Monthly Archives: rugpjūčio 2015

A. Skardžius. Atliekų šešėlio kontrolė – užduotis Nr. 1

Pastarąjį mėnesį Seimo Ekonomikos komitetą, kaip ir kitas valdžios institucijas, skundais dėl nekontroliuojamos padėties elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkyme užvertė verslo asociacijos.
Atliekų tvarkymas– tai viena iš valstybės reguliuojamo verslo sričių, kurioje nepavyksta išvengti nuolat pasikartojančių skandalų ir kurią nuolatos kankina įsisenėjusios, nesprendžiamos sistemos ydos. Grėsmingą paveikslą šiame sektoriuje, prieš pat vasaros pradžią spaudos konferencijoje nutapė ir Aplinkos ministerijos vadovai. Nesinorėtų, jog viešai mesti kaltinimai verslui virstų tik dar viena viešųjų ryšių akcija. Nes „šešėlinio“ atliekų tvarkymo mastai išties didžiuliai ir veiksmingos kontrolės užtikrinimas turėtų būti Aplinkos ministerijos tiesioginė pareiga.Svarbiausia – Aplinkos ministerija turi imtis jai deramos vadovaujančios rolės ir pagaliau nuspręsti, kuri iš pavaldžių institucijų turi prižiūrėti ir kontroliuoti visą atliekų tvarkymo grandinę. Akivaizdu, jog prisidengiant vien tik deklaratyviu principu „teršėjas moka“ nepavyks atsakomybės permesti vien tik gamintojams ir importuotojams. Visiškai nesuprantama, kaip šiandien iš verslo įmonių galima reikalauti keliamų tikslų įgyvendinimo, kai jokie teisės aktai nenumato jiems tam reikalingų teisių.

Būtent dėl valstybės institucijų neveiklumo ir kontrolės stokos kyla skaudžios atliekų tvarkymo sistemos bėdos – nelegalūs atliekų „tvarkytojai“ ir atliekų eksporto bei pažymų „verslas“.Atrodytų, kokie nelegalai gali būti atliekų tvarkymo versle? Laisva rinka – ką ir kodėl čia reikia drausti? Kur čia „šešėlis“? Juk sutvarkė, neišmėtė – vis į naudą? Juk „geriau bent taip sutvarkyti“. Vieša paslaptis, jog dalis atliekų – metalai, antrinės žaliavos ir pan. – yra gana neblogas pajamų šaltinis. Todėl pakanka surinkti potencialiai didelę tokių medžiagų dalį turinčias atliekas (pavyzdžiui, nebenaudojama elektronikos ir buities įranga, įvairūs metalai, automobilių dalys) ir jas „išmėsinėti“. Tada pelningos žaliavos parduodamos, o likusi dalis šalinama bet kur. Tačiau nukenčia tie patys oficialiai dirbantys gamintojai ir importuotojai – būtent jiems tenka bazinė pareiga sutvarkyti atliekas, o „pelningoji“ atliekų dalis iš jų nugvelbiama. Ką jau kalbėti apie tas atliekų kategorijas, kuriose brangiųjų metalų per mažai, kad prie jų „knebinėtis“. Kaip ir visos antrinės žaliavos, kurių kaina – per maža padengti surinkimo ir transportavimo kaštus. O ką jau kalbėti, kad visiškai neaišku, kur ir kaip dingsta šių šešėlyje „pjaustomų“ atliekų liekanos. Kodėl Aplinkos ministerija nevykdo tokių nelegalių atliekų tvarkytojų patikrinimų ir prevencijos? Kita dėl kontrolės stokos atsiradusi problema – tai atliekų tvarkymas „pažymų“ pagalba. Aplinkos ministerija turi imtis atsakomybės ir sukurti mechanizmą, kuris leistų realiai pamatyti, kaip ir kur juda atliekos, visoje atliekų tvarkymo grandinėje paskirstant atsakomybę ir kontroliuojant atitinkamų funkcijų įvykdymą.Šiandien leidimą tvarkyti atliekas gali gauti praktiškai bet kuri įmonė, nepaisant to, ar ji turi pajėgumus sandėliuoti, specializuotą įrangą atliekas tvarkyti, susitarimus realizuoti antrines žaliavas ir kt. Tai sudaro galimybę kurtis įvairioms tarpininkų schemoms, kuriose atrasti galus (ypač, kai jie baigiasi ne Lietuvoje) itin sudėtinga.Visa ši informacija turi būti vieša, skaidriai ir reguliariai pateikiama visuomenei, gamintojams ir importuotojams. Tai sukurtų ne tik realias sąlygas efektyviai atliekų tvarkymo sistemos kontrolei, bet ir sudarytų galimybes atsakingai dirbantiems gamintojams ir importuotojams tiesiogiai stebėti visas atliekų tvarkymo grandis.Kontrolės stoka sukūrė sistemą, kurioje tarpsta ne sąžiningai dirbantys gamintojai ir importuotojai, o vengiantys ir įstatymus apeidinėjantys. To negalime toleruoti, todėl Aplinkos ministerijai derėtų suskubti – Vyriausybės programoje numatytiems tikslams pasiekti teliko kiek daugiau nei vieneri metai.

Kintiškiai naftininkams tarė: ,,Ne!“

Kintuose 2015-07-24 Liepos 24 d. Seimo narys Artūras Skardžius Kintų bendruomenės kvietimu dalyvavo susirinkime, kuriame ši bendruomenė sukritikavo „Minijos naftos“ bendrovės užsakymu parengą poveikio aplinkai vertinimo atskaitą ir priėmė rezoliuciją – Kintų bendruomenė kategoriškai nepritaria, kad prie marių rastųsi naftos verslovė.

Per dešimt metų vykstančios derybos, diskusijos, ginčai, teismai nepakeitė kintiškių įsitikinimo, kad ant marių kranto įsikūrę Kintai turėtų garsėti turizmu, išskirtiniu gamtos grožiu, o ateityje taptų kurortu. Tad naftos žvalgyba ir išgavimas marių pakratėje, šalia saugomų teritorijų, prieštarauja kintiškių norams ir ateities planams.
Naudingiausia – pamatyti
Dar prieš susirinkimą Seimo narys Artūras Skardžius su Kintų seniūnu Antanu Kliženčiu, Kintų seniūnaite Dalia Barkauskiene ir bendruomenės tarybos nariu Pranciškumi Viršilu nuvažiavo į tris vietas, kur siūloma įrengti naftos žvalgybos ir gavybos aikšteles. Pirmoji – už degalinės, arčiausiai prie marių ir arčiausiai galimo naftos telkinio, kuris driekiasi 2 km ir yra 500 metrų pločio. Per metus galbūt galima išsiurbti 73 000 kubinių metrų naftos.
Nemuno deltos regionis parkas, Ventės kraštovaizdžio draustinis, Kintų botaninis draustinis, Kuršių marių biosferos poligonas ir kitos išskirtinės teritorijos, anot D. Barkauskienės, net vertinant pagal Lietuvos Konstituciją verčia abejoti, kad siekiama derinti viešuosius ir privačius (naftininkų) interesus. D. Barkauskienė svarstomą ataskaitą įvertino: „Surašyta tobulai užsakovo naudai…“
Pirmosios aikštelės arčiausiai marių kintiškiai atsisako kategoriškai. Be to, ataskaitoje net neišanalizuota nendrynų ir miško gaisrų rizika, su naftos žvalgyba ir gavyba susijusio sunkiojo transporto keliamos vibracijos poveikis, neišnagrinėta ir menamo aplinkkelio, kuriuo esą gabentų naftą, gruntas ir sąlygos įvairiais metų laikais.
Aplinkkelio galima sakyti nėra. Yra kelias per pievas tiesiai nuo Kintų Sakūčių link. Pavažiavus juo nuo Kintų, vyksta remontas: pakeista vandens pralaida, abipus kelio iškastos gilios duobės (kanalų vanduo užtvenktas žemių pylimu). Akivaizdu, kad po menku žemės sluoksiu čia glūdi durpės. Anot seniūno, nutiesti kelią sunkiasvorei technikai čia būtų nerealiai brangu, o gal net neįmanoma. Gręžinys ir jo aikštelė būtų ruošiama 80 dienų, nafta siurbiama ir išvežama 10-15 metų.
35 metus Kintuose gyvenantis Alfonsas Pekarskas priminė potvynius, kai vyrai plaukiodavę valtimis, lydekas rankomis gaudę. Buvę ir žiemų su gausybe sniego. Niekas nežino, kas bus ateityje, niekas neanalizuoja gamtos šių ir panašių reiškinių poveikio naftos gavybai Kintuose ir galimų baisių pasekmių. Juk Kuršių marios susiekia su Baltijos jūra!
Kiti argumentai
Ataskaitoje nagrinėjama trijų aikštelių galimybės. Pirmoji, kaip jau minėta, arti marių, antroji – toliausiai nuo galimo naftos telkinio, trečioji – arti statinių. Vadinasi, bus triukšmo, kvapų, gali nukentėti paukščiai (Ventėje – paukščių žiedavimo stotis, Kintų apylinkėse gausu įvairių ir labai retų paukščių). Ataskaitos rengėjai teigė, kad jie tenagrinėja visas galimybes, o naftos paieškos ir gavyba, licencijos ir leidimai – ne jų sritis. Dėl gaisrų rizikos savo žodį tars Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, dėl gamtos ir paukščių – gamtosaugos institucijos.
Seniūnas priminė, kad Kintuose susikerta du licenciniai plotai – Šilutės ir Tauragės su Gargždų. A. Kližentis abejoja, ar naftininkų bendrovė turi galiojantį leidimą tvarkytis abiejuose. O palei marių pakrantę ūkinė veikla draudžiama…
Kintiškiai ataskaitoje pasigedo, kaip naftininkų veikla paveiktų žmonių sveiktą, kultūros paveldą, turizmą, galimybę Kintus įteisinti kurortu.
Ingrida Ežerskienė piktinosi, kad ataskaitos bylą gavo seniūnija, o kaip kisiems susipažinti ir per 10 dienų pateikti siūlymų? Moteris analizavo naftos verslo poveikį sveikatai.
Kintų mamų klubo narė, Vaida Andrijauskienė, teigė norinti užauginti sveikus vaikus. Į Kintus sugrįžusi medikė ir kultūros puoselėtoja Audra Juodeškienė ataskaitą pavadino silpna žmogaus atžvilgiu bei įgėlė, kad Kintuose – Vakarų, o ne Rytų vėjai…
Svečių pastebėjimai
Seimo narys A. Skardžius priminė išnagrinėjęs visą ataskaitą, bendravęs su Geologijos tarnybos specialistais, gamtosaugininkais, Aplinkos ministerija ir t. t. Išteklių mokestis būtų simbolinė nauda, stebina išvados dėl sanitarinės apsaugos zonų, saugomų teritorijų, poveikio augmenijai, gyvūnijai, paukščiams, be to, teršalai tokioje zonoje, triukšmas aikštelėje ir aplinkui, degantis fakelas, dujos ir stiprūs Pamario vėjai – visa tai kelia didelį nerimą.
„Apvažiavau ir apžiūrėjau visų trijų galimų aikštelių vietas, per parą tektų išgabenti 200 kubinių metrų naftos cisternomis, kitokio kelio, išskyrus centrinę Kintų gatvę, nemačiau, o prie kanalo – pelkė ir durpės, tad dešimtis metų sunkioji technika ten nevažinėtų, jokie pelnai nepadengtų su transportavimu sietinų kaštų. Kuršių marios – toks turtas, kad jokia galima nauda jam neprilygtų“, – kalbėjo A. Skardžius, pažadėjęs kintiškiams kaip jų išrinktas Seimo narys padaryti viską, kad Kintai būtų apginti.
Meras Vytautas Laurinaitis abejojo „Minijos naftos“ bendrovės vadovų atmintimi: esą Šilutės rajono savivaldybės tarybos atsakymas buvo aiškus: susitarsite su Kintų bendruomene – Savivaldybės taryba pritars. Šioje vietoje verta priminti, kad Kintų seniūnija šiose derybose neturi ypatingų galių – galutinį žodį taria Savivaldybė, kuri remiasi Kintų bendruomenės nuomone. Meras priminė, kad jeigu naftininkai paskaičiuotų bent būtino kelio nutiesimo išlaidas, tai gal ir naftos gavyba neapsimokėtų.
„Savivaldybė palaikys Kintų bendruomenę“,– tikino V. Laurinaitis.
Geologijos tarnybos viršininko Jono Satkūno kalba priminė, kad nėra to, ko neturėtų ar nesugebėtų gauti naftininkai… O galimas naftos telkinys su galbūt 2 milijonais kubinių metrų naftos būtų atradimas.

Nuotraukose -susitikimo akimirkos:

Kintai, del Minijos naftos 2015-07-24 Kintai 2015-07-24

DARBYMETIS IR VASARA

Vyduno gimn.2015-07-10 Seimo narys Artūras Skardžius liepos 10-11 dienomis lankėsi Šilutės rajone, Pagėgių savivaldybės Stoniškių miestelyje bei pabendravo su Socialdemokratų partijos Tauragės skyriaus nariais, susirinkusiais į sąskrydį.

Liepos 10 d., penktadienį, Seimo narys Artūras Skardžius pirmiausia atvyko į Šilutės rajono savivaldybę ir pasveikino per pakartotinius rinkimus tiesiogiai išrinktą merą Vytautą Laurinaitį. Pokalbyje dalyvavo Socialdemokratų partijos Šilutės skyriaus pirmininkas Sigitas Šeputis, einantis administracijos direktoriaus pareigas, taip pat visuomeniniais pagrindais dirbantis mero pavaduotojas Virgilijus Pozingis, atstovaujantis Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. A. Skardžius domėjosi valdančiosios koalicijos formavimu. 25 narių rajono Taryboje 6 mandatai teko socialdemokratams, tiek pat ir mero postas – partijai Tvarka ir teisingumas, 2 – valstiečiams. Tikimasi, kad šių politinių jėgų atstovai sudarys naujos valdžios branduolį.

Artūras Skardžius domėjosi ir Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salės statyba. Gimanzijos bendruomenė šios salės laukė dešimtmečius. Seimo narys džiaugėsi, kad šiais metais salės statybai iš Valstybės investicijų programos būtų skirta 600 tūkst. eurų. Iškilo mūro ir metalinių konstrukcijų pagrindai. Jeigu 2016 metais pavyktų gauti likusią dalį būtinų lėšų, galbūt tų metų rugsėjį gimnazija sulauktų įkurtuvių. Į jau trečią Seimo nario A. Skardžiaus inicijuotą pokalbį apie salės statybą šįkart susirinko gimnazijos, Savivaldybės, statybininkų vadovai. A. Skardžius priminė, kad vertėtų pasidomėti patirtimi tų, kurie jau turi naujas sales. Galbūt verta peržiūrėti projektą, jį patikslinti?

Prie Šilutės pirmos gimnazijos paruošti pagrindai universaliai sporto aikštelei, tokie pagrindai netrukus rasis ir šalia Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos. Seimo narys A. Skardžius pasirūpino, kad miesto sporto bazė praturtėtų pora modernių sporto aikštelių, jų vertė viršija 200 tūkst. Lt. Rodos, yra kuo džiaugtis. A. Skardžius palinkėjo naujai rajono Tarybai suformuoti gerai dirbančią ir realiai sportu besirūpinančią Sporto tarybą. Vėliau A. Skardžius apžiūrėjo vietas, kur bus įrengtos dvi sporto aikštelės.

Vasara – išleistuvių metas, todėl kaip ir kiekvienais metais  Artūras Skardžius suskubo pasveikinti  abiturientus. Šilutės pirmoji gimnazija į gyvenimą išlydėjo 70-ąją abiturientų laidą. Šeštadienio vidurdienį jaunimo eisena su gimnazijos vėliava Šilutės centrine gatve pasiekė Kultūros ir pramogų centrą. Čia vyko brandos atestatų įteikimo iškilmės. Gimnazija atsisveikino su 116 abiturientų. Seimo narys A. Skardžius pasidžiaugė, kad šis jaunimas netrukus atvers universitetų, kitų mokyklų duris, išvyks studijuoti į užsienį. Priminė, kad taip į gyvenimą išlydi ir savo sūnų, trečiąją atžalą. „Būkite veržlūs, drąsūs…“ – linkėjo Seimo narys jaunimui. Iškilmių metu pagerbti ir apdovanoti aktyviausi, pažangiausi abiturientai. Padėką ir vienkartinę stipendiją už visuomeniškumą ir aktyvumą A. Skardžius įteikė abiturientei Deimantei Žemgulytei.

Šeštadienį Seimo narys dalyvavo Vydūno gimnazijos dvidešimtosios abiturientų laidos šventėje – atestatus gavo 101 gimnazistas. Sveikindamas gausiai į šventę susirinkusius abiturientus, jų tėvus bei artimuosius, A. Skardžius akcentavo, koks svarbus išsilavinimas jaunam žmogui, visuomenei, valstybei, nes žinios skina kelią į pažangą ir lemia valstybės konkurencingumą. Tad viltys dedamos į jaunus žmones, kuriems Seimo narys palinkėjo lygaus ir tiesaus gyvenimo kelio, nebijoti iššūkių, pasiekti aukštumų. Gimnazijos direktorei Marinai Stirbienei įteikdamas rožių puokštę, Seimo narys išreiškė dėkingumą gimnazijos bendruomenei, pedagogams už jų puikų darbą ir gerus rezultatus.

Seimo narys A. Skardžius šeštadienio popietę vyko į Saugas, kur surengta seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Būrys 80- mečių seniūnijos gyventojų apdovanoti suvenyrais, jiems įteikta gėlių, kartu pakelta po taurę šampano. A. Skardžius pasveikino šventėje susirinkusius žmones bei kartu su Savivaldybės meru apdovanojo garbaus amžiaus sulaukusius jubiliatus.

Vakare  A.Skardžius dalyvavo „Bitkopio“ šventėje Stoniškiuose, Pagėgių savivaldybėje. Sveikindamas seniūnijos gyventojus šventės proga, Seimo narys kalbėjo ir apie tai, kad tokia šventė vyksta, kai apylinkės pakvimpa žydinčiomis liepomis, medumi ir šviežiais agurkais. Išnaikinus bites, išnyktų gal 100 tūkstančių augalų. Bitės – darbštumo ir vieningumo pavyzdys. To A. Skardžius palinkėjo ir Stoniškių seniūnijos žmonėms. Dovanų atvežė medelio sodinuką – mat Stoniškių seniūnija persikėlė į naujus namus, į naują vietą.

Po iškilmių A. Skardžius bendravo su gyventojais, iš bitininkės Stasės Vasiliauskienės pirko šviežio medaus, o bitininkai Danutė ir Juozas Linkevičiai Seimo narį pavaišino savo gamybos midumi, pasakojo apie šių metų bitininkystės rūpesčius. Aišku tiek, kad šalti, vėjuoti, sausi ar lietingi orai šiemet Pamario krašto bitininkams yra labai nepalankūs. Medaus būsią mažai ir jis – brangokas.

Šįkart A. Skardžius taip pat aplankė Tauragės rajono socialdemokratų sąskrydžio dalyvius, pasveikino juos su švente ir spėjo trumpai pabendrauti.

Nuotraukose – akimirkos iš susitikimų: pasveikino mera.2015-07-10jpg medus.2015-07-11 jpg Siluteje 2015-07-10jpg Stoniskiuose.2015-07-11jpg su Vyduno gimn. direktore.2015-07-10jpg Siluteje. sporto sale 2015-07-10