiuose ir susitikimuose

Lapkričio 13 d.,  penktadienį , 9.30 val. Seimo narys Artūras Skardžius dalyvaus Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato rekonstrukcijos pradžios kapsulės įkasimo ceremonijoje (Lietuvininkų g 22, Šilutė).

11.00 val. dalyvaus Šilutės klubo „Diabetas ABC“ šventinėje konferencijoje (Šilutės seniūnijos salė, Lietuvininkų g.17, Šilutė).

13.00 val.  lankysis Kintų diaugiafunkciame centre, dalyvaus šio centro šventėje „Rudens mugė 2015“

14.30 val. susitiks su Šilutės r. socialiniais darbuotojais, aptars jų darbo sąlygas ir problemas (Šilutė r. savivaldybės salė, Dariaus ir Girėno g. 1, Šilutė) .

17.00val. dalyvaus „Lietuvininkų vilties“ premijos įteikimo šventiniame renginyje ( Šilutės kultūros ir pramogų centras, Lietuvininkų g 6, Šilutė).

A. Skardžius. Landsbergių verslo „aštuonkojis“ energetikų prieglobstyje

 Kaune nelikus konservatorių valdžios, neliko lengvatų A. Landsbergienės verslui

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslas, pasirodo, tarsi koks aštuonkojis, maitinamas valstybės ir savivaldybių įmonių sąskaita, buvo plečiamas  Lietuvoje.

Laimė, kad konservatoriams Kaune praradus valdžią, buvo užtrenktos durys G. Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės ir „Kauno energijos“ susitarimams. Paskutinę akimirką buvo sustabdytas pasirašymas „Kauno energijai“ nuostolingos sutarties, pagal kurią A. Landsbergienė būtų įkurdinusi savo privatų darželį itin palankiomis nuomos sąlygomis „Kauno energijos NT“ patalpose. Apsukrioji edukologė buvo sutarusi nuomą dešimčiai metų Savanorių prospekto keturių aukštų pastate su 1,1 ha ploto žemės sklypu.

Vis dėlto analogišką, tik kur kas didesnių apimčių, susitarimą verslininkė A. Landsbergienė sėkmingai stumia Vilniuje. Įkėlusi koją į „Lietuvos energijai“ priklausančios įmonės „NT valdos“ pastatą Vilniaus senamiestyje, lengvatinėmis sąlygomis ir be konkurso išsinuomojusi patalpas savo privačiai mokyklai, politiko žmona susitarė, kad energetikai savo lėšomis pastatys toje vietoje dar ir naują pastatų kompleksą – jos mokyklų-darželių verslui plėsti.

Abejonių keliantys privataus verslo ir energetikų susitarimai pradėjo aiškėti, kai šias aplinkybes ėmėsi tirti Seimo specialioji energetikos komisija ir išsireikalavo slaptumo žyma pažymėtas Austėjos Landsbergienės sutartis su „Lietuvos energijos“ dukterine įmone „NT valdos“.

A.    Landsbergienės sutartys su energetikais šokiravo komisiją

Parlamentarai aiškinasi, kodėl valstybės įmonė pradėjo investuoti į A. Landsbergienės privatų verslą –  savo lėšomis ėmėsi statyti jai naują 4000 kv. m „Karalienės Mortos“ mokyklos pastatų kompleksą valstybei priklausančioje žemėje. Planuojama „NT valdų“ investicija sieks 7 milijonus eurų su PVM.

Paaiškėjo, kad prielaidos tokiems susitarimams atsirado dar praeitos vyriausybės valdymo laiku, kai energetikos ministru tapęs Tėvynės sąjungos narys Arvydas Sekmokas ėmėsi energetikos sektoriaus pertvarkos ir 2011 metais visą energetikos sektoriaus turtą perdavė valdyti UAB „NT valdos“. Tokių energetikus aptarnaujančių įmonių įkurta ne viena. Jos ligi šiol žiniasklaidos vaizdžiai vadinamos konservatorių šeryklėlėmis dėl šių įmonių vadovų ir jas sukūrusios partijos glaudžių ryšių. Tokių ryšių pagrindu, matyt, atsirado ir ypatingi A. Landsbergienės susitarimai su energetikais.

Parlamentinės komisijos narius šokiravo „NT valdos“ sutarties su verslininke turinys dėl naujos privačios mokyklos statybos, ligi šiol laikytas paslaptyje. Pavyzdžiui, numatyta, kad kiekvienas valstybei priklausančių „NT valdų“ projektavimo ir statybų dokumentas turi būti įvertintas ir patvirtintas edukologės Austėjos Landsbergienės parašu! Jei A. Landsbergienė nustatytų Techninio projekto neatitikimų jos patvirtintai projektavimo užduočiai, „NT valdos“ nedelsiant privalėtų pakeisti projektą ir pakartotinai pateikti verslininkei vertinti ir tvirtinti!

Visa privataus verslo rizika valstybės įmonei

Naujojo pastatų komplekso statytojai pagal pasirašytas sutartis turi vykdyti bet kokias verslininkės užgaidas. Tačiau visą šio keisto verslo riziką – finansinę, kredito, statybos, investicinę – prisiima tik „NT valdos“.  Be to, verslininkė įgyja teisę nemokamai naudotis valstybinės žemės sklypu, kuriame iškils naujos mokyklos kompleksas

Specialioji komisija išsiaiškino, kad net ir per 7 sutartyje su verslininke numatytus privalomos nuomos metus valstybės įmonė tesugebėtų susigrąžinti mažiau nei pusę investuotų lėšų. Lieka neaišku, kaip „NT valdos“ susigrąžintų statybų eigoje sumokėto 1,2 milijono eurų PVM mokesčio, nes A. Landsbergienės veikla šiuo mokesčiu neapmokestinama.

Atėjęs pasiaiškinti komisijai dėl sutarčių „NT valdoms“ vadovaujantis Olaf  Martens demonstravo išskirtinę nekompetenciją ir nesugebėjo parlamentarams pristatyti net pagrindinių įmonės veiklos finansinių rodiklių. Tačiau tuo pat metu generalinis valstybinės įmonės direktorius degė ryžtu statyti privačią mokyklą A. Landsbergienei, įrodinėdamas būsimą šio projekto naudą energetikos įmonei. Galbūt todėl, kad papuolęs į verslininkės pinkles, jis neturi kur trauktis: jei nevykdys susitarimų, jam gresia baudos, siekiančios dešimtis tūkstančių eurų. Be to, „NT valdos“ patirtų ir kitus nuostolius, nes jau yra investavę į projektavimo bei statybų parengiamuosius darbus.

Komisijos nariams susidarė įspūdis, jog Olaf Martens galbūt ir buvo pakviestas vadovauti „NT valdoms“, kad įgyvendintų Landsbergių šeimos privataus verslo projektą.

Keista, kad viena didžiausių turto valdytojų besiskelbianti valstybės įmonė, valdanti 100 milijonų eurų vertės turtą, tesugeba uždirbti itin menką pelną, siekiantį vos pusę milijono per metus. Dar keisčiau, kad tokia nepelninga įmonė ryžtasi skolintis 7 milijonus eurų ir investuoti juos pagal privataus verslo nurodymus į veiklą, nieko bendra neturinčia su energetika. Deja, tuo susirūpinę specialiosios komisijos nariai atsakymų iš „NT valdų“ vadovo taip ir negavo.

Kai kuriems komisijos nariams kilo rimtų įtarimų, kad energetikos sektoriui priklausančios įmonės pasiskolinti 7 milijonai eurų gali tiesiog atsidurti vartotojų sąskaitose, kadangi pagrindinė „NT valdų“ veikla – „Lietuvos energijos“ turto valdymas, o jos veikloje patiriami kaštai, nekontroliuojami net Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, atsiduria reguliuojamų energetikos įmonių veiklos sąnaudose.

Specialioji komisija pasiryžusi tęsti tyrimą dėl valstybės valdomos įmonės „NT valdos“ investicijų į privatų verslą. Laukiama naujų įmonės paaiškinimų ir dokumentų.

Šilutės rajone – keturios šventės

DSCF1113 Spalio 30 d. Seimo narys Artūras Skardžius lankėsi Šilutės rajone. Parlamentaras dalyvavo vaikų darželio atidaryme Usėnuose. Šilutėje veikia penki vaikų lopšeliai – darželiai, yra jų ir seniūnijose. Tačiau Katyčių, Gardamo ir Usėnų seniūnijos tokių įstaigų neturi. Usėnų pagrindinės mokyklos ir seniūnijos bendruomenė jau senokai laukė vaikų darželio, kuris šį rugsėjį atvėrė duris. 19 mažylių, kuriems nuo dvejų iki penkerių metukų, pradžiugino oficialių įkurtuvių šventės dalyvius pirmosiomis dainelėmis ir šokiu. „Boružėlių“ grupė įkurdinta dalyje mokyklos laisvų patalpų. Perkirpta juosta, Pagėgių Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonas Vytautas Gedvainis pašventino patalpas, pasidžiaugė, kad diena – šviesi, kai šalia vaikai, tad užsimiršo, kur esąs, kas esąs. „Smagu dalyvauti renginyje, kai visas dėmesys skirtas mažiesiems,“ – sveikindamas kalbėjo A. Skardžius, akcentavęs, kad darželio grupėje vaikai bus ruošiami mokyklai, pratinsis būti kolektyve, mokysis bendrauti.

Pasibaigus renginiui Usėnuose Seimo narys suskubo į  menų dieną, kurią surengė viena iš didelių Lietuvos socialinės globos įstaigų, netoli Šilutės esančiuose Macikuose veikiantys Socialinės globos namai. Šilutės rajono bei iš kitų savivaldybių atvykę socialinės globos įstaigų kolektyvai parodė net 7 programas. Kai į šventę atvyko Seimo narys A. Skardžius, scenoje vaidinimą be žodžių rodė Padvarių socialinės globos namų ugdytiniai. „Meilė gydo be vaistų“ mokė susirinkusiuosius darbštumo, gerumo, kuris grįžta tai darantiems tuo pačiu. Programas tądien rodė Šilutės rajono Macikų socialinės globos namų, Saugų vaikų globos namų, Šilutės socialinių paslaugų centro, Rusnės specialiosios mokyklos kolektyvai, taip pat atvykusieji iš kitų rajonų vietovių – Adakavo, Padvarių. Seimo narys A. Skardžius pasveikino šventės dalyvius, padėkojo už įdomias programas, už globotinių įtraukimą į prasmingą veiklą ir įteikė dovaną, paršydamas ją skirti gabiausiam bei talentingiausiam vaidintojui. Macikų socialinės globos namų direktorė J. Andrijauskienė padėkojo A. Skardžiui už parodytą dėmesį šiam renginiui ir socialinės globos įstaigoms.

Seimo narys A. Skardžius į susitikimą su „Žibutės“ kolektyvu atvyko kartu su Šilutės r. mero pavaduotoju Algirdu Balčyčiu bei administracijos direktoriumi Sigitu Šepučiu.Vienas iš Šilutės vaikų lopšelių – darželių „Žibutė“ spalį mini veiklos 40 metų sukaktį. Per 150 vaikų globojanti įstaiga duris atvėrė prieš 40 metų, tuomet susirinko vos per 60 vaikų. Į mokyklas išlydėta 39 vaikų laidos – per 2000 miesto vaikų. Ši įstaiga iš kitų rajone išsiskiria ypatingu dėmesiu sveikai gyvensenai, priklauso Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui „Sveika mokykla“. Per 40 metų „Žibutė“ turėjo tik dvi direktores – Virginiją Bičkauskienę ir pastaruosius dešimtį metų dirbančią Raimondą Jaruškevičienę. Kolektyvas garsus darna, susitelkimu. A. Skardžius įsteikė įstaigai įrėmintą sveikinimą, prie arbatos puodelio pabendravo su kolektyvu.

Tądien įkurtuves šventė Šilutės žemės ūkio mokyklos  Žuvininkytės praktinio mokymo centras. Ši mokykla  vienintelė Lietuvoje ir Baltijos valsybėse, įgyvendino Europos Sąjungos finansuojamą projektą ir Žemaičių Naumiestyje atidarė modernų žuvininkystės praktinio mokymo centrą. Maltoje bei Prancūzijoje patirties sėmęsi mokyklos pedagogai čia rengs žuvininkystės specialistus. Nauji statiniai, visa moderni žuvų auginimo įranga, laivas laivavedžiams rengti, spec. transportas žuviai vežti, žuvies perdirbimo įranga ir visa kita įsigyta, įrengta investavus per 2,8 milijono eurų, skirtų iš Europos Sąjungos fondų. Žuvininkystės specialybė Pamario krašte – perspektyvi. Susidomėjimas – didelis. Pagaliau jaunimas mokysis specialybės dirbdamas šiame centre – veis, augins įvairių rūšių žuvis, jų planuojama nemažai parduoti. Jau dabar spec. talpose plaukioja sterkai, šamai, eršketai, tik jie dar nedideli, tačiau, puldami prie įberto pašaro, svečiams pademonstravo ir jėgą, ir vikrumą. Ekskursija svečiams po naująjį žuvininkystės praktinio mokymo centrą sulaukė gerų atsiliepimų, nes padaryta išties daug, tvarkingos patalpos, nemažai jų skirta čia dirbsiantiems ir besimokysiantiems, moderni įranga. Seimo narys A. Skardžius įkurtuvių proga perdavė Šilutės žemės ūkio mokyklos direktoriui Algimantui Abromaičiui premjero dovaną – M. K. Čiurlionio paveikslo reprodukciją, pasveikino svarbios šventės proga ir palinkėjo gerų rezultatų ateityje.

Susitikimų Šilutėje akimirkos: DSCF1076 DSCF1088 DSCF1118 DSCF1135 DSCF1132 DSCF1148 DSCF1168 DSCF1169