Naujienos

2016/08/18 | „Karolio Voitylos paslaptis“ su Liudu Mikalausku

DSCF5274 Žolinės šventės dieną gausybė žmonių sugužėjo į Saugų evangelikų liuteronų bažnyčią.Saugų evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Žilinskis visus pasitiko lauke prie bažnyčios. Automobiliai vos betilpo aplinkui. Gausybė vietos gyventojų, šilutiškių ir iš toliau suvažiavusių Žolinės pavakarę rinkosi į garsaus Lietuvos dainininko Liudo Mikalausko (bosas) ir Audronės Juozauskaitės (fortepijonas) koncertą „Karolio Voitylos paslaptis“, pirmą kartą ir būtent Saugose atliktą programą, skirtą Šventojo Jono Pauliaus II atminimui. L. Mikalauskas skaitė K. Voitylos prisiminimus apie kalbą, laisvę, meilę, draugystę, kiekvieną iš jų užbaigdamas Šventojo Tėvo mėgtomis giesmėmis. Pilnutėlė bažnyčia ir net jos balkonai Žolinės dovaną įvertino gausiais plojimais, dėkojo net atsistoję ir dovanojo atlikėjams puokštes gėlių. Vieną kūrinį atliko L. Mikalauskas ir kunigas M. Žilinskis, seni pažįstami ir geri draugai, o lietuvių liaudies dainą jau užtraukė visi susirinkusieji. Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis apdovanojo ir atlikėjus, ir Saugų seniūnę Dalią Rudienę, savaitgalį šventusią savo gimtadienį. Šia proga L. Mikalauskas užtraukė „Ilgiausių metų“. Atlikėjams padėkojo Seimo narys Artūras Skardžius. Jis sakė : „Ypač nuoširdus Liudo Mikalausko koncertas, Dieviškos giesmės užbūrė širdis ir užkariavo klausytojų simpatijas“.

Nuotraukos iš koncerto: DSCF5219 IMG_20160815_182313 IMG_20160815_182849_BURST001_COVER DSCF5226 DSCF5268 DSCF5250 IMG_20160815_181140

 

Plačiau
2016/07/27 | VSAT Pagėgių rinktinė – viena geriausių

DSCF4725 Seimo narys Artūras Skardžius drauge su Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi, Lietuvos Respublikos sienų apsaugos tarnybos vadu Renatu Požėla, Seimo nariu Broniu Pauža lankėsi Valstybinės sienų apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinėje. Ši rinktinė saugo 178 km. ilgio Europos Sąjungos sieną su Rusijos Federacija, 109 km. sienos driekiasi su Nemunu. Viena moderniausių Europoje, efektyvi sienos stebėjimo sistema veikia ir kaip prevencinė priemonė dėl ko žymiai sumažėjo sienos pažeidimų. Tai viena geriausiai saugomų sienų Europos Sąjungoje. Čia maža darbuotojų kaita. Garbingi svečiai su rinktinės pareigūnais aptarė jų darbo problemas, iššūkius, apžiūrėjo sienos ruožą, Pagėgių rinktinės patalpas. Pasak Artūro Skardžiaus, darbo efektyvumą rodo užfiksuoti pažeidimai bei konfiskuotų prekių gausa užkardos sandėliuose.

Vizito akimirkos: DSCF4723 IMG_0363 IMG_20160722_153144 IMG_20160722_153110 IMG_20160722_163127 IMG_20160722_161423 IMG_20160722_161611 IMG_20160722_163337

Plačiau
2016/07/13 | Diena Šilutės rajone

DSCF4485Liepos 9 d. šeštadienį, Seimo narys Artūras Skardžius praleido Šilutės rajone. Šilutės Vydūno gimnazija į gyvenimą išlydėjo 21-osios laidos abiturientus. Šioje gimnazijoje Seimo narys Artūras Skardžius – dažnas ir laukiamas svečias. Šalia gimnazijos kyla modernios sporto salės pastatas. Būtent šią Seimo kadenciją gimnazija sulaukė šių statybų, nes dešimtis metų tik svajojo turėti sporto salę.

Šiemet Vydūno gimnazija įteikė 97 atestatus, abiturientų skaičius – 113. Martynui Šapalui, kurio metinio pažangumo rezultatas – 10 balų, įteiktas atestatas su pagyrimu: vaikinas išgarsino Šilutės rajoną ir gimnaziją, per egzaminus gavęs keturis 100 balų įvertinimus. Toks jo  fizikos, matematikos, informacinių technologijų ir chemijos žinių įvertinimas, o anglų kabos – 98 balai, lietuvių kalbos – 91 balas. Tokio mokinio Vydūno gimnazija dar neturėjo. Iš viso gimnazijos jaunimas per egzaminus gavo 13 šimtukų. Puikūs rezultatai!

Seimo narys pasveikino gimnazijos mokytojus, abiturientus, jų tėvelius bei artimuosius, kurių susirinko pilnutėlė salė. Kreipdamasis į abiturientus, A. Skardžius kalbėjo, kad, užvėrus gimnazijos duris, lieka prisiminimai: „Jūs atversite savo gyvenimo knygos naują puslapį, jums teks priimti globalaus pasaulio iššūkius, daryti atsakingus, protingus ir išmintingus sprendimus, kurie lems ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos ateitį. Būkite ryžtingi, svajokite ir nebijokite suklysti. Sėkmės jūsų gyvenimo kelyje“. Po kalbos Seimo narys pranešė, kad atvežė gimnazijai dovaną – Lietuvos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus įrašu paženklintą M. K. Čiurlionio paveikslo reprodukciją. Ši dovana yra dėkingumo ženklas už puikius gimnazijos bendruomenės veiklos rezultatus. A. Skardžius padėkojo Vydūno gimnazijos mokytojams už jų darbą ir direktorei Marinai Stirbienei įteikė puokštę rožių.

Šioje šventėje dalyvavo ir Šilutės rajono socialdemokratų lyderis, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Kita šventė – Pašyšiuose, pavadinta „Susirinkime kartu“. Į šį Juknaičių seniūnijos kaimo suėjimą atvyko būrys socialdemokratų: be Seimo nario ir S. Šepučio, dalyvavo Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, bičiuliai Alfonsas Vanagas, Kostas Girčius.

Pašyšių bendruomenė turi aktyvią pirmininkę Astą Stonkuvienę, kuri pasirūpino, kad į šventę atvyktų ir kaimynų iš Juknaičių, Leitgirių, Usėnų. Komandos net varžėsi įvairiose rungtyse, pašoko, padainavo, pabendravo. Žodį tarė Seimo narys A. Skardžius: „Malonu su jumis gražiame Šyšos upės slėnyje švęsti kartu su bendruomenėmis. Šie metai – Bendruomenių metai. Pašyšių bendruomenė, kuri moka gerai dirbti, moka ir linksmai švęsti. Susirinkome po darbų, tikiuosi, kad nuo dainų, šokių ir muzikos šįvakar aidės Pašyšiai. Linkiu visiems geros vasaros, ūkininkams – gero derliaus, šiandien šventėje – puikios nuotaikos. Vasaros gėlių puokštę leiskite įteikti jūsų bendruomenės aktyviai vadovei poniai Astai Stonkuvienei, kaip dėkingumo ženklą už jos atsidavimą, didelį darną bendruomenės labui“.

Naujasis Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis  subūrė bendruomenes, gyventojus, tad seniūnijos šventė buvo ilga ir įspūdinga. Kai atidengus naują nuorodą „Katyčiai“, šventinė eisena sugužėjo į parką Katyčių centre, čia tapo ankšta. Švęsti su katytiškiais atvyko didelis būrys socialdemokratų: Seimo narys A. Skardžius, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai Alfredas Stasys Nausėda, Antanas Martinkus, Arūnas Pupšys, taip pat aktyvūs skyriaus nariai Alfonsas Vanagas, Kostas Girčius, buvęs Žemaičių Naumiesčio ilgametis seniūnas Jonas Budreckas.

Seimo narys su visais svečiais buvo pakviestas į sceną. Tarė sveikinimo žodį. Po to bendravo su Katyčių gyventojais, žiūrėjo koncertą.

Dienos nuotraukos: IMG_20160618_183213_resized_20160620_114741346 DSCF4479 DSCF4501 DSCF4534 DSCF4509

 

Plačiau
2016/07/11 | Dulkėtų „zebrų“ Lietuvoje liks mažiau

kkk Per dvejus metus daugiau kaip 600 km. duobėtų ir dulkėse paskendusių žvyrkelių Lietuvoje virs asfaltuotais keliais. Tam bus panaudojama  Europos Sąjungos parama bei Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos 115 km. kaimo žvyrkelių asfaltavimui per dvejus metus bus skirta 20,8 mln. eurų, ES paramos lėšos sudarys 14,3 mln. eurų.

Asfaltuojamos bus trumpos žvyrkelių atkarpos tarp jau asfaltuotų kelio ruožų.  2016–2017 metais bus išasfaltuota apie 476 km tokių atkarpų. Populiariai tokie keliai vadinami „zebrais“. Šiuo metu Lietuvoje tokių valstybinės reikšmės žvyrkelių yra 7225 kilometrų, o didžioji jų dalis (87 proc.) neatitinka net minimalių reikalavimų. Numatyti asfaltuoti kelių ruožai atrinkti atsižvelgiant į vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, maršruto užbaigtumą mažinant skirtingų dangų ilgį kelyje, kelio dangos pasiskirstymą rajone, taip pat atsižvelgta į tolimesnę kelio jungtį su bendra susisiekimo infrastruktūra. Svarbus yra ir kaimo vietovėje gyvenančių žmonių skaičius – siekiama išasfaltuoti žvyrkelius ten, kur gyvena iki tūkstančio gyventojų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl žvyrkelių ruožų asfaltavimo sudarė sutartis su viešųjų pirkimų konkursų laimėtojais.

Gegužės pabaigoje pasirašytos sutartys dėl žvyrkelių, esančių Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Šakių rajonuose (iš viso 22,887 km), Birštono ir Prienų rajonuose (iš viso 20,137 km), Alytaus rajone (iš viso 17,030 km) ir Vilkaviškio bei Kalvarijos rajonuose (iš viso 18,950 km) asfaltavimo.

Birželio pradžioje pasirašytos sutartys dėl žvyrkelių, esančių Klaipėdos ir Šilutės (iš viso 11,878 km), Utenos, Ignalinos, Zarasų (iš viso 19,317 km), Molėtų, Švenčionių, Ukmergės (iš viso 18,846 km) ir Širvintų, Vilniaus rajonuose (iš viso 17,543 km).

 Žvyrkelio atkarpoje Igliškėlis–Sasnava Marijampolės rajone būsimus darbus su projektuotojais apžvelgė Lietuvos Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Seimo narys Artūras Skardžius, kelių priežiūros specialistai.

Pakeliui garbingi svečiai apžiūrėjo rekonstruojamus „Via Baltica“ ruožus kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai.

Praėjusių metų rudenį darbai čia pradėti atkarpoje nuo 17,34 iki 23,40 kilometro, o šių metų gegužės mėnesį – ties Kazlų Rūda nuo kelio 35,40 iki 45,15 kilometro. Šios atkarpos virs moderniomis keturių juostų automagistralėmis su jungiamaisiais keliais, viadukais, triukšmą slopinančiomis sienelėmis.

Dienos nuotraukos: IMG_20160705_090639_1 IMG_20160705_105040 IMG_20160705_104526 IMG_20160705_103653 IMG_20160705_091413

Plačiau
2016/07/05 | Ką nutylėjo Valstybės kontrolė apie Landsbergių verslą?

Kodėl Valstybės kontrolė, atlikusi UAB „Lietuvos energija“ ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės bendrovės „Karalienės Mortos mokykla“ preliminarios sutarties auditą dėl naujos mokyklos statybos, viešai tepasakė, jog ši sutartis neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, kadangi negali vertinti sandorių, kurie būtų galėję įvykti ateityje?

 Kodėl buvo nutylėti esminiai audito dalykai?

Gal tai lėmė ta aplinkybė, jog savo valdymo laikais konservatoriai Valstybės kontrolę buvo pavertę praktiškai savo kišenine kontorėle?

Nepaisant to, auditoriai savo išvadose pažymėjo nemažai konservatorių lyderio žmonos bendrovės „Karalienės Mortos mokykla“ veikimo „Lietuvos energija“ pavaldžioje „NT valdos“ įmonėje lyg savame kieme aplinkybių.

„Pastebėjome, kad vystytas projektas (naujas „Karalienės Mortos mokykla“ pastatas už „NT valdos“ lėšas) nebuvo viešintas (…). Tokiu būdu nebuvo taikyti skaidrumo, atvirumo ir konkurencingumo principai. Nebuvo sudarytos sąlygos kitiems potencialiems nuomininkams pretenduoti išsinuomoti ketintas statyti  patalpas“.

Iš tikrųjų Valstybės kontrolės auditoriai taikliai pastebėjo ir įvertino A. Landsbergienei sudarytas išskirtines sąlygas už valstybės valdomos įmonės pinigus turėti naują mokyklą. Tik kažkodėl viešai apie tai neišdrįso prabilti.

Nors „NT valdos“ tvirtino, kad naujas pastatas jai priklausančiose valdose Gervėčių g. 4, Vilniuje galės būti naudojamas ir administracinėms reikmėms, sutartyje su bendrove „Karalienės Mortos mokykla“ aiškiai nurodyta, jog patalpos bus pritaikytos išimtinai švietimo įstaigos poreikiams.

Negana to, sutartyje buvo numatyta, kad visą statybos darbų eigą kontroliuos ne kas kitas, o tik  A. Landsbergienė. Sutartyje įrašyta, kad kiekvienas valstybei priklausančių „NT valdų“ projektavimo ir statybų dokumentas, net Techninis projektas turi būti įvertintas ir patvirtintas A. Landsbergienės parašu.

 Jei naujas „NT valdos“ pastatų kompleksas būsiąs administracinės paskirties, tai kodėl tuomet poniai Austėjai buvo suteikta tokia išskirtinė teisė kontroliuoti jo statybą?

Tuo tarpu pagal sutartį visą riziką, taip pat ir finansinę dėl šio projekto įgyvendinimo prisiima tik „NT valdos.“

Keista, kad ši aplinkybė neužkliuvo itin patyrusiems Valstybės kontrolės specialistams.

Auditoriai nebandė vertinti ir  investicinės rizikos, ar naujai įsteigta UAB „Karalienės Mortos mokykla“ iš esmės priklausoma nuo vieno asmens – A. Landsbergienės bus pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau neatmetė rizikos, kad „NT valdos“ veiklos kaštai gali atsidurti energijos vartotojų sąskaitose.

Dar labiau glumina faktas, jog skaidrumą deklaruojanti Vilniaus savivaldybė ir jos įmonės, prižiūrinčios sostinės kultūros vertybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad valstybinis žemės sklypas, kuriame ketinama pradėti statybas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teritorijoje.

A. Landsbergienės mokyklos labui sklypas Gervėčių g. 4 lengvu mostu buvo išbrauktas iš Vilniaus Senamiesčio nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonos. Ar tokiems žygdarbiams miesto savivaldybė dažnai ryžtasi?

„Kyla pagrįsta abejonė ir valstybės mastu svarstytina, ar tais atvejais, kai valstybinė žemė nuomojama ne aukciono būdu esantiems pastatams eksploatuoti, teisinga ir naudinga valstybei žemės nuomos sutartyje leisti statyti naujus pastatus“? – taikliai pastebėta Valstybės kontrolės išvadose. Bet apie tai viešai auditoriai taip pat neišdrįso kalbėti. Neišdrįso pasakyti ir kad 6 tūkst. vilniečių nesulaukia, kada jiems bus grąžinta turėta žemė.

Be to, Valstybės kontrolė pagrįstai suabejojo „NT valdos“ galimybe ir tikslingumu užsiimti nekilnojamojo turto, nesusijusio su energetikos įmonių veikla vystymu. Juk pastatų kompleksui, skirtam „Karalienės Mortos mokyklai“ ši „Lietuvos energijai“ pavaldi įmonė būtų skolinusis 7 mln. eurų, nes ne vienerius metus dirbo nuostolingai, pelno neuždirbo ir jokių dividendų valstybei nemokėjo, nors ir valdė 100 mln. eurų vertės nekilnojamąjį turtą. Tačiau nepaisant to, iki 2016 m. „Karalienės Mortos mokyklos“ statybų reikalams jau išleido beveik 300 tūkst. eurų savų lėšų. Tai irgi leidžia daryti išvadą, jog projektas Gervėčių gatvėje būtų vystomas išskirtinai tik A. Landsbergienės ir jos verslo labui.

Šį faktą patvirtina ir statybų sutartyje numatyta aplinkybė, kad mokyklos statyba būtų vykdoma pagal A. Landsbergienės suplanuotą jos privataus verslo plėtrą. Trys korpusai, skirti mokyklos reikmėms, būtų buvę statomi etapais – I-asis būtų baigtas statyti 2016 m., II-asis – 2017 m., o III-asis – tik 2021 m. Tai įrodo, kad A. Landsbergienės planai iš tikrųjų buvę pamatuoti, kaip patyrusios verslininkės. Juk ne iš karto ji būtų pajėgusi pritraukti tiek turtingų vilniečių vaikų, kurie būtų lankę jos mokyklą ir mokėję nemenkas sumas. Klausimas, kiek  tada būtų išaugę valstybės valdomai įmonei statybos kaštai?

Na, ir neįmanoma nepastebėti dar vieno iškalbingo fakto – kai tik viešumon iškilo A. Landsbergienės ir „NT valdos“ planai pastatyti jai mokyklą, pastarosios nežinia kokiais keliais ir tikslais Lietuvoje atsiradęs vadovas Olafas Martensas spruko iš darbo arba jam buvo liepta taip pasielgti. Sutartį dėl naujos mokyklos pastatų komplekso A. Landsbergienė tuoj pat nutraukė, net neprašydama už tai kompensacijos, nors „NT valdos“ ir buvo įsipareigoję atseikėti jai nemenką sumą už netesybas.

Jeigu viskas buvo taip skaidru ir teisėta, kaip bet kokia proga šaukė A. Landsbergienę palaikę konservatoriai, kam reikėjo atsisakyti naujos mokyklos ir lyg žiurkėms sprukti iš skęstančio laivo?

Tam neabejotinai turėjo įtakos artėjantys Seimo rinkimai, kuriuose garsiausias Lietuvos anūkas ir Landsbergių šeimos atstovas Gabrielius siekia parodyti, kokie tyri ir su korupcija nieko bendro neturintys konservatoriai.

O gal kuo greičiau atsisakyti planų iš valstybės kišenės pasistatyti naują mokyklą pareikalavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė? Juk priešingu atveju būtų privalėjusi  metiniame pranešime bent jau paminėti  apie neįtikėtinas verslininkės A. Landsbergienės ir už jos nugaros stovinčios Landsbergių šeimos galias šokdinti valstybines energetikos įmones.

Artūras Skardžius

 

Plačiau
2016/06/21 | Juknaičiuose – „Visada jauni“

IMG_20160618_183213_resized_20160620_114741346 Birželio 18 d., šeštadienį, Seimo narys A. Skardžius iš Socialdemokratų partijos narių sąskrydžio pajūryje pavakare atvyko į Juknaičius, miestelį Šilutės rajone. Čia vyko Juknaičių seniūnijos šventė „Visada jauni“. Iškilmių pagrindinė dalis – suaugusiųjų žmonių šokių kolektyvo „Juknaičiai“ vadovės Loretos Margaritos Černeckienės pagerbimas – jai suteiktas Juknaičių Garbės piliečio vardas. A. Skardžius, ką tik pasveikinęs žmones šventės proga, vėl skubėjo pagerbti L. M. Černeckienės: dovanų įteikė Seimo suvenyrą – gražiai įrėmintą „Tautišką giesmę“ bei puokštę rožių ir pasidžiaugė šios moters veikla bei pripažinimu.

Verta paminėti, kad šios šventės metu neprekiauta net alumi – nebuvo jokių alkoholinių gėrimų. Tradiciškai Juknaičių, Leitgirių ir kitos kaimų bendruomenės buvo išsipuošę kiemelius. Medžiotojų klubas „Berštai“ A. Skardžių pakvietė prie stalo, panoro bendros nuotraukos.

Šiemet Juknaičiai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Pasirodė Juknaičių pagrindinės mokyklos moksleivių kolektyvai, dainavo ir šoko ir juknaitiškių, ir iš kitų Lietuvos kampelių atvykęs jaunimas bei suaugusieji. Į vakarinį koncertą susirinko nemažai žmonių. „Smagu matyti tiek daug savo kraštą mylinčių žmonių“,- sakė Artūras Skardžius.

Sveikinimai L.M. Černeckienei ir visai Juknaičių bendruomenei: IMG_20160618_183428_resized_20160620_114913516

Plačiau
2016/06/21 | Lietuvos Mokslų akademijos diena Šilutėje

IMG_20160617_110451 Seimo narys Artūras Skardžius birželio 17d. lankėsi Šilutės rajone kur dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos dienos Šilutėje’2016 renginiuose.

Pirmasis – Mokslų akademijos prezidento, Vilniaus universiteto profesoriaus, habil. dr. Valdemaro Razumo ir su juo į Šilutę atvykusių dar dešimties mokslininkų prisistatymas Šilutės rajono savivaldybės vadovams, darbuotojams bei žiniasklaidos atstovams.

Po to, nors labai lijo, svečiai ir kantrūs Šilutės krašto žmonės vyko į Šlažų kaimą, kur kelyje Šilutė – Rusnė ant Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus tilto, kuriam sukanka 90 metų, atidengta memorialinė lenta. Mat 1926 m. atstačius šį ledų sangrūdų per potvynį nuniokotą tiltą, kai iki atidarymo buvo likę dvi savaitės, čia lankėsi Prezidentas Kazys Grinius. Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Prezidento Kazio Griniaus metais,  minimos 150-osios K. Griniaus gimimo metinės. Su rajono vadovais, kitais svečiais atidengti Prezidentui Kaziui Griniui skirtą memorialinę lentą buvo pakviestas ir Seimo narys A. Skardžius.

Po gerokai dėl smarkaus lietaus sutrumpintų iškilmių svečiai vyko į Rusnę apžiūrėti H. Kalenbachui ir M. Gandžiui skirto paminklo.

Po pietų Savivaldybėje pranešimus skaitė svečiai, vienas iš jų – SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda, apžvelgęs šalies regionų situaciją ir perspektyvas. Šilutės rajonas paminėtas kaip mažų vidutinių atlyginimų, menkų investicijų, didelės emigracijos ir didelio nedarbo kraštas. Seimo narys A. Skardžius diskutavo apie galimybes palengvinti šio krašto verslo, gyventojų situaciją. Vėliau darbas tęsėsi sekcijose, pranešimus švietimo ir kultūros, apie mokslo tyrimų taikymą regionuose kalbėjo žymūs specialistai ir Mokslų akademijos nariai. Anot A. Skardžiaus, susitikimai buvo įdomūs, prasmingi ir naudingi. Sutarta dėl tolesnio bendradarbiavimo.

Akimirkos iš renginių: IMG_20160617_102855 IMG_20160617_141733 IMG_20160617_110505 IMG_20160617_112521 IMG_20160617_130240_resized_20160620_115751691 IMG_20160617_142121_resized_20160620_115224527

 

Plačiau
2016/06/14 | A. Skardžiaus kalba, pasakyta Birštone, 2016 m. Garbės vėliavos įteikimo proga

13416970_10207883429457761_8880598100157839702_oGerbiamoji Mere,ponios ir ponai,

šiandien Birštonui – ypatinga diena, o man tenka didžiulė garbė ir malonumas būti kartu su Jumis ir pasidžiaugti Jūsų miestui įteikiamu apdovanojimu – Europos Tarybos Garbės vėliava.

Norėčiau pasveikinti Birštono miesto merę Nijolę DIRGINČIENĘ, kuriai ir įteiksime šią vėliavą.

Garbės vėliava yra vienas iš Europos prizo apdovanojimų. Šis prizas buvo įsteigtas 1955 metais – pernai minėjome 60-ąsias jo metines. Europos prizas yra aukščiausias savivaldybių įvertinimas už jų veiklą Europos labui.

Visų 47 Europos Tarybos valstybių narių ir daugiau nei 800 milijonų gyventojų vardu noriu Jums perduoti nuoširdžiausius ir šilčiausius sveikinimus.

Ypač džiaugiuosi, kad šis apdovanojimas Birštonui įteikiamas už jo pasiryžimą kurti vieningą, dinamišką ir klestinčią Europą.

Europos Taryba labai vertina Jūsų miesto ir miestų partnerių merų įsipareigojimą puoselėti Europos vertybes. Už tai 2015 metais Birštonui buvo įteiktas Europos diplomas. Miestų merų atsidavimas darbui nusipelno didžiausios visų mūsų pagarbos, padėkos ir sveikinimų.

Norėčiau kelis žodžius tarti apie Europos Tarybą, kuri yra prizo steigėja ir kuriai turiu garbės atstovauti.

Europos Taryba – nepainiokime jos su Europos Sąjunga – yra seniausia Europos institucija. Ji buvo įsteigta 1949 metais ir vienija 47 valstybes nares. Ji yra didžiausias Europos bendradarbiavimo forumas. Tai vienintelė organizacija, apimanti beveik visą Europos žemyną. Ji taip pat vienintelė, aktyviai stebinti, kaip valstybės narės laikosi savo įsipareigojimų žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės srityse, ir tai daranti visapusiškai ir veiksmingai.

Europos Taryba veikia per nacionalines vyriausybes, kurioms atstovauja Ministrų komitetas, ir nacionalinius parlamentus, atstovaujamus Parlamentinės Asamblėjos.

Aš šiandien atstovauju Parlamentinei Asamblėjai.

Veikla, kurią Birštonas vykdo drauge su miestais partneriais – Bikle Norvegijoje, Siusme Suomijoje, Žninu ir Luku Lenkijoje, Leku Vokietijoje, Tureno La Krua Prancūzijoje, Čiatura Gruzijoje, Keila Estijoje ir Sigulda Latvijoje – parodo, kokie platūs ir patvarūs Jūsų draugystės ryšiai.

Birštonas yra  mineralinių vandenų kurortas, turintis senas sveikatos priežiūros ir sveikatinimo tradicijas. Gydyklose teikiamos paslaugos paremtos S. Kneipo sveikatos filosofija, todėl kurortas pagrindinį dėmesį skiria sveikatos gerinimui. Birštonas yra užmezgęs platų partnerystės tinklą – ryšius palaiko ne tik su susigiminiavusiais miestais, bet ir su kitais kurortais.

Europos paveldo dienų proga Birštonas kartu su Jūrmala (Latvija), Pernu (Estija), Sankt Peterburgu (Rusijos Federacija), Sopotu (Lenkija) ir Stokholmu (Švedija) surengė bendrą parodą.

Man labai džiugu, kad Europos dieną, kurios šūkis buvo „Švęskime kartu“, vyko daugybė renginių: ankstų rytą buvo surengtas koncertas, visos mokyklos dalyvavo 1991 m. sausio 13-osios kovotojų, žuvusių už Lietuvos laisvę, pagerbimo ceremonijoje. Vėliau vyko kasmetinis protų mūšis „Europrotai“, kuriame jauni ir seni varžėsi, kas daugiau žino apie Europą. Siekiant jaunimo atstovus labiau įtraukti į Europos idėjų skleidimą, mieste nuolat rengiami tarptautiniai renginiai, konferencijos, seminarai. Dalyvavimas juose leidžia  europietišką sąmoningumą ugdyti nuo mažų dienų. Tai labai svarbu, nes jaunimas yra Europos ateitis.

Būtent šis Birštono indėlis į Europos vienybę paskatino parlamentinio komiteto narius, kuriems kasmet tenka sunki užduotis išrinkti laimėtojus, Garbės vėliavą  skirti Jūsų miestui.

Parlamentinės Asamblėjos Europos prizo pakomitečio vardu norėčiau paraginti Jus nesustoti ir siekti dar aukštesnio įvertinimo – Garbės ženklo.

Tebūna ši Garbės vėliava pelnytas atlygis už Jūsų pastangas ir paskata tęsti kilnius darbus Birštono ir visos Europos labui.

 

Šventinės akimirkos: 13403228_1130881766972984_3413574237400387355_o13403988_1130881676972993_1935259297135780820_o13403794_1130879553639872_1283539253501432455_o13415623_1130880363639791_5403405564715362973_o13411849_1130880366973124_2605797636440909229_o13418557_1130881110306383_5185377992112737576_o13411955_1130879016973259_2026498911850460659_o

 

 

 

Plačiau
2016/06/07 | Diskutavo, domėjosi, sveikino

DSCF3883 Birželio 3d į Šilutę atvykęs Seimo narys Artūras Skardžius dalyvavo diskusijose su savivaldybės vadovais bei rajone apsilankiusia švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene. Po to lankėsi Šilutės žemės ūkio mokykloje, kurioje – gražu: visos kertelės suremontuotos, sutvarkytos. Mokykla turi naują Žuvininkystės praktinio mokymo centrą Žemaičių Naumiestyje, tačiau ir pagrindinis mokyklos pastatas Šilutės priemiestyje, Pagryniuose, tarsi naujas ir iš išorės, ir viduje.  A. Skardžius jau ne kartą lankėsi Žuvininkystės praktinio mokymo centre, taip pat Šilutės žemės ūkio mokykloje. Šįkart čia vyko su ministre, meru. Mokyklos direktorius Algimantas Abromaitis yra iš tų vadovų, kurie dėl mokyklos, mokinių ir pedagogų stengiasi kiek išgali. Užtat įstaiga tarsi nauja, kolektyvas – sutelktas, rezultatai – geri. Seimo narys nuolat pastebi, kad Šilutės žemės ūkio mokykla yra viena iš geriausių Lietuvoje.

Po susitikimo su mokytojais Seimo narys skubėjo į Šilutės kultūros ir pramogų centrą, kurio salė buvo beveik pilna – visi susirinko pasidžiaugti Šilutės kredito unijos 20 metų veiklos sukaktimi. A. Skardžius su Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Sigitu Šepučiu perdavė unijos vadovei Genovaitei Kimbrienei premjero Algirdo Butkevičiaus dovaną – M. K. Čiurlionio paveikslo reprodukciją, A. Skardžius, palinkėjęs unijai išaugti į banką, vadovei įteikė puokštę gėlių.

Tądien A. Skardžius  apžiūrėjo bazę, kur galėtų būti įsteigta Jūrų kadetų mokykla. Tai – 3,5 ha žemės plotas su dideliu sodu ir  kompleksu pastatų, kurie priklauso Rusnės specialiajai mokyklai. Vos 60 vaikų ugdančiai įstaigai tūkstančių kvadratinių metų plotai nėra reikalingi. Vaikus, jeigu Švietimo ir mokslo ministerija skirtų lėšų, galima būtų iškelti į pastatą Šilutėje, o Rusnėje liktų erdvė ir pastatai Jūrų kadetų mokyklai, kurią steigtų Savivaldybė, Švietimo ir mokslo bei Krašto apsaugos ministerijos. Ministerijos darbo grupė, kuri turi pateikti pasiūlymą, dirba vangiai: kol kas nieko aiškaus. Diskusijoje Savivaldybėje Seimo narys A. Skardžius pacitavo darbo grupės vadovės švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos Krasauskienės atsiųstą paaiškinimą: darbo grupė sudaryta 2014 m. gruodį, 2015 m. sausį Savivaldybė įpareigota per dvi savaites parengti konkrečią informaciją, pagrįsti lėšų poreikį, informaciją suderinti su Krašto apsaugos ministerija. Savivaldybė lėšų poreikio nepateikė, tik nurodė, kad reikės pastatyti naują mokymo korpusą,  korpusą su sporto sale, įsigyti burlaivių ir motorinių valčių. Švietimo ir mokslo ministerija turėtų skirti lėšų specialiajai mokyklai iš Rusnės įkurdinti Šilutėje, skirti lėšų pastatų renovacijai, tačiau lėšų poreikio nesuderino su Krašto apsaugos ministerija. G. Krasauskienė Seimo nariui nurodo, kad lėšų nebuvo, tad 2015 m. birželio 1 d. merui atsakyta, kad idėjai pritariama, tačiau lėšų idėjai realizuoti nėra. „Panašu, kad lėšų neatsiras ir artimiausiu metu“, – rašo viceministrė A. Skardžiui. Ministrė šios informacijos nekomentavo, pažadėjo sugrįžusi šaukti pasitarimą. Jeigu Šilutė nurungtų Klaipėdą, kas kol kas vargu ar įmanoma, išlaidų būtų daug. Aišku tik tiek.  Seimo narys A. Skardžius akcentavo, kad darbo grupės veikla yra nepatenkinama. „Rusnėje naujai įstaigai sąlygos yra – didelis pastatų kompleksas, kurio dabartinei mokyklai tiek nereikia, yra didelis sodas, daug erdvės, tačiau svarių argumentų turi ir Klaipėda…“ – svarstė ministrė, nieko konkretaus nežadėdama.

Svečiai atkreipė dėmesį, kad trejus metus pušyne Kintuose, 6 hektarų žemės plote, nyku: buvusi vaikų poilsio stovykla „Vėtrungė“ nebeveikia. Dešimt namelių aplūžę, permirkę. O juk čia anksčiau poilsiaudavo 180-190 vaikų. Mero teigimu, rajono Taryba svarstys, ar už 30 tūkst. Eur pirkti iš žemės ūkio profsąjungų susivienijimo šią stovyklą, tačiau jai sutvarkyti dar reikėtų galbūt 1 milijono Eur. Ministrė teigė, kad vieta vaikų vasaros stovykloms Kintuose yra puiki, oras grynas, gaivus, netoli marios, tačiau apie finansavimą galima kalbėtis tik tuo atveju, jeigu čia būtų ir profesinio mokymo, praktikos bazė, jeigu čia galėtų vykti pedagogų kvalifikacijos kėlimo seminarai, konferencijos, žodžiu, gyvenimas vyktų ištisus metus. Tai bus apsvarstyta ministerijoje. Seimo narys A. Skardžius, pasivaikščiojęs po stovyklos teritoriją, įsitikino, kad netvarkomas didelis turtas nuėjęs perniek. Gaila. O stovykla labai reikalinga, vieta jai – išskirtinė. Jeigu pavyktų suderinti požiūrius ir veiksmus, galbūt lėšų galima būtų gauti iš Europos Sąjungos fondų.

Susitikimų akimirkos: DSCF3856 DSCF3864 DSCF3858 DSCF3885 DSCF3882 DSCF3869 DSCF3873 DSCF3899

 

 

Plačiau
2016/05/31 | Šilutei – 505

DSCF3668 Tokį jubiliejų gegužės 28 d., šeštadienį, šventė Šilutė. Seimo narys A. Skardžius dalyvavo miesto bendruomenės projekte – ant sienos Klaipėdos gatvėje, šalia „Šilutės baldų“ bendrovės, įamžinti miesto istoriją, kultūros įvykius bei asmenybes. Tokį projektą sumanė „Šilutės baldai“ kartu su Savivaldybe bei Šilutės meno mokyklos dailės skyriaus pedagogais, moksleiviais. Siena jau traukia akį įvairiais piešiniais, o simbolinį piešimą teko garbė pradėti svečiams, tarp jų ir A. Skardžiui. Siena bus piešiama visą vasarą. O šįkart pirmuosius paukščius spalvino „Šilutės baldų“ direktorė rusniškė Asta Dijokienė, SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius bei kiti šventės svečiai. A. Skardžius pabendravo su „Šilutės baldų“ kolektyvu, kuris į šventę atėjo įspūdinga eisena, dalyvavo darbininkų šeimos, vaikai.

Šilutės garsusis fanfarinis orkestras „Pamarys“ gausią svečių bei baldininkų eiseną palydėjo prie centrinės scenos. Čia sveikino svečiai: dalyvavo Seimo narių, Lenkijos, Vokietijos, Ukrainos, Latvijos miestų ar rajonų delegacijos, kaimyninių rajonų merai, vicemerai ir kt.

Sveikindamas šilutiškius su miesto 505 metų sukaktimi, A. Skardžius retoriškai teiravosi, kokie jausmai ir emocijos apima, kai tariame: „Mažoji Lietuva, Šilutė“? Vieniems tai unikalaus grožio gamtos vaizdai, kitiems – 5 olimpinių čempionų gimtinė, dar kitiems – išskirtinės istorijos, kultūros kraštas. A. Skardžius palinkėjo Šilutei ugdyti ateities viziją turintį jaunimą, kuris miestą kurtų dar gražesnį.

Po iškilmių A. Skardžius vaikščiojo centrine Lietuvininkų gatve, bendravo su mugėje prekiavusiais žmonėmis. Iš Pagryniuose gyvenančio garsaus bitininko Prano Petrošiaus sūnaus nusipirko šių metų medaus, pirko kitokių suvenyrų, fotografavosi su miestelėnais, domėjosi kainomis, jėgas išbandė paėmęs kalvio kūjį – iš žaizdro traukė raudoną geležį ir nukalė vinį.

Anot A. Skardžiaus, šventė surengta įspūdinga, daug naujovių, gerų sumanymų, nes Pamario kraštas turi kūrybingų kultūros žmonių, garsių meno kolektyvų, verslininkų, kurie remia projektus, šventes.

Šventės akimirkos: DSC03103 DSC03110 DSCF3681 DSCF3685 DSC03124 DSC03131 DSC03136 DSC03117 DSCF3687 Skardz016

Plačiau