Monthly Archives: vasario 2015

VIEŠIEJI PIRKIMAI 2015: SPRENDIMAI VERSLUI. Naujos ES direktyvos. Pokyčiai ir problematika

Vasario 25 d. Seimo narys Artūras Skardžius dalyvavo konferencijoje VIEŠIEJI PIRKIMAI 2015: SPRENDIMAI VERSLUI. Naujos ES direktyvos. Pokyčiai ir problematika.Konferencijoje, kurią organizavo „Verslo žinios“ pristatytos išsamios viešųjų pirkimų įstatymų ir teismų praktikos naujienos, komentarai, praktiniai patarimai. Susirinkusiuosius pasveikino Seimo ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius. Savo kalboje jis sakė: „šiuo metu mums atsiveria puikios galimybės peržiūrėti ir atnaujinti viešųjų pirkimų sistemą, kad ji atitiktų šiandienos poreikius. Dauguma tikriausiai žinote, kad Ūkio ministerija jau rengia naują Viešųjų pirkimų įstatymų paketą, perkeliantį naująsias Europos Sąjungos direktyvas. Suprantama, kad Europos Sąjungos direktyvos  nesuteikia beribės laisvės interpretuoti viešųjų pirkimų taisykles. Tačiau perpratę modernias viešųjų pirkimų tendencijas turime kuo efektyviau pasinaudoti siūlomomis naujomis galimybėmis.Naujasis viešųjų pirkimų reguliavimas labiau pritaikomas politiniams, socialiniams bei ekonominiams klausimams, numatytiems 2020 m. Europos strategijoje dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, spręsti. Viešieji pirkimai pasitelkiami gerinant verslo aplinką ir sąlygas įmonių novatoriškumui, skatinant žaliuosius pirkimus. Tikiuosi, kad tai pagerins viešųjų pirkimų rezultatus, skatins konkurencingą, inovacijomis pagrįstą ekonomiką ir jos augimą. Pataisos turėtų suteikti perkančiosioms organizacijoms daugiau pasirinkimo galimybių ir lankstumo, sumažinti perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų administracinę naštą, įnešti teisinio aiškumo. Todėl kviečiu visus susitelkti,  aktyviai įsitraukti ir savo naudinga patirtimi bei įžvalgomis prisidėti kuriant naujuosius viešųjų pirkimų sistemos pamatus.Tačiau šiandien yra ir tokių problemų, kurias turime spręsti nedelsdami  ir nelaukdami esminių pertvarkų. Nuolat girdime nusiskundimų, kad viešųjų pirkimų praktikoje pernelyg dažnai  taikomas mažiausios kainos kriterijus, o ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus taikomas retai. Dėl to nukenčia viešųjų pirkimų kokybė ir viešųjų išlaidų efektyvumas. Siekdama spręsti susidariusią situacija Ūkio ministerija, kaip viešųjų pirkimų politiką formuojanti institucija, inicijavo atitinkamas priemones. Ūkio ministerijos iniciatyva Vyriausybė pavedė savo pavaldžioms institucijoms siekti, kad supaprastinti pirkimai, kuriuose taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų ne mažiau kaip 30 procentų perkančiosios organizacijos vykdomų supaprastintų pirkimų vertės. O Viešųjų pirkimų tarnyba paraginta stiprinti metodinės pagalbos perkančiosioms organizacijoms teikimą tiekėjų pasiūlymų vertinimo srityje.

Taip pat 2013 m. spalio 22 d. priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas, kuris nustato, kad supaprastintuose pirkimuose ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais gali būti tiekėjo darbuotojų patirtis ir kvalifikacija. Iki minėto įstatymo pakeitimo pasiūlymai negalėjo būti vertinami remiantis šiais subkriterijais, nors praktikoje neretai iškildavo poreikis tokių subkriterijų įtraukimui. Papildytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo subkriterijų sąrašas turėtų padaryti įtaką platesniam ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus taikymui.

Vykdant viešuosius pirkimus kyla ir daugiau problemų, pavyzdžiui, dėl nepakankamos blogai sutartis vykdančių tiekėjų atsakomybės, ES paramą gavusių tiekėjų piktnaudžiavimo tyčiniais bankrotais. Siekdama spręsti šias problemas, Ūkio ministerija inicijavo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios šiuo metu pateiktos Seimui ir laukia svarstymo.

Šiomis Įstatymo pataisomis siūloma suteikti teisę perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu per pastaruosius trejus metus buvo nutraukta ankstesnė pirkimo sutartis dėl to, kad tiekėjas netinkamai vykdė pirkimo sutartį. Siekiant užtikrinti greitą ir veiksmingą siūlomos teisės normos įgyvendinimą perkančiosios organizacijos informaciją apie tokius tiekėjus turėtų paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, o Viešųjų pirkimų tarnyba būtų atsakinga už tokio „tiekėjų juodojo sąrašo“ administravimą. Praktikoje, ypač įsisavinant Europos Sąjungos paramą, susiduriama su problema, kai tiekėjai pirkimo sutarties vykdymo metu (kartais gavę ir avansą) bankrutuoja. Pasitaiko atvejų, kad asmenys, sąmoningai nulėmę įmonės bankrotą, įkuria naujų įmonių, kurios toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Siekiant išvengti tokių situacijų įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą perkančiajai organizacijai pašalinti tiekėją, jeigu jo atsakingas asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą bankrotą“.

Baigdamas savo kalbą Artūras Skardžius  kvietė aktyviai dalyvauti  diskutuojant Seime dėl naujausio Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir siekti efektyviausio šiandienos problemų sprendimo. „Aš, kaip Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, sveikinu ir esu pasirengęs paremti šias geras iniciatyvas svarstant jas Seimo komitete“, – sakė parlamentaras.

KONFERENCIJA SEIME -„SOCIALINIO DIALOGO PLĖTROS IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS“

Siocialinio dialogo plėtros iššūkiai ir galimybes 2015-02-23 Vasario 23 d. Seimo narys Artūras Skardžius dalyvavo konferencijoje „Socialinio dialogo plėtros iššūkiai ir galimybės“, kurią organizavo Seimo ekonomikos komitetas ir Lietuvos verslo konfederacija. Susirinkusiuosius pasveikino Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Renginyje dalyvavo Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas, Investuotojų formumo direktorė Rūta Skyrienė. Patirtimi ir įžvalgomis dalinosi svečiai iš užsienio: Europos ekonomikos ir socialinių reikalų atstovai Stafanas Nilsonas, Irinė Ivonė Pari, Martinas Sikeris ir nepriklausoma ekspertė Skirma Kondratas. Konferencijos pagrindinė tema – Lietuvoje steigiama Nacionalinė ekonominė ir socialinė taryba (NEST), kurios įsteigimas leistų stiprinti įvairių NVO, ekspertų, darbdavių, profesinių ir darbuotojų asociacijų, kooperatyvų, aplinkosaugos, neįgaliųjų organizacijų interesų atstovavimą ir dialogą su Seimo, Vyriausybės ir ministerijų atstovais. Anot pranešėjų NEST atliktų patariamąjį vaidmenį ir užtikrintų piliečių teisę dalyvauti sprendžiant svarbiausius šalies ekonominius ir socialinius klausimus, nes tik aktyviai tarpusavyje bendraujant galima rasti geriausius sprendimus mūsų visuomenei rūpimais klausimais.

 Socialio daliogo pletros issukiai ir galimybes 2015-02-23 Socialinio daliogo plėtros iššūkiai ir galimybės

Nuotraukos Olgos Posaškovos

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ 2015

Knygu muge Vilniuje Vasario 19 d. Seimo narys Artūras Skardžius lankėsi kasmetiniame kultūros renginyje – Vilniaus knygų mugėje. Vienoje didžiausių Baltijos šalių mugėje kasmet dalyvauja apie 300 leidyklų iš Lietuvos ir užsienio šalių.  Mugės metu vyksta knygų pristatymai, susitikimai su Lietuvos ir užsienio rašytojais, veikia meno parodos, kūrybinė studija. Mugės dalyviai – leidyklos, knygų prekybininkai, užsienio šalių kolektyviniai stendai, mokslo institutai, aukštųjų mokyklų leidybos centrai, visuomeninės organizacijos, kultūros centrai, žiniasklaidos priemonės, muziejai ir galerijos, kt. Kartu su partijos bičiuliais, svečiais Artūras Skardžius apžiūrėjo socialdemokratų stendo eksponatus.  „Džiaugiuosi šiuo renginiu, kuris kasmet pritraukia vis daugiau žmonių ir esu įsitikinęs, kad  skaitymas verčia žmones mąstyti, o mąstantis žmogus kurs geresnį, šviesesnį ir turtingesnį gyvenimą, tiek savo, tiek  bendruomenės, kurioje jis gyvena“, – sakė Artūras Skardžius

Valdo Šereikos nuotraukose akimirkos iš Vilniaus knygų mugės:

Knygu mugeje su Baltarusijos ambasadoriumiKnygu mugeje 2015 Knygu muge 2015 Knygu muge, Viln

A. Skardžius lankėsi AB „LIETUVOS GELEŽINKELIAI“

Liet gelezinkeliai 2015m. vasario 11d. Seimo narys Artūras Skardžius kartu su Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi, susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi lankėsi AB „Lietuvos geležinkeliai“. Susitikimo metu buvo aptarti  šios valstybės valdomos įmonės veiklos rodikliai, išklausytos problemos, apsikeista nuomonėmis. „Būdamas LSDP susisiekimo komiteto vadovu gilinuosi į Lietuvos geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros klausimus. Domiuosi projekto „Rail Baltica“ perspektyvomis“, – sakė Artūras Skardžius

Liet gelezinkeliai 2015-02-09 L gelezinkeliai 2015-02-09 Liet gelezink 2015-02-09

Artūro Skardžiaus sveikinimas Vasario 16-osios proga

trispalveMieli Lietuvos žmonės, nuoširdžiai sveikinu Jus nacionalinės šventės – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Ši diena, Vasario 16-oji, tarsi mūsų tautos vėliava, kuri vienija, sutelkia ir puoselėja mažos Valstybės išdidų nepriklausomybės jausmą. Būkime verti šio jausmo, tvirtai ir ryžtingai kartu kurkime klestinčią Lietuvą, kuria galėtų didžiuotis ir būsimos kartos.

Tegul mūsų pasiaukojimą, ištvermę ir vienybę lydi: „Vardan tos Lietuvos…“

Linkiu Jums įspūdingos ir džiugios Vasario 16-osios!

Kas vyksta Saugų vaikų globos namuose?

Saugu vaiku globos namai, 2015-02-09Vasario 9 d. į Šilutę atvykęs Seimo narys Artūras Skardžius daugiausia dėmesio skyrė Saugų vaikų globos namams. Praėjusiais metais Šilutės policija iš Saugų vaikų globos namų sulaukė 116 pranešimų telefonu, kad iš šios įstaigos pabėgo ir laiku nesugrįžo nepilnamečiai globotiniai. Ir tai dar ne viskas.

Saugų vaikų globos namai turi 74 įregistruotus globotinius, iš jų 10 įkurdinti Rusnėje. Iš viso įstaiga turi 52 darbuotojus, iš šio skaičiaus 10 yra administracijoje, 42 tiesiogiai dirba su vaikais. 38 globotiniai yra didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių, yra neįgalių, yra sunkios negalios vaikų. Pasitaiko, kad vienu metu iš įstaigos pabėga net keli globotiniai.

Pokalbį su Saugų vaikų globos namų direktoriumi Eugenijumi Judeikiu ir kitais įstaigos atstovais Seimo narys A. Skardžius pradėjo priminimu, kad sąvadavimo ir prostitucijos skandalas Švėkšnos specialiojo ugdymo centre tarsi ratilais sklinda po visą Lietuvą, didesnio dėmesio sulaukia visos panašios globos įstaigos, o Saugų vaikų globos namai irgi turi problemų. Čia gyvena trys nepilnametės motinos, jau susilaukusios po vaikelį. Tačiau ši informacija vargu ar pasiekia Šilutės rajono savivaldybės Tarybą. Viena nepilnametė pagimdė vos prieš mėnesį. Šių trijų motinų amžius toks, kad galima kalbėti ir apie baudžiamąją atsakomybę už lytinius santykius su nepilnamete. „Kaip sekasi tvarkytis? Kodėl neieškoma sprendimų kartu su rajono savivaldybės Taryba, vadovais? Gal susitvarkote patys?“ – klausimą po klausimo kėlė A. Skardžius, priminęs ir 116 skambučių policijai, kai iš įstaigos pabėgdavę globotiniai. Be to, Seimo narys neslėpė girdėjęs, kad globos namų mergaitės Saugose stabdo vyrų vairuojamus automobilius, važiuojančius keliu Šilutė – Klaipėda.

Direktorius E. Judeikis į tai atsakė, kad įstaigos teritoriją juosia aukšta metalinė tvora, tačiau įstaiga nėra uždara, vartai – atviri, vaikai – neužrakinti. E. Judeikis papasakojo visų trijų nepilnamečių mamyčių istorijas. Jos labai liūdnos. Galbūt kol kas tikslinga jas nutylėti, nors kyla abejonių… Juk Švėkšnos specialiojo ugdymo centre prostitucija buvo slėpta dvejus metus.

Vaikai gyvena šeimynomis. Naktį dviems šeimynoms prižiūrėti skiriamas vienas darbuotojas, kai panašiose įstaigose naktį kiekvieną šeimyną prižiūri po vieną darbuotoją. Trūksta stebėjimo kamerų. Iki 2007 metų čia įkurdintiems vaikams lėšų skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pernai trylikai vaikų buvo gauta 540 tūkst. Lt.  Kitus vaikus daug kukliau išlaiko Šilutės rajono savivaldybė, šią įstaigą iš panaikintos apskrities perėmusi 2010 metais. Iš 1,7 milijono Lt praėjusių metų įstaigos biudžeto 70 proc. teko įstaigos darbuotojų atlyginimams mokėti. Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis priminė, kad pernai Savivaldybė papildomai davė 160 tūkst. Lt. 73 globotiniai yra iš Šilutės rajono šeimų.

Tačiau Seimo narys E. Judeikį grąžino prie pokalbio pradžioje kilusių klausimų: „ Kokia yra globotinių kontrolė?  Mergaitės gali bet kada išeiti, išvažiuoti? Paprasta apie tai tik pranešti policijai…“ E. Judeikis aiškino, kad globotinis privalo informuoti socialinį darbuotoją, kad išeina. Jeigu dingsta neinformavę, skambinama policijai. Pernai Šilutės policija iš Saugų vaikų globos namų sulaukė 116 pranešimų telefonu, kad dingo globotiniai. Kartais dingdavo po kelis. Buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai dėl globotinių dingimo, 7 atvejais nuspręsta nepradėti ikiteisminių tyrimų. Pabėgę nepilnamečiai kartais valkataudavo net iki 10 dienų. Saugų J. Mikšo pagrindinė mokykla, Šilutės ligoninė, privatūs asmenys dėl globotinių netinkamo elgesio į policiją kreipėsi 6 kartus, Saugų vaikų globos namų administracija – 15 kartų. Už administracinės teisės pažeidimus pernai globotiniai nubausti 8 kartus.

Artūras Skardžius pabrėžė, jog situacija Saugų vaikų globos namuose kelią nerimą ir išvardintas problemas reikia spręsti, o ne jas slėpti. Jau tą pačią dieną susirinkime Šilutėje, kur Savivaldybės vadovai atsiskaitė bendruomenei už 2014 metų veiklą, savo kalboje A. Skardžius iškėlė Saugų vaikų globos namų klausimą.

Nuotraukose akimirkos iš susitikimo Saugų vaikų globos namuose:

Saugu vaiku globos namuose 02- 09 Sauguose, 2015-02-09

Per praėjusius metus Šilutės muziejų papildė beveik 600 eksponatų

 Klaipėdos krašto prijungimui prie Didžiosios Lietuvos dienai paminėti Šilutės muziejuje atidaryta paroda „Eksponatai – laikmečio liudininkai“, kur eksponuojami pernai muziejui dovanoti ar muziejininkų įsigyti eksponatai.

Seimo narys Artūras Skardžius dovanojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto įrėmintą kopiją, išreikšdamas viltį, kad ši dovana ras vietą restauruotuose dvaro rūmuose. Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė džiaugiasi, kad netrūksta žmonių, turinčių ir norinčių ką nors vertinga dovanoti muziejui. Savo geradariams muziejus kasmet padėkoja. Į parodą atvyko ne tik šilutiškių, sulaukta svečių, šilutiškių draugijos narių iš Palangos. Parodą aplankė ir dovaną muziejui įteikė Seimo narys Artūras Skardžius. Per praėjusius metus Šilutės muziejaus rinkiniai papildyti bemaž 600 eksponatų. Jie saugomi archeologijos, bonistikos, dailės, etnografijos, faleristikos, fotografijos, liaudies meno, raštijos, istorinių eksponatų rinkinių saugyklose. Dėl vietos stokos parodoje nebuvo galimybės parodyti visus eksponatus, tačiau parodos organizatoriai pasistengė, kad bent vienas dovanotojo daiktas būtų eksponuojamas parodoje. Kaip ateityje visi eksponatai bus sutalpinti naujuose rūmuose, muziejininkai kol kas nežino. Parodą pristačiusi Šilutės muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Inga Radavičiūtė apgailestavo, kad parodos lankytojai nepamatys daugybės restauruotų eksponatų. Ji priminė, kad nemažai restauruotų tekstilės eksponatų jau buvo galima pamatyti praėjusią vasarą surengtoje parodoje „Jų apranga ir aplinka dvelkė grožiu“, o kitus bus galima pamatyti restauruotame dvare.Parodoje „Ekponatai – laikmečio liudininkai“ – įdomūs ir vertingi eksponatai. Pernai muziejui nemažai dovanota fotografijų. Iš 145 fotografijų parodoje eksponuotos 9, dovanotos Vytauto Pupšio ir Benedikto Juškevičiaus, taip pat Zitos Gutauskienės dovanotas atvirukas. Raštijos skyrių papildė Vokietijoje gyvenančio Wilfried Jagst dovanoti originalūs dokumentai, kuriuose užfiksuoti senųjų šio krašto gyventojų vardai, pavardės, jų biografiniai faktai. Ramutė Girskienė dovanojo 1936 metų leidimo knygą su rašytojo Johano Volfgango Gėtės sentencijomis, eilėmis, o Morta Kišonienė – dvi receptų knygas su gausybe iliustracijų. Įvairių leidinių muziejui dovanojo Česlovas Jovaiša bei Rūta Trimonienė, o Vida Gedvilaitė – 1976 metais išduotą pensininko pažymėjimą. Kelias dešimtis vadovėlių dovanojo Salomėja Tarozienė ir Antanas Uznys, Violeta Stanišauskienė – Žalgirių pradinės mokyklos dienyną, pildytą 1950-1951 m. Raštijos rinkinys papildytas Vytauto Gocento, Witold Peuster, Jono Jauniaus dovanotais žemėlapiais, raštais, kuriuose gausu istorinių faktų. Archeologijos rinkinį papildė archeologo Egidijaus Abromavičiaus dovanotos molinių indų šukės, rastos 2012 metais Šilutės istorinėje dalyje: Pievų, Turgaus gatvėse. Indų šukės yra XVIII-XX amžiaus radiniai. Faleristikos rinkinį, kuriame yra saugomi įvairūs medaliai, ženklai, papildė Zigmanto Dokšo muziejui padovanotas medalis, kurį jis, būdamas Juknaičių tarybinio ūkio direktorius, gavo už tuometinius nuopelnus. Medalių padovanojo Donatas Jaunius ir Eufrozina Jarmalienė. Bonistikos rinkinį papildė tik Zitos Gutauskienės dovanoti 5 banknotai: rubliai, markės ir vienas doleris. Istorinių eksponatų rinkinys papildytas įvairiais elektriniais prietaisais. Laima Kairienė ir Vida Gedvilaitė dovanojo po televizorių „Šilelį“, Roma Šukienė ir Indrė Skablauskaitė radijo imtuvą ir magnetolą, Vytautas Žemaitaitis filmavimo kamerą, Artūras Gaidelis – lygintuvą, Adelė Vaičiūnienė – rankinį maisto plaktuvą. Istorinių eksponatų rinkinyje saugomi ir žaislai, mokyklinė atributika. Danutės Narbutienės dovanotas lagaminas primena išvykas į pionierių stovyklas. Lėlių dovanojo Oksana Masidunskienė, kalėdinį žaislą – Natalija Kučinskaja, Rymantė Tylaitė – drožtuką, o du mažus puodelius – Hilda Tenikaitienė. Parodos lankytojai susidomėjo Trautės Elmenthaler dovanota Šiaurės Vokietijos šaulio paradine uniforma, papuošta įvairiais ženkliukais, medaliais. Šilutės muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Inga Radavičiūtė patikino, kad tokias uniformas nešiojo ir Šilutėje.

Muziejui dovanojusiems eksponatų įteiktos padėkos.

Seimo narys pagerbė geriausius Šilutės policijos pareigūnus

Siluteje 2015-01-20Sausio 15 d. Šilutėje lankęsis Seimo narys Artūras Skardžius dalyvavo pokalbyje su Šilutės r. policijos komisariato viršininku Sigitu Mikutavičium bei kitais pareigūnais. Vienas iš susitikimo tikslų – pagerbti ir apdovanoti praėjusiais metais geriausiai dirbusius ir išskirtinių rezultatų pasiekusius pareigūnus.

Pagerbtieji pareigūnai (iš kairės) Vaidas Petniūnas, Antanas Urbelis, Vaida Višinskaitė, Seimo narys Artūras Skardžius, rankų lenkikė Eglė Vaitkutė, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir viršininkas Sigitas Mikutavičius. Laimos Putriuvienės nuotr.

Seimo narys Artūras Skardžius po knygą „Lietuvos statutas“ įteikė Šilutės r. policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas laikinai einančiam komisarui Vaidui Petniūnui, šiais metais jau dirbti Tauragėje pradėjusiam ir Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininku paskirtam komisarui Antanui Urbeliui, šilutiškei Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai komisarei inspektorei Vaidai Višinskaitei, pripažintai ir geriausia Šilutės policijos kolektyvo 2014 metų darbuotoja, taip pat Lietuvą ir Šilutę garsinančiai daugkartinei rankų lenkimo pasaulio čempionei Eglei Vaitkutei. Prie kavos puodelio kalbėta apie Šilutės PK praėjusių metų gerus veiklos rezultatus, lakoniškai prisiminta visą Lietuvą sukrėtusi studentės žmogžudystė Šilutės rajone ir operatyvus bei rezultatyvus šio nusikaltimo tyrimas, kuriame labiausiai pasižymėjo ir minimi Šilutės kriminalistai, šįkart sulaukę padėkos žodžių ir pagarbos. A. Skardžius domėjosi ir rankų lenkikės Eglės Vaitkutės ateities planais – mergina vėl rengiasi dalyvauti pasaulio čempionate bei kitose varžybose. Viršininkas S. Mikutavičius pasidžiaugė bendradarbiavimu su savivaldybe, jos Taryba, vadovais, priminė sėkmingai išplėtotą saugios kaimynystės grupių veiklą, planus, kad komisariato pastatas gerokai pasikeis, nes planuojamas remontas. Pareigūnai su Seimo nariu aptarė įstatymų tobulinimo ir keitimo būtinybę. Į susitikimą policijos komisariate Seimo narį A. Skardžių lydėjo savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Laimos Putriuvienės nuotraukoje pagerbtieji pareigūnai (iš kairės): Vaidas Petniūnas, Antanas Urbelis, Vaida Višinskaitė, Seimo narys Artūras Skardžius, rankų lenkikė Eglė Vaitkutė, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir viršininkas Sigitas Mikutavičius. .