Naujienos

2016/09/13 | Privalome sukurti į kūrybiškumą orientuotą švietimo sistemą

Vyduno_3Kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą Artūras Skardžius yra įsitikinęs, kad socialdemokratai parengė visos Lietuvos žmonių lūkesčius atitinkančią rinkimų programą ir sugebės ją įgyvendinti. „Neįtikėtinu tempu keičiantis ir modernėjant technologijoms privalome jau šiandien galvoti, kaip mes gyvensime pasaulyje, kuriame dominuos kūrybiškumas ir intelektas. Tai priklausys nuo šios dienos pasirengimo. Mūsų vaikai, norėdami užsitikrinti solidžias pajamas gyvenimui, turi išmokti tai, ko negalės atlikti mašinos ateityje. Dėl šių priežasčių jau šiandienos švietimo sistema turi mokiniams suteikti žinias ir įgūdžius, kurių jiems prireiks po 12 metų, baigus mokyklą. Ypatingą dėmesį turime skirti mokytojų rengimui ir jų darbo sąlygų užtikrinimui, nes tik kūrybingas, globaliai ir novatoriškai mąstantis mokytojas gali parengti ateities lūkesčius atitinkantį mokinį. Šių dienų mokytojai turi išmokyti mąstymo, kuris padės prisitaikyti ir patogiai jaustis greitai besikeičiančiame pasaulyje, turime ugdyti mokinių verslumą ir kūrybiškumą. Privalome sukurti į kūrybiškumą orientuotą švietimo sistemą“, – sako A.Skardžius.

LSDP 2016 m. Seimo rinkimų programa. Švietimas

* Veiks nauja pedagogų darbo užmokesčio sistema, kuri bus siejama su kokybės užtikrinimu bei darbo rezultatais.

* Mokytojo profesijos prestižą užtikrins geras atlyginimas ir jo kompetencijos – mokytojas vidutiniškai uždirbs ne mažiau kaip 1200 eurų (po mokesčių).

* Sukursime nacionalinę pedagogų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sistemą. Mokyklų vadovai ir mokytojai bus periodiškai atestuojami, veiks jų darbo kokybės tobulinimo sistema.

* Investuosime į švietimo sistemos plėtrą ir naujų technologinių priemonių įdiegimą.

* Bus įkurtas mokinių nacionalinis Mokslo ir technologijų centras. Veiks 10 matematikos, gamtos mokslo ir technologijų centrų visuose regionuose.

* Vaikams, siekiantiems aukštesnių mokymosi tikslų, bus sudarytos galimybės gauti geriausią išsilavinimą, dalyvauti tarptautiniuose konkursuose ir mokymo mainų programose.

* Kaimo ir miesto mokyklų mokiniai turės vienodas galimybes kokybiškam švietimui. Kaimo mokyklos bus ne uždaromos, o jungiamos su gimnazijomis ir sudarys vientisą mokyklų tinklą.

Neatlyginama politinė reklama

 

Plačiau
2016/09/08 | A. Skardžius. Prekybininkų memorandumas neturi tapti keršto akcija prieš rinkimus

XI-100-S20160908-OP-3884 Prekybos įmonių susitarimas prašyti asmens dokumentų iš visų perkančių alkoholinius gėrimus asmenų kelia vis didesnę įtampą ir diskredituoja pirkėjus. Logiškai nepaaiškinamas prekybininkų žingsnis skatina kreiptis į konkurencijos tarnybą ir aiškintis, ar tai nėra kartelinis susitarimas.

„Nei dabartinė vyriausybė, nei kitos valdžios institucijos jokiais įstatymais ar kitais teisės aktais  šio prekybininkų žingsnio nereglamentavo. Todėl kreipsiuos į vartotojų teisių gynėjus, ar tokie veiksmai  yra teisėti ir nepažeidžia vartotojų teisių“, – spaudos konferencijoje „Kodėl dokumentų reikalavimas parduotuvėse prieštarauja sveikam protui?“ sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius.

Socialdemokratai tvirtai pasisako už alkoholio vartojimo ir prieinamumo mažinimą. Sveikatos apsaugos  ministras Juras Požela, pasirašydamas memorandumą, išreiškė palaikymą prekybininkų iniciatyvai mažinti alkoholio vartojimą, tačiau sveiko proto rėmuose – nereikalauti asmens dokumentų iš visų pirkėjų, nekeliančių abejonių dėl pilnametystės. Asmens dokumentų reikalavimas prekybos centruose  dėl memorandumo netapo privalomas.

Seimo narys įžvelgia prekybininkų kerštavimą Seimui ir Vyriausybei už įstatymais nustatytus alkoholio pardavimo ribojimus prie įėjimų į prekybos centrus, alkoholio pardavimą degalinėse.

„Valstybė turi ginti vartotojo interesus, todėl manau, yra ir kitų priemonių, kurių gali imtis ir politikai, ir kiti piliečiai. Realų alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimą galima siekti didinant alkoholinių gėrimų kainas, draudžiant alkoholio reklamą, pardavinėjant gėrimus specializuotose parduotuvėse, trumpinant gėrimų pardavimo laiką ir kt.“, – galimas priemones įvardijo  Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas A. Skardžius.

„Prekybininkų argumentas – siekiame apsaugoti kasininkes, kad jos neparduotų alkoholio nepilnamečiams – skamba absurdiškai. Ar paklausia prekybos centrų savininkai ir vadovai, pasirašę susitarimą, ką tenka dabar patirti jų kasininkėms, kokius pasipiktinimo žodžius turi išklausyti už savininkų prisiimtą neapgalvotą žingsnį? Jeigu prekybos centrai ir toliau aklai taikys savo susitarimus prieš pirkėjus, kreipsimės į vartotojų teises užtikrinančias tarnybas“, – teigė Seimo narys A. Skardžius.

Plačiau
2016/09/07 | Šilutės Vydūno gimnazijai nauja sporto salė

IMG_20160901_103737 Rugsėjo 1 d. Šilutės Vydūno gimnazijos jaunimas iš Seimo nario Artūro Skardžiaus išgirdo džiugią žinią – po kelių savaičių duris atvers šiuolaikiškas erdvus statinys su sporto sale. Statybininkams beliko pakloti parketą ir sumontuoti įrangą.

Gimnazijos direktorė Marina Stirbienė sakė, kad sporto salės gimnazija laukė dešimtmečius, tad bendruomenė džiaugiasi, kad Seimo narys Artūras Skardžius ištesėjo savo pažadą – ilgai lauktas sporto salės pastatas jau stovi.

Vydūno gimnazijos rekonstrukcijos ir naujos sporto salės projektavimo darbai buvo pradėti 2007 m. Gimnazija po kelerių metų buvo rekonstruota, o 2011 metais įkalti sporto salės pamatų poliai. Tada sporto salės statyba sustojo ir nepajudėjo net kelerius metus. Manyta, kad ji bus atidėta neribotam laikui. M. Stirbienė prisimena, kad nei besikeitę Seimo nariai, nei Šilutės rajono savivaldybės vadovai nesileido į kalbas apie naujos sporto salės statybą. Viltis, kad vydūniečiai vis dėlto turės savo salę, atgimė tik tuomet, kai Šilutėje Seimo nariu išrinktas A. Skardžius įsipareigojo pasirūpinti, jog Vydūno gimnazijos sporto salės statyba vėl būtų įtraukta į Valstybės investicijų programą. Jo rūpesčiu po trejų metų pertraukos statybos atnaujintos iš pagrindų.

Pasak Seimo nario A. Skardžiaus, baigiama įrengti Vydūno gimnazijos sporto sale jis džiaugiasi ne mažiau nei gimnazijos bendruomenė, jaunimas. „Buvau pažadėjęs, kad sporto salė bus pastatyta iki šios Seimo kadencijos pabaigos, o pažadus esu įpratęs vykdyti“, – sakė Seimo narys po Rugsėjo 1-osios šventės Vydūno gimnazijoje, kai vaikščiojo po naująjį salės pastatą, apžiūrėjo atliktus darbus, patalpas. Tokių Seimo nario apsilankymų šiame objekte buvo labai daug.

M. Stirbienė, daugybę kartų lydėjusi A. Skardžių po šią statybvietę, neužmiršo, kiek pageidavimų, pasiūlymų S. Skardžius vis turėjęs statybininkams, Savivaldybės vadovams. Seimo narys sakė esąs dėkingas Savivaldybės mero pavaduotojui Algirdui Balčyčiui, atsakingam už investicijas, kuris rūpinosi reikalingais dokumentais ir sklandžia statybų eiga.

A. Skardžius įsitikinęs, kad erdvia, modernia ir šiuolaikiškai įrengta gimnazijos sporto sale galės naudotis ne tik gimnazistai. Dideliame pastate bus įrengtos net dvi krepšinio aikštelės, treniruoklių salė „kūno dizainui“, taip pat salė šokėjams repetuoti. Salėje taip pat  bus galima žaisti rankinį, tinklinį, tenisą ar salės futbolą.  Jau aptarta, kad laisvu nuo pamokų metu šis sporto kompleksas bus atviras miesto sporto bendruomenei.

Savivaldybės tarybos narys Algis Bekeris priduria, kad Vydūno gimnazijos sporto salės statybos pabaiga – ne vienintelis A. Skardžiaus svarbus darbas gerinant rajono sporto infrastruktūrą, sąlygas vaikams ir jaunimui sportuoti, judėti, prasmingai leisti laisvalaikį. Pasak A. Bekerio, Seimo nario A. Skardžiaus iniciatyva Šilutės mieste yra pastatytos 4 daugiafunkcės sporto aikštelės, viena iš naujausių jau naudojasi ir Naujakurių kvartalo jaunimas. „Naujakurių kvartalo žmonės prašė ir  laukė šios aikštelės, Artūras Skardžius pažadėjo tuo pasirūpinti. Pažadas jau ištesėtas“, – sakė A.  Bekeris.

Tarybos narys priminė ir tai, kad tik Artūro Skardžiaus pastangomis į Valstybės investicijų programą 2015 m. įtraukta ir  daugiafunkcinio sporto komplekso su baseinu Rusnės gatvėje statybos – atlikti visi reikalingi projektavimo darbai, Vyriausybė šiemet paskyrė 200 tūkst. eurų darbų pradžiai.

A. Bekerio nuomone, šilutiškiai, spalio 9 d. eidami prie balsavimo urnų rinkti savo atstovą į naująjį Seimą vėl išsirinks patikimą ir duotus pažadus rinkėjams vykdantį Artūrą Skardžių.

Neatlyginama politinė reklama

Plačiau
2016/09/01 | Sveikinimas Rugsėjo 1-osios proga

kardeliai- Nuoširdžiai sveikinu Jus Mokslo ir žinių dienos progaRugsėjis – žinių sėjos pradžia. Vaikų širdyse pasėta pažinimo sėkla ir įskiepytos amžinosios vertybės užaugins gerumo, tiesos ir  išminties vaisius. Mokytojui tenka didžiulė atsakomybė – padėti išskleisti žmogaus prigimtyje glūdinčias neišmatuojamas vidines vaiko galias.

Gerbiami mokytojai, priimkite mano padėka už atsidavimą savo profesijai,už gerumą ir meilę mokiniams.

Mieli moksleiviai, būkite smalsūs ir atkaklūs, tikėkite savimi ir nebijokite svajoti. Svajonės pildosi! Kuo jos didesnės ir drąsesnės, tuo toliau veda į priekį.

Linkiu gražios šventinės dienos ir kuo geriausios sėkmės!

Nuoširdžiai, Artūras Skardžius

 

 

Plačiau
2016/08/18 | Socialdemokratų žygis po Lietuvą – „Tai mano Lietuva“

IMG_9722Socialdemokratai rugpjūčio mėnesį iškeliavo į pėsčiųjų žygius po Lietuvą. Žygius vienija bendra idėja – „Tai mano Lietuva“. Šie žygiai atspindi LSDP siekį išgirsti ir pamatyti visą Lietuvą, su jos rūpesčiais ir džiaugsmais, aplankyti Lietuvos gyventojus, kurie turi skirtingas šaknis ir istoriją tačiau yra tos pačios valstybės – kiekvieno iš mūsų Lietuvos – piliečiai.

Pirmasis žygis praėjusį savaitgalį surengtas pamaryje – Lietuvos pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi.„Pamario kraštas – Lietuvai labai svarbi teritorija,  turinti sudėtingą  pasienio ruožą su ne itin draugiškai nusiteikusiu kaimynu. Tad pėsčiomis nužygiavome palei svarbiausius mūsų šaliai objektus, kartu įvertindami ir mūsų krašto garbingą praeitį, ginant baltų žemes, ir mūsų šiandieninį pasirengimą saugoti valstybę“, – sakė vienas iš žygio organizatorių Seimo narys socialdemokratas Artūras Skardžius.

Žygis simboliškai prasidėjo nuo Rambyno kalno, kuris daugelį amžių buvo ir viena iš reikšmingų baltų žemių gynybos vietų. Legenda byloja apie ant Rambyno buvusį aukų akmenį – “laimė tol nepaliksianti šio krašto, kol akmuo stovės ir kalnas po juo. O jeigu kokio svetimšalio ranka išdrįs prisiliesti prie šio akmens, prasmegsiąs kalnas Nemuno gelmėse.” Ypatinga kultūrine aura apgaubtas Rambyno kalnas – Mažosios Lietuvos dvasinis centras, tapęs lietuvybės puoselėjimo simboliu. Čia, Rambyno kapinaitėse, ilsisi lietuvybės  ąžuolai –  Vydūnas ir Martynas Jankus.

„Eidami į rinkimus nuo Rambyno kalno drąsiai pažadame Lietuvos žmonėms, kad visas jėgas pirmiausia skirsime savo valstybei apsaugoti ir laisvei išsaugoti. Tik galėdami gyventi savo žemėje ir būdami jos šeimininkais galėsime toliau kurti tvirtą valstybę. Ir šiandien Rambynas tebelieka ta vieta, kuri žymi mūsų gilią krašto gynybos atmintį“, – teigė A.Skardžius.

Nusileidę nuo Rambyno žygeiviai nuvyko prie Karalienės Luizos tilto, per Nemuną jungiančio dvi valstybes, lankėsi Rusnėje, o po to keliavo pėsčiomis iki pamario bei plaukė Kuršių mariomis.

„Mūsų valstybės siena keliauja per Nemuną, marias, Kuršių Neriją ir jūrą – tai gana sudėtingas pasienio ruožas. Nemažą jo dalį aplankėme ir patys įsitikinome, kokį nelengvą darbą dirba mūsų krašto gynėjai, saugodami mūsų kraštą bei išorinę Europos Sąjungos sieną“, – teigė A.Skardžius.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas savo atsiųstoje kalboje žygio dalyviams, sakė, kad istoriniai įvykiai įrodė, kaip didžiosios valstybės gali įtakoti kitų šalių geopolitiką. Dėl to, Lietuvai būtina kaskart iš naujo įvertinti, kaip esame pasiruošę ginti savo valstybę, savo istoriją ir žemes.

„Esu už saugią Lietuvą, nes tai mano kraštas, tai mūsų visų Lietuva! Privalome bendromis jėgomis mylėti ir saugoti savo kraštą. Tik kartu esame stipresni, todėl galime ir turime būti vieningi“, – teigė J. Olekas.

Socialdemoktatų žygis atvėrė pamario krašto ne tik svarbiausius, bet ir gražiausius gamtos ir kultūros objektus. „Kad žmonės labiau mylėtų Lietuvą reikia daugiau keliauti, pažinti, atrasti“,- sakė Artūras Skardžius

Žygio akimirkos: IMG_9925

Plačiau
2016/08/18 | „Karolio Voitylos paslaptis“ su Liudu Mikalausku

DSCF5274 Žolinės šventės dieną gausybė žmonių sugužėjo į Saugų evangelikų liuteronų bažnyčią.Saugų evangelikų liuteronų parapijos kunigas Mindaugas Žilinskis visus pasitiko lauke prie bažnyčios. Automobiliai vos betilpo aplinkui. Gausybė vietos gyventojų, šilutiškių ir iš toliau suvažiavusių Žolinės pavakarę rinkosi į garsaus Lietuvos dainininko Liudo Mikalausko (bosas) ir Audronės Juozauskaitės (fortepijonas) koncertą „Karolio Voitylos paslaptis“, pirmą kartą ir būtent Saugose atliktą programą, skirtą Šventojo Jono Pauliaus II atminimui. L. Mikalauskas skaitė K. Voitylos prisiminimus apie kalbą, laisvę, meilę, draugystę, kiekvieną iš jų užbaigdamas Šventojo Tėvo mėgtomis giesmėmis. Pilnutėlė bažnyčia ir net jos balkonai Žolinės dovaną įvertino gausiais plojimais, dėkojo net atsistoję ir dovanojo atlikėjams puokštes gėlių. Vieną kūrinį atliko L. Mikalauskas ir kunigas M. Žilinskis, seni pažįstami ir geri draugai, o lietuvių liaudies dainą jau užtraukė visi susirinkusieji. Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis apdovanojo ir atlikėjus, ir Saugų seniūnę Dalią Rudienę, savaitgalį šventusią savo gimtadienį. Šia proga L. Mikalauskas užtraukė „Ilgiausių metų“. Atlikėjams padėkojo Seimo narys Artūras Skardžius. Jis sakė : „Ypač nuoširdus Liudo Mikalausko koncertas, Dieviškos giesmės užbūrė širdis ir užkariavo klausytojų simpatijas“.

Nuotraukos iš koncerto: DSCF5219 IMG_20160815_182313 IMG_20160815_182849_BURST001_COVER DSCF5226 DSCF5268 DSCF5250 IMG_20160815_181140

 

Plačiau
2016/07/27 | VSAT Pagėgių rinktinė – viena geriausių

DSCF4725 Seimo narys Artūras Skardžius drauge su Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi, Lietuvos Respublikos sienų apsaugos tarnybos vadu Renatu Požėla, Seimo nariu Broniu Pauža lankėsi Valstybinės sienų apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinėje. Ši rinktinė saugo 178 km. ilgio Europos Sąjungos sieną su Rusijos Federacija, 109 km. sienos driekiasi su Nemunu. Viena moderniausių Europoje, efektyvi sienos stebėjimo sistema veikia ir kaip prevencinė priemonė dėl ko žymiai sumažėjo sienos pažeidimų. Tai viena geriausiai saugomų sienų Europos Sąjungoje. Čia maža darbuotojų kaita. Garbingi svečiai su rinktinės pareigūnais aptarė jų darbo problemas, iššūkius, apžiūrėjo sienos ruožą, Pagėgių rinktinės patalpas. Pasak Artūro Skardžiaus, darbo efektyvumą rodo užfiksuoti pažeidimai bei konfiskuotų prekių gausa užkardos sandėliuose.

Vizito akimirkos: DSCF4723 IMG_0363 IMG_20160722_153144 IMG_20160722_153110 IMG_20160722_163127 IMG_20160722_161423 IMG_20160722_161611 IMG_20160722_163337

Plačiau
2016/07/13 | Diena Šilutės rajone

DSCF4485Liepos 9 d. šeštadienį, Seimo narys Artūras Skardžius praleido Šilutės rajone. Šilutės Vydūno gimnazija į gyvenimą išlydėjo 21-osios laidos abiturientus. Šioje gimnazijoje Seimo narys Artūras Skardžius – dažnas ir laukiamas svečias. Šalia gimnazijos kyla modernios sporto salės pastatas. Būtent šią Seimo kadenciją gimnazija sulaukė šių statybų, nes dešimtis metų tik svajojo turėti sporto salę.

Šiemet Vydūno gimnazija įteikė 97 atestatus, abiturientų skaičius – 113. Martynui Šapalui, kurio metinio pažangumo rezultatas – 10 balų, įteiktas atestatas su pagyrimu: vaikinas išgarsino Šilutės rajoną ir gimnaziją, per egzaminus gavęs keturis 100 balų įvertinimus. Toks jo  fizikos, matematikos, informacinių technologijų ir chemijos žinių įvertinimas, o anglų kabos – 98 balai, lietuvių kalbos – 91 balas. Tokio mokinio Vydūno gimnazija dar neturėjo. Iš viso gimnazijos jaunimas per egzaminus gavo 13 šimtukų. Puikūs rezultatai!

Seimo narys pasveikino gimnazijos mokytojus, abiturientus, jų tėvelius bei artimuosius, kurių susirinko pilnutėlė salė. Kreipdamasis į abiturientus, A. Skardžius kalbėjo, kad, užvėrus gimnazijos duris, lieka prisiminimai: „Jūs atversite savo gyvenimo knygos naują puslapį, jums teks priimti globalaus pasaulio iššūkius, daryti atsakingus, protingus ir išmintingus sprendimus, kurie lems ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos ateitį. Būkite ryžtingi, svajokite ir nebijokite suklysti. Sėkmės jūsų gyvenimo kelyje“. Po kalbos Seimo narys pranešė, kad atvežė gimnazijai dovaną – Lietuvos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus įrašu paženklintą M. K. Čiurlionio paveikslo reprodukciją. Ši dovana yra dėkingumo ženklas už puikius gimnazijos bendruomenės veiklos rezultatus. A. Skardžius padėkojo Vydūno gimnazijos mokytojams už jų darbą ir direktorei Marinai Stirbienei įteikė puokštę rožių.

Šioje šventėje dalyvavo ir Šilutės rajono socialdemokratų lyderis, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Kita šventė – Pašyšiuose, pavadinta „Susirinkime kartu“. Į šį Juknaičių seniūnijos kaimo suėjimą atvyko būrys socialdemokratų: be Seimo nario ir S. Šepučio, dalyvavo Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, bičiuliai Alfonsas Vanagas, Kostas Girčius.

Pašyšių bendruomenė turi aktyvią pirmininkę Astą Stonkuvienę, kuri pasirūpino, kad į šventę atvyktų ir kaimynų iš Juknaičių, Leitgirių, Usėnų. Komandos net varžėsi įvairiose rungtyse, pašoko, padainavo, pabendravo. Žodį tarė Seimo narys A. Skardžius: „Malonu su jumis gražiame Šyšos upės slėnyje švęsti kartu su bendruomenėmis. Šie metai – Bendruomenių metai. Pašyšių bendruomenė, kuri moka gerai dirbti, moka ir linksmai švęsti. Susirinkome po darbų, tikiuosi, kad nuo dainų, šokių ir muzikos šįvakar aidės Pašyšiai. Linkiu visiems geros vasaros, ūkininkams – gero derliaus, šiandien šventėje – puikios nuotaikos. Vasaros gėlių puokštę leiskite įteikti jūsų bendruomenės aktyviai vadovei poniai Astai Stonkuvienei, kaip dėkingumo ženklą už jos atsidavimą, didelį darną bendruomenės labui“.

Naujasis Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis  subūrė bendruomenes, gyventojus, tad seniūnijos šventė buvo ilga ir įspūdinga. Kai atidengus naują nuorodą „Katyčiai“, šventinė eisena sugužėjo į parką Katyčių centre, čia tapo ankšta. Švęsti su katytiškiais atvyko didelis būrys socialdemokratų: Seimo narys A. Skardžius, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai Alfredas Stasys Nausėda, Antanas Martinkus, Arūnas Pupšys, taip pat aktyvūs skyriaus nariai Alfonsas Vanagas, Kostas Girčius, buvęs Žemaičių Naumiesčio ilgametis seniūnas Jonas Budreckas.

Seimo narys su visais svečiais buvo pakviestas į sceną. Tarė sveikinimo žodį. Po to bendravo su Katyčių gyventojais, žiūrėjo koncertą.

Dienos nuotraukos: IMG_20160618_183213_resized_20160620_114741346 DSCF4479 DSCF4501 DSCF4534 DSCF4509

 

Plačiau
2016/07/11 | Dulkėtų „zebrų“ Lietuvoje liks mažiau

kkk Per dvejus metus daugiau kaip 600 km. duobėtų ir dulkėse paskendusių žvyrkelių Lietuvoje virs asfaltuotais keliais. Tam bus panaudojama  Europos Sąjungos parama bei Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos 115 km. kaimo žvyrkelių asfaltavimui per dvejus metus bus skirta 20,8 mln. eurų, ES paramos lėšos sudarys 14,3 mln. eurų.

Asfaltuojamos bus trumpos žvyrkelių atkarpos tarp jau asfaltuotų kelio ruožų.  2016–2017 metais bus išasfaltuota apie 476 km tokių atkarpų. Populiariai tokie keliai vadinami „zebrais“. Šiuo metu Lietuvoje tokių valstybinės reikšmės žvyrkelių yra 7225 kilometrų, o didžioji jų dalis (87 proc.) neatitinka net minimalių reikalavimų. Numatyti asfaltuoti kelių ruožai atrinkti atsižvelgiant į vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, maršruto užbaigtumą mažinant skirtingų dangų ilgį kelyje, kelio dangos pasiskirstymą rajone, taip pat atsižvelgta į tolimesnę kelio jungtį su bendra susisiekimo infrastruktūra. Svarbus yra ir kaimo vietovėje gyvenančių žmonių skaičius – siekiama išasfaltuoti žvyrkelius ten, kur gyvena iki tūkstančio gyventojų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl žvyrkelių ruožų asfaltavimo sudarė sutartis su viešųjų pirkimų konkursų laimėtojais.

Gegužės pabaigoje pasirašytos sutartys dėl žvyrkelių, esančių Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Šakių rajonuose (iš viso 22,887 km), Birštono ir Prienų rajonuose (iš viso 20,137 km), Alytaus rajone (iš viso 17,030 km) ir Vilkaviškio bei Kalvarijos rajonuose (iš viso 18,950 km) asfaltavimo.

Birželio pradžioje pasirašytos sutartys dėl žvyrkelių, esančių Klaipėdos ir Šilutės (iš viso 11,878 km), Utenos, Ignalinos, Zarasų (iš viso 19,317 km), Molėtų, Švenčionių, Ukmergės (iš viso 18,846 km) ir Širvintų, Vilniaus rajonuose (iš viso 17,543 km).

 Žvyrkelio atkarpoje Igliškėlis–Sasnava Marijampolės rajone būsimus darbus su projektuotojais apžvelgė Lietuvos Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Seimo narys Artūras Skardžius, kelių priežiūros specialistai.

Pakeliui garbingi svečiai apžiūrėjo rekonstruojamus „Via Baltica“ ruožus kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai.

Praėjusių metų rudenį darbai čia pradėti atkarpoje nuo 17,34 iki 23,40 kilometro, o šių metų gegužės mėnesį – ties Kazlų Rūda nuo kelio 35,40 iki 45,15 kilometro. Šios atkarpos virs moderniomis keturių juostų automagistralėmis su jungiamaisiais keliais, viadukais, triukšmą slopinančiomis sienelėmis.

Dienos nuotraukos: IMG_20160705_090639_1 IMG_20160705_105040 IMG_20160705_104526 IMG_20160705_103653 IMG_20160705_091413

Plačiau
2016/07/05 | Ką nutylėjo Valstybės kontrolė apie Landsbergių verslą?

Kodėl Valstybės kontrolė, atlikusi UAB „Lietuvos energija“ ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės bendrovės „Karalienės Mortos mokykla“ preliminarios sutarties auditą dėl naujos mokyklos statybos, viešai tepasakė, jog ši sutartis neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, kadangi negali vertinti sandorių, kurie būtų galėję įvykti ateityje?

 Kodėl buvo nutylėti esminiai audito dalykai?

Gal tai lėmė ta aplinkybė, jog savo valdymo laikais konservatoriai Valstybės kontrolę buvo pavertę praktiškai savo kišenine kontorėle?

Nepaisant to, auditoriai savo išvadose pažymėjo nemažai konservatorių lyderio žmonos bendrovės „Karalienės Mortos mokykla“ veikimo „Lietuvos energija“ pavaldžioje „NT valdos“ įmonėje lyg savame kieme aplinkybių.

„Pastebėjome, kad vystytas projektas (naujas „Karalienės Mortos mokykla“ pastatas už „NT valdos“ lėšas) nebuvo viešintas (…). Tokiu būdu nebuvo taikyti skaidrumo, atvirumo ir konkurencingumo principai. Nebuvo sudarytos sąlygos kitiems potencialiems nuomininkams pretenduoti išsinuomoti ketintas statyti  patalpas“.

Iš tikrųjų Valstybės kontrolės auditoriai taikliai pastebėjo ir įvertino A. Landsbergienei sudarytas išskirtines sąlygas už valstybės valdomos įmonės pinigus turėti naują mokyklą. Tik kažkodėl viešai apie tai neišdrįso prabilti.

Nors „NT valdos“ tvirtino, kad naujas pastatas jai priklausančiose valdose Gervėčių g. 4, Vilniuje galės būti naudojamas ir administracinėms reikmėms, sutartyje su bendrove „Karalienės Mortos mokykla“ aiškiai nurodyta, jog patalpos bus pritaikytos išimtinai švietimo įstaigos poreikiams.

Negana to, sutartyje buvo numatyta, kad visą statybos darbų eigą kontroliuos ne kas kitas, o tik  A. Landsbergienė. Sutartyje įrašyta, kad kiekvienas valstybei priklausančių „NT valdų“ projektavimo ir statybų dokumentas, net Techninis projektas turi būti įvertintas ir patvirtintas A. Landsbergienės parašu.

 Jei naujas „NT valdos“ pastatų kompleksas būsiąs administracinės paskirties, tai kodėl tuomet poniai Austėjai buvo suteikta tokia išskirtinė teisė kontroliuoti jo statybą?

Tuo tarpu pagal sutartį visą riziką, taip pat ir finansinę dėl šio projekto įgyvendinimo prisiima tik „NT valdos.“

Keista, kad ši aplinkybė neužkliuvo itin patyrusiems Valstybės kontrolės specialistams.

Auditoriai nebandė vertinti ir  investicinės rizikos, ar naujai įsteigta UAB „Karalienės Mortos mokykla“ iš esmės priklausoma nuo vieno asmens – A. Landsbergienės bus pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau neatmetė rizikos, kad „NT valdos“ veiklos kaštai gali atsidurti energijos vartotojų sąskaitose.

Dar labiau glumina faktas, jog skaidrumą deklaruojanti Vilniaus savivaldybė ir jos įmonės, prižiūrinčios sostinės kultūros vertybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad valstybinis žemės sklypas, kuriame ketinama pradėti statybas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teritorijoje.

A. Landsbergienės mokyklos labui sklypas Gervėčių g. 4 lengvu mostu buvo išbrauktas iš Vilniaus Senamiesčio nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonos. Ar tokiems žygdarbiams miesto savivaldybė dažnai ryžtasi?

„Kyla pagrįsta abejonė ir valstybės mastu svarstytina, ar tais atvejais, kai valstybinė žemė nuomojama ne aukciono būdu esantiems pastatams eksploatuoti, teisinga ir naudinga valstybei žemės nuomos sutartyje leisti statyti naujus pastatus“? – taikliai pastebėta Valstybės kontrolės išvadose. Bet apie tai viešai auditoriai taip pat neišdrįso kalbėti. Neišdrįso pasakyti ir kad 6 tūkst. vilniečių nesulaukia, kada jiems bus grąžinta turėta žemė.

Be to, Valstybės kontrolė pagrįstai suabejojo „NT valdos“ galimybe ir tikslingumu užsiimti nekilnojamojo turto, nesusijusio su energetikos įmonių veikla vystymu. Juk pastatų kompleksui, skirtam „Karalienės Mortos mokyklai“ ši „Lietuvos energijai“ pavaldi įmonė būtų skolinusis 7 mln. eurų, nes ne vienerius metus dirbo nuostolingai, pelno neuždirbo ir jokių dividendų valstybei nemokėjo, nors ir valdė 100 mln. eurų vertės nekilnojamąjį turtą. Tačiau nepaisant to, iki 2016 m. „Karalienės Mortos mokyklos“ statybų reikalams jau išleido beveik 300 tūkst. eurų savų lėšų. Tai irgi leidžia daryti išvadą, jog projektas Gervėčių gatvėje būtų vystomas išskirtinai tik A. Landsbergienės ir jos verslo labui.

Šį faktą patvirtina ir statybų sutartyje numatyta aplinkybė, kad mokyklos statyba būtų vykdoma pagal A. Landsbergienės suplanuotą jos privataus verslo plėtrą. Trys korpusai, skirti mokyklos reikmėms, būtų buvę statomi etapais – I-asis būtų baigtas statyti 2016 m., II-asis – 2017 m., o III-asis – tik 2021 m. Tai įrodo, kad A. Landsbergienės planai iš tikrųjų buvę pamatuoti, kaip patyrusios verslininkės. Juk ne iš karto ji būtų pajėgusi pritraukti tiek turtingų vilniečių vaikų, kurie būtų lankę jos mokyklą ir mokėję nemenkas sumas. Klausimas, kiek  tada būtų išaugę valstybės valdomai įmonei statybos kaštai?

Na, ir neįmanoma nepastebėti dar vieno iškalbingo fakto – kai tik viešumon iškilo A. Landsbergienės ir „NT valdos“ planai pastatyti jai mokyklą, pastarosios nežinia kokiais keliais ir tikslais Lietuvoje atsiradęs vadovas Olafas Martensas spruko iš darbo arba jam buvo liepta taip pasielgti. Sutartį dėl naujos mokyklos pastatų komplekso A. Landsbergienė tuoj pat nutraukė, net neprašydama už tai kompensacijos, nors „NT valdos“ ir buvo įsipareigoję atseikėti jai nemenką sumą už netesybas.

Jeigu viskas buvo taip skaidru ir teisėta, kaip bet kokia proga šaukė A. Landsbergienę palaikę konservatoriai, kam reikėjo atsisakyti naujos mokyklos ir lyg žiurkėms sprukti iš skęstančio laivo?

Tam neabejotinai turėjo įtakos artėjantys Seimo rinkimai, kuriuose garsiausias Lietuvos anūkas ir Landsbergių šeimos atstovas Gabrielius siekia parodyti, kokie tyri ir su korupcija nieko bendro neturintys konservatoriai.

O gal kuo greičiau atsisakyti planų iš valstybės kišenės pasistatyti naują mokyklą pareikalavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė? Juk priešingu atveju būtų privalėjusi  metiniame pranešime bent jau paminėti  apie neįtikėtinas verslininkės A. Landsbergienės ir už jos nugaros stovinčios Landsbergių šeimos galias šokdinti valstybines energetikos įmones.

Artūras Skardžius

 

Plačiau