Naujienos

2016/06/21 | Juknaičiuose – „Visada jauni“

IMG_20160618_183213_resized_20160620_114741346 Birželio 18 d., šeštadienį, Seimo narys A. Skardžius iš Socialdemokratų partijos narių sąskrydžio pajūryje pavakare atvyko į Juknaičius, miestelį Šilutės rajone. Čia vyko Juknaičių seniūnijos šventė „Visada jauni“. Iškilmių pagrindinė dalis – suaugusiųjų žmonių šokių kolektyvo „Juknaičiai“ vadovės Loretos Margaritos Černeckienės pagerbimas – jai suteiktas Juknaičių Garbės piliečio vardas. A. Skardžius, ką tik pasveikinęs žmones šventės proga, vėl skubėjo pagerbti L. M. Černeckienės: dovanų įteikė Seimo suvenyrą – gražiai įrėmintą „Tautišką giesmę“ bei puokštę rožių ir pasidžiaugė šios moters veikla bei pripažinimu.

Verta paminėti, kad šios šventės metu neprekiauta net alumi – nebuvo jokių alkoholinių gėrimų. Tradiciškai Juknaičių, Leitgirių ir kitos kaimų bendruomenės buvo išsipuošę kiemelius. Medžiotojų klubas „Berštai“ A. Skardžių pakvietė prie stalo, panoro bendros nuotraukos.

Šiemet Juknaičiai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Pasirodė Juknaičių pagrindinės mokyklos moksleivių kolektyvai, dainavo ir šoko ir juknaitiškių, ir iš kitų Lietuvos kampelių atvykęs jaunimas bei suaugusieji. Į vakarinį koncertą susirinko nemažai žmonių. „Smagu matyti tiek daug savo kraštą mylinčių žmonių“,- sakė Artūras Skardžius.

Sveikinimai L.M. Černeckienei ir visai Juknaičių bendruomenei: IMG_20160618_183428_resized_20160620_114913516

Plačiau
2016/06/21 | Lietuvos Mokslų akademijos diena Šilutėje

IMG_20160617_110451 Seimo narys Artūras Skardžius birželio 17d. lankėsi Šilutės rajone kur dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos dienos Šilutėje’2016 renginiuose.

Pirmasis – Mokslų akademijos prezidento, Vilniaus universiteto profesoriaus, habil. dr. Valdemaro Razumo ir su juo į Šilutę atvykusių dar dešimties mokslininkų prisistatymas Šilutės rajono savivaldybės vadovams, darbuotojams bei žiniasklaidos atstovams.

Po to, nors labai lijo, svečiai ir kantrūs Šilutės krašto žmonės vyko į Šlažų kaimą, kur kelyje Šilutė – Rusnė ant Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus tilto, kuriam sukanka 90 metų, atidengta memorialinė lenta. Mat 1926 m. atstačius šį ledų sangrūdų per potvynį nuniokotą tiltą, kai iki atidarymo buvo likę dvi savaitės, čia lankėsi Prezidentas Kazys Grinius. Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Prezidento Kazio Griniaus metais,  minimos 150-osios K. Griniaus gimimo metinės. Su rajono vadovais, kitais svečiais atidengti Prezidentui Kaziui Griniui skirtą memorialinę lentą buvo pakviestas ir Seimo narys A. Skardžius.

Po gerokai dėl smarkaus lietaus sutrumpintų iškilmių svečiai vyko į Rusnę apžiūrėti H. Kalenbachui ir M. Gandžiui skirto paminklo.

Po pietų Savivaldybėje pranešimus skaitė svečiai, vienas iš jų – SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda, apžvelgęs šalies regionų situaciją ir perspektyvas. Šilutės rajonas paminėtas kaip mažų vidutinių atlyginimų, menkų investicijų, didelės emigracijos ir didelio nedarbo kraštas. Seimo narys A. Skardžius diskutavo apie galimybes palengvinti šio krašto verslo, gyventojų situaciją. Vėliau darbas tęsėsi sekcijose, pranešimus švietimo ir kultūros, apie mokslo tyrimų taikymą regionuose kalbėjo žymūs specialistai ir Mokslų akademijos nariai. Anot A. Skardžiaus, susitikimai buvo įdomūs, prasmingi ir naudingi. Sutarta dėl tolesnio bendradarbiavimo.

Akimirkos iš renginių: IMG_20160617_102855 IMG_20160617_141733 IMG_20160617_110505 IMG_20160617_112521 IMG_20160617_130240_resized_20160620_115751691 IMG_20160617_142121_resized_20160620_115224527

 

Plačiau
2016/06/14 | A. Skardžiaus kalba, pasakyta Birštone, 2016 m. Garbės vėliavos įteikimo proga

13416970_10207883429457761_8880598100157839702_oGerbiamoji Mere,ponios ir ponai,

šiandien Birštonui – ypatinga diena, o man tenka didžiulė garbė ir malonumas būti kartu su Jumis ir pasidžiaugti Jūsų miestui įteikiamu apdovanojimu – Europos Tarybos Garbės vėliava.

Norėčiau pasveikinti Birštono miesto merę Nijolę DIRGINČIENĘ, kuriai ir įteiksime šią vėliavą.

Garbės vėliava yra vienas iš Europos prizo apdovanojimų. Šis prizas buvo įsteigtas 1955 metais – pernai minėjome 60-ąsias jo metines. Europos prizas yra aukščiausias savivaldybių įvertinimas už jų veiklą Europos labui.

Visų 47 Europos Tarybos valstybių narių ir daugiau nei 800 milijonų gyventojų vardu noriu Jums perduoti nuoširdžiausius ir šilčiausius sveikinimus.

Ypač džiaugiuosi, kad šis apdovanojimas Birštonui įteikiamas už jo pasiryžimą kurti vieningą, dinamišką ir klestinčią Europą.

Europos Taryba labai vertina Jūsų miesto ir miestų partnerių merų įsipareigojimą puoselėti Europos vertybes. Už tai 2015 metais Birštonui buvo įteiktas Europos diplomas. Miestų merų atsidavimas darbui nusipelno didžiausios visų mūsų pagarbos, padėkos ir sveikinimų.

Norėčiau kelis žodžius tarti apie Europos Tarybą, kuri yra prizo steigėja ir kuriai turiu garbės atstovauti.

Europos Taryba – nepainiokime jos su Europos Sąjunga – yra seniausia Europos institucija. Ji buvo įsteigta 1949 metais ir vienija 47 valstybes nares. Ji yra didžiausias Europos bendradarbiavimo forumas. Tai vienintelė organizacija, apimanti beveik visą Europos žemyną. Ji taip pat vienintelė, aktyviai stebinti, kaip valstybės narės laikosi savo įsipareigojimų žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės srityse, ir tai daranti visapusiškai ir veiksmingai.

Europos Taryba veikia per nacionalines vyriausybes, kurioms atstovauja Ministrų komitetas, ir nacionalinius parlamentus, atstovaujamus Parlamentinės Asamblėjos.

Aš šiandien atstovauju Parlamentinei Asamblėjai.

Veikla, kurią Birštonas vykdo drauge su miestais partneriais – Bikle Norvegijoje, Siusme Suomijoje, Žninu ir Luku Lenkijoje, Leku Vokietijoje, Tureno La Krua Prancūzijoje, Čiatura Gruzijoje, Keila Estijoje ir Sigulda Latvijoje – parodo, kokie platūs ir patvarūs Jūsų draugystės ryšiai.

Birštonas yra  mineralinių vandenų kurortas, turintis senas sveikatos priežiūros ir sveikatinimo tradicijas. Gydyklose teikiamos paslaugos paremtos S. Kneipo sveikatos filosofija, todėl kurortas pagrindinį dėmesį skiria sveikatos gerinimui. Birštonas yra užmezgęs platų partnerystės tinklą – ryšius palaiko ne tik su susigiminiavusiais miestais, bet ir su kitais kurortais.

Europos paveldo dienų proga Birštonas kartu su Jūrmala (Latvija), Pernu (Estija), Sankt Peterburgu (Rusijos Federacija), Sopotu (Lenkija) ir Stokholmu (Švedija) surengė bendrą parodą.

Man labai džiugu, kad Europos dieną, kurios šūkis buvo „Švęskime kartu“, vyko daugybė renginių: ankstų rytą buvo surengtas koncertas, visos mokyklos dalyvavo 1991 m. sausio 13-osios kovotojų, žuvusių už Lietuvos laisvę, pagerbimo ceremonijoje. Vėliau vyko kasmetinis protų mūšis „Europrotai“, kuriame jauni ir seni varžėsi, kas daugiau žino apie Europą. Siekiant jaunimo atstovus labiau įtraukti į Europos idėjų skleidimą, mieste nuolat rengiami tarptautiniai renginiai, konferencijos, seminarai. Dalyvavimas juose leidžia  europietišką sąmoningumą ugdyti nuo mažų dienų. Tai labai svarbu, nes jaunimas yra Europos ateitis.

Būtent šis Birštono indėlis į Europos vienybę paskatino parlamentinio komiteto narius, kuriems kasmet tenka sunki užduotis išrinkti laimėtojus, Garbės vėliavą  skirti Jūsų miestui.

Parlamentinės Asamblėjos Europos prizo pakomitečio vardu norėčiau paraginti Jus nesustoti ir siekti dar aukštesnio įvertinimo – Garbės ženklo.

Tebūna ši Garbės vėliava pelnytas atlygis už Jūsų pastangas ir paskata tęsti kilnius darbus Birštono ir visos Europos labui.

 

Šventinės akimirkos: 13403228_1130881766972984_3413574237400387355_o13403988_1130881676972993_1935259297135780820_o13403794_1130879553639872_1283539253501432455_o13415623_1130880363639791_5403405564715362973_o13411849_1130880366973124_2605797636440909229_o13418557_1130881110306383_5185377992112737576_o13411955_1130879016973259_2026498911850460659_o

 

 

 

Plačiau
2016/06/07 | Diskutavo, domėjosi, sveikino

DSCF3883 Birželio 3d į Šilutę atvykęs Seimo narys Artūras Skardžius dalyvavo diskusijose su savivaldybės vadovais bei rajone apsilankiusia švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene. Po to lankėsi Šilutės žemės ūkio mokykloje, kurioje – gražu: visos kertelės suremontuotos, sutvarkytos. Mokykla turi naują Žuvininkystės praktinio mokymo centrą Žemaičių Naumiestyje, tačiau ir pagrindinis mokyklos pastatas Šilutės priemiestyje, Pagryniuose, tarsi naujas ir iš išorės, ir viduje.  A. Skardžius jau ne kartą lankėsi Žuvininkystės praktinio mokymo centre, taip pat Šilutės žemės ūkio mokykloje. Šįkart čia vyko su ministre, meru. Mokyklos direktorius Algimantas Abromaitis yra iš tų vadovų, kurie dėl mokyklos, mokinių ir pedagogų stengiasi kiek išgali. Užtat įstaiga tarsi nauja, kolektyvas – sutelktas, rezultatai – geri. Seimo narys nuolat pastebi, kad Šilutės žemės ūkio mokykla yra viena iš geriausių Lietuvoje.

Po susitikimo su mokytojais Seimo narys skubėjo į Šilutės kultūros ir pramogų centrą, kurio salė buvo beveik pilna – visi susirinko pasidžiaugti Šilutės kredito unijos 20 metų veiklos sukaktimi. A. Skardžius su Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Sigitu Šepučiu perdavė unijos vadovei Genovaitei Kimbrienei premjero Algirdo Butkevičiaus dovaną – M. K. Čiurlionio paveikslo reprodukciją, A. Skardžius, palinkėjęs unijai išaugti į banką, vadovei įteikė puokštę gėlių.

Tądien A. Skardžius  apžiūrėjo bazę, kur galėtų būti įsteigta Jūrų kadetų mokykla. Tai – 3,5 ha žemės plotas su dideliu sodu ir  kompleksu pastatų, kurie priklauso Rusnės specialiajai mokyklai. Vos 60 vaikų ugdančiai įstaigai tūkstančių kvadratinių metų plotai nėra reikalingi. Vaikus, jeigu Švietimo ir mokslo ministerija skirtų lėšų, galima būtų iškelti į pastatą Šilutėje, o Rusnėje liktų erdvė ir pastatai Jūrų kadetų mokyklai, kurią steigtų Savivaldybė, Švietimo ir mokslo bei Krašto apsaugos ministerijos. Ministerijos darbo grupė, kuri turi pateikti pasiūlymą, dirba vangiai: kol kas nieko aiškaus. Diskusijoje Savivaldybėje Seimo narys A. Skardžius pacitavo darbo grupės vadovės švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos Krasauskienės atsiųstą paaiškinimą: darbo grupė sudaryta 2014 m. gruodį, 2015 m. sausį Savivaldybė įpareigota per dvi savaites parengti konkrečią informaciją, pagrįsti lėšų poreikį, informaciją suderinti su Krašto apsaugos ministerija. Savivaldybė lėšų poreikio nepateikė, tik nurodė, kad reikės pastatyti naują mokymo korpusą,  korpusą su sporto sale, įsigyti burlaivių ir motorinių valčių. Švietimo ir mokslo ministerija turėtų skirti lėšų specialiajai mokyklai iš Rusnės įkurdinti Šilutėje, skirti lėšų pastatų renovacijai, tačiau lėšų poreikio nesuderino su Krašto apsaugos ministerija. G. Krasauskienė Seimo nariui nurodo, kad lėšų nebuvo, tad 2015 m. birželio 1 d. merui atsakyta, kad idėjai pritariama, tačiau lėšų idėjai realizuoti nėra. „Panašu, kad lėšų neatsiras ir artimiausiu metu“, – rašo viceministrė A. Skardžiui. Ministrė šios informacijos nekomentavo, pažadėjo sugrįžusi šaukti pasitarimą. Jeigu Šilutė nurungtų Klaipėdą, kas kol kas vargu ar įmanoma, išlaidų būtų daug. Aišku tik tiek.  Seimo narys A. Skardžius akcentavo, kad darbo grupės veikla yra nepatenkinama. „Rusnėje naujai įstaigai sąlygos yra – didelis pastatų kompleksas, kurio dabartinei mokyklai tiek nereikia, yra didelis sodas, daug erdvės, tačiau svarių argumentų turi ir Klaipėda…“ – svarstė ministrė, nieko konkretaus nežadėdama.

Svečiai atkreipė dėmesį, kad trejus metus pušyne Kintuose, 6 hektarų žemės plote, nyku: buvusi vaikų poilsio stovykla „Vėtrungė“ nebeveikia. Dešimt namelių aplūžę, permirkę. O juk čia anksčiau poilsiaudavo 180-190 vaikų. Mero teigimu, rajono Taryba svarstys, ar už 30 tūkst. Eur pirkti iš žemės ūkio profsąjungų susivienijimo šią stovyklą, tačiau jai sutvarkyti dar reikėtų galbūt 1 milijono Eur. Ministrė teigė, kad vieta vaikų vasaros stovykloms Kintuose yra puiki, oras grynas, gaivus, netoli marios, tačiau apie finansavimą galima kalbėtis tik tuo atveju, jeigu čia būtų ir profesinio mokymo, praktikos bazė, jeigu čia galėtų vykti pedagogų kvalifikacijos kėlimo seminarai, konferencijos, žodžiu, gyvenimas vyktų ištisus metus. Tai bus apsvarstyta ministerijoje. Seimo narys A. Skardžius, pasivaikščiojęs po stovyklos teritoriją, įsitikino, kad netvarkomas didelis turtas nuėjęs perniek. Gaila. O stovykla labai reikalinga, vieta jai – išskirtinė. Jeigu pavyktų suderinti požiūrius ir veiksmus, galbūt lėšų galima būtų gauti iš Europos Sąjungos fondų.

Susitikimų akimirkos: DSCF3856 DSCF3864 DSCF3858 DSCF3885 DSCF3882 DSCF3869 DSCF3873 DSCF3899

 

 

Plačiau
2016/05/31 | Šilutei – 505

DSCF3668 Tokį jubiliejų gegužės 28 d., šeštadienį, šventė Šilutė. Seimo narys A. Skardžius dalyvavo miesto bendruomenės projekte – ant sienos Klaipėdos gatvėje, šalia „Šilutės baldų“ bendrovės, įamžinti miesto istoriją, kultūros įvykius bei asmenybes. Tokį projektą sumanė „Šilutės baldai“ kartu su Savivaldybe bei Šilutės meno mokyklos dailės skyriaus pedagogais, moksleiviais. Siena jau traukia akį įvairiais piešiniais, o simbolinį piešimą teko garbė pradėti svečiams, tarp jų ir A. Skardžiui. Siena bus piešiama visą vasarą. O šįkart pirmuosius paukščius spalvino „Šilutės baldų“ direktorė rusniškė Asta Dijokienė, SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius bei kiti šventės svečiai. A. Skardžius pabendravo su „Šilutės baldų“ kolektyvu, kuris į šventę atėjo įspūdinga eisena, dalyvavo darbininkų šeimos, vaikai.

Šilutės garsusis fanfarinis orkestras „Pamarys“ gausią svečių bei baldininkų eiseną palydėjo prie centrinės scenos. Čia sveikino svečiai: dalyvavo Seimo narių, Lenkijos, Vokietijos, Ukrainos, Latvijos miestų ar rajonų delegacijos, kaimyninių rajonų merai, vicemerai ir kt.

Sveikindamas šilutiškius su miesto 505 metų sukaktimi, A. Skardžius retoriškai teiravosi, kokie jausmai ir emocijos apima, kai tariame: „Mažoji Lietuva, Šilutė“? Vieniems tai unikalaus grožio gamtos vaizdai, kitiems – 5 olimpinių čempionų gimtinė, dar kitiems – išskirtinės istorijos, kultūros kraštas. A. Skardžius palinkėjo Šilutei ugdyti ateities viziją turintį jaunimą, kuris miestą kurtų dar gražesnį.

Po iškilmių A. Skardžius vaikščiojo centrine Lietuvininkų gatve, bendravo su mugėje prekiavusiais žmonėmis. Iš Pagryniuose gyvenančio garsaus bitininko Prano Petrošiaus sūnaus nusipirko šių metų medaus, pirko kitokių suvenyrų, fotografavosi su miestelėnais, domėjosi kainomis, jėgas išbandė paėmęs kalvio kūjį – iš žaizdro traukė raudoną geležį ir nukalė vinį.

Anot A. Skardžiaus, šventė surengta įspūdinga, daug naujovių, gerų sumanymų, nes Pamario kraštas turi kūrybingų kultūros žmonių, garsių meno kolektyvų, verslininkų, kurie remia projektus, šventes.

Šventės akimirkos: DSC03103 DSC03110 DSCF3681 DSCF3685 DSC03124 DSC03131 DSC03136 DSC03117 DSCF3687 Skardz016

Plačiau
2016/05/26 | Lietuvos ir Baltarusijos forumas

Seimo ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas  Artūras Skardžius vyksta į Lydą (Baltarusijos Respublika), kur gegužės 27 d. dalyvaus 12-ajame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, skirtame aktualiausių abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo klausimų aptarimui. Šių metų forume ypatingas dėmesys bus skiriamas žemės ūkio, turizmo ir transporto temoms.

Ekonomikos forume laukiama Baltarusijos ekonomikos ministro Vladimiro Zinovskio dalyvavimo, taip pat numatomas žemės ūkį bei transportą kuruojančių institucijų vadovų ir atstovų dalyvavimas. Forume kaip ir kasmet aktyviai dalyvaus Lietuvos ir Baltarusijos verslo bendruomenės atstovai.

Seimo narys A.Skardžius forume dalyvaus Lietuvos pramoninkų konfederacijos kvietimu.

Baltarusija yra viena iš dešimties didžiausių Lietuvos prekybos partnerių: bendra prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos 2015 m. pasiekė 1,937 mlrd. eurų, o tai yra 4 proc. visos Lietuvos prekybos apyvartos bei 17 proc. prekybos apyvartos tarp Lietuvos ir NVS šalių. Per pastaruosius 5 metus prekybos apyvarta tarp šalių išaugo21 proc., Lietuvos prekių eksportas į Baltarusiją išaugo 28,5 proc., o tuo tarpu Baltarusijos eksportas į Lietuvą išaugo dukart. Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusija verslo taryba, įkurta 2012 m., skiria didelį dėmesį dvišalių santykių skatinimui ir plėtojimui

Plačiau
2016/05/19 | A. Skardžius. Ar Lietuva jau užsitikrino energetinį saugumą?

2016 -05-19 pasaulio lietuviu konferencija photo Pranešimas skaitytas Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje 2016m. gegužės 19d., Seime.

Lietuvos energetinio saugumo prioritetai iš esmės nesiskiria nuo daugelio kitų Vakarų Europos valstybių. Energetinis saugumas – tai galimybės apsirūpinti energijos ištekliais užtikrinimas ir sklandus įmonių ir įrenginių, skirtų gamybai ir vartojimui, funkcionavimas.

Galimybės apsirūpinti energijos ištekliais suprantamos ne tik kaip fiziniai gebėjimai įsigyti pageidaujamo tipo energetinių išteklių, bet ir galimybė mokėti už juos priimtiną kainą – tokią, kuri nekenktų ūkio subjektų funkcionavimui, atitiktų gyventojų finansines galimybes ir nestabdytų valstybės ekonomikos plėtros.

Galima išskirti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtaką šalies energetiniam saugumui ir turėsiančius ateityje:

-         didžiausią teigiamą įtaką šalies energetiniam saugumui turi SGD terminalas, pradėjęs veiklą 2014 m. pabaigoje;

-         2015 metų pabaigoje pradėjusios eksploataciją elektros jungtys su Švedija („Nord Balt“) bei Lenkija („LitPol Link“ pirmasis etapas);

-         nuo 2020 m. pradėsianti veikti dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL);

-         2025 m. planuojamas Lietuvos elektros energetikos sistemos pervedimas į sinchroninį darbo režimą su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema;

-         verta pastebėti, kad tais pačiais 2025 m. taip pat atsiranda ir antroji jungtis su Lenkija LitPol Link 2 (LitPol Link antrasis etapas), kuri sietina su sinchroniniu susijungimu su KET. Todėl tai turi taip pat įtakos energetiniam saugumui dėl padidėjusių pralaidumų tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Po SGD terminalo (2014 m.) ir elektros jungčių su Švedija ir Lenkija pirmojo etapo (2015 m.) eksploatacijos pradžios Lietuva užsitikrino pakankamą minimalų energetinio saugumo lygį. Energetinio saugumo koeficientas pakilo iki 64 %, kai tuo tarpu 2013 buvo vos 53%   

Gamtinės dujos Lietuvą gali pasiekti vamzdynų sistema (svarbiausias dujotiekis yra Minskas – Vilnius – Kaliningradas, kurį „Gazprom“ kontroliuoja Rusijos ir Baltarusijos teritorijose) ir per SGD terminalą Klaipėdoje. SGD terminalas užtikrina prieigą prie globalios gamtinių dujų rinkos (SGD tiekėjas – „Statoil“) – 10 metų sutartis. (350mln. m3/metus).  Galima teigti, kad gamtinių dujų sektoriuje Lietuva yra atspari „Gazprom“ gamtinių dujų nutraukimui, nes SGD terminalas gali pilnai patenkinti metinį Lietuvos gamtinių dujų poreikį.

Trumpalaikis dujų tiekimo sutrikdymas didesnės žalos Lietuvos energetikai ir ekonomikai nesukeltų – būtų panaudojami vietiniai (įmonių) rezervai, dujos importuojamos per SGD terminalą ir iš Latvijos požeminės dujų saugyklos arba keičiamos kitais kuro šaltiniais. Ilgesnio ar didelio laikotarpio gamtinių dujų tiekimo sutrikimų tikimybė yra itin maža, nes gamtinių dujų importas galimas per SGD terminalą.

SGD terminalas turi reikšmingą įtaką Lietuvos energetiniam saugumui, kadangi terminalas diversifikuoja gamtinių dujų tiekimą ir garantuoja dujų, kaip kuro, rezervavimą tiek šilumos, tiek ir elektros gamyboje. SGD terminalas panaikino grėsmę dėl Lietuvos visiškos priklausomybės nuo iš Rusijos tiekiamų gamtinių dujų. Atsižvelgiant į minėtus veiksnius, SGD terminalo išlaikymo poreikis yra būtinas, norint palaikyti energetinio saugumo lygį ir užtikrinti jį ateityje. Reikėtų ieškoti papildomų galimybių SGD terminalui, siekiant kuo labiau jį išnaudoti, pavyzdžiui gamtinių dujų eksportui ar tranzitui – tačiau tai priklausys nuo dujų kainos.

Pastebima didelė perinvestavimo į gamtinių dujų ūkio perdavimo sistemą tikimybė, nes gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje sparčiai mažėja: 2011 m. importuota 3407,5 tūkst. m³ gamtinių dujų, 2015 – 2390 tūkst. m³,  2016 – 2075 tūkst. m³,   [buitiniai vart. – 155 tūkst. m³,   , įmonės ir energetikos sekt.- 650 tūkst. m³,    AB ACHEMA - 1270 tūkst. m³,   ].2017 – 1700 tūkst. m³,   ir, tikėtina, mažės toliau, nes tęsiasi daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos procesas, didmiesčiuose gamtines dujas šilumai gaminti keičia biokuras ir planuojamos statyti atliekas deginančios jėgainės Vilniuje ir Kaune. Todėl siekiant išlaikyti esamą gamtinių dujų tiekimo perdavimo infrastruktūrą reikėtų vystyti gamtinių dujų jungtis su Lenkija ir Latvija, taip išnaudojant ją tranzitui arba perpardavimui ir apsaugant galutinį vartotoją nuo papildomos mokesčių naštos.

 2020 m. metais dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto įgyvendinimas pakeltų Lietuvos energetinį saugumą visų pirma dėl gamtinių dujų tiekimo šaltinių ir maršrutų diversifikacijos bei integruotų izoliuotas Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką taip sukuriant pagrindą konkurencingai regioninei dujų rinkai. Lenkijos–Lietuvos dujų jungtis taip pat galėtų padėti SGD terminalo panaudojimui ir prieinamumo palaikymui, taip užtikrinant gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą. Todėl, kaip papildomas efektas energetiniam saugumui būtų šio dujotiekio galimybė panaudoti ne tik dujų importui iš kitų šalių, tačiau ir dujų eksportui į kitas šalis iš SGD terminalo esant konkurencingoms dujų kainoms rinkoje.

Naftos sektoriuje beveik visa Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos naudojama žaliava yra importuojama iš Rusijos. „Orlen Lietuva“ priklausomybė nuo rusiškos naftos nekelia grėsmės energetiniam saugumui, nes svarbiausi naftos produktai, pavyzdžiui, benzinas ar dyzelinas gali būti importuojami kitais maršrutais ir iš daugelio tiekėjų. Nepaisant to, gamyklos pavertimas nekonkurencinga, jei būtų nutrauktas naftos tiekimas ar dirbtinai didinama jos kaina, persiduotų kitam Lietuvos saugumo sektoriui – ekonomikai.

Elektros energetikos srityje Lietuva priklauso nuo BRELL elektros energijos sistemos tinklo, kuris jungia Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva. Kadangi Baltijos šalių elektros energetikos sistemos dažnį centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje, todėl energetinės integracijos į Europą kontekste Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol yra izoliuota energetinė sala.

2015 metų pabaigoje pradėjusios veikti elektros jungtys su Švedija ir Lenkija energetinį saugumą veikia teigiamai dėl elektros importo ir rinkų diversifikacijos, todėl šių plėtros projektų atsiradimas bei jungties su Lenkija plėtojimas ateityje (LitPol Link antrasis etapas) duotų teigiamą efektą Lietuvos energetiniam saugumui bei ekonominę naudą. Šių jungčių paleidimas į eksploataciją taip pat atveria galimybes elektrą pirkti konkurencingoje rinkoje ir ją importuoti į šalį už priimtinas kainas, kas yra viena iš energetinio saugumo dedamųjų. Įgyvendinus šiuos elektros energetikos projektus išnyks grėsmė dėl didelės elektros importo dalies iš Rytų šalių.

 2025 m. Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais energetinio saugumo požiūriu yra vienas iš prioritetinių projektų, kuris panaikina galimas geopolitines grėsmes iš Rytų šalių, taip užkirsdamas kelią galimam visiškam Baltijos šalių elektros tinklo „užgesinimui“. Esant sinchroniniam darbo režimui su KET minėtos geopolitinės grėsmės būtų neutralizuotos ir tai ženkliai pakeltų Lietuvos energetinį saugumą. Esant įtemptai geopolitinei  situacijai regione tapus Europos elektros sistemos dalimi Lietuva galutinai išspręstų problemas dėl geopolitinių grėsmių, kylančių elektros energetikos sistemai iš Rytų šalių, o tai užtikrintų šalies elektros sistemos energetinį saugumą bei patikimumą.

 Po 2025 m. viena iš galimų alternatyvų palaikyti Lietuvos energetinį saugumą yra Visagino AE. Kadangi iki šių metų įvairių energetikos plėtros infrastruktūrinių projektų (SGD terminalas, elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL, sinchronizacija su KET, AEI plėtra ir pan.) dėka Lietuvos energetinis saugumas jau bus pasiekęs gana aukštą lygį, todėl VAE įtaka nebėra tokia ženkli, kokia galėjo būti pastačius branduolinę elektrinę žymiai anksčiau.

Visagino AE poveikis energetiniam saugumui yra įtakojamas kelių veiksnių. Iš vienos pusės teigiamas efektas energetiniam saugumui šiuo projektu pasiekiamas dėl didesnės kuro rūšių elektros gamyboje diversifikacijos bei padidėjusio sistemos atsparumo elektros importo trikdžiams ir kainų pokyčiams. Iš kitos pusės, didelės VAE projekto pradinės investicijos, neapibrėžtas visuomenės požiūris į branduolinę energetiką, neužbaigtos derybos su kaimyninėmis šalimis daro neigiamą įtaką .

Po 2025 m. šalies energetinio saugumo koeficientas tikėtina sieks 80%

Tačiau norint išlaikyti tinkamą energetinio saugumo lygį ir ateityje, reikėtų ir toliau plėtoti šalies energetikos sektorių renkantis vieną iš alternatyvų, tarp kurių galėtų būti branduolinės energetikos plėtra, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, siekimas palaikyti generuojančias galias šalyje.

Plačiau
2016/05/17 | Seimo nario penktadienis Šilutėje

DSCF3227 2016 metų gegužės 13 d. Seimo narys Artūras Skardžius lankėsi Šilutėje: priėmė ir konsultavo gyventojus, iš anksto pageidavusius susitikti. Šilutės „Žalgirio“ kolektyvinio sodo atstovai vėl teiravosi, ką daryti, kai žemė permirkusi, matyt, dėl statybų suniokoti melioracijos įrenginiai. Seimo narys A. Skardžius, šįkart kartu su žemės ūkio viceministru Albinu Ežerskiu išklausė gyventojus, po to pokalbyje dalyvavo ir Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus už melioraciją atsakinga specialistė. Sodų savininkai nusiteikę prisidėti prie darbų, turi šiek tiek lėšų, sutarta susitikti Kaimo reikalų skyriuje, suderinti turimus dokumentus, žemėlapius ir bandyti nustatyti, kur yra rinktuvai, kur gali slypėti vandens nepratekėjimo vieta. Po to galima kasti, valyti. Seimo narys A. Skardžius pažadėjo domėtis, kuo baigsis toks bendras darbas.

Tądien  A. Skardzius kartu su Savivaldybės atstovais apsilankė privačiame Vaikų užimtumo centre „Diena kitaip“ . Šio centro direktorė Irena Domarkienė pageidavo susitikti su Seimo nariu A. Skardžiumi, Savivaldybės administracijos direktoriumi Sigitu Šepučiu, rajono Tarybos nariu Algiu Bekeriu, nes turi norą įsteigti Dienos centrą vaikams iš socialinės rizikos šeimų, galbūt ir kurčnebylių šeimų sveikiems vaikams, kuriems reikėtų padėti paruošti pamokas. Norinčių jau yra. Šilutė turi 1 tokį centrą su galbūt 25 vaikais, tačiau to mažai. Šilutės rajonas minimas tarp menkiausią tokių centrų skaičių turinčių savivaldybių. Šimtui socialinės rizikos šeimų vaikų Lietuvoje vidutiniškai tenka 34 centrus lankantys vaikai, kai kuriose savivaldybėse – net 70. Šilutės rajonas minimas kaip blogiausiai pasirūpinęs tokiais vaikais. Verslininkė akcentavo, kad tą vieną centrą Šilutėje, kuris priklauso Šilutės socialinių paslaugų centrui, išlaiko valstybė, savivaldybė, gaunama lėšų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Yra ir etatų. O štai dabar turimą Vaikų užimtumo centrą verslininkė įsteigė ir viską jame parūpino pati, jokios paramos nėra gavusi. Tad jeigu kurtų Vaiko dienos centrą, pageidautų, kad prisidėtų Savivaldybė, valstybė, ministerija. Sutarta, kad tokius sprendimus gali priimti Šilutės rajono savivaldybės taryba, kuri yra dėmesinga socialinėms reikmės, galbūt ir šiuo atveju palaikys verslininkę.

Pavakare Seimo narys dalyvavo jau 10 kartą surengtoje „Pamario ožkų“ humoro šventėje, kuri tradiciškai skirta Spaudos dienai, tačiau šis renginys skirtas kartą per metus suvienyti ir priversti nusišypsoti rašančiuosius žiniasklaidos bei daug kalbančiuosius politikos, verslo žmones. Tai daug juoko dovanojantis pavakarojimas prie vaišių stalo su muzika, draugais ir priešais, kurie tą pavakare irgi nusišypso. A. Skardžius su Šilutės socialdemokratais pasveikino Pamario ožkų“ nominacijų kūrėją, scenarijaus autorių ir visų išdaigų sumanytoją, vietos televizijos laidų vedėją ir kūrėją, poetą ir dainų autorių Marijų Budraitį. Juk „Pamario ožkos“ – jau dešimtosios, tad jubiliejinės. Socialdemokratiškai paženklintas simbolinis suvenyrinis mikrofonas – tai viena dovanos dalis. Kita – iš žvejų tinklo, suverto ant raudono kaspino, Marijui teko „ožkų“ ganytojo skraistė, papuošta dešimčia džiovintų žuvų (tačiau ne ožkų, nors net Pamario krašte ne visi žino, kad ožka – tai žuvis), po dešimtį žvejybos priemonių, barškanti nuo gausybės prikabintų kriauklių. Tikėtina, kad tinklo skraistė padės Marijui ir ateity sėkmingai žvejoti ožkas, o mikrofonas… Pamario krašte juokaujama, kas Šilutė – be Marijaus, kas Marijus – be mikrofono… Juk nebūtų nei „Pamario ožkų“, nei taip pavadinto ilgo vakaro, kuriame juokas gydo, išgarina pyktį ir leidžia atitrūkti nuo kasdienių darbų.

Šilutės krašto verslininkai „Pamario ožkų“ balių ir šįkart praturtino rūkytais šamais ( po vieną dovanų gavo renginio organizatoriai M. Budraitis, „Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas, „Šilutės naujienų“ laikraščio redaktorė Skirmantė Galvydė ir UAB „Šarūno reklama“ savininkas Šarūnas Stancikas, o visiems, gausiai susirinkusiems, teko 10 kg. rūkytas šamas. Buvo dainų, muzikos, juoko.

Penktadienio akimirkos: DSCF3230 DSCF3231 DSCF3233 DSCF3239

Plačiau
2016/05/11 | SUSITIKIMAI

XI-180-S20160511-6222 Šiandien Seime vyko Prezidento Kazio Griniaus 150- ųjų gimimo metinių minėjimas. Sutikau kadenciją baigusį Prezidentą Valdą Adamkų. Pasidžiaugėme, kad įveikta klastinga liga. Man Prezidentas palinkėjo ir toliau laikytis principingos pozicijos politikoje. Ačiū už pasitikėjimą ir palaikymą!

 

Plačiau
2016/05/09 | A. Skardžius. „Kalafiorų kare“ kaip kare

Vienam žmogui Lietuvoje sušukus: „Kalafiorai  per brangūs!“, – atitarė visas valgytojų choras. Kad iš tikrųjų brango ir kalafiorai, ir kiti maisto produktai ar paslaugos, ėmė jausti visi. Tereikėjo, kad kas nors garsiai ir viešai šūkteltų.

„Ko jūs tikėjotės? Laisvosios rinkos dėsniai reguliuoja kainas ir jų kilimą, nepatinka – nepirkite, Estijoje – dar brangiau, juk visi norėjote gyventi kaip globalaus pasaulio piliečiai“, – pasigirdo liberalūs laisvosios rinkos puoselėtojų balsai. Leiskite paklausti, ar laisva rinka – tai darau, ką noriu, viskas vardan pelno? Tas „ką noriu“ tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuvos gali blogai baigtis. Čia net nesitarusioms kelioms įmonėms, prekybos centrams ar verslininkams labai paprasta pakelti kainas ir palaikyti jas „vardan pelno“.

Kad tai vyksta, neslepia ir patys verslininkai. Kol kalafiorų kainos neiššaukė visuotinio pasipiktinimo bangos, prekybos tinklų atstovai ne tik neneigė, kad sėkmingai augina pelnus, bet dalijo į kairę ir į dešinę interviu apie tai. Štai vieno iš prekybos tinklų vadovas Dainius Dundulis dar pernai spaudoje prisipažino, kad per penkerius metus prekybininkų dalį jie paaugino 2 procentais. Čia jis kalbėjo apie tą dalį, kurią prekybininkai „atkovojo“ iš tiekėjų, t. y. iš perdirbėjų ir gamintojų. „Tai ne gamintojų apiplėšimas, o papildomų pajamų paieška“, – žiniasklaidai pareiškė D. Dundulis. Suprask, tokia verslo logika laisvojoje rinkoje.

Vis dėlto, tokios verslo logikos pasekmės – dabar neišsprendžiama pieno gamintojų krizė, kai prekybininkų „apiplėšti“ pieno ūkiai bankrutuoja, o valstybė gelbėja juos skirdama dešimtis milijonų iš biudžeto.

Ar prekybininkai bando „didinti savo pelnus“ vartotojų sąskaita, – kol kas jie patys šiuo klausimu viešai nesigiria. Bet pirkėjai mato apkandžiotą savo piniginių turinį ir netyli – vienijasi, skelbia boikotą prekybos centrams.Tuo tarpu prekybininkai tyliai ignoruoja visuomenės pasipiktinimą ir nemažina kainų.

Tačiau praėjusį penktadienį įtampos neišlaikė didžiausiojo prekybos tinklo nervai – viešai paskelbė apie ketinimus kreiptis į Valstybės saugumo departamentą su prašymu ištirti, ar diskusijos apie brangstančias prekes Lietuvoje nėra Rusijai palankių jėgų darbas. Apie savo ketinimus kreiptis į VSD ištrimitavo ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas. Jam parūpo išsiaiškinti, ar tarp protesto organizatorių nėra asmenų, vykdančių Kremliaus politiką.

Prekybininkai, bandydami perkelti visuomenės dėmesį nuo išaugusių kainų ant Kremliaus veiklos, pranoko net konservatorę R. Juknevičienę.

Šiame kare valgytojai neturėtų likti vieniši. Prekybininkų savivalei pažaboti Lietuvoje veikia visa eilė institucijų. Konkurencijos taryba ir Vartotojų teisių institucijos buvo pirmosios, į kurias atsisuko ir vartotojų, ir politikų akys bei ausys. Deja, nieko paguodžiančio ar bent padrąsinančio neišgirdo.

Lietuvos bankas visuomenės pasipiktinimą iššaukusių produktų kainų klausimu taip pat tyli, nors vienas pagrindinių jo tikslų – palaikyti kainų stabilumą. Premjero Algirdo Butkevičius prispaustas dėl neveiklumo Lietuvos bankas ėmė teisintis, jog nėra teisiškai įgaliotas kovoti su atskirų prekių kainų didėjimu, jo rūpestis, kad infliacija nebūtų pernelyg didelė, o kainų svyravimai rinkoje – normalus reiškinys. Galiausiai Lietuvos bankas pareiškė, kad šiame „kalafiorų kare“ nedalyvauja ir nedalyvaus, suprask, jo karas kitas – makroekonominis.

Konkurencijos taryba ir jos vadovas Š. Keserauskas, dar premjero A. Kubiliaus „parsišauktas“ iš Londono ir Prezidentės paskirtas į šias pareigas, tik gūžčioja pečiais ir tikina, kad neturi nei žmogiškų išteklių nei finansų šiam procesui suvaldyti. Panašu, kad vadovas neturi nei plano, nei noro tai padaryti.

Kol su tokiu savo misijos supratimu Konkurencijos taryba snūduriuoja, didieji prekybos tinklai ir toliau sėkmingai stambėja trypdami mažesnius rinkos dalyvius. Konkurencijos tarnybai nė motais, kad visa mažmeninė prekyba maisto produktais sutelkta vos keturių prekybos tinklų rankose, o smulkiajam verslui nebeliko vietos net atokioje provincijoje. Ar reikia stebėtis, kad nelikus tikrosios konkurencijos kainos Lietuvoje vos ne dvigubai lenkia lenkiškas?

Kol vartotojų interesus ginančios institucijos trypčioja vietoje, į vartotojų pusę nusprendė stoti politikai. Socialdemokratai siūlo sumažinti pridėtinės vertės mokestį mėsai iki 9 arba net 5 procentų. Toks sprendimas priimtas Premjero kartu su Seimo socialdemokratų frakcijos atstovais. Lengvatinis tarifas ženkliai atpigintų produktus ir galėtų būti taikomas nuo spalio mėnesio. Socialdemokratai ieško sprendimų mažinti PVM ir kitiems maisto produktams.

Iškart pasigirdo šūviai iš kitos fronto pusės, kad socialdemokratai prieš rinkimus nori įtikti rinkėjams. Socialdemokratai „nori įtikti“ jau seniai, tačiau mūsų Vyriausybei prieš imantis mokestinių reformų prireikė nemažai pastangų ir laiko likviduojant konservatorių-liberalų vyriausybės palikimą – neatsakingo skolinimosi ir išlaidavimo įgyvendinant energetinius projektus pasekmes.

Dabar laukia mūšis politiniame lauke. Ir „kalafiorų kare“ kaip kare…

Plačiau