Pozicija

2017/03/30 | KANDIDATAS Į LSDP PIRMININKUS A. SKARDŽIUS ATSAKO Į KANDIDATAMS PATEIKTUS KLAUSIMUS

Partijos, kurios negali būti LSDP koalicijos partnerėmis. Kodėl?

Tikėtina, kad ir ateityje parlamentinėmis partijomis išliks socialdemokratai, liberalai, konservatoriai bei kuri nors populistinė protesto partija. Greičiausiai, vieniems socialdemokratams nepakaks balsų suformuoti valdančiąją daugumą ir vyriausybę. Teks ieškoti koalicijos partnerių atitinkančių mūsų programines nuostatas. Mūsų kairiąsias ideologines  nuostatas labiausiai atitinka konservatoriai. Su jais turime nemažai sąlyčio taškų. Tačiau istorinė priešprieša kylanti dar iš sovietinių laikų tokią koaliciją daro neįmanomą. Be to, tokia koalicija būtų nepriimtina ir mūsų elektoratui.  Taip pat sunku įsivaizduoti koaliciją ir su liberalais, kuriems svetimas solidarumas, subalansuoti darbo santykiai, progresiniai mokesčiai. Pasirinkimas lieka labai ribotas – populistinės protesto partijos, kurios sutiks įgyvendinti socialdemokratų programą.

Socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė Lietuvoje auga. Ko nepadarė LSDP ir ką dar galėtų padaryti?

Socialinės atskirties ir pajamų nelygybės Lietuvoje augimas -  tai,  visų pirma, vyriausybių vykdytos netinkamos fiskalinės politikos, balansuojančios biudžetą, bet ne ekonomiką, kaip turėtų būti, rezultatas. Tai ir neatsakingos skolinimosi politikos padarinys. Prie to prisidėjo ir biudžeto naudojimas abejotiniems valstybės įsipareigojimams ir projektams įgyvendinti.

Turime susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir teisingumu. Privalome prisiimti politinę lyderystę atstatant  mokesčių pusiausvyrą visuomenėje, įvedant progresinius mokesčius, subalansuojant darbo santykius, suvaldant korupciją ir šešėlinę ekonomiką, įtvirtinant skaidrų ir efektyvų valstybės turto ir viešųjų finansų valdymą. Bazinės pajamos visiems privalo tapti LSDP vykdomos  valstybės politikos ir ekonomikos ateities prioritetiniu tikslu.

Šių prioritetų įgyvendinimas atstatys socialinį teisingumą, sudarys galimybę papildomas  biudžeto  pajamas  nukreipti socialinių investicijų tokių kaip švietimas, sveikatos apsauga, socialinė gerovė   didinimui bei skurdo ir socialinės atskirties mažinimui. 

Kodėl LSDP prarado didžiuosius miestus?

Turime pripažinti – nesuspėjome su besikeičiančia visuomene. Užaugo jaunų žmonių karta nepriklausomoje Lietuvoje. Didmiesčiuose elektoratas kitoks nei regionuose, čia daugiau akademinio jaunimo, verslo, kultūros, mokslo atstovų. Gręžiojomės į praeitį ir neturėjome aiškios partijos vizijos bei tikslų orientuotų į didžiųjų miestų rinkėją. Trūko lyderių, charizmatiškų asmenybių, galinčių  patraukti išrankaus miesto rinkėjo dėmesį. Jis pasigedo socialiai teisingos ir kasdienėms problemoms dėmesingos politikos. Užuot aiškiai, drąsiai atstovavę kairiosios politikos vertybes, neretai jam brukome svetimas – liberalias idėjas. Neigiamą įtaką rinkimų rezultatams turėjo užsitęsę nesutarimai skyriuose, vidinė kova dėl valdžios, susiskaldymas į priešiškas stovyklas, gremėzdiška ir nevaldoma skyrių struktūra. Rinkimų sąrašo formavimo principai darė jį nepatrauklų. Galima atkreipti dėmesį ir į nepatrauklią rinkiminę kampaniją bei nepakankamą jos finansavimą.

Jūsų požiūris į vaikų globos namus, ar reikia juos naikinti?

Suprantama, kad vaikui geriausia augti visavertėje šeimoje. Pedagogikos mokslas tai seniai įrodė.  Tačiau niekur nepabėgsime nuo realybės – Lietuvoje  tūkstančiai vaikų, kuriems reikalinga globa. Ar   įmanoma surasti tiek šeimų, kurios priimtų visus globotinius?  Manau, kad ne, todėl pulti uždarinėti globos namus,   neturint tvirtos alternatyvos, o visuomenei  vis dar vengiant globoti ne savo vaikus, ypač su negalia –ankstoka.

Valstybės pareiga užtikrinti, kad su vaikais būtų elgiamasi teisingai, saugomos jų teisės, nepriklausomai nuo to kur jie gyventų. Turime ieškoti šeimynų galinčių rūpintis vaikais ir joms padėti,  tačiau jų irgi būna visokių.  Lietuvoje turime nemažai globos namų draugiškų vaikui, kuriuose užauga geri žmonės pasiruošę savarankiškam gyvenimui. Esu už nedidelius šeimyninio tipo globos namus, kur vaikui  skiriamas pakankamas dėmesys, domimasi kuo jis gyvena, kokie jo rūpesčiai ir džiaugsmai. Juose vaikai gyvena šeimyniniu principu – broliai, seserys kartu.

Noriu atkreipti dėmesį, kad globos namuose daug vaikų, kurie nėra našlaičiai – turi abu tėvus, todėl manau, kad valstybė privalo daugiau investuoti į šeimas, padėti socialinių įgūdžių stokojančioms ar sunkiai besiverčiančioms. 

Kaip bendrauti ir bendradarbiauti su Rusija?

Rusija Europos Sąjungai yra viena svarbiausių valstybių su kuria sieja labai tamprūs ekonominiai ryšiai. ES iš Rusijos importuoja 40 proc. dujų ir 30 proc. naftos. Lietuvai Rusija taip pat išlieka didžiausia prekybinė partnerė ir ketvirtoji prekybinė partnerė ES.

Tačiau po Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje pradžios ES pademonstravo vieningą poziciją ir įvedė labai aiškias sankcijas Rusijai, kurių tikslas nėra nubausti, tačiau daryti įtaką jos elgesiui ir politikai kaimynių atžvilgiu. Tik vieningi galime būti galingi ir įtakingi.

Suprantama, tikėtis jog staiga pakeisime Putino vykdomą politiką, nereikėtų tikėtis. Tačiau panašiai mąstantiems  Rusijos piliečiams, kurie išpažįsta bendrąsias europines  vertybes, privalome būti pavyzdžiu, demonstruodami mūsų pilietinį brandumą, nepasiduodami manipuliacijoms ir dezinformacijai. Privalome padėti  demokratiškai mąstantiems Rusijos piliečiams, kurie norėtų matyti savo valstybę einančią taikos ir demokratijos keliu. Kurie norėtų, kad ES būtų tuo pavyzdžiu Rusijai kuriant tvarų ekonominį, socialinį, politinį valstybės modelį.

Tikiu, kad ateis laikas, kai Lietuvos ir Rusijos santykiai bus pagarbūs, konstruktyvūs ir abipusiai naudingi.

Pasiūlykite bent tris būdus, kaip sumažinti korupciją?

Korupcija daro didelę žalą ekonomikai ir visuomenei, pakerta piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis. Ji kenkia efektyviam viešųjų finansų tvarkymui ir konkurencijai, socialiniam teisingumui bei teisinės valstybės principams.

Veiksmingos priemonės korupcijai mažinti galėtų būti:

-       visuotinis turto ir pajamų deklaravimas;

-       išlaidų deklaravimas vadovams dirbantiems valstybės tarnyboje;

-       lobistinės veiklos skaidrinimas ir jos teisinio reglamentavimo tobulinimas;

-        griežtinti renkamų pareigūnų baudžiamąją atsakomybę už korupcines nusikalstamas veikas;

-       drausti nuteistiems už korupcinį nusikaltimą pareigūnams vėl eiti pareigas valstybės tarnyboje;

-       prevencinių mechanizmų sukūrimas, susijęs su neteisėtu partijų finansavimu, balsų pirkimu ir kitokių formų nederamo poveikio rinkėjams darymu;

-       aukštų skaidrumo standartų įgyvendinimas bei vidaus ir išorės kontrolės mechanizmų sukūrimas viso viešųjų pirkimų proceso ir sutarties vykdymo laikotarpiui;

-       korupcijos rizikos vertinimo mechanizmų ir veiklos strategijų sukūrimas, skirtas konkretiems sektoriams, tokiems kaip mokesčių administravimas, muitinė, energetikos sektorius, transportas, statyba, sveikatos priežiūra ir t.t.;

-       specializuotos kovos su korupcija tarnybos sukūrimas darbui su teismais ir prokuratūra dėl jų sąžiningumo ir nepriklausomumo nagrinėjant korupcijos bylas;

-       skaidrinti valdžios institucijų ir valstybės  valdomų įmonių veiklą joms skirstant lėšas ir perkant paslaugas. Užtikrinti, kad jų metinės finansinės ataskaitos ir balansai būtų skelbiami realiuoju laiku vartotojams patogiu formatu, įskaitant išsamią informaciją apie viešųjų darbų ir paslaugų kainas;

-       stiprinti baudžiamojo persekiojimo mechanizmus, susijusius su galimu valstybės įmonių ir bendrovių kyšininkavimu užsienyje.

Vienas iš svarbiausių kovos su korupcija principų – korupcijos prevencija. Skaidrumo politika, atvirumas, sąžiningumo kultūrą ir informacijos laisvė viešajame sektoriuje gali tapti veiksminga korupcijos prevencijos priemone bei padėti atskleisti padarytus pažeidimus.

Ką LSDP turėtų padaryti, siekiant užtikrinti LGBT bendruomenės teise?

LSDP kaip kairiajai  politinei jėgai lygių teisių įgyvendinimo politika yra viena iš prioritetinių sričių. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos požiūris į LGBT bendruomenę stipriai pasikeitė. Lietuva artėja prie valstybių, kuriose šių asmenų teisių apsaugai skiriamas didelis dėmesys. Visuomenėje  atsirado pagarba, tolerancija ir suvokimas, kad tos pačios lyties asmenų poroms būdingi tie patys emociniai ir praktiniai poreikiai, kaip ir skirtingų lyčių poroms. Tačiau reikia pripažinti, kad LGBT bendruomenės nariai dar negali jaustis pilnaverčiais Lietuvos visuomenės nariais. LSDP siekdama užtikrinti LGBT bendruomenės teises, turi prisiimti lyderystę kovojant  su homofobijos apraiškomis, remti šių bendruomenių susirinkimų ir asociacijų laisves. Rodyti didesnį aktyvumą gerinant visuomenės suvokimą šios bendruomenės atžvilgiu. Turime tobulinti teisinį reglamentavimą dėl LGBT teisių į lyties keitimą, operacijų bei hormoninio gydymo išlaidų dengimą. Privalome įteisinti LGBT partnerystę.  

Ar pritartumėte siūlymams: pailginti mokslo metus atostogų sąskaita ir paankstinti pirmokų amžių?

Neįtikėtinu greičiu besikeičiant ir modernėjant technologijoms, privalome jau šiandien galvoti kaip mes gyvensime pasaulyje, kuriame dominuos kūrybiškumas ir intelektas. Tai priklausys nuo šios dienos pasirengimo. Esama švietimo sistema nebeatitinka nūdienos poreikių. Manau, kad mokslo metų prailginimas diskutuotinas klausimas. Tačiau ugdymo kokybė negerės jei nebus keičiamos ugdymo programos. Mūsų vaikai, norėdami užsitikrinti solidžias pajamas gyvenimui, turi išmokti tai, ko negalės atlikti mašinos ateityje. Dėl šių priežasčių jau šiandienos švietimo sistema turi mokiniams suteikti žinias ir įgūdžius, kurių jiems prireiks po 12 metų, baigus mokyklą. Ypatingą dėmesį turime skirti mokytojų rengimui ir jų darbo sąlygų užtikrinimui, nes tik kūrybingas, globaliai ir novatoriškai mąstantis mokytojas gali parengti ateities lūkesčius atitinkantį mokinį. Šių dienų mokytojai turi išmokyti mąstymo, kuris padės prisitaikyti ir jaustis patogiai greitai besikeičiančiame pasaulyje, turime ugdyti mokinių verslumą ir kūrybiškumą.

Dėl pirmokų amžiaus, manau, kad tikrai galima paankstinti pirmokų amžių. Tam turi būti pasirengusios mokyklos bei mokymo programos pritaikytos šešerių metų amžiaus vaikams. Privalome sukurti į kūrybiškumą orientuotą švietimo sistemą.

Pirmieji LSDP pirmininko darbai per pirmąjį mėnesį, būtinai išrikiuokite pagal svarbą.

  1. Naujos derybos dėl valdančios koalicijos.
  2. Partijos finansų auditas.
  3. Sutartis su viešųjų ryšių kompanija.
  4. Partijos  vieningo komunikacijos centro įsteigimas centrinėje būstinėje.
  5. Įvertinti centrinės būstinės veiklą, vadybinius gebėjimus ir žmogiškuosius išteklius.
  6. Paskirti partijos atsakingąjį sekretorių.
  7. Pertvarkyti frakcijos Seime veiklą.
  8. Su skyrių pirmininkais aptarti partijos veiklos organizavimo prioritetus.
  9. Pradėti partijos struktūros valdymo reformą.
  10. Pradėti konsultacijas su socialiniais partneriais.

Kodėl LSDP limpa „nomenklatūrinės partijos“ etiketė, kaip to išvengti?

Politinės nomenklatūros praktika įsigaliojo sovietmečiu. Nomenklatūrai priklausantys žmonės sudarė privilegijuotą sovietinės Lietuvos valdininkų sluoksnį. Tačiau 1990m. Lietuvos Komunistų partija –  LKP, peržiūrėjusi ideologiją,  pakeitusi pavadinimą į Lietuvos demokratinę darbo partiją  – LDDP, aktyviai įsijungė į nepriklausomos Lietuvos politinį gyvenimą. 2001 m. sausį, po sėkmingų Seimo rinkimų, LDDP ir LSDP susivienijo į vieningą, stiprią  su kairiąja ideologija politinę jėgą  -  LSDP. Tai buvo išties padarytas sėkmingas reorganizacijos veiksmas, rodantis išmanų gebėjimą atsinaujinti.

 Tačiau Lietuvos žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, socialdemokratai vis dar išlieka  lyg sąsaja su komunistais  kaip atpažinimo ženklas tarp kitų politinių partijų. Prie mums klijuojamos nomenklatūrinės partijos etiketės  prisideda ir „nepriklausoma“ žiniasklaida formuodama nuomonę, kad mums rūpi tik postai, pinigai ir savi partiečiai, o ne rinkėjai. Kai kurie politologai  mus taip pat bando gretinti su nomenklatūrine, biurokratine, tik sau naudos siekiančia partija.

Pasikeitė gyvenimas –pasikeitė ir LSDP. Laikui bėgant partija reabilitavosi ir šiandien turime stiprią,  su kairia ideologija politinę jėgą. Todėl turime būti tvirti ir solidarūs tiek partijos viduje, tiek išorėje, demonstruojant pavyzdį kaip skaidrios, atviros, principingos  bei atsakingos politinės jėgos. Tą turime aiškiai pasakyti savo rinkėjams ir įrodyti savo darbu.

Plačiau
2017/03/02 | Kandidato į LSDP pirmininkus A. Skardžiaus kreipimasis į bendrapartiečius

Mieli bičiuliai,

Valstybė kuriama žmonių ir privalo tarnauti jiems. Seimo rinkimai parodė, kad žmonės nusivylė mūsų partijos vykdyta politika. Turime atsitiesti, persitvarkyti ir susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą valstybe bei socialdemokratijos idėja.

Privalome kurti socialiai atsakingą valstybę, principingai laikantis kairiosios politikos vertybių: solidarumo, socialinio teisingumo, lygybės, demokratijos.

Veiklos prioritetai:

-          atstatyti mokesčių pusiausvyrą visuomenėje įvedant progresinius mokesčius;

-          subalansuoti darbo santykius;

-          suvaldyti korupciją ir šešėlinę ekonomiką;

-          įtvirtinti skaidrų ir efektyvų valstybės turto ir viešųjų finansų valdymą.

Šių prioritetų įgyvendinimas atstatys socialinį teisingumą, sudarys galimybę papildomas biudžeto pajamas nukreipti socialinių investicijų didinimui bei socialinės atskirties mažinimui.

Stipri ir vieninga partija:

-          veiklos decentralizavimas, profesionali vadyba, tikslinis finansavimas;

-          demokratijos plėtra, užtikrinanti visų partijos narių dalyvavimą sprendimų priėmime;

-          partijos narių motyvacija, paremta aiškiais partinės ir profesinės karjeros kriterijais;

-          profesionali vidaus ir išorės komunikacija.

Kartu su Jumis tai galime padaryti!

Bičiuliškai, Artūras Skardžius

Plačiau
2016/09/13 | Privalome sukurti į kūrybiškumą orientuotą švietimo sistemą

Vyduno_3Kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą Artūras Skardžius yra įsitikinęs, kad socialdemokratai parengė visos Lietuvos žmonių lūkesčius atitinkančią rinkimų programą ir sugebės ją įgyvendinti. „Neįtikėtinu tempu keičiantis ir modernėjant technologijoms privalome jau šiandien galvoti, kaip mes gyvensime pasaulyje, kuriame dominuos kūrybiškumas ir intelektas. Tai priklausys nuo šios dienos pasirengimo. Mūsų vaikai, norėdami užsitikrinti solidžias pajamas gyvenimui, turi išmokti tai, ko negalės atlikti mašinos ateityje. Dėl šių priežasčių jau šiandienos švietimo sistema turi mokiniams suteikti žinias ir įgūdžius, kurių jiems prireiks po 12 metų, baigus mokyklą. Ypatingą dėmesį turime skirti mokytojų rengimui ir jų darbo sąlygų užtikrinimui, nes tik kūrybingas, globaliai ir novatoriškai mąstantis mokytojas gali parengti ateities lūkesčius atitinkantį mokinį. Šių dienų mokytojai turi išmokyti mąstymo, kuris padės prisitaikyti ir patogiai jaustis greitai besikeičiančiame pasaulyje, turime ugdyti mokinių verslumą ir kūrybiškumą. Privalome sukurti į kūrybiškumą orientuotą švietimo sistemą“, – sako A.Skardžius.

LSDP 2016 m. Seimo rinkimų programa. Švietimas

* Veiks nauja pedagogų darbo užmokesčio sistema, kuri bus siejama su kokybės užtikrinimu bei darbo rezultatais.

* Mokytojo profesijos prestižą užtikrins geras atlyginimas ir jo kompetencijos – mokytojas vidutiniškai uždirbs ne mažiau kaip 1200 eurų (po mokesčių).

* Sukursime nacionalinę pedagogų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sistemą. Mokyklų vadovai ir mokytojai bus periodiškai atestuojami, veiks jų darbo kokybės tobulinimo sistema.

* Investuosime į švietimo sistemos plėtrą ir naujų technologinių priemonių įdiegimą.

* Bus įkurtas mokinių nacionalinis Mokslo ir technologijų centras. Veiks 10 matematikos, gamtos mokslo ir technologijų centrų visuose regionuose.

* Vaikams, siekiantiems aukštesnių mokymosi tikslų, bus sudarytos galimybės gauti geriausią išsilavinimą, dalyvauti tarptautiniuose konkursuose ir mokymo mainų programose.

* Kaimo ir miesto mokyklų mokiniai turės vienodas galimybes kokybiškam švietimui. Kaimo mokyklos bus ne uždaromos, o jungiamos su gimnazijomis ir sudarys vientisą mokyklų tinklą.

Neatlyginama politinė reklama

 

Plačiau
2016/07/05 | Ką nutylėjo Valstybės kontrolė apie Landsbergių verslą?

Kodėl Valstybės kontrolė, atlikusi UAB „Lietuvos energija“ ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės bendrovės „Karalienės Mortos mokykla“ preliminarios sutarties auditą dėl naujos mokyklos statybos, viešai tepasakė, jog ši sutartis neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, kadangi negali vertinti sandorių, kurie būtų galėję įvykti ateityje?

 Kodėl buvo nutylėti esminiai audito dalykai?

Gal tai lėmė ta aplinkybė, jog savo valdymo laikais konservatoriai Valstybės kontrolę buvo pavertę praktiškai savo kišenine kontorėle?

Nepaisant to, auditoriai savo išvadose pažymėjo nemažai konservatorių lyderio žmonos bendrovės „Karalienės Mortos mokykla“ veikimo „Lietuvos energija“ pavaldžioje „NT valdos“ įmonėje lyg savame kieme aplinkybių.

„Pastebėjome, kad vystytas projektas (naujas „Karalienės Mortos mokykla“ pastatas už „NT valdos“ lėšas) nebuvo viešintas (…). Tokiu būdu nebuvo taikyti skaidrumo, atvirumo ir konkurencingumo principai. Nebuvo sudarytos sąlygos kitiems potencialiems nuomininkams pretenduoti išsinuomoti ketintas statyti  patalpas“.

Iš tikrųjų Valstybės kontrolės auditoriai taikliai pastebėjo ir įvertino A. Landsbergienei sudarytas išskirtines sąlygas už valstybės valdomos įmonės pinigus turėti naują mokyklą. Tik kažkodėl viešai apie tai neišdrįso prabilti.

Nors „NT valdos“ tvirtino, kad naujas pastatas jai priklausančiose valdose Gervėčių g. 4, Vilniuje galės būti naudojamas ir administracinėms reikmėms, sutartyje su bendrove „Karalienės Mortos mokykla“ aiškiai nurodyta, jog patalpos bus pritaikytos išimtinai švietimo įstaigos poreikiams.

Negana to, sutartyje buvo numatyta, kad visą statybos darbų eigą kontroliuos ne kas kitas, o tik  A. Landsbergienė. Sutartyje įrašyta, kad kiekvienas valstybei priklausančių „NT valdų“ projektavimo ir statybų dokumentas, net Techninis projektas turi būti įvertintas ir patvirtintas A. Landsbergienės parašu.

 Jei naujas „NT valdos“ pastatų kompleksas būsiąs administracinės paskirties, tai kodėl tuomet poniai Austėjai buvo suteikta tokia išskirtinė teisė kontroliuoti jo statybą?

Tuo tarpu pagal sutartį visą riziką, taip pat ir finansinę dėl šio projekto įgyvendinimo prisiima tik „NT valdos.“

Keista, kad ši aplinkybė neužkliuvo itin patyrusiems Valstybės kontrolės specialistams.

Auditoriai nebandė vertinti ir  investicinės rizikos, ar naujai įsteigta UAB „Karalienės Mortos mokykla“ iš esmės priklausoma nuo vieno asmens – A. Landsbergienės bus pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau neatmetė rizikos, kad „NT valdos“ veiklos kaštai gali atsidurti energijos vartotojų sąskaitose.

Dar labiau glumina faktas, jog skaidrumą deklaruojanti Vilniaus savivaldybė ir jos įmonės, prižiūrinčios sostinės kultūros vertybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad valstybinis žemės sklypas, kuriame ketinama pradėti statybas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teritorijoje.

A. Landsbergienės mokyklos labui sklypas Gervėčių g. 4 lengvu mostu buvo išbrauktas iš Vilniaus Senamiesčio nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonos. Ar tokiems žygdarbiams miesto savivaldybė dažnai ryžtasi?

„Kyla pagrįsta abejonė ir valstybės mastu svarstytina, ar tais atvejais, kai valstybinė žemė nuomojama ne aukciono būdu esantiems pastatams eksploatuoti, teisinga ir naudinga valstybei žemės nuomos sutartyje leisti statyti naujus pastatus“? – taikliai pastebėta Valstybės kontrolės išvadose. Bet apie tai viešai auditoriai taip pat neišdrįso kalbėti. Neišdrįso pasakyti ir kad 6 tūkst. vilniečių nesulaukia, kada jiems bus grąžinta turėta žemė.

Be to, Valstybės kontrolė pagrįstai suabejojo „NT valdos“ galimybe ir tikslingumu užsiimti nekilnojamojo turto, nesusijusio su energetikos įmonių veikla vystymu. Juk pastatų kompleksui, skirtam „Karalienės Mortos mokyklai“ ši „Lietuvos energijai“ pavaldi įmonė būtų skolinusis 7 mln. eurų, nes ne vienerius metus dirbo nuostolingai, pelno neuždirbo ir jokių dividendų valstybei nemokėjo, nors ir valdė 100 mln. eurų vertės nekilnojamąjį turtą. Tačiau nepaisant to, iki 2016 m. „Karalienės Mortos mokyklos“ statybų reikalams jau išleido beveik 300 tūkst. eurų savų lėšų. Tai irgi leidžia daryti išvadą, jog projektas Gervėčių gatvėje būtų vystomas išskirtinai tik A. Landsbergienės ir jos verslo labui.

Šį faktą patvirtina ir statybų sutartyje numatyta aplinkybė, kad mokyklos statyba būtų vykdoma pagal A. Landsbergienės suplanuotą jos privataus verslo plėtrą. Trys korpusai, skirti mokyklos reikmėms, būtų buvę statomi etapais – I-asis būtų baigtas statyti 2016 m., II-asis – 2017 m., o III-asis – tik 2021 m. Tai įrodo, kad A. Landsbergienės planai iš tikrųjų buvę pamatuoti, kaip patyrusios verslininkės. Juk ne iš karto ji būtų pajėgusi pritraukti tiek turtingų vilniečių vaikų, kurie būtų lankę jos mokyklą ir mokėję nemenkas sumas. Klausimas, kiek  tada būtų išaugę valstybės valdomai įmonei statybos kaštai?

Na, ir neįmanoma nepastebėti dar vieno iškalbingo fakto – kai tik viešumon iškilo A. Landsbergienės ir „NT valdos“ planai pastatyti jai mokyklą, pastarosios nežinia kokiais keliais ir tikslais Lietuvoje atsiradęs vadovas Olafas Martensas spruko iš darbo arba jam buvo liepta taip pasielgti. Sutartį dėl naujos mokyklos pastatų komplekso A. Landsbergienė tuoj pat nutraukė, net neprašydama už tai kompensacijos, nors „NT valdos“ ir buvo įsipareigoję atseikėti jai nemenką sumą už netesybas.

Jeigu viskas buvo taip skaidru ir teisėta, kaip bet kokia proga šaukė A. Landsbergienę palaikę konservatoriai, kam reikėjo atsisakyti naujos mokyklos ir lyg žiurkėms sprukti iš skęstančio laivo?

Tam neabejotinai turėjo įtakos artėjantys Seimo rinkimai, kuriuose garsiausias Lietuvos anūkas ir Landsbergių šeimos atstovas Gabrielius siekia parodyti, kokie tyri ir su korupcija nieko bendro neturintys konservatoriai.

O gal kuo greičiau atsisakyti planų iš valstybės kišenės pasistatyti naują mokyklą pareikalavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė? Juk priešingu atveju būtų privalėjusi  metiniame pranešime bent jau paminėti  apie neįtikėtinas verslininkės A. Landsbergienės ir už jos nugaros stovinčios Landsbergių šeimos galias šokdinti valstybines energetikos įmones.

Artūras Skardžius

 

Plačiau
2016/05/19 | A. Skardžius. Ar Lietuva jau užsitikrino energetinį saugumą?

2016 -05-19 pasaulio lietuviu konferencija photo Pranešimas skaitytas Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje 2016m. gegužės 19d., Seime.

Lietuvos energetinio saugumo prioritetai iš esmės nesiskiria nuo daugelio kitų Vakarų Europos valstybių. Energetinis saugumas – tai galimybės apsirūpinti energijos ištekliais užtikrinimas ir sklandus įmonių ir įrenginių, skirtų gamybai ir vartojimui, funkcionavimas.

Galimybės apsirūpinti energijos ištekliais suprantamos ne tik kaip fiziniai gebėjimai įsigyti pageidaujamo tipo energetinių išteklių, bet ir galimybė mokėti už juos priimtiną kainą – tokią, kuri nekenktų ūkio subjektų funkcionavimui, atitiktų gyventojų finansines galimybes ir nestabdytų valstybės ekonomikos plėtros.

Galima išskirti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtaką šalies energetiniam saugumui ir turėsiančius ateityje:

-         didžiausią teigiamą įtaką šalies energetiniam saugumui turi SGD terminalas, pradėjęs veiklą 2014 m. pabaigoje;

-         2015 metų pabaigoje pradėjusios eksploataciją elektros jungtys su Švedija („Nord Balt“) bei Lenkija („LitPol Link“ pirmasis etapas);

-         nuo 2020 m. pradėsianti veikti dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL);

-         2025 m. planuojamas Lietuvos elektros energetikos sistemos pervedimas į sinchroninį darbo režimą su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema;

-         verta pastebėti, kad tais pačiais 2025 m. taip pat atsiranda ir antroji jungtis su Lenkija LitPol Link 2 (LitPol Link antrasis etapas), kuri sietina su sinchroniniu susijungimu su KET. Todėl tai turi taip pat įtakos energetiniam saugumui dėl padidėjusių pralaidumų tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Po SGD terminalo (2014 m.) ir elektros jungčių su Švedija ir Lenkija pirmojo etapo (2015 m.) eksploatacijos pradžios Lietuva užsitikrino pakankamą minimalų energetinio saugumo lygį. Energetinio saugumo koeficientas pakilo iki 64 %, kai tuo tarpu 2013 buvo vos 53%   

Gamtinės dujos Lietuvą gali pasiekti vamzdynų sistema (svarbiausias dujotiekis yra Minskas – Vilnius – Kaliningradas, kurį „Gazprom“ kontroliuoja Rusijos ir Baltarusijos teritorijose) ir per SGD terminalą Klaipėdoje. SGD terminalas užtikrina prieigą prie globalios gamtinių dujų rinkos (SGD tiekėjas – „Statoil“) – 10 metų sutartis. (350mln. m3/metus).  Galima teigti, kad gamtinių dujų sektoriuje Lietuva yra atspari „Gazprom“ gamtinių dujų nutraukimui, nes SGD terminalas gali pilnai patenkinti metinį Lietuvos gamtinių dujų poreikį.

Trumpalaikis dujų tiekimo sutrikdymas didesnės žalos Lietuvos energetikai ir ekonomikai nesukeltų – būtų panaudojami vietiniai (įmonių) rezervai, dujos importuojamos per SGD terminalą ir iš Latvijos požeminės dujų saugyklos arba keičiamos kitais kuro šaltiniais. Ilgesnio ar didelio laikotarpio gamtinių dujų tiekimo sutrikimų tikimybė yra itin maža, nes gamtinių dujų importas galimas per SGD terminalą.

SGD terminalas turi reikšmingą įtaką Lietuvos energetiniam saugumui, kadangi terminalas diversifikuoja gamtinių dujų tiekimą ir garantuoja dujų, kaip kuro, rezervavimą tiek šilumos, tiek ir elektros gamyboje. SGD terminalas panaikino grėsmę dėl Lietuvos visiškos priklausomybės nuo iš Rusijos tiekiamų gamtinių dujų. Atsižvelgiant į minėtus veiksnius, SGD terminalo išlaikymo poreikis yra būtinas, norint palaikyti energetinio saugumo lygį ir užtikrinti jį ateityje. Reikėtų ieškoti papildomų galimybių SGD terminalui, siekiant kuo labiau jį išnaudoti, pavyzdžiui gamtinių dujų eksportui ar tranzitui – tačiau tai priklausys nuo dujų kainos.

Pastebima didelė perinvestavimo į gamtinių dujų ūkio perdavimo sistemą tikimybė, nes gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje sparčiai mažėja: 2011 m. importuota 3407,5 tūkst. m³ gamtinių dujų, 2015 – 2390 tūkst. m³,  2016 – 2075 tūkst. m³,   [buitiniai vart. – 155 tūkst. m³,   , įmonės ir energetikos sekt.- 650 tūkst. m³,    AB ACHEMA - 1270 tūkst. m³,   ].2017 – 1700 tūkst. m³,   ir, tikėtina, mažės toliau, nes tęsiasi daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos procesas, didmiesčiuose gamtines dujas šilumai gaminti keičia biokuras ir planuojamos statyti atliekas deginančios jėgainės Vilniuje ir Kaune. Todėl siekiant išlaikyti esamą gamtinių dujų tiekimo perdavimo infrastruktūrą reikėtų vystyti gamtinių dujų jungtis su Lenkija ir Latvija, taip išnaudojant ją tranzitui arba perpardavimui ir apsaugant galutinį vartotoją nuo papildomos mokesčių naštos.

 2020 m. metais dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto įgyvendinimas pakeltų Lietuvos energetinį saugumą visų pirma dėl gamtinių dujų tiekimo šaltinių ir maršrutų diversifikacijos bei integruotų izoliuotas Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką taip sukuriant pagrindą konkurencingai regioninei dujų rinkai. Lenkijos–Lietuvos dujų jungtis taip pat galėtų padėti SGD terminalo panaudojimui ir prieinamumo palaikymui, taip užtikrinant gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą. Todėl, kaip papildomas efektas energetiniam saugumui būtų šio dujotiekio galimybė panaudoti ne tik dujų importui iš kitų šalių, tačiau ir dujų eksportui į kitas šalis iš SGD terminalo esant konkurencingoms dujų kainoms rinkoje.

Naftos sektoriuje beveik visa Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos naudojama žaliava yra importuojama iš Rusijos. „Orlen Lietuva“ priklausomybė nuo rusiškos naftos nekelia grėsmės energetiniam saugumui, nes svarbiausi naftos produktai, pavyzdžiui, benzinas ar dyzelinas gali būti importuojami kitais maršrutais ir iš daugelio tiekėjų. Nepaisant to, gamyklos pavertimas nekonkurencinga, jei būtų nutrauktas naftos tiekimas ar dirbtinai didinama jos kaina, persiduotų kitam Lietuvos saugumo sektoriui – ekonomikai.

Elektros energetikos srityje Lietuva priklauso nuo BRELL elektros energijos sistemos tinklo, kuris jungia Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva. Kadangi Baltijos šalių elektros energetikos sistemos dažnį centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje, todėl energetinės integracijos į Europą kontekste Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol yra izoliuota energetinė sala.

2015 metų pabaigoje pradėjusios veikti elektros jungtys su Švedija ir Lenkija energetinį saugumą veikia teigiamai dėl elektros importo ir rinkų diversifikacijos, todėl šių plėtros projektų atsiradimas bei jungties su Lenkija plėtojimas ateityje (LitPol Link antrasis etapas) duotų teigiamą efektą Lietuvos energetiniam saugumui bei ekonominę naudą. Šių jungčių paleidimas į eksploataciją taip pat atveria galimybes elektrą pirkti konkurencingoje rinkoje ir ją importuoti į šalį už priimtinas kainas, kas yra viena iš energetinio saugumo dedamųjų. Įgyvendinus šiuos elektros energetikos projektus išnyks grėsmė dėl didelės elektros importo dalies iš Rytų šalių.

 2025 m. Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais energetinio saugumo požiūriu yra vienas iš prioritetinių projektų, kuris panaikina galimas geopolitines grėsmes iš Rytų šalių, taip užkirsdamas kelią galimam visiškam Baltijos šalių elektros tinklo „užgesinimui“. Esant sinchroniniam darbo režimui su KET minėtos geopolitinės grėsmės būtų neutralizuotos ir tai ženkliai pakeltų Lietuvos energetinį saugumą. Esant įtemptai geopolitinei  situacijai regione tapus Europos elektros sistemos dalimi Lietuva galutinai išspręstų problemas dėl geopolitinių grėsmių, kylančių elektros energetikos sistemai iš Rytų šalių, o tai užtikrintų šalies elektros sistemos energetinį saugumą bei patikimumą.

 Po 2025 m. viena iš galimų alternatyvų palaikyti Lietuvos energetinį saugumą yra Visagino AE. Kadangi iki šių metų įvairių energetikos plėtros infrastruktūrinių projektų (SGD terminalas, elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL, sinchronizacija su KET, AEI plėtra ir pan.) dėka Lietuvos energetinis saugumas jau bus pasiekęs gana aukštą lygį, todėl VAE įtaka nebėra tokia ženkli, kokia galėjo būti pastačius branduolinę elektrinę žymiai anksčiau.

Visagino AE poveikis energetiniam saugumui yra įtakojamas kelių veiksnių. Iš vienos pusės teigiamas efektas energetiniam saugumui šiuo projektu pasiekiamas dėl didesnės kuro rūšių elektros gamyboje diversifikacijos bei padidėjusio sistemos atsparumo elektros importo trikdžiams ir kainų pokyčiams. Iš kitos pusės, didelės VAE projekto pradinės investicijos, neapibrėžtas visuomenės požiūris į branduolinę energetiką, neužbaigtos derybos su kaimyninėmis šalimis daro neigiamą įtaką .

Po 2025 m. šalies energetinio saugumo koeficientas tikėtina sieks 80%

Tačiau norint išlaikyti tinkamą energetinio saugumo lygį ir ateityje, reikėtų ir toliau plėtoti šalies energetikos sektorių renkantis vieną iš alternatyvų, tarp kurių galėtų būti branduolinės energetikos plėtra, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, siekimas palaikyti generuojančias galias šalyje.

Plačiau
2016/05/09 | A. Skardžius. „Kalafiorų kare“ kaip kare

Vienam žmogui Lietuvoje sušukus: „Kalafiorai  per brangūs!“, – atitarė visas valgytojų choras. Kad iš tikrųjų brango ir kalafiorai, ir kiti maisto produktai ar paslaugos, ėmė jausti visi. Tereikėjo, kad kas nors garsiai ir viešai šūkteltų.

„Ko jūs tikėjotės? Laisvosios rinkos dėsniai reguliuoja kainas ir jų kilimą, nepatinka – nepirkite, Estijoje – dar brangiau, juk visi norėjote gyventi kaip globalaus pasaulio piliečiai“, – pasigirdo liberalūs laisvosios rinkos puoselėtojų balsai. Leiskite paklausti, ar laisva rinka – tai darau, ką noriu, viskas vardan pelno? Tas „ką noriu“ tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuvos gali blogai baigtis. Čia net nesitarusioms kelioms įmonėms, prekybos centrams ar verslininkams labai paprasta pakelti kainas ir palaikyti jas „vardan pelno“.

Kad tai vyksta, neslepia ir patys verslininkai. Kol kalafiorų kainos neiššaukė visuotinio pasipiktinimo bangos, prekybos tinklų atstovai ne tik neneigė, kad sėkmingai augina pelnus, bet dalijo į kairę ir į dešinę interviu apie tai. Štai vieno iš prekybos tinklų vadovas Dainius Dundulis dar pernai spaudoje prisipažino, kad per penkerius metus prekybininkų dalį jie paaugino 2 procentais. Čia jis kalbėjo apie tą dalį, kurią prekybininkai „atkovojo“ iš tiekėjų, t. y. iš perdirbėjų ir gamintojų. „Tai ne gamintojų apiplėšimas, o papildomų pajamų paieška“, – žiniasklaidai pareiškė D. Dundulis. Suprask, tokia verslo logika laisvojoje rinkoje.

Vis dėlto, tokios verslo logikos pasekmės – dabar neišsprendžiama pieno gamintojų krizė, kai prekybininkų „apiplėšti“ pieno ūkiai bankrutuoja, o valstybė gelbėja juos skirdama dešimtis milijonų iš biudžeto.

Ar prekybininkai bando „didinti savo pelnus“ vartotojų sąskaita, – kol kas jie patys šiuo klausimu viešai nesigiria. Bet pirkėjai mato apkandžiotą savo piniginių turinį ir netyli – vienijasi, skelbia boikotą prekybos centrams.Tuo tarpu prekybininkai tyliai ignoruoja visuomenės pasipiktinimą ir nemažina kainų.

Tačiau praėjusį penktadienį įtampos neišlaikė didžiausiojo prekybos tinklo nervai – viešai paskelbė apie ketinimus kreiptis į Valstybės saugumo departamentą su prašymu ištirti, ar diskusijos apie brangstančias prekes Lietuvoje nėra Rusijai palankių jėgų darbas. Apie savo ketinimus kreiptis į VSD ištrimitavo ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas. Jam parūpo išsiaiškinti, ar tarp protesto organizatorių nėra asmenų, vykdančių Kremliaus politiką.

Prekybininkai, bandydami perkelti visuomenės dėmesį nuo išaugusių kainų ant Kremliaus veiklos, pranoko net konservatorę R. Juknevičienę.

Šiame kare valgytojai neturėtų likti vieniši. Prekybininkų savivalei pažaboti Lietuvoje veikia visa eilė institucijų. Konkurencijos taryba ir Vartotojų teisių institucijos buvo pirmosios, į kurias atsisuko ir vartotojų, ir politikų akys bei ausys. Deja, nieko paguodžiančio ar bent padrąsinančio neišgirdo.

Lietuvos bankas visuomenės pasipiktinimą iššaukusių produktų kainų klausimu taip pat tyli, nors vienas pagrindinių jo tikslų – palaikyti kainų stabilumą. Premjero Algirdo Butkevičius prispaustas dėl neveiklumo Lietuvos bankas ėmė teisintis, jog nėra teisiškai įgaliotas kovoti su atskirų prekių kainų didėjimu, jo rūpestis, kad infliacija nebūtų pernelyg didelė, o kainų svyravimai rinkoje – normalus reiškinys. Galiausiai Lietuvos bankas pareiškė, kad šiame „kalafiorų kare“ nedalyvauja ir nedalyvaus, suprask, jo karas kitas – makroekonominis.

Konkurencijos taryba ir jos vadovas Š. Keserauskas, dar premjero A. Kubiliaus „parsišauktas“ iš Londono ir Prezidentės paskirtas į šias pareigas, tik gūžčioja pečiais ir tikina, kad neturi nei žmogiškų išteklių nei finansų šiam procesui suvaldyti. Panašu, kad vadovas neturi nei plano, nei noro tai padaryti.

Kol su tokiu savo misijos supratimu Konkurencijos taryba snūduriuoja, didieji prekybos tinklai ir toliau sėkmingai stambėja trypdami mažesnius rinkos dalyvius. Konkurencijos tarnybai nė motais, kad visa mažmeninė prekyba maisto produktais sutelkta vos keturių prekybos tinklų rankose, o smulkiajam verslui nebeliko vietos net atokioje provincijoje. Ar reikia stebėtis, kad nelikus tikrosios konkurencijos kainos Lietuvoje vos ne dvigubai lenkia lenkiškas?

Kol vartotojų interesus ginančios institucijos trypčioja vietoje, į vartotojų pusę nusprendė stoti politikai. Socialdemokratai siūlo sumažinti pridėtinės vertės mokestį mėsai iki 9 arba net 5 procentų. Toks sprendimas priimtas Premjero kartu su Seimo socialdemokratų frakcijos atstovais. Lengvatinis tarifas ženkliai atpigintų produktus ir galėtų būti taikomas nuo spalio mėnesio. Socialdemokratai ieško sprendimų mažinti PVM ir kitiems maisto produktams.

Iškart pasigirdo šūviai iš kitos fronto pusės, kad socialdemokratai prieš rinkimus nori įtikti rinkėjams. Socialdemokratai „nori įtikti“ jau seniai, tačiau mūsų Vyriausybei prieš imantis mokestinių reformų prireikė nemažai pastangų ir laiko likviduojant konservatorių-liberalų vyriausybės palikimą – neatsakingo skolinimosi ir išlaidavimo įgyvendinant energetinius projektus pasekmes.

Dabar laukia mūšis politiniame lauke. Ir „kalafiorų kare“ kaip kare…

Plačiau
2016/04/26 | A. Skardžius. Kodėl kregždutės ir vėl savo lizdą teršia?

Kokia yra Lietuva konservatorių kalbose kai jie yra opozicijoje? „Korumpuota, vagianti ir sukčiaujanti“. – taip teigti nesikuklina net pats konservatorių patriarchas, kad ir per tradicinę, kasmetinę pagiežos valandėlę Signatarų rūmų balkonėlyje. Pirmasis, pagal rangą partijoje, vaikaitis antrina apie korupcijos šešėlius. O geltonkasė korupcijos ekspertė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad Lietuvoje bausmės nei atgraso nuo korupcinių nusikaltimų, nei užtikrina teisingumo jausmą visuomenėje. Girdėdamos tokias godas, griaudėja ir Daukanto aikštės pabūklų salvės su visa pagarbą atiduodančia gvardiečių eile. Po tokių kalbų, matyt, ir atrodo paprastam žmogui, kad Lietuva su savo korupcine kupra parklupo ant kelių, šalia tokių pačių likimo sesių iš Vidurinės Azijos ar Afrikos.

Didelei dešiniųjų širdgėlai ir nusivylimui, reikia pasakyti, kad Lietuva nėra nei korumpuota, nei vagianti, nei sukčiaujanti.  Ir tą patvirtina tarptautiniai reitingai. Štai naujausias  „Transparency International“ tyrimas. Jis rodo, kad Lietuvoje sparčiai didėja suvokimas apie korupciją ir jos daromą žalą.  Šiame  indekse Lietuva dar niekada nebuvo taip aukštai – 32 vietoje. Lietuva vertinama 61 balu iš 100 galimų, aukščiausias balas per visą istoriją. Pažymėtina, kad kuo didesnis balas, tuo valstybė yra laikoma skaidresne ir mažiau korumpuota. Esame priskiriami prie gan skaidrių valstybių, įsitvirtinome ES šalių sąrašo viduryje, esame 15 iš 28. Žinoma, stiebtis dar yra kur, bet tendencija – džiuginanti.

Reikėtų prisiminti, kad kiekviena Lietuvos Vyriausybė savo programoje deklaruodavo kovą su korupcija, tačiau rezultatai ne visuomet atitikdavo išsikeltus tikslus. Andriaus Kubiliaus vadovaujama Konservatorių – liberalų Vyriausybė turėjo visas galimybes timptelėti Lietuvą į viršų. Nesikuklino, garsiai trimitavo, kad kova su korupcija yra vienas iš prioritetinių darbų. Visgi, susumavus rezultatus, pasimatė liūdnokas vaizdas: 2008-2012 m., bandant pažaboti korupciją, nebuvo padaryta nieko apčiuopiamo. Kubilius net nesugebėjo iš šešėlio ištraukti žadėto milijardo litų.

Pažvelkime į Lietuvą Europos Sąjungos kontekste: 2009 m. pagal Korupcijos suvokimo Indeksą (KSI) Lietuva užėmė bene paskutinę vietą – 27 iš 28 valstybių, o 2014 m. buvo jau 20-oji. Remiantis tyrimais, korupciją Lietuvoje pavyko sumažinti 2012-2014 m., kai socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė ėmė taikyti ryžtingus ir efektyvius sprendimus.

Algirdo Butkevičiaus vyriausybė kovą su korupcijos apraiškomis tikslingai pradėjo nuo prevencijos bei didesnio viešumo, kuris būtinas  užtikrinant skaidrumą.Tolesnis žingsnis buvo efektyviausio sprendimo paieška ir jo įgyvendinimas. Vyriausybės sprendimu nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos teisėkūros pagrindų įstatymui, visi rengiami teisės aktų projektai pradėti skelbti viešai. Didelis dėmesys taip pat buvo skirtas viešųjų pirkimų proceso tobulinimui ir jo skaidrinimui. 2014 m. priėmus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimus, pradėtos taikyti interesų konflikto prevencijos priemonės, kurios padeda siekti, jog asmens sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugos būtų teikiamos nešališkai.

 Socialdemokrato vadovaujama Vyriausybė, siekdama užtikrinti ilgalaikę ir veiksmingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą, parengė ir pradėjo įgyvendinti Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programą, kurioje korupcija įvardinta kaip vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, todėl šiai problemai skiriamas išskirtinai didelis dėmesys.

Sąmoningai nebenoriu  kalbėti apie konservatorių korupcijos šešėlius, pavyzdžiui, apie verslininkės Austėjos Landsbergienės ir energetikų sandorius, Lazdijų, Radviliškio, Panevėžio merų atvejus, ES milijonų skyrimą Dainiaus Kreivio mamytės įmonei, valstybinio nekilnojamojo turto  pradanginimo istorijas susijusias su Andriaus Kubiliaus uošve ir pan.

Tačiau negalima pamiršti Kubiliaus vyriausybės „dosnumo“ užsienio verslo kompanijoms, kai tauta buvo raginama veržtis diržus, dešimtmečiui įklampinusio  Lietuvą į skolas. Suprantama, skolas privalu grąžinti. Ar reikia po to stebėtis, kad jauni žmonės nenorėdami gyventi su skolos kupra emigruoja, o jų tėvai negauna orių atlyginimų, ar pensijų?

2009-2012  m. skolinomės dešimtis milijardų litų iš užsienio komercinių bankų tris kartus brangiau nei skolinosi kaimynai latviai iš Tarptautinio valiutos fondo, viso labo tik už 3,2 procento metinių palūkanų. Nesunku paskaičiuoti, kad iki 2022 metų skolai padengti turėsime daugiau nei 1,5 milijardo eurų papildomų išlaidų nei galėjom turėti jei būtume pasielgę protingai kaip kaimynai latviai. Greičiausiai tokius Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Konservatorių – liberalų Vyriausybės sprendimus lėmė ne proto stygius.

Bene didžiausias korupcijos šešėlis krenta ant Kubiliaus vyriausybės sutarties su „Hoegh LNG Ltd“ dėl plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos – laivo nuomos. Iki 2024 metų į Bermudų salyne registruotą įmonę bus išpumpuota daugiau nei 520 milijonų eurų laivo nuomos mokesčio, tai 2,5 karto daugiau nei pats LNG laivas kainavo norvegų įmonei. Apmaudu, tačiau juos mokės kiekvienas energijos vartotojas. Tik pasibaigus drakoniškai nuomos sutarčiai galėsime laivą nusipirkti, tačiau privalėsime dar pakloti nemenką sumą. Kas gali paneigti, kad Kubilius žino kieno kišenėse nusėda Bermuduose atsidūrę pinigai.

Tarptautinė bendruomenė tokius sandorius su įmonėmis Panamoje, Bermuduose ir pan. griežtai smerkia, net aukšti valstybių pareigūnai dėl to netenka postų. Tačiau Kubiliaus konservatoriams galioja kiti korupcijos suvokimo standartai – savi, partiniai. Dalį šių Kubiliaus vyriausybės sandorių paženklintų korupcijos šešėliu jau narplioja teisėsaugos institucijos, kiti, tikiu, taip pat sulauks savo eilės.Ir kaip konservatoriams po tokių sandorių tautai pamokslauti apie kovą su korupcija?

Belieka tikėtis, kad mūsų kregždutės ne tik pačios nebeįsipainios į korupcijos skandalus, bet ir nejuodins, nepagrįstais pareiškimais, Lietuvos bei jos žmonių.

Žinoma, mūsų, socialdemokratų, munduro nepuošia dirbtinai išpūsti  purslai, tačiau reikia tikėtis, kad teisėsauga, niekieno nespaudžiama, atsakys į visus klausimus ir jei bus nustatyta pažeidimų, nubaus kaltuosius. Mes,  pasisakome už teisingumą, o kartu ir už skaidrumą, ypač kalbant apie korupcijos prevenciją. Dirbkime drauge, visi kartu, kad korupcija mažėtų ir toliau, kad nuosekliai artėtumėme Šiaurės šalių link.

 

 

Plačiau
2016/02/17 | Artūras Skardžius: Ar pavyks G. Landsbergiui išsiplauti mundurą iki rinkimų?

Konservatorių partijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslo užmojų – valstybės įmonės sąskaita pasistatyti privačią mokyklą – nestabdo nei žiniasklaidos, nei visuomenės keliami klausimai, nei durų užtrenkimas tokiems pat planams Kaune.

Kyla abejonių, ar viešojo intereso gynėjai skaitė sutartis

Dabar ieškoma būdų, kaip Austėjai Landsbergienei tapti savininke NT Valdų pastato, kurį ji savo mokyklai nuomoja iš valstybės įmonės.

Be to, valstybės įmonė NT Valdos, prispausta žūtbūt įgyvendinti susitarimą su TS-LKD partijos pirmininko žmona ir pastatyti Vilniaus senamiestyje naują privačios mokyklos pastatų kompleksą, skubiai ieško naujų sprendimų.

LSDP frakcija Seime pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, kad apgintų viešąjį interesą dėl NT valdos vadovo Olafo Martenso 2015 m. rugsėjo 11 d. pasirašytos sutarties su UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ vadove A.Landsbergiene dėl naujos mokyklos statybos valstybei priklausančioje žemėje UAB NT Valdos skolintomis lėšomis.

Seimo narius nustebino ne pats viešojo intereso gynimo prokuroro Jono Rinkevičiaus nenoras ginti viešąjį interesą, tačiau argumentai, kodėl jis to nedarys.

Prokuroras J.Rinkevičius atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvuodamas tuo, jog sutartys sudarytos tarp privačių juridinių asmenų ir, neva, NT Valdos ketina statyti ne UAB „Karalienės Mortos mokyklai“ tris naujus mokyklos korpusus, o sau administracinius pastatus, ir vėliau juos nuomoti. Susidaro vaizdas, kad šiais aspektais prokuroras pateiktų pareiškimų apskritai neanalizavo.

Kadangi sutartyje visi įsipareigojimai (ir finansiniai, ir su tuo susijusios rizikos) tenka tik NT Valdoms, galima daryti prielaidą, kad sutarties iniciatorė ir rengėja buvo UAB ,,Karalienės Mortos mokykla“.

Svarbu yra tai, jog NT Valdos, UAB nėra privataus kapitalo įmonė. NT Valdos yra valstybės kapitalo įmonė, Finansų ministerijos valdoma per „Lietuvos energiją“ ir teikianti paslaugas valstybės valdomoms energetikos sektoriaus įmonėms, kurių paslaugų kainas nustato Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Tokiu būdu NT Valdos suteiktų paslaugų kaštai patenka ir tiesiogiai daro įtaką energijos galutinei kainai vartotojams, ūkio subjektams ir valstybei. Taigi NT Valdos, UAB – tai valstybės valdoma įmonė, veikianti energetikos srityje, todėl šios įmonės tiek sudaromi sandoriai, tiek ir visa veikla apskritai turi tiesioginę įtaką viešajam interesui.

Keistokai atrodo prokuroro teiginys, kad NT Valdos ketina statyti ne UAB „Karalienės Mortos mokyklai“ tris naujus mokyklos korpusus, o sau administracinius pastatus.

Sutarties turinys vienareikšmiškai atskleidžia, kad statomas ne NT Valdos administracinis pastatas, o būtent konkrečiai mokyklai pritaikyti trys pastatai.

Pavyzdžiui, sutartyje numatyta, kad kiekvienas valstybei priklausančių NT Valdų projektavimo ir statybų dokumentas ar jo keitimas turi būti įvertintas ir patvirtintas A.Landsbergienės parašu. Tuo tarpu pagal sutartį visą riziką, taip pat ir finansinę, dėl šio projekto įgyvendinimo prisiima tik NT Valdos. Sutartyje numatytos net piniginės sankcijos, kurias turės mokėti NT Valdos A.Landsbergienei, jei mokykla nebus laiku pastatyta ir t. t.

Kadangi sutartyje visi įsipareigojimai (ir finansiniai, ir su tuo susijusios rizikos) tenka tik NT Valdoms, galima daryti prielaidą, kad sutarties iniciatorė ir rengėja buvo UAB ,,Karalienės Mortos mokykla“.

A.Landsbergienės verslo planas – privati mokykla už vartotojų pinigus?

Būtina priminti, jog NT Valdos buvo sukurtos 2010 metais, tuometinio energetikos ministro A.Sekmoko energetikos sektoriaus pertvarkos metu. Tuomet nauja įmonė perėmė visą energetikos bendrovių turtą.

Nors NT Valdos skelbiasi esanti viena didžiausių turto valdymo bendrovių, VMI duomenimis, nuo įsteigimo įmonė dirbo nuostolingai, kasmet patirdama nuo 0,5 iki 2.2 mln. eurų nuostolių. Ji tik 2014 m. uždirbo nežymų pelną ir pirmą kartą sumokėjo 26 tūkst. eurų pelno mokesčio, kuris nepadengė ligi tol sukaupto nuostolio. 2015 metų pasiekimai labai panašūs ir balansuoja ant rentabilumo ribos.

Tikėtina, jog NT Valdos, siekdamos padengti 7 mln. eurų lėšų skolinimosi kaštus privačios mokyklos statybai, turės didinti paslaugų kainas arba dirbti nuostolingai. Todėl didės galutiniai energijos tarifai vartotojams arba valstybė negaus dividendų bei pelno mokesčio, t. y. pajamų į valstybės biudžetą, o tai taip pat akivaizdžiai pažeidžia viešąjį interesą.

Pagaliau NT Valdos, UAB yra ne labdaros – paramos fondas ar socialines paslaugas teikianti įmonė, o valstybės kapitalo įmonė, veikianti energetikos srityje ir teikianti paslaugas būtent šio sektoriaus reguliuojamoms įmonėms.Prokuroras nesiaiškino, ar sandoriai sudaryti turint būtinus NT Valdos, UAB valdybos bei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, t. y. ar sudaryti sandoriai yra teisėti.

Galima drąsiai teigti, kad valstybės valdomos įmonės NT Valdos, UAB patiriami kaštai, susiję su mokyklos statyba, tiesiogiai atsirastų visų Lietuvos energijos vartotojų sąskaitose, tačiau NT Valdos vadovui O.Martensui visa tai nė motais.

O.Martensas Seimo Energetikos komisijai tvirtino, kad tai – pelningas sandoris. Tik pasidomėjus giliau pono O.Martenso vadovavimo patirtimi ir pasiekimais, imi abejoti jo žodžiais ir gebėjimais. Neaiškios ir aplinkybės, kaip jis tapo NT Valdos, UAB vadovu. Žinoma tik tai, kad konkurse jam dalyvauti nereikėjo.

Jo gyvenimo aprašymo nerasite viešojoje erdvėje, galbūt todėl, kad mokslus baigė sovietinėje Maskvoje, gal nenusisekė vadovavimas ankstesnėms įmonėms, ar kad ilgai ieškojo darbo prieš tampant NT Valdos vadovu? Tad kokia tikroji pono O.Martenso atsiradimo NT Valdos vadovo pareigose paskirtis, gal ne tik naujos mokyklos statyba valstybės sąskaita A.Landsbergienės verslui, gal net energetikos bendrovių turto privatizavimas?

Konservatoriai stiprina savo įtaką energetikos sektoriuje

Tikėtina, kad nuo šių metų pradžios A.Landsbergienės energetikų globojamas verslas turi dar vieną globėją – Dominyką Tučkų, naujai paskirtą „Lietuvos energija“, UAB valdybos narį, gamybos ir paslaugų direktorių.

D.Tučkaus parašas, 2014 metais suraitytas po „Litgas“ ir „Statoil“ sutartimi, įpareigojo Lietuvą 2015 metais už SGD dujas mokėti trečdaliu brangiau nei jas pirko kitos Europos šalys.

Stulbinanti karjera vos perkopus per 30 metų, o kur dar prieš tai eitos pareigos – UAB „Litgas“ generalinis direktorius, UAB „Visagino atominė elektrinė“, Ekonomikos skyriaus viršininkas, ir dar visa eilė kitų postų. Atsitiktinumas ar ne, tačiau jam konkursuose dalyvauti taip pat nereikėjo, paskyrė ir tiek. Tačiau prisiminus, kad jo tėtis Andrius Tučkus – ištikimas Vytauto Landsbergio reikalų tvarkytojas nuo pat 1990 metų, viskas staiga stoja į savo vietas.

Sakoma, jaunas amžius – ne kliūtis, greičiau privalumas, tačiau apie žmogų geriausia spręsti iš jo nuveiktų darbų. UAB „Visagino atominė elektrinė“ liūdnai pagarsėjo istorija dėl išvaistytų milžiniškų lėšų konsultantams, prokuratūros tyrimai tęsiasi, pareikšti įtarimai įmonės vadovui.

D.Tučkaus, UAB „Litgas“ generalinio direktoriaus, parašas, 2014 metais suraitytas po „Litgas“ ir „Statoil“ sutartimi, įpareigojo Lietuvą 2015 metais už SGD dujas mokėti trečdaliu brangiau nei jas pirko kitos Europos šalys. Suprask, sutartyje buvo pasirinkta nevykusi kainos nustatymo formulė! Tačiau energetikos ministro komentaras, jog ne visada viskas gaunasi iš pirmo karto, apstulbino, tarsi valstybė būtų brangiai kainuojančių pratybų poligonas naujokams.

Skubiai parduodamas pastatas su įsipareigojimais A.Landsbergienei

Gal tai tik sutapimas, tačiau D.Tučkui tapus „Lietuvos energija“ UAB valdybos nariu, gamybos ir paslaugų direktoriumi, nutarta NT Valdų administracinį pastą (Gervėčių g. 4, Vilniaus senamiestyje) skubiai parduoti.

Jau vasario 1 dieną paskelbtas aukcionas. O laiko dalyviams apsispręsti duota tik iki vasario 24 dienos. Gal NT Valdos pradėjo kokį „žiemos išpardavimą“? Klausimas: kodėl valstybės valdoma įmonė taip skuba ir nesiekia gauti maksimalios naudos iš parduodamo turto, ar valstybei nereikia pinigų?

Atsakymas galėtų būti paprastas – ką verslininkė Austėja pačiupo, to jau nepaleis, tik kaip tada su jos Gabrieliaus deklaruojamais „vakarietiškos“ politinės kultūros standartais?

Iš pirmo žvilgsnio energetikų sprendimas parduoti tiek visuomenės dėmesio pritraukusį A.Landsbergienei išnuomotą pastatą atrodo pakankamai skaidrus, kol nepradedi gilintis į pardavimo detales.

Parduodamas administracinis pastatas iki 2023 metų išnuomotas UAB „Karalienės Mortos mokyklai“, čia ji ir buvo įsteigta, kuri moka, kaip teigiama, vos 3,5 euro už 1 kvadratinį metrą per mėnesį ir nėra PVM mokėtoja, mašinų stovėjimo aikštelė jai suteikta naudotis nemokamai.

Paskelbto aukciono sąlygose pateikta „Preliminarioji turto pirkimo – pardavimo sutartis“, kurioje būsimam pirkėjui numatyta prievolė vykdyti NT Valdų 2015 m. rugsėjo 11 d sutartimi A.Landsbergienei duotus įsipareigojimus – nustatytais terminais ir savo sąskaita pastatyti UAB „Karalienės Mortos mokyklai“ 4000 kv. m bendro ploto naujos mokyklos kompleksą pagal su ja suderintą statybos techninį projektą ir jį išnuomoti sutartyje numatytomis sąlygomis. Kaip matote, planas gudrus.

Su aukciono sąlygomis plačiau galite susipažinti čia:

Klausimas: ar daug atsiras pirkėjų, norinčių gauti tokį kraitį? Nebent kas nors iš pačių konservatorių, ar kokia nors įmonė, registruota, pvz., Bermudų salyne. Gal taip G.Landsbergis tikisi prieš rinkimus išsiplauti mundurą dėl energetikų globojamo šeimos verslo?

Tačiau reikia matyti ir gerąją šio sandorio pusę. Galbūt valstybė ir negaus tiek, kiek vertas šis Vilniaus senamiestyje esantis statinys 0,8 ha žemės sklype, tačiau tokiu atveju bent jau nereikės energijos vartotojams mokėti 7 mln. eurų už privačios UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ statybą.

Plačiau
2016/02/09 | A. Skardžius. Kodėl konservatoriai akli nepotizmui savo gretose?

Reikėtų padėkoti Seimo Antikorupcijos komisijos nariams – konservatoriams Agnei Bilotaitei ir Arvydui Anušauskui, bandantiems kelti partiečių įdarbinimo savivaldybėse atvejus ir aiškintis, ar jie teisėti. Tokie atvejai paplitę ypač tose savivaldybėse, kurioms vadovauja konservatorių partijos merai. A. Bilotaitė ir A. Anušauskas dirba labai siaurai žvelgdami į šią problemą – nusitaikydami į pavienes sėkmingai dirbančias savivaldybes, kurioms vadovauja socialdemokratai merai. Taip buvo su Druskininkais, Utena, o dabar – Marijampole. Tiesa, turime dar daugiau sėkmingų savivaldybių, kurias rinkėjai patikėjo socialdemokratams. Lauksime.

Konservatorių išskirtoje Marijampolės savivaldybėje ir jos įstaigose dirba įvairių partijų, taip pat – ir konservatorių, atstovai: Kontrolės ir audito tarnybos vadovas – konservatorius Juozas Vaičiulis, jo žmona dirba aplinkos valdymo skyriuje specialiste; Žaliųjų partijos atstovas Ričardas Mockus dirba Marijampolės kultūros centro pavaduotoju; konservatorė Eglė Plikaitienė dirba Mokolų seniūnijos seniūne. Vilija Narušienė, tvarkos ir teisingumo partijos atstovo taryboje žmona, dirba socialinės pagalbos centro padalinyje vyriausiąja socialine darbuotoja; konservatorė Vaiva Jonynienė – vaikų darželio „Linelis“ direktorė; konservatorė Lina Laukaitienė – Marijampolės visuomenės sveikatos biuro direktorė.

Dėl Marijampolės savivaldybėje įvardytų dirbančių socialdemokratų partijos šeimos narių – tai jų visų, išrinktų į Seimą ar savivaldybės tarybą, žmonos jau dirbo iki rinkimų, ir šeimos narių darbovietės buvo deklaruotos kandidatų viešų ir privačių interesų deklaracijose.  Rinkėjai rinko socialdemokratus, žinodami, kad žmonos dirba savivaldybėje. Ir jiems tai nekėlė tokio nerimo, kokį patiria konservatorių partijos nariai šiuo metu.

Marijampolės tarybos nario žmona Odeta Podolskienė pernai laimėjo konkursą į savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas. Žinoma, ją oponentai apskundė. Valstybės tarnybos departamentas aiškinosi O. Podolskienės įsidarbinimo aplinkybes, pripažino, kad konkursas teisėtas, pažeidimų nebuvo.

Dėl Marijampolės mero Vidmanto Brazio sūnaus, kuris UAB „Kelranga“ vadovu tapo tik 2015 m. Pasak mero, mesti kaltinimai – „muilo burbulas“, nes nė vienas konkursas nebuvo laimėtas, kai sūnus tapo „Kelrangos“ vadovu.

Konservatoriai ne pirmą kartą puola socialdemokratus dėl šeimos narių veiklos. Susidaro įspūdis, kad politiniai oponentai kritikuojami dėl to, kas patiems – taip artima. Čia juk net partijos vadovo postas paveldimas dinastiniu būdu, ką jau kalbėti apie merus ir jų žmonas.  Konservatoriai net terminą „švogerizmas“ vartoja nuolat. Tad kviečiame pasigilinti į konservatorių valdomas savivaldybės.  Gal aktyvieji Seimo Antikorupcijos komisijos nariai apie tai nieko nežino?

Kita vertus, Seimo, Vyriausybės ar savivaldybių socialdemokratai turi svarbesnių darbų ir įsipareigojimų rinkėjams negu KGB metodais rinkti informaciją, kur, kaip ir su kuo dirba vaikai, žentai, marčios ar kiti giminaičiai. Tačiau Viešų ir privačių interesų deklaracijos (ir socialdemokratų, ir konservatorių) politikų yra viešos. Jos rodo, kad būtent konservatoriai merai priglaudę savo žmonas savivaldybėse arba savivaldybių įstaigose:

Lazdijų rajono meras – Artūras Margelis, žmona Lina Margelienė dirba Lazdijų Socialinės paramos skyriaus vedėja;

Pasvalio rajono meras – Gintautas Gegužinskas, žmona Vitalija Gegužinskienė dirba Pasvalio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja;

Kretingos rajono meras – Juozas Mažeika, žmona Aldona Mažeikienė dirba Kretingos rajono savivaldybės Kūlupėnų seniūnijoje žemės ūkio specialiste;

Radviliškio rajono meras – Antanas Čepononis, žmona Nijolė Čeponienė dirba Radviliškio rajono savivaldybėje Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiąja specialiste;

Alytaus rajono meras – Algirdas Vrubliauskas, žmona Vida Vrubliauskienė dirba Alytaus raj. Savivaldybei pavaldžioje Alytaus raj. Vietos veiklos grupės pirmininke, strategijos rengimo administratore;

Kupiškio rajono meras – Dainius Bardauskas, žmona Danguolė Bardauskienė dirba VŠĮ Kupiškio raj. Savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centre;

Palangos miesto meras – Šarūnas Vaitkus, žmona Vilma Vaitkuvienė dirba Palangos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje;

Molėtų rajono savivaldybės meras – Stasys Žvinys, žmona Romualda Žvinienė – Molėtų Švietimo centro direktorė.

Dėl etikos ir žmogiško požiūrio neviešinsiu ir nevardinsiu dar visos eilės konservatorių merų žmonų, dirbančių mokyklose ar kitose švietimo bei gydymo įstaigose, kurios priklauso savivaldybėms. O jų yra, ir sąrašas būtų keliskart ilgesnis…a

Šįkart nepulsime konservatorių metodais knaisiotis ir „skųsti“ kitų konservatorių politikų šeimų narių darboviečių. Dauguma atvejų skelbiami Viešų ir privačių interesų deklaracijose, o kitus nepotizmo atvejus, tikime, garbingai išnagrinės ir įvertins Antikorupcijos komisijos nariai, ypač daug dėmesio šiai problemai skiriantys A. Bilotaitė ir A. Anušauskas.

Plačiau