Monthly Archives: gegužės 2014

Artėjant Vaikų gynimo ir Tėvo dienai

Šiemet Tarptautinė Vaikų gynimo ir Tėvo diena sutampa.  Tegul šios gražios šventės suvienija Jūsų šeimas, negailėkite nuoširdžių ir šiltų žodžių savo artimiausiems žmonėms. Linkiu, kad Jūsų šeimose augtų laimingi vaikai, o tėvams netrūktų vaikų dėmesio ir meilės.  Kuo geriausios sėkmės Jums ir Jūsų šeimoms.

Nuoširdžiai, Artūras Skardžius

Mokykla, į kurią norisi sugrįžti

Gegužės 30d. Seimo narys Artūras Skardžius dalyvaus    Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos rengiamoje tradicinėje šventėje „Poezijos pavasaris 2014“. Parlamentaras aplankys mokyklą, kurią baigė 1978 metais, prisimins savo mokymosi metus, šviesaus atminimo mokytojus, išleidusius į gyvenimą ne vieną mokinių kartą. Šiandien šios gimnazijos vardą garsina nemažai buvusių mokinių – poetė Ramutė Skučaitė, filosofijos prof. Arvyas Šliogeris, aktorė Dalia Melėnaitė, ekonomikos mokslų dr. Stasys Kropas, gydytoja, poetė Jūratė Sučylaitė, režisierius Raimondas Banionis ir daug kitų įžymių žmonių.  „Trauka grįžti į mokyklą atsiranda ne iš karto po jos baigimo, bet prabėgus eilei metų. Todėl su džiaugsmu priėmiau gimnazijos direktoriaus kvietimą dalyvauti  poezijos festivalyje . Malonu, kad mokykla atveria duris visiems joje buvusiems. Mielai vyksiu susitikti, pabendrauti“, -sakė Artūras Skardžius.

Artūras Skardžius lankėsi Rokiškyje

Gegužės 19d. Lietuvos Vyriausybės vadovas  Algirdas Butkevičius su delegacija svečiavosi Rokiškyje. Premjerą  lydėjo kandidatas į Europos Parlamento narius Artūras Skardžius, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, Seimo narys Vytautas Saulis ir kiti garbingi svečiai.

Surengtuose susitikimuose dalyvavo Rokiškio rajono vadovai, savivaldybės , mokymo įstaigų darbuotojai.  Garbūs svečiai sulaukė nemenko dėmesio: į susitikimus atvyko AB „Rokiškio sūris“  atstovai daug vidutinių ir smulkių rajono įmonių vadovų.  Artūras Skardžius domėjosi su kokiomis problemomis susiduria to regiono gyventojai.  Anot parlamentaro, rajono  gyventojų per daugiau kaip dešimtmetį sumažėjo 21proc, didelė emigracija, maži atlyginimai, žemas regiono patrauklumas užsienio investuotojams. Anot A. Skardžiaus, daugelio rajono gamybos įmonių vadovai skundžiasi: prisivilioti jaunimą, ypač kvalifikuotus specialistus, nėra lengva.  Pokalbiuose su verslininkais iškeltos regiono vežėjų problemas ir finansiniai sunkumai, kurių ypač atsirado Rusijai atmetus ir išplėtus teritoriją, kurioje krovinių vežėjams nepakanka turėti TIR knygeles.

Susirinkusieji kalbėjo apie  esamas regiono problemas ir jų sprendimo būdus, galimybes padėti verslui.   Premjeras užtikrino, kad socialdemokratai dės visas pastangas siekiant kiekvieno žmogaus  turtingesnio, saugesnio ir teisingesnio gyvenimo šiame globalios ekonomikos amžiuje.

Po susitikimo su verslininkais, svečiai lankėsi rajono laikraščio „Gimtasis Rokiškis“ redakcijoje, kur aptarė aktualiausias šalies, rajono, žiniasklaidos problemas.

„Susitikimai praėjo konstruktyviai, nuoširdžiai ir atvirai. Pokalbių diskursas atspindėjo esamas socialines, ekonomines ir politines realijas“, -sakė A. Skardžius.

Artūras Skardžius viešėjo gimtajame krašte

gimtineje 2014-05-15Gegužės 15d. Seimo narys Artūras Skardžius su kitais LSDP kandidatais į Europos Parlamentą viešėjo Kupiškyje. Svečiai, lydimi LSDP Kupiškio rajono skyriaus pirmininko A. Cesevičiaus, pavaduotojo Aurimo Martinkos ir Kupiškio rajono savivaldybės mero pavaduotojo Algirdo Navicko,  apsilankė Kupiškio rajono Šepetos Almos Adamkienės pagrindinėje mokykloje. Susipažino su mokyklos bendruomene, išklausė mokyklos direktorės Vandos Vanagienės išsakytas problemas ir lūkesčius, aptarė galimus pagalbos mokyklai kelius ir perspektyvas. Susitikimai tęsėsi Kupiškio verslo ir technologijų mokykloje, kur politikai bendravo su gausiai susirinkusia Kupiškio bendruomene. LSDP Kupiškio rajono skyriaus pirmininkas Augenijus Cesevičius pristatydamas svečius priminė, kad šio susitikimo akcentas – rinkimai į Europos Parlamentą.
Pirmasis į kupiškėnus kreipėsi kandidatas į Europos Parlamento narius Artūras Skardžius. Jis džiaugėsi maloniu vizitu gimtajame krašte, nes gimė ir užaugo Subačiuje. Politikas pristatė savo kaip kandidato į EP rinkimų nuostatas,  kalbėjo apie atsinaujinančią elektros energijos šaltinių naudojimo plėtrą, išsakė savo pastebėjimus dėl Vilniaus metro idėjos įgyvendinimo.  Parlamentaras visus susirinkusiuosius kvietė aktyviai dalyvauti gegužės 25d. rinkimuose ir palaikyti socialdemokratų kandidatą į Prezidentus Zigmantą Balčytį  bei atsakingai išsirinkti atstovus į Europos Parlamentą.

„Pamario ožkos“ – gyvos

Tuo įsitikino Seimo narys Artūras Skardžius,  trečiadienio vakarą dalyvavęs šventiniame renginyje Šilutėje. Gegužės 14d. šio krašto TV laidų ir įvairių renginių vedėjas Marijus  Budraitis su savo komanda vėl sukvietė žiniasklaidos atstovus,  Šilutės rajono vadovus, verslininkus, politikus į devintą  –  tradiciniu tapusį renginį „Pamario ožkos“.  Šiame renginyje  Artūras Skardžius dalyvavo  trečią kartą. Jis sakė, kad nežiūrint didelio užimtumo Seime ir darbo rinkimų  kampanijoje , tai laukiamas ir prieš mėnesį įrašytas į Seimo nario darbotvarkę renginys,  nuspalvintas malonių susitikimų ir gero humoro doze.  Šiemet pavadintas „Pamario ožkos“ –vardan šviesos. Gerai nuotaikai palaikyti organizatoriai įsteigė penkias nominacijas, kaip ir  kiekvienais metais  įteikti prizai „nusipelniusiems“.

Anot Seimo nario, „Pamario ožkos“  reflektuoja nūdienos realijas. „Taiklus ir subtilus humoras,  geliantis sąmojis  verčia ne tik pasijuokti, bet ir susimąstyti,  leidžia pasijuokti iš gyvenimo absurdų.  Man patinka žmonės, kurie turi sveiką  humoro jausmą,  bet nepritariu tiems, kurie perlenkia lazdą ir iš žmonių tyčiojasi. Tai ne tik būdas bendrauti su žmonėmis, bet ir prizmė, per kurią kasdienybė nusidažo šviesesnėmis spalvomis. Tokie renginiai  sustiprina socialinius ryšius “, – sakė A. Skardžius.

Vakaro metu  skambėjo  dainos,  liejosi humoras, bet  įžeistų ar įsižeidusių nebuvo.

Seimo ekonomikos komiteto išvažiuojamasis posėdis į VŠĮ „Vilniaus metro“

Metro idejos paramos gr_0510Gegužės 14 d. įvyko išvažiuojamasis Seimo ekonomikos komiteto posėdis į VŠĮ „Vilniaus metro“ . Seimo ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius yra ir Seimo metro idėjos paramos parlamentinės grupės pirmininkas.
Jau tris dešimtmečius vyksta diskusija dėl naujos visuomeninio transporto sistemos įdiegimo Vilniaus mieste. Įsikūrusi asociaciją „Metro sąjūdis“ vienija daugiau kaip šešis tūkstančius narių, tarp kurių yra mokslininkai, ekonomistai, teisininkai, inžinieriai ir politikai. Viešoji įstaiga „Vilniaus metro“ yra Tarptautinės viešojo transporto asociacijos (UITP) narė ir aktyviai dalyvauja šios organizacijos darbe.
Išvažiuojamojo posėdžio metu Seimo ekonomikos komiteto nariai susipažino su Metropoliteno koncepcija ir jos įgyvendinimo būdais, pristatyti atlikti įvairūs ekonominiai skaičiavimai bei parengta galimybių studija, kuri parodė, kad susisiekimo problemą Vilniuje išspręsti įmanoma tik sukūrus metropoliteną. Apsikeista nuomonėmis dėl Vilniaus metro idėjos įgyvendinimo, esamos būklės įvertinimo bei aptarta užsienio šalių, įdiegusių metropoliteno sistemą patirtis.
Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius pabrėžė, kad Vilniaus miesto darni veikla neįmanoma be metropoliteno ir patikino, kad artimiausiu metu Seimo ekonomikos komiteto posėdyje planuojama baigti svarstyti Metropoliteno koncesijos įstatymo projektą. Parlamentaras įsitikinęs, kad šio įstatymo priėmimas atvers galimybes Vyriausybei pradėti dialogą su potencialiais investuotojais.

Susitikimas su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovais

geguzes 13d.Gegužės 13d. Seimo narys Artūras Skardžius kartu su Seimo ekonomikos komiteto nariais susitiko su Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovais. Kalbant apie uostą pažymėta, kad tai svarbiausias ir didžiausias LR transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš rytų ir vakarų. Susitikimo metu uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus išsakė mintis dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teisės aktų pakeitimo, investicijų ir konkurencingumo, aptarė iššūkius, kurie laukia laivybos sektoriaus nuo 2015 metų įsigaliojus direktyvoms, kuriomis vadovaujantis, Baltijos jūroje plaukiojantys laivai privalės naudoti mažesnio sieringumo degalus. Apsikeista nuomonėmis dėl uosto potencialo ir įtakos šalies ekonomikai.
Po susitikimo A. Skardžius kartu su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi ir kitais garbingais svečiais dalyvavo parodos „Lietuvos transporto širdies -Klaipėdos uosto –raida“ atidaryme. Parodoje eksponuojamos uosto nuotraukos (diptikai), iliustruojančios uosto plėtrą ir laivų maketai. Šia paroda siekiama atkreipti dėmesį į uosto aktualijas, akcentuoti socialinę-ekonominę uosto svarbą, siekti glaudesnio bendradarbiavimo tarp sprendimus priimančių institucijų ir uosto bendruomenės.

A. Skardžius dalyvavo dviračių žygyje „Savu dviračiu po Europą“

geguzes 11d. Su dviraciu po Europa-2669Gegužės 11 d., sekmadienį, Seimo narys Artūras Skardžius kartu su šaunia dviratininkų komanda  dalyvavo   jubiliejiniame dešimtajame Seimo dviračių žygyje „Savu dviračiu po Europą“. „Kur sportas ten ir gerai nusiteikę žmonės“, džiaugėsi A. Skardžius, todėl anot parlamentaro, kelionės maršrutą nuo Seimo rūmų iki Europos geografinio centro įveikti tikrai nebuvo sunku. Pirmą kartą toks žygis surengtas 2004m. Lietuvai stojant į ES.

Pasiekus kelionės tikslą, Europos geografiniame centre (Vilniaus r. Purnuškių k.) A. Skardžius dalyvavo narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio šventėje. Čia renginio dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.  Pirmojo mūsų šalies dešimtmečio Europos Sąjungoje sukakčiai pažymėti buvo sodinami ąžuoliukai, dalyvaujant užsienio valstybių ambasadoriams buvo pagerbtos ES šalių vėliavos.

Artūras Skardžius negailėjo gerų žodžių šventės organizatoriams. Jis sakė, kad šis renginys – ne tik ištvermės išbandymas, bet ir įsimintinas mūsų šalies jubiliejinis ES paminėjimas.

Gerą nuotaiką svečiams užtikrino krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas. Apsilankiusieji gavo EGC lankytojo pažymėjimą, taip pat žygio dalyvių laukė įvairios pramogos – aitvarų dirbtuvės, žinių viktorina, visi norintys turėjo galimybę išsiųsti unikalų atviruką iš Europos centro savo draugams esantiems bet kurioje pasaulio šalyje.

Projekto „Rail Baltica“ sėkmė priklausys nuo sprendimų intensyvumo

Zurnale transportas jpg Su Seimo nariu Artūru Skardžiumi kalbėjosi Algirdas Aušra, žurnalas „Transportas“ Nr. 50

Pastaruoju metu labai daug kalbama ir rašoma apie trijų Baltijos šalių nesutarimą dėl stringančio europinės vėžės „Rail Baltica 2“ projekto. Kaimyninėms šalims sunkiai sekasi susitarti. Projekto „Rail Baltica 2“ investicijos yra vertinamos daugiau nei 5 mlrd. eurų, kas prilygsta 18 mlrd. litų. Lietuvos iniciatyva įtraukti į projektą sostinę Vilnių kaimyninių šalių partneriams tapo netikėtumu ir priešpriešos priežastimi, nors prieš tai buvo pasirašytas sutarimas, kad Vilnius taps šio projekto dalimi.

Lietuvos derybininkai viliasi, jog pavyks įtikinti partnerius, kad Vilniaus neliktų nuošalėje. Intensyvios trijų Baltijos šalių darbo grupių derybos dėl projekto įgyvendinimo ir bendros įmonės steigimo juda sunkiai. Lietuva iškėlė sąlygą kaimynams, kad arba Vilnius taps projekto „Rail Baltica 2“ dalimi, arba projektas gali likti neįgyvendintas.

Apie projekto „Rail Baltica 2“ perspektyvą kalbamės su Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju ir LSDP susisiekimo komiteto pirmininku Artūru Skardžiumi.

Kokia projekto „Rail Baltica 2“ perspektyva?

Socialdemokratų partijos susisiekimo komitete buvo svarstytas projektas „Rail Baltica 2“. Jį pristatė antrinės bendrovės AB Lietuvos geležinkeliai įmonės „Rail Baltica statyba“ direktorius Dainius Budrys. Daug niuansų, kurie kyla dėl šio projekto, liko iki šiol neišspręsta. Kodėl AECOM studijoje nebuvo nagrinėtas Vilniaus prijungimo prie projekto klausimas? Šis aspektas labiausiai ir kliuvo visiems pasitarimo dalyviams. Atsakymas – ne mes buvome studijos užsakovai.

Šiuo metu Lietuva iniciuoja papildomą galimybių studiją, kad galėtų išsiaiškinti Vilniaus prijungimo prie projekto „Rail Baltica 2“ galimybę ir pasekmes. Studijoje turėtų būti atsakyta į klausimus: ar Vilnių jungti prie projekto atšaka nuo Kauno, ar geriau kreipti europinę vėžę per Vilnių į Panevėžį ir Rygą. Lietuva yra daugiausiai pažengusi „Rail Balticos“ statybos projekte iš visų mūsų kaimynių šalių. Estai išsakė daug nepasitenkinimo Lietuva. Neva mes, lietuviai, esame stabdys projekto „Rail Baltica 2“ įgyvendinime. Europos Komisijos Transporto komisaras Siimas Kaalasas skuba įgyvendinti šį projektą, kol dar nepasibaigė jo kadencija. Lietuvos kaltės čia nėra. Tuo labiau, kad kitos Baltijos šalys projektą turi pradėjusios tik popieriuje.

Norima Vilnių palikti nuošalėje. Kodėl?

Neaišku, kodėl Vilnius paliktas nuošalėje, nors projekte yra prijungtos likusios Baltijos šalių sostinės. Reikėtų skaičiuoti, ar Lietuvai vertėtų investuoti pusę reikiamų projektui lėšų dėl Vilniaus prijungimo prie projekto. Lietuva yra suinteresuota europinės vėžės tiesimu Pietų kryptimi Varšuva – Berlynas. Tikslinga yra pasukti vėžę pro Vilnių. Vėžes dalis, kuri jungtų Vilnių ar Kauną atšakomis, didelio intensyvumo Lietuvai nesudarytų. O jeigu vėžė jungtųsi su Pietų srautais, kroviniai būtų tvarkomi Lietuvos terminaluose. Talinas turi geriausią susisiekimą su Sankt Peterburgu, o Lietuva atsidurtų tokioje situacijoje, kad krovinių srautai, judėdami per Kauną, jame nesustotų. Kadangi europinė vėžė būtų greituminė, atstumas iki Rygos būtų nedidelis, o Rygos uostas yra labiau išplėtotas palyginti su kaimyniniais uostais. Lietuva prarastų konkurencinį pranašumą Baltijos regione. Galbūt to ir siekiama? Lietuvos užsispyrimas – išnagrinėti Lietuvos galimybes prisijungti prie europinės vėžės „Rail Baltica 2“.

Kokia nauda Lietuvai iš projekto „RailBaltica 2“?

Į tai turės atsakyti naujoji galimybių studija. Atsakymus turėtų gauti visos suinteresuotos pusės. Be ekonominio naudingumo studijos išvadų ryžtis įgyvendinti projektą ir dengti pusę projekto vertės biudžeto lėšomis ekonomiškai nenaudinga. Dabar turime įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Europinės vėžės jungtis, kuri sietų Kauną su Vilniumi, yra reikalinga. Jeigu reiktų prisidėti prie projekto finansavimo tik 15 proc., projektą reikėtų įgyvendinti bet kokiu atveju. Tokiu būdu investuotume į naują geležinkelių infrastruktūrą. Būtų nesolidu nepasinaudoti tokia galimybe. Tokiu atveju būtų reikalingas ilgalaikis ir užtikrintas finansavimas iš ES lėšų, nors ekspertai sako, kad tai mažai tikėtina. Bet jeigu projekto „Rail Baltica 2“ statybas koordinuos latviai, kiekvieno kilometro įgyvendinimas gali pasidaryti auksiniu. Jeigu Lietuva galės koordinuoti projektą tik įmonės sudėtyje iš Rygos, o estai gros pagrindiniu smuiku, nes EK Transporto komisaras yra estas, neaišku, kaip išsispręs projekto finansavimas ir jo statyba. Bemaž pusę ES reikalingų lėšų turės būti panaudota Lietuvoje, o bendra įmonė bus įkurta Rygoje. Jeigu darbams Lietuvoje bus samdomi kitų šalių statybos darbų rangovai, o lėšos bus skirstomos kitoje įmonėje ir Lietuvai reikės prisidėti finansais daugiausia, tai Lietuvos biudžetui bus didelė našta.

Tokios abejonės yra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva yra santūri projekte. Negalime tenkinti tik estų intereso. Konferencijoje, kuri vyko LR Seime, buvo keliamas šis aktualus Lietuvai klausimas. Konsensusas yra rastas – Vilnius bus jungiamas prie projekto. Galbūt estai norėjo pasinaudoti Siimo Kaalaso buvimu Europos Komisijoje? Jis yra patyręs vadovas šiais klausimais. Bet kai tokie patyrę žmonės dalyvauja derybose, Lietuvai tai kelia nerimą. Jeigu projektas būtų finansuojamas tik europiniais pinigais, už kuriuos būtų galima kurti naują infrastruktūrą, visi politikai Lietuvoje pakeltų rankas ir be jokios abejonės pritartų šiai idėjai. Bet iš pirmo žvilgsnio matyti, kad 15 proc. finansavimo projekte neužteks, todėl Lietuva gal turės skirti pusę projekto pinigų iš savo biudžeto. Tokiu atveju kiekvienas litas įdėtas į infrastruktūrą turėtų būti ekonomiškai pagrįstas ir keliskart pamatuotas. Ne mūsų rankose yra tie svertai, kurie suvaldytų projekto įgyvendinimo procesą. Gerbiu Lietuvos geležinkelių vadovų iniciatyvą įkurti įmonę Lietuvoje, užsakyti galimybių studiją ir palyginti su jau esama AECOM studija. Galėtume pasiūlyti ir kitą sprendimą, nes be Lietuvos dalyvavimo projekto „Rail Baltica 2“ nebūtų.

Viena studija keičia kitą. Kam jų tiek reikia?

Atliktoje COWI galimybių studijoje yra nagrinėjama vežės tiesimo galimybė maršrutu Lenkijos siena – Šiauliai – Ryga. Sostinių sujungimo ši studija nenagrinėjo. Mūsų specialistai sako, kad vežė sugaištų pusvalandį, jeigu ji jungtų ir Vilnių. Bet tada Lietuva nusigriebtų visą grietinėlę iš būsimo projekto, nes atsirastų didesnis krovinių ir keleivių srautas. Projekto statytojai tikriausiai nėra suinteresuoti, kad mes, investuodami daugiausiai į šį projektą, būtume jiems konkurentai. Atšaka į Vilnių yra nepatogumas – tai įvairiausi perkrovimai ir persėdimai. Jeigu srautai iš Vakarų į Rytus eitų per Kauną, be abejo, krovinius patogiau būtų tvarkyti Rygoje, nes jie turi geriau išvystytą infrastruktūrą.

Naujai rengiama studija atsakys į visus keliamus klausimus: a) investuojamo kapitalo nauda; b) ar Lietuvai tikslinga dalyvauti projekte „Rail Baltica 2“.

Ar Lietuva nevėluoja su savo apsisprendimais?

Taip, Lietuva vėluoja, bet Latvija ir Estija yra pažengusios tiek pat savo apsisprendimuose, kiek ir Lietuva. Reikia turėti omenyje, kad Lietuvos dalyje bus naudojama daugiausiai lėšų. Dėl tokios Lietuvos nacionalinio biudžeto apimties projekte sprendimai negali būti priimami vien tik kokiame nors susitikime. Kiek pamenu, konservatoriai neatliko savo darbų. Nežinau, ką jie tada veikė. Buvęs susiekimo ministras Eligijus Masiulis pripažino viešai, kad jie tikrai pražiopsojo projektą „Rail Baltica 2“. Tai, kas atliekama dabar, turėjo būti daroma prieš tai dirbusioje Vyriausybėje. Dabartinė rengiama galimybių studija yra lašas jūroje. Turėjo būti atliktas detalus tyrimas su visais galimais scenarijais. Algirdo Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei, susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui ir Lietuvos geležinkeliams kyla nauja užduotis – apginti nacionalinį interesą. Vis dėlto neužtenka tiesiog nuvažiuoti ir pasirašyti ketinimo protokolą. Projektui įgyvendinti reikia įdėti darbo žymiai daugiau.

Kiek projektas „Rail Baltica 2“ kainuos Lietuvai?

Jeigu projektas vyks pagal numatytą scenarijų, Lietuvos biudžetui turėtų kainuoti apie 2 mlrd. litų. Lietuva negyvena iš naftos, dujų ar finansinio tarpininkavimo veiklos. Jeigu lėšos projektui nebus numatytos biudžete, vienintelis kelias – skolintis. Tai reikštų, kad šalis turės palūkanas ir skolintas lėšas, kurias vėliau teks grąžinti. Būtent todėl Lietuva privalo priimti sprendimą tik įvertinusi situaciją. Turi būti rasti atsakymai į visus klausimus aukščiausiu lygiu.

Niekas šiandien negali atsakyti, kaip pasikeistų srautai atsiradus greitesnei infrastruktūrai, t.y.europinei vėžei. Visoje vėžėje negalima bus pasiekti 240 km/h greičio. Net ir Lenkijoje neįmanoma pasiekti tokio greičio, nes ten greičiai yra ribojami, o patys lenkai net ir nesiruošia modernizuoti savo esamos infrastruktūros. Mūsų rengiama galimybių studija turės atsakyti, kaip padidėtų srautai esant greitesnei infrastruktūrai. Šiandien tokio atsakymo Lietuva neturi. Specialistai teigia vienintelį dalyką – europinės vėžės maršrutas Pietų kryptimi yra perspektyvus. Ir jeigu nebus didelio europinio finansavimo, Lietuva sustos ties projektu „Rail Baltica 1“.

Ar Lietuva šiuo metu apsisprendimų kryžkelėje?

Apibendrindamas noriu pasakyti – viskas priklausys nuo mūsų sprendimų intensyvumo. Jeigu įmanoma su minimaliomis lėšomis statytis europinę vėžę, ją reikia statyti greitai. Jeigu projektas reikalaus didėlių finansų iš Lietuvos biudžeto, kiekvienas investuotas litas turės būti pagrįstas ir pamatuotas. Nauja geležinkelių infrastruktūra Lietuvai yra reikalinga, net ir su mažu greičiu. Projektas „Rail Baltica 2“ bus naudingas tiek kroviniams, tiek keleiviams vežti. Nėra taip svarbu, ar Vilnius bus prijungtas prie projekto, pagrindinis klausimas – kiek Lietuva turės prisidėti prie šio projekto.

Manau, kad Lenkija nėra suinteresuota vystyti projektą „Rail Baltica 2“. Jai labiau rūpi artimesnis europinės vėžės taškas Baltarusijos link, ties Gardinu. Mūsų pietinio kaimyno interesai taip pat turi būti įvertinti įvairiais atžvilgiais. Ar Lenkija negali tapti stabdžiu šiame projekte? Bet šiuo metu ji yra tokia. Mums, lietuviams, buvo pasakyta, kad kai būsime Europos Sąjungos šalimi, galėsime drąsiai investuoti lėšas į tą ekonominę erdvę. Lietuva neatsilieka nuo kaimyninių valstybių. Tik kažkodėl Lietuvą bandoma skubinti, kad ji aklai pultų į projektą „RailBaltica 2“.