Monthly Archives: balandžio 2015

SVEIKINIMAS MOTINOS DIENOS PROGA

pavasaris 2014Sūpavote glėbyje, niūniavote lopšinę, sekėte pasaką, mokėte ištarti pirmąjį žodį ir globojote kiekviename žingsnyje, kad Jūsų vaikai užaugtų dori, pareigingi, darbštūs, mylėtų savo gimtinę ir tėvynę Lietuvą. Ačiū už didį pasišventimą motinystei. Tegul šį sekmadienį, Motinos dieną, Jus sušildo vaikų meilė ir dėmesys, jų prasmingas gyvenimas ir kilnūs darbai. Linkiu stiprios sveikatos, daug džiaugsmo ir ilgų gyvenimo metų.

Nuoširdžiai Artūras Skardžius

Seimo nario Artūro Skardžiaus penktadienis Šilutėje

2015-04-17 Silute su Balcyciu  Balandžio 17 d., penktadienį, Seimo narys Artūras Skardžius lankėsi Šilutės rajone. Apie parlamentaro atvykimą į Šilutę ir gyventojų priėmimą bei kitus tos dienos susitikimus buvo iš anksto paskelbta trijuose vietos laikraščiuose. Savo biure susitikęs su gyventojais A. Skardžius aptarė įvairiausius klausimus. Trys gyventojai atvyko prašyti Seimo nario pagalbos tvarkant jų žemės reikalus. Vyras iš Rusnės skundėsi netekęs 33 arų žemės, kur sodindavo daržoves. Vyras iš Vilkyčių klojo ant stalo dokumentus ir aiškėjo, kad kažkur dingo per 1 hektarą turėtos žemės. Pora gyventojų skundėsi, kad turėtas žemės sklypas dabar turi ir antrą savininką, neva šį sklypą anas iš kažko nusipirkęs… Aiškintis šių reikalų buvo pakviestas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjas Artūras Juočas. Sutarta, kad į visus gyventojų paklausimus dar bus gilinamasi atskirai, vėliau Seimo narys apie tai bus informuotas. Pora rajono gyventojų Seimo nariui perdavė prašymus, vienas iš jų susijęs su įstatymo pataisa. Dvi moterys su A. Skardžiumi aptarė jų verslo reikalus, tiesiog norėjo patarimo, paaiškinimo. Anot Seimo nario, priėmimuose niekada netrūksta interesantų, o daugiausia nusiskundimų ir neišspręstų probleminių situacijų  žemėtvarkos klausimais. Taip pat gyventojams kyla neaiškumų dėl privalomosios karo tarnybos.  Po gyventojų priėmimo Artūras Skardžius davė išskirtinį interviu vietos televizijai, bendravo su Šilutės rajono savivaldybės vadovais.

Vėliau parlamentaras vyko į Juknaičių seniūniją. Ilgametį Juknaičių seniūną Valentiną Dylertą pakeitė naujas seniūnas Alfredas Gaubys. Tad Seimo nario A. Skardžiaus, rajono mero pavaduotojo Algirdo Balčyčio susitikimas su beveik penkiasdešimčia vietos gyventojų buvo tarsi pirmasis seniūno susitikimas su savo seniūnijos žmonėmis. Juknaitiškiai nepatenkinti, kad gyvena parko statusą turinčioje gyvenvietėje, tačiau jai tvarkyti vietos valdžia skiria tiek pat lėšų, kiek ir kitoms seniūnijoms. Yra neaiškumų ir dėl mokesčių už šilumą: gyventojai įsirengę vietinį šildymą, o gauna sąskaitas mokėti nežinia už ką… Mero pavaduotojas A. Balčytis pažadėjo atvykti į Juknaičius su UAB „Šilutės šilumos tinklų“ atstovais bei viską išsiaiškinti vietoje.

Pašyšių kaimo bendruomenė jau daug metų prašo išasfaltuoti kelią per Tarvydų kaimą, bent jau tuos beveik 2 kilometrus per patį kaimą. Baisokas kelias veda į Leitgirių kaimą. Juknaičių Akmenų gatvės dalis tapo tokia duobėta, kad nebeįmanoma važiuoti, be to, čia reikalingas apšvietimas ir kt. Tačiau viskas susiję su pinigais, o kelių priežiūrai ir tvarkymui šių metų valstybės biudžete pinigų labai sumažėjo, tą patį gali pasakyti ir Savivaldybė. Seimo narys gyventojams priminė, kad valstybės saugumas yra visų svarbiausia, nes būtent dėl to sumažinta lėšų keliams, gatvėms tvarkyti, asfaltuoti. Tačiau išeičių yra: galima pasinaudoti europine parama, o kelias per Tarvydus būsiąs asfaltuojamas šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje.

Po susitikimo Seimo narys A. Skardžius, mero pavaduotojas A. Balčytis, seniūnas A. Gaubys kartu su Šilutės socialinių paslaugų centro direktore Rasa Jakiene apžiūrėjo, kaip įsikūrę ir gyvena žmonės Juknaičių savarankiško gyvenimo namuose.

Nuotraukose: susitikimo su Juknaičių seniūnijos gyventojais vaizdai ir apsilankymas Juknaičių savarankiško gyvenimo namuose.

2015-04-17 susitikimai 2015-04-17 Silut 2015-04-17 Silute 2015-04-17 siluteje su gyventojais

Artūras Skardžius dalyvaus ETPA plenarinėje sesijoje

ETPA zenkliukas Balandžio 20-24 dienomis Seimo narys Artūras Skardžius dalyvaus Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijoje. Šioje sesijoje bus aptariami klausimai apie aktualiausius Europos ir pasaulio įvykius. Bus kalbama apie politinę ir saugumo situaciją Ukrainoje ir jos pasekmes. Sesijoje numatoma sankcijų Rusijos Federacijos delegacijai persvarstymas. Didelis dėmesys bus skiriamas masiniam sekimui. Pateiktas rezoliucijos projektas dėl masinio sekimo, kuriame atkreipiamas dėmesys į plataus masto specialiųjų tarnybų vykdomų sekimų grėsmes žmogaus teisėms ir teikiami siūlymai ET valstybėms narėms dėl specialiųjų tarnybų parlamentinės kontrolės ir žmogaus teisių užtikrinimo principų.  Taip pat bus kalbama apie teroristines grupes, žinomas kaip „Islamo valstybės“ vardu veiksmų humanitarines pasekmes. Bus kalbama apie Sirijos pabėgėlių padėtį. Šiuo klausimu numatoma priimti rezoliuciją bei pateikti rekomendacijas ET valstybėms narėms. Numatomi debatai „Socialinės paslaugos Europoje: vaikų paėmimo iš šeimos teisinis reguliavimas ir praktika ET valstybėse narėse“. Planuojama aptarti transseksualų padėtį Europoje. Europos tarybos parlamentinės asamblėjos nariai išklausys ET Žmogaus teisių komisaro 2014 m. ataskaitą.

 Artūras Skardžius taip pat planuoja dalyvauti  susitikimuose su Europos socialistų partijos grupės nariais.

Seimo narys Artūras Skardžius lankysis Šilutėje

Balandžio17d., penktadienį, nuo 10.00 iki 13.00val.  Seimo narys Artūras Skardžius priiminės gyventojus asmeniniais klausimais Seimo nario biure  (Lietuvininkų g.8, Šilutė). Nuo 14.00val. planuojama kelionė į Juknaičius, kur  susitiks su  seniūnu Alfredu Gaubiu. Parlamentaras apsilankys Juknaičių laikino gyvenimo namuose.

 Detalesnės informacijos kreiptis į Seimo nario padėjėją Stasę Skutulienę, tel. : 8 685 01831

ARTŪRAS SKARDŽIUS: Lietuviška mediena – perdirbti Lietuvoje, o ne eksportuoti

sPAUDOS KONFERENCIJA 2015-04-15 Balandžio 15d. įvyko Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narių – Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojo Artūro Skardžiaus, Aplinkos apsaugos komiteto nario Arūno Dudėno ir Kaimo reikalų komiteto nario Kazio Grybausko – spaudos konferencija „Lietuviška mediena – perdirbti Lietuvoje, o ne eksportuoti“, skirta Miškų įstatymo pataisoms aptarti. Seimo LSDP frakcijos narių įsitikinimu, nacionalinis turtas turi nešti maksimalią naudą ir likti valstybės rankose.

Laidos įrašas: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_ivairus.sp_konf

Olgos Posaškovos nuotrauka

LSDP susisiekimo komiteto išvažiuojamasis posėdis Klaipėdoje

Klaipeda 2015-04-10 Balandžio 10d.  Seimo narys, LSDP susisiekimo komiteto pirmininkas  Artūras Skardžius kartu su kitais  partijos kolegomis lankėsi Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Apžiūrėjo pagrindinius valstybės objektus, kuriuos valdo ir jų veiklą užtikrina ši valstybinė įmonė.

  2015-04-10 Klaipedoje, balandz 10, 2015  Kl. juru uosto direkcija Klaipeda, 2015 balandzio 10 Klaipedoje 2015 04 10 Valdo Šereikos nuotraukos

A. Skardžius žurnale „Transportas“ dalinasi savo nuomone apie SGD terminalą

 Seimo nario Artūro Skardžiaus nuomonė Mindaugo Aušros ir Audronės Filimanavičienės straipsnyje „SGD terminalo svarba Lietuvos energetinei nepriklausomybei“, „Tarnsportas“, 2014 Nr. 5-6 

Jau 25 metai, kai Lietuva siekia energetinės nepriklausomybės, privatizuodama ir padovanodama  naftos perdirbimo gamyklą, pasitelkdama neaiškius užsienio investuotojus, aklai vykdydama EK nurodymus, uždarydama atominę elektrinę, švaistydama lėšas šiluminių ir vandens elektrinių modernizacijai, statydama vėjo ir saulės elektros jėgaines, tiesdama naujus elektros tinklus, nenorėdama tartis su dujų monopolininke „Gazprom“, keldama arbitražo bylas ir permokėdama už tiekiamas dujas bei šilumą, bandydama apsirūpinti alternatyviais energetiniais ištekliais.Jau daug metų nerimsta aistros, nėra politinės valios ir susitarimo. Kiekviena naujai atėjusi politinė jėga į valdžią kaltina buvusiąją, kelia intrigas, įsupa šalį į betikslius ginčus, prarasdama  brangų laiką.

Lietuvos energetinei nepriklausomybei pasiekti buvo siūlytos įvairios politinės ir ekonominės priemonės, jų sprendimo būdai, atlikta daugybė studijų, kurioms buvo išleista dešimtys milijonų litų.

Vadovaujant šalies Vyriausybės vadovui, konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui, buvo priimtas sprendimasišnuomoti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą-laivą, turintį suteikti ne tik energetinę nepriklausomybę nuo dujų monopolininkės „Gazprom“, bet ir duoti ekonominės naudos kitoms Baltijos šalims.

2014 m. spalio 27 d. į Klaipėdos uostą įplaukė SGD terminalas – laivas „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“), kurio stovėjimo krantinė buvo naujai pastatyta uosto pietinėje dalyje ties Kiaulės Nugaros sala. SGD terminalo projektą sudaro SGD laivas-saugykla bei jam aptarnauti reikalinga infrastruktūra: krantinė su dujotiekio atšaka. Laivą-saugyklą kartu su įgulos paslaugomis Lietuva 10 metų nuomosis iš Norvegijoje registruotos įmonės „Höegh LNG“. „Independence“ yra 294 m ilgio, 46 m pločio ir 47 m aukščio. Jį pastatė Pietų Korėjos laivų gamykla „Hyundai HeavyIndustries“.

Ką šiandien pasiekė Lietuva? Šia tema organizavome apskritąjį stalą ir suteikėme galimybę pasisakyti šalies ekspertams, nuodugniai išanalizavusiems esamą situaciją Lietuvos energetikos srityje.

Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius:

Laivo reikalingumo nekvestionuoja niekas. Socialdemokratų Vyriausybė šį projektą pradėjo įgyvendinti 2008 m. Ūkio ministerija ir koncernas „Achema“ pradėjo šį projektą įkurdama  privačią įmonę. Perrinkus Lietuvos Vyriausybę, konservatoriai ėmėsi neteisėtų veiksmų, likvidavo įmonę bei pradėjo persekioti atsakingus Ūkio ministerijos asmenis. 2014 m. Lietuvos aukščiausias teismas nutraukė bylą ir pripažino, kad konservatorių veiksmai buvo neteisėti, išteisino visus apkaltintus pareigūnus. Per tą laikotarpį Lietuva patyrė 1,16 mlrd. eurų (4 mlrd. litų) permoką dujų monopolininkei „Gazprom“. Su ja buvo kalbama tik ultimatumų kalba.

2011 m. rugsėjo 3 d. AB „Klaipėdos nafta“ kaip privatus juridinis asmuo, neturėdama šalies Vyriausybės suteiktų įgaliojimų nei įmonės akcininkų sprendimo, pradėjo įgyvendinti SGD terminalo projektą. 2011 m. liepos 1 d. AB „Klaipėdos nafta“ sudarė sutartį su konsultacine kompanija „Fluor S.A.“, kurios paslaugų apimtis buvo 11,18 mln. eurų(38,6 mln. litų) bei paskelbė konkursą dėl plaukiojančios SGD laivo-saugyklos su dujinimo įrenginiu (FSRU) pirkimo. SGD terminalo projekto konsultantams 2011–2012 m. „Klaipėdos nafta“ sumokėjo daugiau nei 15 mln. eurų (52 mln. litų).2012 m. sausio 21 d. bendrovė baigė laivo-saugyklos nuomos viešojo pirkimo konkursą (konkurencinio dialogo-apklausos būdu) ir laimėtoju pripažino Bermuduose registruotą bendrovę „Hoegh LNG Ltd“. 2012 m. sausio 31 d. projekto įgyvendinimo komisijos pirmininkas A. Kubilius posėdžio metu buvusiam bendrovės „Klaipėdos nafta“ direktoriui R. Masiuliui nurodė, kad jis gali pasirašyti sutartį su konkurso nugalėtoju, o AB „Klaipėdos nafta“ turi būti paskirta projekto įgyvendintoja. Tai reiškia, kad „Klaipėdos nafta“ baigė laivo-saugyklos pirkimo konkursą, pripažino nugalėtoją ir tik tada kreipėsi į šalies Vyriausybę, kad juos paskirtų projekto operatoriais. Galima daryti išvadą, kad iki konkurso paskelbimo AB „Klaipėdos nafta“ veikė neteisėtai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“ projekto derinimo pažyma. Vertinant Nutarimo projekto I punkto nuostatas, kuriomis siūloma „Klaipėdos naftą“ paskirti suskystintų gamtinių dujų terminalo įgyvendinimo bendrove, pažymėtina, kad Nutarimo projekto dokumentuose nėra pateikti tokį siūlymą grindžiantys argumentai.

Nutarimo projekto dokumentuose nėra nurodyti motyvai, objektyviai pateisinantys bendrovės „Klaipėdos nafta“ išskyrimą iš kitų Lietuvos bei Europos Sąjungos šalių ūkio subjektų, todėl abejotina tokio siūlymo atitikimu Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir Europos Bendrijos steigimo sutartyje įtvirtintiems nediskriminavimo ir skaidrumo principams, kurių turi būti laikomasi parenkant subjektą, kuriam suteikiama išskirtinė teisė atlikti tam tikrus darbus.

Vyriausybės teisininkai paskelbė, kad kadangi AB „Klaipėdos nafta“ savo valia pradėjo įgyvendinti projektą, ji tampaprojektą de facto įgyvendinančia įmone. Dėl šios priežasties buvo būtina priimti teisinius aktus ir įstatymą dėl SGD terminalo, nes tuo metu tokio įstatymo nebuvo. Savo iniciatyva buvo prisiimti įsipareigojimai už 520 mln. eurų (1,8 mlrd. litų). Kas mokės tuos pinigus ir iš kur bus gauti tokie pinigai? AB „Klaipėdos nafta“ yra privatus juridinis asmuo, todėl jos negalima tikrinti pagal galiojantį korupcijos įstatymą. Svarbiausia, kad kai „Klaipėdos nafta“ paprašė priimti specialų įstatymą ir perkelti kainos naštą vartotojams,investicijos turėjo būti derinamos ir su Kainų komisija, nes kitaip kaina galėjo būti nepripažinta. Galėjo būti ir nepripažintas pats veikimo principas, mat naudojame tik aštuntadalį SGD terminalo pajėgumų. Nesuderinama su poreikiu.

Pažymėtina, kad 2012 m. vasario 15 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 199 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“, kuriuo be konkurso paskyrė privatų juridinį asmenį „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrove. Nutarimas įsigaliojo 2012 m. vasario 29 d.Tai reiškia, kad iki tos dienos AB „Klaipėdos nafta“ tokių teisių neturėjo.

Lietuvos Respublikos Seimo teisininkų išvados

2012–05–09 Seime įregistruotas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektas Nr. XIP-4406, kurį pateikė Lietuvos Vyriausybė. Pažymėtina, kad nors pateikto įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas SGD terminalo įrengimui, projektas buvo pateiktas Seimui jau po to, kai:

– buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas, kad SGD terminalo projektą įgyvendins AB „Klaipėdos nafta“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010–07–21 nutarimas Nr. 1097 „Dėl gamtinių dujų terminalo projekto plėtros“);

– buvo priimti Vyriausybės nutarimai dėl SGD terminalo įrengimo ir jo būtinosios veiklos užtikrinimo priemonių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–02–15 nutarimas Nr. 199 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“ (įsigaliojo 2012–02–29), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–02–29 nutarimas Nr. 219 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinosios veiklos užtikrinimo“ (įsigaliojo 2012–03-09–));

– AB „Klaipėdos nafta“ jau buvo įvykdžiusi viešąjį pirkimą SGD terminalo plaukiojančiai saugyklai su dujinimo įrenginiu pirkti (tarptautinis konkursas paskelbtas 2011–09–20) ir pasirašiusi sutartį su „Hoegh LNG“ 2012–03–02. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 2012–02–15 nutarimu Nr.199 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“ pritarė, jog AB „Klaipėdos nafta“ atliktų veiksmus, reikalingus susijusiai technologijai ir įrenginiams įsigyti nuosavybės teise ar įgyti jų valdymo teises kitais pagrindais.

Toks teisinis reguliavimas, kai Seimas įstatymu patvirtina jau įvykusį faktą, o sprendimas dėl projekto finansavimo modelio priimamas jau pradėjus vykdyti projektą, laikytinas ydingu.

2012 m. kovo 2 d. AB „Klaipėdos nafta“ pasirašė 10 metų nuomos sutartį su konkurso laimėtoju Bermuduose registruota bendrove „Hoegh LNG Ltd“ dėl Suskystintų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos ir aptarnavimo paslaugų. Šia sutartimi „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo bendrovei „Hoegh LNG Ltd“ už 10 metų SGD plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginio (FSRU) nuomą sumokėti 520 mln. eurų (1,8 mlrd. litų). Sutartyje numatyta fiksuota nuomos kaina 139 mln. eurų (480 tūkst. litų) už vieną dieną. Į šią fiksuotą kainą įskaičiuotas laivo, jo valdymo, įgulos nuomos ir aptarnavimo mokestis, tačiau kaina galios tik pirmus dvejus metus. Vėliau AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigoja atlyginti laivo savininkui už patirtas jo eksploatacijos sąnaudas. Tikėtina, kad reikės mokėti daugiau. Ši sutartis nėra išperkamosios nuomos sutartis, todėl nuomos sutartyje nėra numatyta laivo-saugyklos (FSRU) likutinė vertė. Sutartyje nėra nustatyta, kad sumokėtas nuomos mokestis bus įskaitomas į SGD saugyklos kainą (ją mažins), be to, sutartyje net nėra nustatyta nuomojamos SGD saugyklos (visa laivo-saugyklos) kaina.

A.Kubiliaus Vyriausybė pateikė įstatymų projektą Seimui dėl SGD terminalo įstatymo. Jį Seimas priėmė 2012 m. birželio 12 d., nors AB „Klaipėdos nafta“ sutartį su kita bendrove pasirašė dar 2012 m. kovo 2 d. Įstatyme nurodyta, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos Kainų komisijos nustatyta tvarka bus įtrauktos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą vartotojui. Už SGD terminalą turės mokėti visi dujų vartotojai. Komisija konstatavo, kad Kainų komisija nėra suderinusi su bendrove „Klaipėdos nafta“ įgyvendinamo suskystintų gamtinių dujų (SGD)terminaloprojekto investicijų.

Darytina išvada, kad Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas, nustatantis suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus ir sudarantis teisines, finansines ir organizacines sąlygas suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui įgyvendinti, priimtas po to, kai Vyriausybė jau buvo paskyrusi „Klaipėdos naftą“SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrove, o ši – jau sudariusi sutartį dėl plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos. Toks teisinis reguliavimas, kai Seimas įstatymu patvirtina jau įvykusį faktą, o sprendimas dėl projekto finansavimo modelio priimamas jau pradėjus vykdyti projektą, laikytinas neteisėtu.

Viešųjų pirkimų tarnyba atsisakė patikrinti šį viešąjį pirkimą, motyvuodama tai nepriklausomumu. Neoficialiai kalbama, kad tuo metu šiai tarnybai buvo liepta to nedaryti. Seimo parlamentinių tyrimų departamentas Komisijai pateikė informacijądėl plaukiojančios saugyklos sudujinimo įrangos pardavimo kainos. Šios saugyklos naudojama FRSU technologija yra ganėtinai nauja ir didžiosios valstybės jos net nenaudoja. Ji ir brangesnė. Turime informacijos, kad 2011 m. birželį„Hoegh LNG Ltd“ už 500 mln. JAV dolerių užsakė du 750 tūkst. kubinių metrų talpos FRSU laivus. Tai yra už 360 mln. eurų (1,25 mlrd. litų), o mes už vieną laivą mokėsime 520 mln. eurų (1,8 mlrd. litų).Pagal patvirtintus duomenis, laivo dydis yra 170 tūkst. kubinių metrų talpos, o užpildytas laivas gali pagaminti 100 mln. kubinių metrų dujų. Veikdamas be pertraukų,per parą jispagamintų 11 mln. kubinių metrų, o per metus – 4 mlrd.kubinių metrų dujų. Lietuvos poreikis 2015 m. (be „Achemos“ koncerno) yra tik 1 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.

Darytina išvada, kad Lietuvos Vyriausybė ir Energetikos ministerija galimai sąmoningai toleravo privataus juridinio asmens „Klaipėdos nafta“ekonomiškai nepagrįstus įsipareigojimussudarant 10 metų nuomos sutartį su „Hoegh LNG Ltd“ dėl SGD plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu (FSRU) nuomos.

Dujų kaina taip pat yra labai įdomi. AB „Litgas“ yra pasirašiusi sutartį su „Statoil“ penkeriems metams, kuri kasmet tieks Lietuvai 540 mln. kubinių metrų dujų. Tai sudaro pusę Lietuvos poreikio. Kadangi suskystintos dujos už gamtines dujas yra brangesnės, socialdemokratų Vyriausybė suderėjo su „Gazprom“ dėl mažesnių dujų kainų tiekimo Lietuvai. Rusijos koncernas „Gazprom“ už 2013 m. permoką suteikė Lietuvai net 72,41 mln. eurų (250 mln. litų) kompensaciją. Lietuva 2015 m. gauna dujas normalia kaina. Prognozuojamos dujų kainos pagal 2014 m. spalio mėnesio dujų rinkų informaciją –326,98 eurų (1129 litų) už 1000 kubinių metrų. Tuo tarpu AB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015 m.numato 239,81 eurų už 1000 kubinių metrų dujų kainą, t. y.87,17 eurais pigiau. Šį skaičių padauginus iš kiekio, kurį pirksime iš „Statoil“ kasmet, išeina 43,44 mln. eurų (150 mln. litų) permoka. Tiekiamos dujos yra paskirstytos elektros gamintojams.

AB „Litgas“ yra labai įdomi struktūra, nes ši įmonė buvo sukurta tam, kad užsiimtų dujų tiekimu į SGD terminalą. Bet turime ir įmonę „Lietuvos dujų tiekimas“, kuri ima dujas iš vamzdžio. AB „Litgas“ pasirašė 5 metų sutartį su „Statoil“ ir daugiau kitos veiklos ji nevykdo, bet užsiprašė labai didelių pinigų savo išlaikymui. Už 1000 kubinių metrų dujų administravimą ji prašo po 20,27 eurų (70 litų). Po derybų bendrovė savo apetitą šiek tiek sumažino ir per metus Lietuvai kainuoja apie 6,37 mln. eurų (22 mln. litų).

Tiesa, Seimo nutarimu Vyriausybei nurodyta atkreipti dėmesį į kitą struktūros dalį – bendrovę „Klaipėdos nafta“, kurios išlaidoms yra priskaičiuota investicinė grąža. Tai sudaro apie 6,08 mln. eurų (21 mln. litų). Šie pinigais gali būti leidžiami į visas šalis. Reikia nepamiršti, kad bus mokama ir Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui (KVJUD). Uosto direkcija suskaičiavo daugiau kaip 3,19 mln. eurų (11 mln. litų) pajamų.

Visų paslaugų išlaidos yra įskaičiuotos vartotojams į dujų kainą.