Monthly Archives: gruodžio 2014

Kalėdinė socialdemokratų dovana studentams – vardinės stipendijos

Kaledine akcija studentams Gruodžio 18 d. Seime, tęsdami jau ne pirmus metus puoselėjamą tradiciją paremti  ir paskatinti studentus, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai ir kiti iškilūs socialdemokratai  įteikė vienkartines stipendijas studentams, ypač gerai besimokantiems Lietuvos universitetuose ir kitose aukštosiose mokyklose.  Vardines stipendijas, kurių vienos dydis yra 500 Lt, Seimo nariai socialdemokratai įteikė apie  40-čiai studentų.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasidžiaugė, kad šie studentai  – visi jau gimę nepriklausomoje Lietuvoje. „Jūs jau šiandien esate lyderiai, lyderiai – savo universitetuose, lyderiai – savo regionuose, lyderiai – savo bendruomenėse. Linkiu Jums ir toliau išlaikyti šią savo lyderystę intelektualiai, profesionaliai ir morališkai“, – akcentavo jis.
Seimo narys Artūras Skardžius stipendiją įteikė VGTU  antro kurso studentui Emiliui Rageliui iš Šilutės.

Kaledine akcija studentams 2

Seimo narys patikino, kad karo nebus…

siluteje 2014-12-12Penktadienį Seimo narys Artūras Skardžius Šilutėje surengė spaudos konferenciją, kurioje žiniasklaidos atstovams pristatė 2015 metų valstybės biudžetą. Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis informavo apie investicinius projektus, kuriais rūpinosi ir A. Skardžius.

Svarbiausia – šalies saugumas
Seimo narys A. Skardžius neslėpė, kad kitų metų valstybės biudžetas priimtas iš antro karto. Surasta lėšų kultūros darbuotojų atlyginimams didinti, mokinių papildomo ugdymo reikmėms ir žemės ūkiui.
Nors ir šiais metais krašto apsaugai jau buvo skirta papildomų lėšų, kitų metų valstybės biudžete ši sritis yra prioritetinė: jai suplanuota 1,5 milijardo litų, o prieš dvejus metus, šio Seimo kadencijos pradžioje, ši suma tesiekė 800 mln. Lt.
„Motyvai? Be naujų orkestrų steigimo, iki 2012 metų Krašto apsaugos ministerija turbūt nieko ir nepadarė, kai vadovavo Rasa Juknevičienė…“ – kalbėjo Seimo narys, spaudos konferenciją pradėjęs būtent nuo valstybės gynimo, saugumo temos, nes tai lemia susiklosčiusi geopolitinė situacija, karas Ukrainoje, rusų elgsena Baltijos jūroje, Karaliaučiaus srityje ir t. t.
Biudžetą sudarys 9,2 milijardo eurų, tai 6 proc. viršija šių metų pajamas. Net 638 mln. eurų numatyta valstybės skoloms dengti, nes krizės metais tuometinė valdžia skolinosi labai daug, palūkanos viršijo net 10 proc. Todėl sveikatos apsaugai atiteks tik 524 milijonai eurų, viešajai tvarkai – 502 mln., kultūrai – 208 mln. eurų. Įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą – 417 mln. eurų. Tačiau 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu iš Europos Sąjungos Lietuva gaus 8,4 milijardo eurų.
„Biudžeto deficitas sudarys 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tad Graikija, Ispanija, Italija mums galėtų pavydėti“, – sakė Seimo narys.
Padidės savivaldybių finansinis savarankiškumas: joms 5 proc. didės gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri ūgtels nuo 67 iki 72 proc. Dėl šio pokyčio savivaldybių biudžetų pajamos išaugs 12,5 proc.
Iš Kelių plėtros programos atimta 250 milijonų Lt, kurie atiteks krašto saugumo reikmėms, dar 15 milijonų Lt paskirta Kauno Panemunės tiltui rekonstruoti, nes būtina sujungti du Nemuno krantus. Tad keliams, gatvėms tvarkyti iš 1,5 milijardo Lt liko tik 1,2 milijardo. Krizės metais labai sumenko finansavimas valstybinės reikšmės keliams: per metus suremontuojama vos po 300 km, kai iš viso šių kelių yra 21 tūkst. km.
Kitos naujienos
Per dvejus Seimo ir Vyriausybės darbo metus iš mirties taško pastūmėta daugiabučių namų renovacija: 10 namų renovuojama ir Šilutėje, dar tiek pat planuojama, o Lietuvoje tvarkomi arba jau užbaigti 756 namai.
„Turime alternatyvų, nors ir labai brangų dujų tiekimo naują šaltinį – išnuomotą laivą su visa reikalinga infrastruktūra, tačiau šie kaštai – labai dideli, dujos – brangios“, – kalbėjo A. Skardžius apie energetikos sektorių. Prognozuojama, kad 1000 kubinių metrų per terminalą tiekiamų dujų kitąmet kainuos 1129 Lt, „Gazpromo“ tiekiamos su pritaikyta nuolaida – 828 Lt.
Sklandžiai pasirengta euro įvedimui. Lietuva sėkmingai pusmetį pirmininkavo Europos Tarybai. Grąžinamos atimtų pensijų dalys – tam reikia 450 milijonų Lt, tad vien dėl būtinybės stiprinti valstybės saugumą pinigai grąžinami per dvejus metus. Seimo narys patikino, kad didės pensijos, ligos ir nedarbingumo pašalpos, išmokos bedarbiams, padidinta ir vėl didėsianti minimali alga. Seimas pagaliau ištesėjo pažadą – įteisino tiesioginius merų rinkimus.
Ką davė bendras darbas?
Vicemeras A. Balčytis apžvelgė pastarųjų dvejų metų rajone užbaigtus, vykdomus investicinius projektus ir pamatus būsimiems. Pasidžiaugęs, kad dažnai bendrauja su A. Skardžiumi, kad sulaukia pagalbos lankantis ministerijose ir kitose institucijose Vilniuje, A. Balčytis paminėjo svarbiausius kartu nuveiktus darbus: baigta tvarkyti Šilutės H. Šojaus dvarą – papildomai gauta 2 milijonai Lt, už 6 milijonus Lt statomas uostelis Pakalnėje, Rusnės saloje, netrukus čia bus įbetonuota statybos pradžios kapsulė. Jau pradėta Vydūno gimnazijos sporto salės statyba, juda estakados kelyje Šilutė – Rusnė reikalai, numatyta skirti lėšų projektuoti naują Šilutės sporto centrą, baseiną su maniežu Rusnės g., priešais Šilutės ligoninę.
Administracijos direktorius S. Šeputis, padėkojęs A. Skardžiui už nuolatinę pagalbą, rūpestį mūsų kraštu, priminė, kad ne be šio Seimo nario pagalbos pavyko atsiskaityti už Naujakurių kvartalo Šilutėje gatvių rekonstrukciją, mat trūkę nemenkos sumos.
S. Šeputis priminė, kad jau antrą kadenciją rajono politikai vis kalbėjo ir kalbėjo apie sporto centro Šilutėje statybą, blaškėsi ieškodami šiam objektui tinkamos vietos. „Rusnės gatvėje, kur yra nenaudojamas senasis sporto centras, jame gali būti baseinas, sporto maniežas, o šalia – naujas statinys, aikštelės automobiliams ir visa kita. Šioje teritorijoje yra visi inžineriniai tinklai – šiluma, vandentiekis, nuotekų trasos, elektros pastotė,“ – apie laukiamą objektą pasakojo S. Šeputis ir akcentavo, kad nuo šių metų liepos 21 d. gauti ikiprojektiniai siūlymai, pateikta paraiška ir Valstybės investicijų programoje atsirado eilutė skirti lėšų projektui rengti. Per 3-4 metus galima sulaukti įkurtuvių.
A. Skardžius priminė, kad sausį Susisiekimo ministerija žada priimti sprendimą, kurį iš 6 variantų pasirinkti estakadai kelyje į Rusnę statyti. Po to bus rengiamas techninis projektas, jeigu kitų metų biudžeto pajamos bus geros – vienas sprendimas, jei ne – kitas.
Atsakymai į klausimus
Žurnalistus domino, kurios sritys nukentėjo, beveik padvigubinus finansavimą krašto apsaugai. Į tai Seimo narys pirmiausia paminėjo Kelių plėtros programą, sakė, kad lėšų imta iš visų sričių po truputį. Todėl vienu metu neatsiskaitoma su pensininkais. Dabar būtina apsirūpinti ginklais, technika, modernizuoti valstybės gynybos sistemą, be to, kainuoja ir sąjungininkų Lietuvoje išlaikymas, mokymai su NATO kariais.
„Tai šiandien Lietuvai yra svarbiausia, tam neskiriama Europos Sąjungos lėšų, tai privalu finansuoti tik iš valstybės biudžeto, – teigė A. Skardžius, priminęs, kad viso Baltijos regiono geopolitines problemas Lietuva sprendžia viena savo gyventojų sąskaita. – Jeigu Europai svarbu, teprisideda, jeigu gynyba aktuali Latvijai ir Estijai – irgi tegul prisideda. Niekas apie tai nekalba. Kodėl? Jeigu pabandai gilintis į išpūstus ir slepiamus energetinės nepriklausomybės kaštus, bemat sulauki puolimo, tačiau šiuos kaštus turės dengti kiekviena kaimo močiutė, kuri dujomis šildys sriubą, paspaus elektros jungtuką. Dujų vartojimas mažėja, o to naujojo dujų terminalo pajėgumai 10 kartų viršija Lietuvos poreikius! Be to, elektros jungtys į Švediją ir Lenkiją galbūt tarnaus lenkams pirkti švedišką elektrą, nors moka… Lietuva. Energetikos sektoriuje esama daug klaustukų: rusišką elektrą gyventojams pardavinėjo kaip lietuvišką, tik gerokai brangiau. Brangios dujos lems ir didesnę elektros kainą. Šios abi kainos galėjo būti mažesnės, jeigu racionalesnis, skaidresnis būtų buvęs terminalo projektas“, – sakė A. Skardžius.
Seimo narys vėl priminė, kad bankų ir energetikos sektoriuose ne per vienerius metus įsigalėjo toks lobizmas, privatus verslas įleido šaknis taip giliai, kad menka pastaba pagaliu sugrįžta.

„Nebus Lietuvoje karo, nebus net energetinės blokados, nes ir Ukrainai net karo metu dujų neužsuka… O mes juk šalia Rusijos Kaliningrado srities – jei kas, jie liktų be elektros. Tačiau… Mums reikia skaičiuoti pinigus, nesimėtyti jais, nerūšiuoti investuotojų į savus ir nereikalingus, kokių pavyzdžių yra labai daug, tada ir jaunimas neišvažiuos, ir darbo vietų rasis. Nors niekada nesakyk niekada. Kai vasarą į Pagėgius atvažiavo Tilžės meras, prabangų automobilį jis buvo pasipuošęs Georgijaus juostelėmis…“ – kalbėjo A. Skardžius.

A.Skardžius: „Nevagianti“ Vyriausybė per krizę plėšė žmones

Vis labiau atskleidžiamas valdžios ir energetikų vykdytos aferos, kai Lietuvos gyventojai mokėdami už elektrą apmokėdavo buvusių valdininkų keliones, pirtis ir netgi šampaną, šydas. Akivaizdu, kad ne tik tokie „išdykavimai“ buvo įtraukti į brangstantį elektros energijos tarifą, bet iš gyventojų per krizę buvo pasipelnyta jiems brangiau perparduodant pigią importuotą elektros energiją. Tokios spekuliacijos vyko su buvusios konservatorių vadovaujamos vyriausybės narių parašais. Vyriausybės, kuri buvo vadinama, kad „šitie bent nevagia“…

                                   Elektros kaina per krizę išaugo trečdaliu

Dešiniųjų politinių jėgų valdymo metu – 2010-2012 metais – kai neapdairiai buvo karpoma viskas: žmonių pensijos, algos, pašalpos, išmokos , taip pat įvairių institucijų finansavimas, nebuvo pakankamai skirta lėšų ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK), kuri turi akylai prižiūrėti ir perskaičiuoti energetikos įmonių sąnaudas, kurios perkeliamos į vartotojų sąskaitas už elektros energiją. Trūkdama lėšų VKEKK negalėjo samdyti auditorių šioms įmonėms profesionaliai kontroliuoti. Nematė reikalo imtis energetikų kontrolės ir tuometinė A.Kubiliaus Vyriausybė, nors ir įsteigė atskirą Energetikos ministeriją su atskiru Energetikos  ministru – Arvydu Sekmoku.

Elektros energijos kainos tuomet šoko trečdaliu, pasiekė aukštumas, juolab per krizę, kai žmonės masiškai atleidinėjami iš darbų veržėsi diržus vardan solidarumo.

2012 metų gruodį po rinkimų Vyriausybei pradėjus vadovauti socialdemokratams buvo padidinta Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo tvarka. Profesionalios audito kompanijos ir pati VKEKK ėmėsi auditų  energetikos įmonėse. Buvo atlikti tyrimai  įmonėje „Lietuvos  energijos gamyba“, kuri apima Elektrėnų, Kruonio ir Kauno  elektrines, taip pat perdavimo tinkluose  „Litgrid“ ir skirstomuosiuose tinkluose  „Lesto“. Atlikus auditus nustatyta, kad 2010-2012 metais ne pagal paskirtį į elektros kainą  įtraukta daugiau nei 450 milijonų litų, tuo padidinant elektros kainą vartotojams mažiausiai 5 centais už kilovatvalandę.

                            Vartotojai apmokėjo pasiskraidymus oro balionais

VKEKK nurodymu atliktas auditas nustatė, kad elektros energijos brangimo priežastys buvo tuometinių  energetikos įmonių vadovų į elektros kainos tarifą įtraukti su elektros gamyba nesusiję sąnaudos. Pavyzdžiui , sporto klubai, asmeniniai treneriai, baseinai, alkoholis, netgi šampanas, kurio butelio kaina 600 litų. Taip pat energetikos įmonių darbuotojų  kelionės, kaimo turizmo paslaugos, koncertai, skrydžiai parasparniais, oro balionais, buhalterių suvažiavimas Malaizijoje, pirčių įranga, jų eksploatacija, pirčių smėlio keitimas kas pusmetį po 17 tūkstančių litų, konsultantų paslaugos. Netgi buvo įsigyti lėktuvų varikliai, kurie vėliau – nurašyti.

Šiuo metu VKEKK yra patvirtinusi planą dėl nepagrįstai priskaičiuotų pinigų grąžinimo vartotojams. Pinigai pradėti  grąžinti ir bus grąžinami kitais bei 2016, 2017 metais. Kyla klausimas, kiek dar planuotų ir neplanuotų konservatorių valdymo metu pridarytų skolų reikės išmokėti gyventojams.

                               Pasipinigavo su ministro palaiminimu

Vis dėlto kai kurias aferas švelniai vadindamas paišdykavimais, negaliu to pasakyti apie praėjusios Vyriausybės palaimintą spekuliacijos schemą, kai 2010 metais importuojama elektros energija buvo Lietuvos gyventojams parduota kone dukart brangesniu tarifu. Būtent ministro Arvydo Sekmoko sprendimu Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje pagaminta energija buvo parduota vartotojams kaip Lietuvos elektrinėje pagaminta. Vartotojai permokėjo 52 milijonus litų. Šie pinigai taip pat dabar grąžinami gyventojams.

Dar viena – akivaizdžią žalą valstybei padariusi tuometinės „Lietuvos elektrinės“ veikla –  komercinė prekyba apyvartiniais taršos leidimais. Paaiškėjo, kad AB „Lietuvos elektrinė“ prekiavo taršos leidimais su „Gazprom“ kompanija susijusiai įmonei („Gazprom marketing & Trading Ltd). Kaip rodo tyrimo medžiaga, leidimus pirkdavo brangiau negu po kelių dienų tai pačiai įmonei parduodavo. Sandoriai siekė milijonus litų. Nors taršos leidimus „Lietuvos elektrinė“ gaudavo nemokamai, tačiau užsiimdama tokiu perpardavinėjimu įmonei padarė beveik 11 milijonų litų nuostolių. Su „Gazprom“  susijusi įmonė gaudavo pelną. Kas dar išlošdavo iš tokios perpardavimo schemos – galima tik spėti.

Panaši prekyba apyvartiniais taršos leidimais vyko ir su kitomis įmonėmis. Per  trejus – 2009, 2010, 2011 metus. „Lietuvos elektrinė“ pridarė nuostolių už 147 milijonus litų.

                                      Žala akivaizdi. Kas atsakys?

Šios Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius nusiteikęs kategoriškai – dėl energetikų aferų būtina kreiptis į prokuratūrą. Kaltieji turi būti įvardyti ir nubausti, žala išieškota iš buvusių energetikos įmonių vadovų .

Seimo Ekonomikos komitetas jau pradėjo narplioti energetinių aferų schemas ir ketina tyrimą tęsti. Antraip, aš, kaip Seimo Ekonomikos komiteto narys, pirmininko pavaduotojas, jau matau, kad dalis medžiagos nuo visuomenės gali būti nuslėpta , ne pirmą kartą tokius dalykus pridengiant konfidencialumo skraiste.

Socialdemokratai B. Vėsaitė ir A. Skardžius: konservatorių-liberalų laikais energetikos įmonės švaistėsi vartotojų sąskaita

Spaudos konferencija 2014-12-04_0556Šiandien, gruodžio 4 d., 9.30 val., Seimo spaudos konferencijų salėje surengta Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos, Energetikos komisijos narių –  Birutės Vėsaitės ir Artūro Skardžiaus – spaudos konferencija „Aštresnis žvilgsnis į elektros energijos kainų reguliavimą“.

Valstybinės energetikos įmonės (dabartinės „Lietuvos energijos gamyba“, „Lesto“ ir „Litgrid“), konservatoriams ir liberalams esant valdžioje per pačią ekonominę krizę 2010-2013 metais išlaidavo, o jų niekuo nepagrįstos išlaidos buvo įskaičiuojamos į elektros energijos kainą, kurią turėjo apmokėti buitiniai ir verslo vartotojai.
Tik 2012 m. pabaigoje socialdemokratams atėjus į valdžią, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) užsakymu atliktas nepriklausomas finansinis auditas atskleidė neatsakingą šių energetikos įmonių finansinį elgesį. Sugriežtintas jų lėšų naudojimas, o dalis pinigų, įskaičiuotų į elektros energijos sąskaitas, jau grąžinama vartotojams. Konservatorių ir liberalų Vyriausybė, nors visada pabrėždavo savo taupymo ir skaidrumo politiką, nekontroliavo šių įmonių veiklos ir nesiėmė jokių priemonių jų išlaidavimui sutramdyti.
Tai šiandien spaudos konferencijoje „Aštresnis žvilgsnis į elektros energijos kainų reguliavimą“ Seime pabrėžė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos, Energetikos komisijos nariai –  Birutė Vėsaitė ir Artūras Skardžius.
„Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė tikrai padarė labai daug, kad sistemingai mažintų energijos kainas gyventojams. Tai ir derybų su „Gazprom“ rezultatai, ir griežtesnė energetikos įmonių kontrolė. Reikia suprasti, kad, kai konservatorių-liberalų laikais elektros energijos kainos buvo padidėjusios dėl energetikos įmonių nepriežiūros, tiesiogiai nukentėjo ne tik buitiniai vartotojai, bet ir verslas, pramonė, tai silpnino jų konkurencingumą, ir viskas buvo įskaičiuota į produkcijos kainą, kurią vėl turėjo mokėti gyventojai“, – tvirtino B. Vėsaitė.
„Šios energetikos įmonės, deja, tada elgėsi neatsakingai, nesivadovaudamos viešumo ir skaidrumo principais. Pinigai buvo leidžiami įmonių vadovų pramogoms ir kelionėms, įskaičiuojant juos į elektros energijos vartotojų sąskaitas. Konservatorių ir liberalų Vyriausybė tiesiog praskolino elektros energetikos sektorių, o jų skolos tradiciškai  paliktos socialdemokratų Vyriausybei. Šiandien darome viską, kad elektros energijos kaina vartotojams nedidėtų“, – teigė A. Skardžius.
„Lietuvos energijos gamyba“, „Lesto“ ir „Litgrid“ nepriklausomas finansinis auditas parodė, kad elektros energijos vartotojai per 2010-2013 metus permokėjo 0,457 mlrd. litų. Audito išvadose pažymima, kad „Lietuvos energijos gamybos“ atveju vartotojai permokėjo 99,3 mln. litų, „Litgrid“ – 95 mln. litų, o „Lesto“ – net 263 mln. litų. Trečiadienį Seimo Energetikos komisijai VKEKK pristatė šio nepriklausomo audito išvadas.

Internete galima rasti ir spaudos konferencijų garso įrašus.

METŲ EKONOMIKOS FORUMAS‘14

Gruodžio 1d. Seimo ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius dalyvavo svarbiausiame šalies ekonomikos forume, skirtame aktualiausiems 2014 metų ekonomikos klausimams aptarti.  Parlamentaras sakė, kad šių metų renginyje buvo aptarti galimi Lietuvos ir regiono ekonominės raidos scenarijai, bandyta atsakyti į klausimą: Lietuvos ekonomikos perspektyvos: niūrios ar optimistinės? Taip pat aptarta ES parama 2014-2020 metais: galimybės verslui. Dėmesys skirtas  teisiniam verslo reguliavimui, esamai ekonominei situacijai ir ateities perspektyvos Lietuvoje. Anot Artūro Skardžiaus, kiekvienais metais didėjantis forumo dalyvių skaičius rodo susidomėjimą, tuo pačiu iškelia ir esamas problemas, kurių tikrai netrūksta. „Ekonominę ir verslo padėtį Lietuvoje lemia tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai. Šiais metais  eksportas į Europos sąjungos šalis mažėjo,  tarptautinė politinė situacija – Rusijos –Ukrainos geopolitinė krizė trukdė verslui. Verslininkai susidūrė su trukdymais eksportuoti gaminius į Rusiją ir Ukrainą. Nuostolius patyrė ir gamintojai ir vežėjai. Todėl susidariusi situacija reikalauja keisti požiūrį ir ieškoti naujų rinkų tiek Europoje, tiek už jos ribų. Problemų daug, todėl valstybė turi skirti didžiausią prioritetą ekonomikos skatinimui, o svarbiausia įsiklausyti į verslininkų lūkesčius“, – sakė Artūras Skardžius

Šių metų  renginyje pranešimus skaitė:   Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda,  finansų ekspertas Rimantas Rudzkis, NORDEA banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, Ūkio , Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai, taip pat užsienio svečiai.

Savo kalboje Ministras Pirmininkas 2014 metus pavadino nesibaigiančių ekonominių kliūčių metais. Tačiau pasidžiaugė, kad mažėja nedarbas, kad Vyriausybei pavyko įgyvendinti pažadą mažinti valstybinių institucijų skaičių, kad jaunimas grįžta į Lietuvą. Nors pramonininkų konfederacija perspėja apie katastrofišką demografinę padėtį mūsų šalyje. Anot Roberto Dargio, jaunimas išvažiuoja, Europos Sąjungos rinka neatsigauna, embargas, daug vežėjų problemų, verslo aplinka negerėja.  Pramonininkų konfederacijos prezidentas nepamiršo užsiminti ir apie SGD terminalą, kuris, anot jo, negarantuoja pigesnių dujų. Išreiškė priekaištus, kad daugiau rūpinamasi buitiniai klientais, o ne verslu, kuris yra didžiausias vartotojas. Pramoninikai siūlo liberalizuoti darbo santykius, užbaigti energetikos sistemos pertvarką ir reikalauja sustiprinti Ūkio ministeriją.