2019/12/18 | „INDEPENDENCE“ spąstuose dar ketvirtį amžiaus?

Sutapimas ar ne, tačiau minint SGD terminalo penkerių metų sukaktį, gruodžio 3 dieną Energetikos ministerija iškilmingai pranešė, jog AB „Klaipėdos nafta“ yra parengusi investicinį projektą dėl SGDT terminalo kaštų mažinimo ir dar pridūrė – dujų kaina vartotojams mažės. Tai turėjo būti džiugi Kalėdinė žinia dujų vartotojams – AB „Klaipėdos nafta“ pagaliau turi planą, dujos – pigs! Bet ar tikrai? Ar valstybė nėra įkliuvusi į „Independence“ laivo spąstus, nes Vyriausybė siūlo Seimui suteikti valstybės garantijas Šiaurės investicijų bankui už 295,5 mln. vertės paskolas AB „Klaipėdos naftai“ 25 metų laikotarpiui. Negana to – Seimas raginamas tokį projektą svarstyti skubos tvarka ir sprendimus priimti iki Kalėdų.

Kam reikalinga vartojimo paskola?

AB „Klaipėdos nafta“ parengto investicinio projekto, jei jį aplamai tokiu galima vadinti, esmė – paimti 135 mln. eurų paskolą, o pasiskolintais pinigais dengti dalį SGD terminalo nuomos ir išlaikymo kaštų, kadangi jų nebepajėgia mokėti nei „Achema“, nei kiti vartotojai. Kitaip tariant, mes visi imsime vartojimo paskolą ir ją „pravalgysime“ mokėdami po 27 mln. eurų nuomos dalį kasmet visus likusius penkerius metus iki 2024 pabaigos, kol baigsis SGD laivo – saugyklos nuomos sutartis.

Svarbi detalė – skolinasi privati kompanija – AB „Klaipėdos nafta“, tačiau skolą grąžinti iki 2044 metų ir dar su palūkanomis būsime įpareigoti mes visi ir mūsų vaikai. Mokėti privalės ir tie, kurie dar nėra gimę. Energetikos ministerija sako, kad finansinę naštą privalo pasidalinti ne tik dabartiniai, bet ir būsimi dujų vartotojai. Akivaizdu, kad SGDT terminalo kaštai ne mažėja, jie paprasčiausiai nukeliami į ateitį. Tačiau AB „Klaipėdos nafta“ kažkodėl šį triuką vadina „investiciniu projektu dėl SGDT terminalo kaštų mažinimo“. Koks yra tokio sprendimo ekonominis pagrįstumas, energetikos ministerija atsakyti negali. Kaip negali atsakyti į klausimą dėl kaštų-naudos analizės, bei dėl galimų rizikų analizės. Turbūt todėl, kad jos neturi? Ilgalaikiame 25 metų investiciniame projekte net neužsimenama apie SGD terminalo pajamas. Projekte visas dėmesys koncentruojamas į valstybės garantijas, valstybės pagalbą, saugumo dedamąją.

Vargu, ar Lietuvos vartotojai pajus dujų kainos sumažėjimą, kadangi pokytis prognozuojamas vos 8 proc. Ar dėl tokios vos apčiuopiamos naudos rizikuosime ir patys lįsime į spąstus dar ketvirčiui amžiaus? Nebent esame taip giliai įklampinti ankstesnių sandorių, kad nėra kitos išeities kaip tik žaisti va bank.

Tik, atrodo, jog SGD terminalo operatorė AB „Klaipėdos nafta“ dėl galimų rizikų nesijaudina. Ir kodėl turėtų? Juk visus finansinius praradimus privalėtų padengti ne įmonė, o dujų vartotojai. SGD terminalo projektas – komercinis, kaštai – socializuoti (sumoka Lietuvos gyventojai) ir tuo viskas pasakyta.

Kodėl Vyriausybė taip elgiasi, kodėl nespaudžia norvegų derėtis, o eina į Seimą kaulyti mokesčių mokėtojų pinigų? Energetikos ministerijos atsakymas trumpas – bandyta, tačiau norvegai nesileidžia į kalbas, esame ankstesnių sutarčių įkaitai.

160 milijonų eurų – dar viena paskola

Esame verčiami imti ir dar vieną paskolą – 160 mln. eurų. AB „Klaipėdos nafta“ pinigus numato panaudoti SGD laivo išpirkimui po 2024 metų, kai baigsis nuomos sutartis. Jei dėl „vartojimo“ paskolos galima dar suprasti, tai dėl paskolos SGD laivo išpirkimui Seime visiškai pasimesta.

Vieni mano, jog dabar sumokėsime 160 mln. eurų ir laivas – mūsų. Kiti žinodami, kad nuomą privalėsime vis vien mokėti iki 2024 metų pabaigos, nesupranta, kodėl paskolą turime imti dabar, mokėti palūkanas, o pirkti tik 2024 metais. Pagaliau ir padėtis dujų vartojimo rinkoje per penkerius metus gali iš esmės pasikeisti.

Dar kiti įsitikinę, kad SGD laivas – saugykla išnuomotas išperkamosios nuomos būdu ir mes aplamai nieko neprivalome mokėti pasibaigus nuomos sutarčiai.

Nesupranta eilinis žmogus, nesupranta net patys parlamentarai Seime, todėl kad Klaipėdos SGD terminalo reikalai yra paskandinti pučiamoje migloje, informacija yra nuolat slepiama. Seimas, neturėdamas jokios analitinės medžiagos, verčiamas aklai, skubos tvarka priimti sprendimus, grįstus vien tikėjimu ir kalėdine viltimi.

Projektas – kaip išplauti milijardą?

Energetikos ministerija pripažino, kad už SGD terminalo išlaikymą mokame tris kartus brangiau nei turėtume mokėti. Ministerija tvirtina, kad būtinasis dujų kiekis jau seniai nėra būtinas, kadangi terminalas yra užsitikrinęs pastovius dujų tiekimo srautus. Pripažįsta, kad šie praradimai yra anksčiau sudarytų ilgalaikių sutarčių ir nesugebėjimo valdyti rizikas rezultatas.

Esme įkaitai sutarčių, po kuriomis anuomet, būdamas AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Litgas“ vadovu, Rokas Masiulis suraitė savo parašą. Dėl to įgyvendindami SGD terminalo projektą per dešimtmetį iki 2025 metų, tikėtina, būsime praradę kelis šimtus milijonų eurų.

Už sumą, kurią „Klaipėdos nafta“ planuoja pasiskolinti –beveik 300 mln. eurų SGD terminalo išlaikymo kaštų mažinimui – galėtume įsigyti naują suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą. Beje, tokio pat dydžio ir parametrų, koks švartuojasi Klaipėdoje. O pridėjusi pinigus, kuriuos jau išleido ir toliau leidžia šio laivo nuomai – įpirktume tris tokius laivus. Tauta ant šio energetinės nepriklausomybės aukuro kasmet paaukoja po 100 mln. eurų, o per penkerius metus „Independence“ jau paklota pusės milijardo suma.

Už „Independence“ nuomą per 5 metus energijos vartotojai (mes visi) kompanijai „Hoeg LNG“ sumokėjome 252 mln. eurų, o kartu su SGD terminalo eksploatavimo kaštais visus – 335 mln. eurus. Prie šios sumos būtina pridėti ir paskirtojo dujų tiekėjo UAB „Litgas“ sąnaudas (būtinojo dujų kiekio prekybos nuostolį ) – 30 mln. eurų per metus. Pagal siūlomą AB „Klaipėdos nafta“ projektą per ateinančius penkerius privalomos nuomos metus mokėsime 135 mln. eurų mažiau, kadangi dalį SGD terminalo eksploatavimo kaštų dengsime skolintais pinigais. 2025 „Klaipėdos naftai“ nusipirkus SGD laivą – saugyklą, tikėtina už 160 mln. eurų būsime įkinkyti mokėti milžinišką mokestinę prievolę, vadinamą saugumo dedamąja – visam gyvenimui – iki 2045 metų. Na o pats laivas „Independence“ po 25 metų taps tik technologinė atgyvena.

Iš viso 2015–2045 m. laikotarpiu SGD laivo-saugyklos nuoma ir išlaikymo sąnaudos energijos vartotojams atsieis 1 mlrd. 300 mln. eurų. Analogiško dydžio naujas SGD laivas – saugykla rinkoje dabar kainuoja apie 220 mln. eurų. Taigi per visą laikotarpį būsime permokėję visą milijardą eurų. Tokia yra „verslo projekto“ – „Nepriklausomybė“ tikroji kaina.

Kokį karą kariaujame?

Sakoma, kad pelningiausias verslas – karas. Dujų karas nėra išimtis. Jau penkeri metai, kai Lietuva gyvena „dujų karo“ sąlygomis. Tam įsigijome net laivą su nepriklausomybę reiškiančiu pavadinimu „Idependence.“ Būtų pravartu pasidomėti, su kuo mes kariaujame, ir kiek tas karas mums kainuoja. Akivaizdu tik viena – kariaujame ne su „Gazprom“, nes vamzdžio nenupjovėm, dujas valstybinis tiekėjas – „Lietuvos dujų tiekimas“ vidaus rinkai perka, kaip ir pirkęs, iš „Gazprom“, ir net didesnius kiekius negu iš „Independence.“

Gal kariaujame su estais, ar latviais, kurie nesutinka prisidėti prie mūsų SGD terminalo išlaikymo – nepanašu, nes dujas jiems parduodame gerokai pigiau negu jos mums kainuoja, ir dar džiaugiamės kad jas tik perka.

Tai gal su kaimynais lenkais, kurie pasistatė Svinouščės SGD terminalą ir ketina įgyvendinti SGD laivo-saugyklos projektą Gdansko įlankoje, bei turi užsitikrinę pelningus kontraktus SGD tiekimui. Tikėtina, kad ne, nes dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) geriausiu atveju pradės veikti tik 2021 metais.

Tad akivaizdu, kad karo strategai vadovaujasi principu – jūs finansuokite, o mes jau rasime su kuo kariauti. Prieš ką – žinoti nebūtina, svarbu, kad žinotume už ką – už energetinę nepriklausomybę, už energetinį saugumą! Jei mūsų niekas nepuola, o karas tik imituojamas, tai ką mes finansuojame, kur keliauja mūsų pinigai, kam krauname turtus, ir kas to karo strategai? Deja, tarsi stručiai, sukišę galvas į smėlį, nematome, kas vyksta, ir toliau finansuojame šį „verslo projektą“. Gal dabar tokia mūsų patriotinė laikysena?

Seimo narys Artūras Skardžius

Plačiau
2019/04/03 | Moderni „Lietuvos geležinkelių“ valdžia visus maitina pažadais, bet ar ilgai būsime sotūs?

Bendrovės „Lietuvos geležinkelių“ (LG) nutylėti faktai nereiškia, kad jie neegzistuoja. Apie krovinių vežimą, pelną, apie eismo įvykius ir jų priežastis pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo kalbėta. Tačiau daugelis dalykų lieka nutylėti, nes nėra patogūs, o apie kai kuriuos pasikalba patys darbuotojai, bet tik puse lūpų, ne viešai. Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijoje (LSDD) apsilankęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška ne į visus klausimus turėjo atsakymus. Negali žmogus visko žinoti. Bet maitinami vis tuo pačiu neva skaidrumo ir modernumo „viralu“ daromės nebepatiklūs. Ir ne be reikalo.

Susidaro įspūdis, kad LG deklaruojami pelnai pasiekti neatnaujinant infrastruktūros, tai reiškia, kad prastėja įmonės techninė būklė ir rizikuojama eismo saugumu. Valstybės kontrolės ataskaitoje minima, kad pradelstas ne vienas kapitalinis remontas, o tai dvigubina infrastruktūros priežiūros ir eksploatacijos sąnaudas. Nekalbama viešai, kad LG IT sistemų palaikymo paslaugos yra pasibaigusios. Ar naujos sutartys sudarytos?

Dirbantiems LG specialistams trūksta gebėjimų, įmonė nevaldo IT sistemų išeities kodų, dėl ko pilnavertis sistemų palaikymas yra neįmanomas. Visa tai kelia tiesioginį pavojų eismo saugumui. Į viešumą iškilo incidentas, kai praėjusių metų rudenį sutriko LG Eismo valdymo centro veikla ir kurį laiką traukinių eismas visoje Lietuvoje buvo sustabdytas. Klausiamas, ar žino, kokios buvo šio sutrikimo priežastys, LG vadovas Mantas Bartuška tiesiai į klausimą nesugebėjo atsakyti.

Naujoji vadovybė ir darbuotojai įdiegę savo europinę finansinės apskaitos sistemą puikiai žongliruoja skaičiais, tačiau priimami sprendimai verčia abejoti jų kompetencija. Pavyzdžiui, socialinėse medijose ir žiniasklaidoje reklamuoti bandomieji važiavimai 160 km/h greičiu buvo atliekami ruože Vilnius–Kaunas. Geležinkelio infrastruktūra šiame ruože nėra pritaikyta tokiems greičiams. Ar važiavimai buvo vykdomi su Geležinkelių transporto inspekcijos leidimais, su suderintais bandymo planais? Tikėtina, kad be leidimų. Bandymai buvo nutraukti techniniams specialistams atsisakius juose dalyvauti, nes jie rizikavo savo gyvybe. Apie tai neformaliai buvo informuota Geležinkelio transporto inspekcija, kuri savo ruožtu pareikalavo paaiškinimų iš LG. Pakeitus inspekcijos vadovą, tolimesnis tyrimas buvo nutrauktas.

Kitas pavyzdys – kelių būklės prastėjimas, siekiant pademonstruoti išpūstą pelną. Iki 2017 kelių priežiūros ir remonto darbus vykdė keturi infrastruktūros filialai, kuriuose dirbo per 2000 darbuotojų. Optimizacijos reikėjo, bet gal ne tokio mąsto. Tik apie 70 darbuotojų perėjo iš Infrastruktūros filialų į bendrovę Geležinkelio tiesimo centras (GTC), su kuria nuo 2017 m. birželio buvo sudarytas 72 mln. eurų sandoris. GTC liko

500 darbuotojų, kiti buvo arba perkelti dirbti į kitus LG padalinius, bet dauguma, gavę kompensacijas, paliko bendrovę. Dėl nuolatinio lėšų trūkumo ir nevykdomų technikos remontų GTC valdoma technika nenaudojama. Kelių priežiūra vykdoma rankiniu būdu, kurio kaina gerokai išauga, o efektyvumas menkesnis negu naudojant specializuotą geležinkelių remonto ir priežiūros techniką. Žinoma, specialistai galėtų paaiškinti plačiau, bet apie tai kalbėti viešai nėra įprasta ir vargu ar būtų norinčių.

Tik pats generalinis direktorius galėtų atsakyti, ar jo nurodymu vykdant darbuotojų atrankas pirmenybė teikiama darbuotojams neturintiems patirties geležinkelių transporte. Taip bijoma senųjų darbuotojų, kad nepaisoma jų žinių ir patirties, ar taip imituojama, jog atsikratoma „praeities“? Eiliniai darbuotojai mato, kad kai kurios atrankos yra daugiau imituojamos, o naujieji vadovai neretai patys susiję buvusiais darbiniais santykiais energetikos bendrovėse ar giminystės ryšiais.

Ribas siekia ir sumažintas personalas, reikalingas kasdienei geležinkelių priežiūrai, tai lemia darbuotojų traumas ir net žūtis. Turbūt žiūrėdami žmonėms į akis, vadovai galėtų atsakyti, ar tiesa, kad 2017–2018 metais LG darbo metu buvo traumuoti arba žuvo kelis kartus daugiau darbuotojų nei per 2000–2017 metus?

Darbuotojai bijo kalbėti, tyli ir profsąjungos, bet tarpusavyje pasišneka, kad sukurta baimės atmosfera bendrovėje. LG likusieji dirbti specialistai bijo išsakyti savo nuomonę. O tuo tarpu situacija eismo saugumo atžvilgiu prastėja.

Kolegos, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos atstovai, po susitikimo su susisiekimo ministru ir ministerijai pavaldžių įmonių vadovais viešai jau išsakė argumentais pagrįstą nuomonę, kad nauji LG projektai, panašu, labiau nukreipiami ne į įmonės modernizavimą, o į momentinį pelno maksimizavimą ir viešuosius ryšius. O kaip vykdomi realūs viešieji pirkimai? Ar neegzistuoja reali ES paramos nepanaudojimo rizika, kuri gali nulemti šimtamilijoninės paramos grąžinimą? Kaip bus su geležinkelio elektrifikavimu? Esame maitinami pažadais, kad viskas vyksta pagal planą. Tik ar ilgai būsime sotūs?

Plačiau