Monthly Archives: spalio 2015

ŠILUTĖS ROTARY KLUBAS PAMINĖJO 26 METŲ SUKAKTĮ

seimnarys_81_aktua_-300x235 Spalio 16 d. Seimo narys Artūras Skardžius Šilutės  rotariečių kvietimu dalyvavo  šventiname šio klubo renginyje  Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje, viename iš gražiausių  pastatų Šilutėje. Tądien savo  įkūrimo datą paminėjo  ir „Inner Wheel“ klubas.
Pagal rotariečių tradiciją atvykstančiuosius į iškilmes pasitiko ir  ranką spaudė  dabartinis Šilutės Rotary klubo prezidentas Algis Bekeris, kiti klubo nariai.

Iškilmingoje aplinkoje skambėjo muzika, padėkos žodžiai ir sveikinimai. 26-erių metų sukaktį minintis Šilutės Rotary klubas garsėja gražiais darbais ir iniciatyvomis, labdaringais darbais visuomenei. Renginį vedė Šilutės Rotary klubo narys Gintaras Verbus. Jis priminė, kad šių metų pasaulio rotariečių šūkis yra būtent: „Būk dovana pasauliui!“

Šilutės Rotary klubo prezidentas Algis Bekeris paskelbė labiausiai kraštui nusipelniusius kandidatus.Jais tapo: Šilutės kultūros pramogų centras (Jūratė Pancerova) už tęstinį ilgametį profesionalių koncertų ciklą Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje „Muzikinė verdenė“; Juknaičių seniūnijoje, Vyžių kaime gyvuojantis reabilitacijos centras „Gabrielius“, kurio steigėja yra VšĮ „Liuteronų diakonija“ (direktorius Mindaugas Kairys, Valdas Miliauskas) už priklausomybėmis sergančiųjų bei socialinių problemų turinčių žmonių gyvenimo kokybės gerinimą reabilitacijos namuose „Gabrielius“; Rusnės seniūnijos bendruomenė „Rusnės sala“ už pilietišką labdaringą veiklą grąžinant Rusnės salą. Visiems nominantams įteikti specialūs tai patvirtinantys klubo pažymėjimai.

Nugalėtoja tapo ir 2015-ųjų metų geradare paskelbta Rusnės seniūnijos bendruomenė „Rusnės sala“ (pirmininkas Raimundas Plikšnys, seniūnė dalia Drobnienė). Šiai bendruomenei ir buvo įteikta Hugo Šojaus statulėlė, apie titulą liudijantis pažymėjimas.

Seimo narys Artūras Skardžius pasidžiaugė darbščia, draugiška  bendruomene ir  priminė, kad visai neseniai į Rusnę buvo nukreiptos visų akys, nes Rusnė nutiesė simbolinį tiltą į Indiją, Pietų Afriką, Izraelį pastatydama paminklą M. Gandžiui ir H.Kalenbachui.

Po apdovanojimų visiems susirinkusiems koncertavo Meno mokyklos akordeono klasės mokinys Benas Taroza (mokytoja Loreta Kabanova) ir tos pačios mokyklos jaunių choras (vadovė Daiva Pielikienė, chormeisterė Gražina Liaudanskienė, koncertmeisterė Giedrė Augaitytė).

A. Skardžius dalyvavo parodos „Baltic Fashion & Textile“ atidaryme

DSC_8063 Spalio 15d. Seimo narys Artūras Skardžius dalyvavo didžiausios mados ir tekstilės verslo parodos „Baltic Fashion & Textile“ atidaryme. Tai 24 – tą kartą organizuojama tarptautinė paroda, kurioje dalyvauja apie 250 kompanijų iš 22 pasaulio šalių. Parodoje galima susipažinti su Lietuvos ir Europos mados prekiniais ženklais, dizainerių darbais, naujienomis tekstilės medžiagų, žaliavų ir technologijų srityje.

A. Pliadžio nuotraukose akimirkos iš renginio: DSC_8053 DSC_7812 DSC_8114

Ką pasakytų Karalienė Morta apie Austėjos Landsbergienės verslą

Tarsi ylos iš maišo lenda vis daugiau faktų apie Tėvynės sąjungos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslą, nors jo žmonos Austėjos Landsbergienės sutartys su valstybės valdoma energetikos įmone kruopščiai slepiamos nuo visuomenės akių.

Dar 2013 m. Austėja Landsbergienė be konkurso, už juokingai menką nuomos mokestį, praktiškai neribotam laikui iš „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT Valdos“ sugebėjo išsinuomoti beveik 2000 kv. m patalpas. Anksčiau šis Vilniaus senamiestyje esantis pastatas priklausė AB „Rytų skirstomieji tinklai“. 2012 metais pastatas buvo remontuojamas, jo rinkos vertė siekia 1 milijoną eurų. Tuo tarpu nuomininke tapusi Austėja Landsbergienė energetikams priklausančiose patalpose, Gervėčių g. 4,  įsteigė  UAB „Karalienės Mortos mokyklą“. „Lietuvos energijos“ turtą valdanti bendrovė už nemažą sumą, nuomininkui reikalaujant, atliko remonto darbus ir dar suteikė teisę nemokamai naudotis 30 arų dydžio automobilių stovėjimo aikštele.

Verslas suklestėjo – privačių darželių ir mokyklų poreikis auga, pelnas byra. A. Landsbergienės kaip verslininkės apetitas ėmė augti. Ji užsimojo toliau plėsti verslą valstybės sąskaita. Privačių darželių tinklo ir mokyklos steigėja nusižiūrėjo laisvą šalia išsinuomotų patalpų esantį sklypą ir užsigeidė, kad „NT Valdos“ toje valstybei priklausančioje žemėje pastatytų naujus, „Karalienės Mortos mokyklos“ poreikiams pritaikytus ir įrengtus pastatus su požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis. Edukologė Austėja Landsbergienė pati pasišovusi diktuoti sąlygas statybininkams. Privačios mokyklos plotas įgyvendinus sąlygas padidėtų dar 4000 kv. m., o įmonės pelnai taip pat didėtų kelis kartus.

Užmojis išties didingas. Vilniaus centro prestižiniame rajone įsteigti privačias mokyklas ar darželius gali tik labai verslūs žmonės. Toks sklypas sostinės senamiestyje vertinamas milijonais.

Kaip čia nutiko, kad apsukrioji Austėja Landsbergienė taip susuko galvas energetikams? Galbūt neverta kalbėti apie šio sandorio moralinius aspektus, tačiau negalime nekreipti dėmesio į purvinais batais trypiamą visuomenės interesą. Priminsiu tik, kad prielaidos gimti šiems privataus verslo ir valstybės įmonės susitarimams atsirado konservatorių valdymo metu, kai energetikos ministru tapęs Tėvynės sąjungos narys Arvydas Sekmokas ėmėsi energetikos sektoriaus pertvarkos ir 2011 metais visą energetikos sektoriaus turtą perdavė valdyti UAB „NT valdos“.

Tokių energetikos sektorių aptarnaujančių įmonių A. Sekmokas pristeigė ne vieną. Jose ligi šiol sėkmingai „šildosi“ ne tik A. Landsbergienė, bet ir galimai pats eksministras A. Sekmokas.

Versliąją A. Landsbergienę neveltui lydi sėkmė. Jos įmonė nemoka jokių PVM mokesčių. Verslininkė surado nišą mokesčių sistemoje, jog ugdymo paslaugas teikiančios bendrovės gali nemokėti PVM.

Kiek kainuos energetikos turtą valdančiai UAB „NT Valdos“ pastatyti naują 4000 kv. m pastatų kompleksą privačiai Austėjos Landsbergienės mokyklai? Spėjama – gal 6 milijonus eurų, o gal ir daugiau, kadangi valstybės žemės sklypas, kuriame netrukus ketinama pradėti statybas, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teritorijoje, o čia statybų kaštai sunkiai nuspėjami dėl galimų archeologinių radinių. Tačiau  ir ši kliūtis A.Landsbergienei įveikiama. Šių metų liepos mėnesį jos nusižiūrėtas sklypas buvo išbrauktas iš Nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos zonos. Nuo šiol ekskavatoriai čia galės darbuotis netrukdomi, kultūros vertybės  šiame sklype prarado vertę.

Prestižinė vieta, pabrėžianti mokyklėlės vardą, tapo ranka pasiekiama. Mokyklos savininkei Austėjai Landsbergienei neliko jokios verslo rizikos – jai nereikės dalyvauti konkursuose, pirkti sklypų, skolintis statyboms pinigų iš bankų. Visu tuo užsiims A. Landsbergienės šokdinama valstybės įmonė, prisiimanti visą riziką, o verslininkė tik skaičiuos pelnus.

Kitas svarbus klausimas – iš kur valstybės valdoma įmonė paims tuos 6 milijonus eurų? Ar šis projektas bus finansuojamas vartotojų sąskaita? Ir kas lemia A.Landsbergienės verslo sėkmę – genialumas, o galbūt šeimos priklausymas konservatorių elitui?

Kodėl „Lietuvos energijos“ turtą valdanti bendrovė, kurios paskirtis teikti paslaugas „Lietuvos Energijos“ įmonėms, turi rūpintis Austėjos Landsbergienės privačiu verslu, investuodama milžiniškas lėšas bei prisiimdama visą riziką dėl ponios A. Landsbergienės verslo sėkmės?

Į  šiuos klausimus  greičiausiai  galės atsakyti Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą.

O ką pasakytų Karalienė Morta, kurios garbingu ir kiekvienam lietuviui brangiu vardu pridengiami visi šie nešvarūs sandoriai, jei sužinotų, kad valstybės pinigais stumiami privatūs verslai?

Artūras Skardžius Lietuvos Respublikos Seimo narys

A. Skardžius. Apie KGB metodus ir mankurtizmą

Stebint konservatorių retorikos viražus, akrobatinius numerius ir žongliravimą kaltinimais be argumentų premjerui Seimo salėje bei viešojoje erdvėje, ne man vienam kyla klausimas – tai kažką primena, kažkur apie tai skaityta, girdėta, matyta kažkokiame filme. Prisiminiau. Žinote, kas tai yra? Ogi plačiai žiniasklaidos priemonėse išdiskutuoti garsieji KGB metodai. Sunku patikėti, kad taip nepriklausomoje Lietuvoje elgiasi save garsiai kaip šalies patriotus įvardijantys politikai. Bet išties įsitikinkime tuo – pasidairykime visagaliame internete, ten informacijos apie šią baisią Sovietų Sąjungos specialiąją tarnybą ir jos propagandistus KGB agentus gausu. Ypač apie KGB klasika vadinamus ištobulintus šios struktūros darbo, t. y. susidorojimo su neparankiais asmenimis, metodus. O ta klasika štai kokia:-KGB psichologinio poveikio priemonės – kompromitavimas, propaganda, dezinformacija.-KGB propagandinio karo metodai – sąmokslo teorijos, melas, šmeižtas ir falsifikacijos.  Dar nepastebite sąsajų su konservatorių veiklos metodais ir priemonėmis? Nagi, pasižiūrėkime ir palyginkime.Viena iš dažniausiai taikytų KGB veiklos priemonių – kompromitavimas, t. y. neigiamos viešosios nuomonės apie jiems neparankius asmenis formavimas visuomenėje siekiant susilpninti priešininkų pozicijas, veiklą, mažinti rėmėjų gretas ir pateisinti savo veiksmus, t. y. vykdomą susidorojimą. Kompromituojančios medžiagos ieškota žmogaus praeityje, jo veikloje, aplinkoje ir t.t. Jei nieko bloga iškapstyti nepavyksta – ne bėda. Kompromatą juk galima sukurti! Jei faktų nėra, galima iškraipyti ir teigiamą informaciją, tendencingai interpretuoti įvykius, žodžius, veiksmus, tiesiog sukurti melą, siekiant sukelti visuomenės nepasitikėjimą kompromituojamu asmeniu. Konservatorius A. Anušauskas kompromitavimą yra pavadinęs KGB iki tobulybės ištobulintu metodu. Jis net knygą apie KGB metodus yra parašęs. Štai kokį KGB reikalų žinovą turi konservatoriai savo gretose!Populiari kompromitavimo forma buvo šmeižto ir melo akcijos spaudoje. Propagandos akcijos turėjo formuoti neigiamą visuomenės požiūrį į neparankų asmenį. Akivaizdu, kad į šią priemonę konservatoriai nespjauna. Bet kiek jiems reikia vargti, kai tas visuomenės požiūris į Premjerą, atsispindintis reitinguose, yra teigiamas tokiu mastu!Beprecedentį tendencingą ir pastovų puolimą be argumentų, pagrįstą melu bei palydimą „o gal?“, „galimai“ ir klasikiniu konservatorių „kas galėtų paneigti?“, galima vadinti KGB pamėgtu psichologiniu spaudimu ne tik asmeniui, bet ir visuomenei. KGB pasirinkdavo taikinius iš žiniasklaidos atstovų, bandydavo prie jų prieiti, sutarti dėl bendradarbiavimo. Sutikite – tendencingi straipsniai spaudoje ar portale yra galingas ginklas. Ne veltui sakoma, kad politiką galima užmušti laikraščiu. Kažką labai primena iš pastarųjų įvykių, ar ne?Nors dažnai konservatorių pastarųjų dienų nieko su realybe neturintys rėksmingi pasisakymai atrodo kaip marazmatiški kliedesiai, neapsigaukite – jie paleido į apyvartą visą seną ir išbandytą KGB propagandinį arsenalą.Juk kal­bė­da­mas apie bu­vu­sių ka­gė­bis­tų įta­ką da­bar­ti­nės Lie­tu­vos gy­ve­ni­mui, ir konservatorius A. Anu­šaus­kas ti­ki­no, kad kai ku­rie jų da­bar yra po­li­ti­ko­je. Turbūt jis juos gerai pažįsta.Tiesa, visų KGB priemonių ir metodų galimybių konservatoriai dar neišsėmė. Susidorojimui su neparankiais asmenimis buvo populiarus įkalinimas ir psichiatrinė prievarta. Ypač slaptoms ir svarbioms akcijoms įgyvendinti KGB naudojo ir slaptas specialiąsias priemones, tokias kaip slaptų biologinių, cheminių, radioaktyvių priemonių taikymas arba žudymas imituojant savižudybes ar nelaimingus atsitikimus. Prisiminkime konservatoriaus A. Petrusevičiaus ginklų gamybos istoriją, Juro Abromavičiaus žūtį, Savanorių Pakaunės maištą, Bražuolės tilto sprogdinimą – šie nusikaltimai taip ir liko iki galo neištirti.Seime net buvo įkurta Laikinoji tyrimo komisija J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms nustatyti. 2007 m. komisijos pateiktose išvadose teigiama, jog kai kurie politinės partijos – Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) buvusieji ir dabartiniai vadovai siekė ir tebesiekia daryti poveikį teisėsaugos institucijoms ir pareigūnams, kurie tyrė J. Abromavičiaus nužudymą organizavusios ir įvykdžiusios teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų veiklą. Cituoju šiose išvadose pateiktą mintį: „J. Abromavičiaus nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijos tuometiniais ir dabartiniais vadovais bei kitais šių partijų nariais“ (2007 m. gruodžio 5d.).Neabejoju, kad šį rašinį konservatoriai tradiciškai pavadins kerštu. Ta proga jiems siūlyčiau prisiminti seną gerą posakį – „kelmui šaknys pasmirdo“ – ir gerai pasižiūrėti, iš kur ta smarvė, kuria siekiama apkaltinti kitus, sklinda. Ogi iš jų pačių. Dabar trumpai apie mankurtus. Prisimenate – tai vergai, žmonės be atminties, kuriems atmintį sunaikindavo žiaurių žmonių ant galvos užmauta ir dykumos saulėje džiūstanti ką tik papjauto kupranugario sprando oda. Sakysite, o prie ko čia tie vargšai žmonės? Tiesa, tie žmonės ne prie ko. Bet panašų reiškinį matome šiandien. Pastebiu, kad ne mažiau nei džiūstanti kupranugario oda smegenis spausti ir atmintį sunaikinti gali beretė. Kaip gi kitaip paaiškinti kai kurių konservatorių atminties praradimą? Pavyzdžiui, Kęstutis Masiulis. Prisimenate, koks jis buvo nustebęs, pasipiktinęs, susirūpinęs ir pasibaisėjęs faktu, kad viešųjų ryšių įmonės akcijų įsigijo su viešaisiais ryšiais visai nesusijęs žmogus. Tikrai su atmintimi šiam ponui visai prastai. Nes jei Masiulis sau taiko tuos pačius kriterijus, kuriuos taiko kitiems žmonėms, tai pagal savo turimas ar turėtas akcijas jis yra ir ekologinio žemės ūkio, ir naftos, ir aprangos prekių, ir pieno produktų gamybos, ir baldų, ir net tarptautinio agroverslo, ir dar kitų sričių specialistas… Štai kokios daugybės amatų meistras ir išmanytojas yra Kęstutis Masiulis. Gaila tik, kad be atminties. Klasikinis realybės neigimas, pasakytų psichiatrai.O savo iškalbą pastarosiomis dienomis dosniai demonstruojantis A.Kubilius? Neabejotinai „beretė“ jo mąstymui taip pat turi žalingos įtakos. Kitaip jis prisimintų, kad, jam būnant Premjeru, jo sūnus Vytautas Kubilius, dirbo komunikacijos agentūros „Media Contacts“ direktoriumi ir, reikėtų pasidomėti, ar agentūros nelankė sėkmė viešuosiuose konkursuose, o gal įmonė pelnėsi kaip subrangovė? Manau, apie tai reikėtų padiskutuoti išsamiau, tad detales plačiau aptarsime kitą kartą. Šįkart tik noriu pasakyti, kad tokie „pamiršti“ dalykai gali sužlugdyti ir likusių negausių gerbėjų tikėjimą Kubiliaus šventumu.

SPALIO 2 -OJI ŠILUTĖS KRAŠTE

Socialdemokratai Rusnėje - S. Šeputis, A. Butkevičius, A. Balčytis ir A. 2015 m. spalio 2 d. Šilutės rajone lankėsi Seimo narys Artūras Skardžius. Tądien Lietuvoje minėta Policijos diena, tad Seimo narys pirmiausia užsuko į Šilutės policijos komisariatą. Pasveikinti policijos pareigūnų profesinės šventės proga atvyko Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis. A. Skardžius drauge su rajono vadovais ir socialdemokratų partijos atstovais policijos kolektyvui įteikė dovanų, padėkojo už gerą tarnybą, palinkėjo sėkmės einant atsakingas pareigas ir pabendravo prie kavos puodelio. Seimo narį domino policijos darbo rezultatai, kalba pakrypo apie Savivaldybės parūpintų vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų Šilutėje, naudą. Pareigūnai pasidžiaugė, kad užfiksuoti vaizdai mieste esą naudingi – labai pasitarnavo aiškinantis vieną eismo įvykį, kai pėstįjį, ėjusį per gatvę, ištikęs epilepsijos priepuolis. Jeigu ne vaizdo įrašas, ko gero, į eismo įvykį patekusio vairuotojo laukė rimti nemalonumai. Vaizdo įrašai buvę naudingi ir atliekant kitus tyrimus.

Vėliau A. Skardžius dalyvavo Savivaldybėje surengtame pasitarime dėl žuvininkystės, žvejų reikalų, Žuvininkystės įstatymo pataisų ir žuvininkystės vietos veiklos grupių, kurios rengs strategijas, jas įgyvendins gaudamos Europos Sąjungos fondų paramą. Pokalbyje dalyvavo rajono vadovai,  žemės ūkio ministerijos atstovai, atvyko ministro pavaduotoja Lina Kujalytė. Šilutės rajono žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ nariai, žvejai išsakė savo pageidavimus, pasiūlymus. Diskusija užtruko gerokai ilgiau negu buvo paluota.

Po pietų Rusnėje vyko iškilmės, skirtos indo Mahatmos Gandžio ir  jo bendraminčio, bendražygio Hermano Kalenbacho, kilusio iš šio krašto, paminklui atidengti. Sulaukta gausybės svečių iš Indijos, indų studentų, studijuojančių Lietuvoje, žydų bendruomenės atstovų. Sveikino Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, kalbėjo diplomatai, žydų kilmės H. Kalenbacho giminaičiai ir šių iškilių asmenybių draugyste besidomintys žmonės. Šis atidengtas paminklas jau gavo pavadinimą: tai Indijos ir Lietuvos draugystės simbolis.

Vakarop Seimo narys A. Skardžius ir mero pavaduotojas A. Balčytis vyko į Šilutės pirmą gimnaziją, kurioje vyko M. K. Čiurlionio provaikaičio pianisto profesoriaus Roko Zubovo koncertas – susitikimas. Pilnutėlėje gimnazijos aktų salėje susirinko tikras Šilutės kultūros elitas: pedagogai, pedagogai senjorai, verslininkai, bankininkai, gydytojai, įvairių įstaigų, organizacijų vadovai, atstovai, buvo rajono Tarybos narių, gimnazistų. Seimo narys A. Skardžius pirmiausia paminėjo, kad gimnazijoje lankosi artėjant Mokytojų dienai – ypatingai šventei. Tad gimnazijos kolektyvui įteikė dovaną – M. K. Čiurlionio paveikslo „Vyčio etiudas“ reprodukciją, direktorei Laimai Spirgienei – puokštę gėlių. Dovana labai tiko ir koncertui – susitikimui, kurį A. Skardžius pavadino tikra meno pamoka, surengta po mokyklos stogu. M. K. Čiurlionio muzika ir ekrane vienas kitą keitę nutapytų paveikslų vaizdai, R. Zubovo komentarai ir paaiškinimai susirinkusiesiems buvo tarsi išskirtinė pamoka. Nors A. Skardžiaus laukė kelionė į Vilnių, Seimo narys nepaliko salės nesibaigus koncertui – susitikimui, kartu su visais atsistojęs plojo talentingajam pianistui P. Zubovui, kuris, sulaukęs nuoširdaus jo talento gerbėjų dėmesio, ir pasibaigus susitikimui dar paskambino vieną kūrinį. Gėlių buvo daug. A. Skardžius šia proga irgi padėkojo svečiui ir įteikė puokštę rožių.

Nuotraukose akimirkos iš renginių ir susitikimų Šilutės krašte: 2015-10-02, RusneJPG DSCF0840 DSCF0831 DSCF0839 DSCF0840 DSCF0864 DSCF0868 DSCF0870 gimnazijoje paminklo atidengimas Rusneje IMGP0303 Silute, su zveju atstovais paminklo atidengimas Gandziui ir Kalenbachui IMGP0341