Monthly Archives: lapkričio 2014

EUROPOS PARLAMENTE POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS VIZITAS

Popiezius Pranciskus 2014-11-25, strasbure_175Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Lietuvos delegacijos narys Artūras Skardžius lapkričio 24 – 26 dienomis dalyvavo Europos Parlamento  plenarinėje sesijoje Strasbūre. Lapkričio 25 dieną Parlamente lankėsi Popiežius Pranciškus, kurio vizitas į Strasbūrą vyko praėjus 26 metams po Jono Pauliaus II apsilankymo. Savo iškilmingoje kalboje Popiežius Pranciškus paragino „pavargusią“ ir „pesimistišką“ Europą, išgyvenančią ekonomines krizes ir nacionalizmo kilimą, susigrąžinti vadovaujamą vaidmenį bei siekti didesnės tolerancijos, socialinio įtraukimo, lygybės, solidarumo ir taikos. Anot Popiežiaus suvienytos Europos esmė turi būti žmogaus taurumas ir dvasingumas. Jis ragino Europą „neprarasti savo sielos“, kvietė siekti tiesos, vadovaujantis savo sąžine bei pabrėžė žmogaus teisių svarbą ne tik ES viduje, bet ir už jos ribų. Vis dėlto dažnai, kalbant apie žmogaus teises, pamirštamos jo pareigos visuomenei. Garbus svečias ragino kurti tokią žmogaus teisių kultūrą, kuri susietų asmeninį aspektą su visuomenės gerove. „Kuo daugiau galių žmonės įgyja, tuo didesnė yra jų asmeninė ir kolektyvinė atsakomybė“, -pridūrė pontifikas. Kalbėtojas ragino Europos Sąjungą skirti kuo daugiau dėmesio šeimai, dvasiniam švietimui, orumui darbe, aplinkosaugai, kovai su maisto švaistymu nei imigracijos problemomis.

 „Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę dalyvauti istoriniame šios dienos posėdyje.  Šis vizitas parodo Švento Sosto ir Katalikų bažnyčios norą plėtoti dialogą su Europos Sąjungos institucijomis bei susirūpinimą Europa.  Popiežiaus Pranciškaus kalboje viskas nuoširdu, paprasta, tikra, o tai turėtų padrąsinti, uždegti europiečius tikėjimu savimi bei Europos Sąjungos ateitim “, – po sesijos sakė Artūras Skardžius .

Artūras Skardžius: „Suprantu, kad gyventojų lūkesčiai yra didesni už skolose parklupdytos valstybės išgales“

A.Skardzius SilutejeSeimo narys Artūras Skardžius Lietuvos parlamente dirba jau trečią kadenciją – dvi nuo 2000 metų po ketverių metų pertraukos šį politiką tiesiogiai į Seimą išrinko Šilutės ir Pagėgių krašto žmonės. Lapkritį dabartinis Seimas įpusėjo savo kadenciją. Ši sukaktis beveik sutapo su A. Skardžiaus 54-uoju gimtadieniu. Seimo narys Artūras SKARDŽIUS atsakė į kelis „Pamario“ klausimus.

Kada buvo sunkiausia?
– Seime dirbate jau trečią kadenciją, kada buvo sunkiausia, sudėtingiausia?
– Turbūt sudėtingiausia buvo Seimo 2000-2004 metų kadencija – Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą laikotarpis. Reikėjo suderinti stojimo sutartį, visus teisės aktus priderinti prie Europos Sąjungos aktų, užbaigti 30 derybinių skyrių. Dirbau Seimo pirmininko pavaduotoju, kurių tada nebuvo tiek daug, teko pirmininkauti Seimo posėdžiuose, krūvis buvo didelis. Teko prisidėti inicijuojant ir rengiant referendumą. O juk ankstesnieji ne visi pavyko. Referendumas vyko dvi dienas, jau buvo prasidėjusi emigracija, buvo gegužės mėnuo, gražus oras, o reikėjo pasiekti, kad referendume dalyvautų daugiau negu pusė rinkimų teisę turinčių žmonių. Pavyko. Antrąją kadenciją rūpinausi, kad rastųsi parlamentinės kontrolės Audito komitetas, kuriam ir vadovavau. Sutelktai dirbome su valstybės kontrolieriais. Netrukus ir Vyriausybė pajuto, kad yra ne tik vykdomoji valdžia, bet ir parlamentinė kontrolė. Prasidėjo ne tik finansiniai, bet ir veiklos auditai. Ir Seimas atkreipė dėmesį, kaip naudojamas valstybės turtas, biudžeto lėšos. Kontrolės reikalus pavyko iškelti į aukštesnį lygį.
– Šią kadenciją jūsų pavardę dažnai minėjo įvairiose televizijos ir radijo laidose, diskusijose, vos tik kalba pakrypdavo apie energetikos sritį, projektus ir panašius reikalus. Energetikos reikalai Lietuvoje – tarsi tabu, nes gyventojai apie juos žino tik šį tą ir šiek tiek. Ko gero, ir girdėdami komentarus, vertinimus ne viską supranta. Ūkio sritį, nuo kurios priklauso žmogaus gyvenimas, šilumos, elektros, paslaugų ir prekių kainos, dengia lyg paslapties šydas. Gal mes ne viską suprantame?
– Energetikos reikalai, tvarkyti nuo 2008 iki 2012 metų, tendencingai buvo slepiami, vyravo nuomonė, kad parlamentui nevalia į tai kištis. Vis dėlto dabartiniame Seime buvo sudaryta energetikos sektoriaus problemų tyrimo komisija, man teko jai vadovauti. Mums buvo suformuluota 21 užduotis. Išaiškėjo per skubėjimą ar tendencingai padarytų sprendimų, tai liečia Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir kitus panašius darbus, Lietuvos elektrinės ir Elektrėnuose devintojo bloko peripetijas, suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos projektą, pagaliau ir pačią energetikos sektoriaus reformą. Tai liečia ir elektros gamybos atskyrimą nuo tiekimo, ir visa kita. Išvadas gavo Seimas, pateikta siūlymų Vyriausybei, Energetikos ministerijai, Valstybės kontrolei. Daug medžiagos perduota prokuratūrai, dar šios komisijos darbo metu buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Energetikos sektorius yra sudėtingas. Konservatorių valdžios ir premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės metais privatus verslas į šį sektorių stipriai įleido šaknis. Manau, negreit pavyks nuo to išsivaduoti.
– Jau grąžinamos per krizę atimtų pensijų dalys, didės ligos pašalpos, didinama minimali alga, šiek tiek atsigręžta į menkai apmokamus kultūros darbuotojus.
– Mano nuomone, duoti žmogui nors vieną litą yra smagiau negu atimti. Gal ir maža ta parama, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad per dvejus šios kadencijos metus nėra įmanoma padaryti daugiau, kai atėję į valdžią radome didžiulių įsipareigojimų bankams. Prisiskolinta dvigubai daugiau negu per visą nepriklausomybės laiką. Dešinieji gyrėsi suvaldę krizę, tačiau ji buvo užkrauta ant gyventojų pečių ir brendant į skolas. Nuo 18 milijardų litų valstybės skola per ketverius krizės metus išugdyta iki 50 milijardų. Manau, kad skolintis iš bankų buvo paragintos ir valstybės įmonės, kurios į biudžetą mokėjo dividendus. Skolintis ir skolintis buvo tapę kasdienybe. Šiandien tos įmonės, ypač energetikos sektoriuje, turi didžiulių skolų. Be to, skolintasi net daugiau kaip už 10 procentų palūkanas, kai vidutinės palūkanos siekė 9 procentus, o svyravo nuo 7 iki 10,15 proc. Įsivaizduokite, dešimtadalį pasiskolintos sumos kasmet turi sumokėti palūkanų, o kur dar skolų grąžinimas? Ir valstybę, ir valstybės įmones prislėgė didžiulės skolų aptarnavimo išlaidos. O visa tai į biudžetą reikia surinkti, reikia ne tik girdėti, bet ir konkrečia pagalba atsiliepti į teisėtus mokytojų, bibliotekininkų, muziejininkų, kitų kultūros darbuotojų, policijos pareigūnų ir visų kitų iš biudžeto išlaikomų gyventojų reikalavimą didesnių uždarbių. Yra būtiniausių išlaidų ir socialinės paramos srityje.
Kai rastas toks baisokas palikimas, natūralu priminti ir nusistebėti, kad Lietuva nepasekė Latvijos pavyzdžiu, nesiskolino per krizę iš Tarptautinio valiutos fondo, kur palūkanos būtų buvusios tris kartus mažesnės – nuo 2,5 procento. Mano nuomone, Lietuvoje tuo metu vyravo apsukrių verslininkų noras pasipelnyti tarsi maro metu. Drįstu daryti tokią prielaidą, kad galbūt netrūko net tarpininkavimo siūlant, gaunant paskolas už žvėriško dydžio palūkanas. Juk dalis valstybinių įmonių tokias palūkanas ir tebemoka, jos tebėra skolingos bankams. Tokios skolos ypač spaudžia energetikos sektorių. Visa tai sudaro sunkią naštą vartotojams.
Vyriausybė, premjeras Algirdas Butkevičius turėjo įsikišti, kad įvedant eurą būtų suvaldytas kai kurių bankų noras iš to pasipelnyti.
Mano nuomone, principingai ir reikliai kontroliuojant valstybės biudžeto lėšų, turto naudojimą, rezervų yra ir jų tikrai galima rasti. Finansų ministerija dar turi prisiauginusi riebalinį biudžeto sluoksnį, dar gali rasti ne vieną gyventojams naudingą ir laukiamą sprendimą. Kaip audito reikalus išmanantis ir su šia sritimi susipažinęs Seimo narys galiu teigti, kad rezervų yra ir juos galiu nurodyti. Tačiau suprantu, kad gyventojų lūkesčiai yra didesni už skolose parklupdytos valstybės išgales. Yra buvusios valdžios įsipareigojimai, sutartys – tai privalu vykdyti. Šis Seimas ir Vyriausybė dirba tik dvejus metus. Pirmąjį biudžetą radome paliktą, tad dabar rengiame tik antrąjį šios kadencijos Seimo valstybės 2015 metų biudžetą. Esu įsitikinęs, kad gyventojų lūkesčiai 2015-2016 metais pildysis gerokai spartesniu tempu.
– Tai ar džiaugtis tuo garsiuoju suskystintų gamtinių dujų terminalu, tuo keistai nudažytu laivu ir jau tikėtis, kad dujos bus pigios, jas naudojant gautoji šiluma ir elektra – irgi?
– Šis projektas jau apaugo įtarimais, nes, kaip išsiaiškinome toje energetikos reikalus nagrinėjusioje komisijoje, informacija yra slepiama, vartotojai, kurie naudosis šia viešąja paslauga, daug ko nežino, nesupranta ir kai kam tai labai naudinga. Trūksta ir viešumo, ir skaidrumo. Terminalas – labai modernus, labai didelis, savo pajėgumu labai viršijantis Lietuvos dujų poreikius, pagaliau ir išdujinimo pajėgumai dvigubai didesni už reikalingą Lietuvai. Kaštai: 180 milijonų litų per metus kainuos laivo nuoma, 21 milijoną litų teks sumokėti „Klaipėdos naftai“ už įrengtą infrastruktūrą, galbūt 10 milijonų litų kainuos uosto paslaugos, dar bus papildomų kaštų apsaugai ir kitų. Štai ir 210 milijonų litų per metus!
Dujų kaina? Nevardinsiu skaičių, tačiau „Gazpromas“ siūlo kitais metais už 1000 kubinių metrų dujų beveik 400 Lt mažesnę kainą, palyginus su prognozuojama dujų kaina iš terminalo. Vis garsiau kai kurie drąsūs žmonės kalba, kad nuo to 210 milijonų litų metinių išlaidų už laivo nuomą dešimčiai metų ir kitų mano paminėtų sumų išsisukti nepavyks. Ar nebūtų lengvesnė našta dujų vartotojams, jeigu tas terminalas, kaip Lietuvos energetinės nepriklausomybės simbolis, kurį laiką stovėtų parengtas, bet nenaudojamas, būtų garantas ir gelbėtojas susiklosčius tam tikroms aplinkybėms? Kai naudojant brangesnes dujas bus gaminama elektra ar šiluma, jos tikrai nepigs. Tiesiog stebuklų nebūna. O vartotojams dėl to pabrangtų prekės, paslaugos.
Energetikos ministerija, manau, per mažai skiria dėmesio visai informacijai apie dujų terminalą viešinti, gyventojai nežino net to, ką jie turėtų žinoti, nes tai – viešoji paslauga. Su terminalo pastatymu siejama Lietuvos energetinė nepriklausomybė. Jeigu žmonės žinotų, kiek tai kainuoja, manau, sulauktume didesnio palaikymo negu viską slepiant.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

BALTIJOS ENERGETIKOS FORUMAS 2014. LAISVĖ RINKAI!

Šiandien, lapkričio 20 d. Seimo narys Artūras Skardžius dalyvauja BALTIJOS ENERGETIKOS FORUME 2014, kur susitinka Lietuvos ir užsienio šalių energetikos sektoriaus įmonių vadovai, tarptautiniai  ekspertai, sprendimų priėmėjai ir kontroliuojančių institucijų atstovai. Šio forumo tikslas – suburti į vieną vietą verslo, politikos bei energetikos sektorių atstovus bendrai diskusijai, siekiant iškelti aktualiausius klausimus ir ieškoti visas puses tenkinančių sprendimų. Daug dėmesio bus skiriama energetikos strategijai bei jos įgyvendinimui Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Bus diskutuojama apie pasaulines energetikos tendencijas ir jų poveikį Baltijos šalių energetinei nepriklausomybei, aptariami naujausi finansavimo instrumentai, investicijų rizikos vadybą, naujos verslo galimybės energetikos sektoriuje, atsirandančios įgyvendinant strateginius energetikos projektus. Forumo programa sudaryta taip, kad per vienos dienos renginį būtų galima gauti itin koncentruotą informaciją aktualiausiais Baltijos energetikos sektoriaus klausimais. Pranešimus forume skaitys ir diskusijose dalyvaus sprendimų priėmėjai, Baltijos šalių energetikos įmonių vadovai, tarptautiniai energetikos ekspertai, pramonės įmonių atstovai ir kiti.

  • Pagrindinės forumo temos:
  • SkGD terminalas Lietuvoje: kokias naujas galimybės atveria Baltijos šalyse
  • Pasaulio ir vietos tendencijos dujų ir elektros rinkose
  • Finansavimo instrumentai energetikos sektoriuje
  • Elektros gamyba ir vartojimas: verslas, valstybė ir vartotojai
  • Nedidelio masto SGD: verslo galimybės Baltijos šalyse.

Tikslinė renginio auditorija yra verslo įmonių vadovai ir atsakingi specialistai, savivaldybių atstovai, politikai, asocijuotų struktūrų atstovai, energetikos sektoriaus ekspertai, visi, kam aktualios svarstomos temos ir kurie nori dalyvauti diskusijose.

Gyventojams byra ašaros matant, kaip renovuojamas jų daugiabutis

Pamarys 2014-11-14_-370x220 Penktadienį į Šilutę atvykęs Seimo narys Artūras Skardžius sulaukė keliolikos rajono gyventojų, kurie kreipėsi pagalbos, lankėsi didelių skolų turinčioje Šilutės ligoninėje. Planuotą darbotvarkę teko papildyti netikėta išvyka prie namo Cintjoniškių g. 5, Šilutėje. Šis daugiabutis namas renovuojamas. Kas ten nutiko?

Plyšį užkamšė ir užglaistė…Šilutiškė Irena Drakšienė, gyvenanti Cintjoniškių g. 5-1, Seimo nariui A. Skardžiui pasakojo, kad jos butas yra pirmajame aukšte, kampinis. Šį daugiabutį namą renovuoja statybininkai iš Klaipėdos – UAB „Klaista“, laimėjusi skelbtą konkursą.
Kad namo aplinka panaši į netvarkomą sąvartyną, mato visi, kurie gyvena tame name arba vaikšto pro šalį. Tai dar būtų nedidelė bėda, palyginus su tuo, kaip dirbama. Dabar namo sienos iš lauko pusės klijuojamos termoizoliacinės putos plokštėmis. I. Drakšienės buto sienos dalyje po lango apačia buvo likęs plyšys, kurį statybininkai užkamšė ir užglaistė. Į buto savininkės priekaištą, kad taip daryti negalima, moteris išgirdusi piktų žodžių ir net pagrasinimą, kad ant galvos išpils skiedinio… Moteris pasijuto įžeista. Suprantama – juk už namo atnaujinimą teks mokėti nemažus pinigus. Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktoriaus pavaduotojas namų renovacijai Vygantas Kamarauskas su Seimo nariu nuvyko prie renovuojamo daugiabučio Cintjoniškių gatvėje. Vaizdas – baisokas: aplinkui pastatą mėtosi gausybė šiukšlių, statybinių atliekų. Akivaizdu, kad tvarka ir darbo kultūra čia niekam nerūpi. Keli statybininkai tvirtino šiltinimo plokštes. I. Drakšienės buto sienoje užglaistytas plyšys pastebimas iš tolo. V. Kamarauskas kalbėjo trumpai: „Nėra paslėptų darbų akto – teks perdaryti, teks nuplėšti plokštes ir tvirtinti iš naujo“. Seimo narys A. Skardžius nusifotografavo sieną su užglaistytu plyšiu, kitų nuotraukų jam pažadėjo atsiųsti pati I. Drakšienė. „Taip dirbti negalima, tai ne aplaidumas, bet gyventojų apgaudinėjimas…“ – sakė Seimo narys. Apžiūrėjęs renovuojamą namą, A. Skardžius paskambino I. Drakšienei ir patikino, kad plokštės bus nuimtos ir pritvirtintos iš naujo. Taip pat įspėjo kontroliuoti, kad esant minusinei temperatūrai statybininkai neglaistytų sienų, mat vėliau tokia danga nubyrės.
Šio objekto techninio prižiūrėtojo konkursą yra laimėjęs Juozas Žiemys. Vakar V. Kamarauskas „Pamarį“ patikino, kad J. Žiemys dar nėra pasirašęs šių darbų priėmimo akto. V. Kamarauskas ir J. Žiemys vakar vyko prie šio daugiabučio. „Teks perdaryti iš naujo, taip negalima…“ – patikino V. Kamarauskas.

Apžiūrėjo Šilutės ligoninę. Per kelerius metus Šilutės ligoninė patyrė milijoninių nuostolių, šiais metais jie išaugo dar 800 tūkst. Lt. Seimo narys A. Skardžius, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis penktadienį apžiūrėjo ligoninę, vyr. gydytojas Darius Steponkus pristatė įstaigos finansinę būklę ir pasiūlymus. Vienas iš jų – šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tikslinga skirti Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo lėšų, kaip buvo daroma ir ankstesnių metų pabaigoje. Pagrindinis kriterijus paskirstant įstaigoms lėšas turėtų būti bazinio balo kompensavimas. Šilutės ligoninė turi modernią laboratoriją, kuri pajėgtų atlikti gerokai daugiau tyrimų, tačiau kitos rajono medicinos įstaigos tuo nesinaudoja. Hemodializės paslauga bent tris kartus per savaitę pasinaudoja keliolika pacientų – ši paslauga reikalinga. 70 lovų Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius nuolat pilnas, jį būtų tikslinga dar plėsti. Konsultacinė poliklinika turi naują rentgeno aparatą, per dieną padaroma per 100 nuotraukų – darbo užtenka visą darbo dieną, nors ligoninė turi ir kitą modernų rentgeno aparatą, naudojamą teikiant skubią pagalbą.
Būtina tvarkyti liftus, remonto laukia Vidaus ligų skyrius, kuriame nuolat gausu pacientų.
Iš beveik 400 darbuotojų per 65 – gydytojai, per 200 – slaugytojų, dar ūkinis personalas. Ligoninė turi 200 lovų, iš jų 180 nuolat būna užimtos, iki 30 lovų skirta skubiems atvejams. Ligonių srautai yra dideli ir per pastaruosius penkerius metus nemažėja. Ligoninė teikia dienos chirurgijos paslaugą, kai po nesudėtingos operacijos pacientas iškart vyksta namo.
Vyr. gydytojas akcentavo, kad Šilutės ligoninė turi regioninės ligoninės statusą ir ateityje turėtų tokia išlikti, nes paslaugų mažinimas būtų nenaudingas krašto gyventojams.

Stasė SKUTULIENĖ

S. Skutulo nuotraukoje: Seimo narys Artūras Skardžius (dešinėje), Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis apžiūrėjo naują rentgeno aparatą, kuriuo per dieną pasinaudoja apie 100 pacientų.

Lietuvos – Baltarusijos ekonomikos forumas Mogiliove

Mogiliovas 201-11-042014 m. lapkričio 4 d. Seimo tarpparlamentinių ryšių su Baltarusija grupės pirmininkas Artūras Skardžius dalyvavo dešimtajame  Lietuvos – Baltarusijos ekonomikos forume, skirtame aktualiausiems abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo klausimams aptarti. Renginyje dalyvavo Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Baltarusijos Respublikos Ministras Pirmininkas Michailas Miasnikovičius, abiejų šalių valstybės institucijų, sričių vadovai bei verslo įmonių atstovai. Artūras Skardžius  pasidžiaugė, kad Lietuvos ir Baltarusijos ekonominis bendradarbiavimas bei dvišaliai verslo santykiai yra geri, apie ką iliustruoja ir šis renginys bei gausus jo dalyvių skaičius. Šių metų forume ypatingas dėmesys buvo skiriamas inovacijoms, bendradarbiavimui transporto ir tranzito srityse bei abipusėms investicijoms.

Tradicinis ekonomikos forumas yra puiki galimybė užmegzti naujus verslo kontaktus su Baltarusijos verslininkais, aptarti plėtros galimybes su vietos valdžios, laisvų ekonominių zonų atstovais. Lietuvos verslininkams buvo sudaryta galimybė tiesiogiai pristatyti savo produkciją ir paslaugas, o taip pat ir susipažinti su Baltarusijos pusės pasiūlymais.

Renginį organizavo Lietuvos pramonininkų konfederacija bendradarbiaudama su Baltarusijos ambasada ir Mogiliovo srities administracija.

Lietuvos -Baltarusijos forumas 2014-11-04 Mogiliovas , ekonomikos forumas Liet -Baltarus forumas Lietuvos -Baltarusijos forumas Mogiliovas 201-11-04