Naujienos

2014/05/06 | Artūras Skardžius: „Palietėme tik ledkalnio viršūnę“

IMG_3614Beveik pusmetį tyrusi buvusios konservatorių ir liberalų Vyriausybės veiklą energetikos sektoriuje Seimo nario socialdemokrato Artūro Skardžiaus vadovaujama laikinoji komisija baigė darbą. Po audringų diskusijų, įvairiausių kaltinimų neseniai Seimas pritarė jos išvadoms. Ką jos atskleidė ir kodėl joms įnirtingai priešinosi buvę valdantieji? Apie tai su Seimo laikinosios komisijos pirmininku ir kandidatu į Europos Parlamentą Artūru SKARDŽIUMI kalbėjosi žurnalistas Stasys JOKŪBAITIS.

Ką parodė šis tyrimas?
Tyrimas buvo sunkus ir ilgas. Jis atskleidė 2009–2012 m. laikotarpiu, kai Energetikos ministerijai konservatorių Vyriausybėje vadovavo Arvydas Sekmokas, įsigalėjusį teisinį nihilizmą energetikos sektoriuje. Buvusio energetikos ministro įsakymu, daugelis dokumentų buvo įslaptinti, nors turėjo būti vieši ir prieinami visuomenei. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės ministras A. Sekmokas turbūt nesitikėjo, jog kada nors viskas išlįs į viešumą. Tyrimas konservatoriams buvo netikėtas. Slaptumas ir įstatymų nepaisymas buvo tapęs buvusios valdžios veikos metodu. Paaiškėjo, kad daugelis sutarčių sudaryta taip, jog atėjusi kita valdžia niekaip negalėtų jų pakeisti.

Kokius didžiausius trūkumus ar pažeidimus nustatė Jūsų vadovaujama komisija energetikos sektoriuje?
Tiriant svarbiausių šalies energetikos objektų – Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Visagino atominės elektrinės ir Suskystintų dujų terminalo statybų reikalus, Lietuvos elektrinės veiklą, paaiškėjo daug skandalingų dalykų. Išnagrinėjus atskirų energetikos įmonių viešuosius pirkimus paaiškėjo, kad užsienio konsultantams A. Sekmoko laikai buvo aukso amžius. Energetikos ministerijos ir jos kontroliuojamos įmonės samdydamos konsultantus už įvairias paslaugas iššvaistė 252 mln. litų. Bet ir tai buvo dar ne viskas.

Kokios buvo taip brangiai pirktos paslaugos? Galbūt jos buvo reikalingos?
Lengva ranka netaupant buvo perkamos įvairios paslaugos – teisinės, konsultacinės, viešųjų ryšių. Vien už teisines paslaugas buvo paklota 94,5 mln. litų. Pasamdytos užsienio firmos, teikdamos teisines paslaugas Lietuvos energetikos sektoriaus įmonėms, kvietėsi šiam darbui vietines mūsų šalies tokių paslaugų įmones ir joms mokėjo trigubai didesniais – 490 eurų siekiančiais valandiniais įkainiais negu tuo metu buvo rinkos kaina. Kam buvo reikalingas tarpininkas? Ar tai ne lėšų švaistymas, kai visa Lietuva buvo verčiama veržtis diržus? Kaip paaiškėjo vėliau, dar 28 mln. litų buvo išleisti įvairioms konsultacijoms Lietuvos elektrinėje, įgyvendinant naująjį – kombinuoto ciklo elektros energijos gamybos bloko projektą Elektrėnuose. Didžiąją dalį šių pinigų jau apmokėjo elektros vartotojai, įtraukus į elektros energijos tarifą kaip viešuosius interesus atitinkančią paslaugą.

Kaip tai atsitiko?
Vos tik 2009 m. su ispanų firma buvo sudaryta statybos sutartis, elektrinės valdyba už kelių mėnesių nusprendė be konkurso pasirašyti dar vieną – aptarnavimo – sutartį devyniolikai metų su „General Elektric“. Dabar ši sutartis, kurios pagrįstumo nevertino net Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, elektros energijos vartotojams kainuoja po 20 mln. litų per metus. Pastačius naują kombinuoto ciklo elektros energijos gamybos bloką, užuot sumažėjusi Lietuvos elektrinėje gaminama elektros kaina dėl apaugusių lyg maurai papildomų kaštų stipriai šoktelėjo į viršų, ypač nuo to nukentėjo mūsų pramonės konkurencingumas. Jai parduodama elektra pagal brangumą atsidūrė vienoje aukščiausių vietų tarp Europos Sąjungos valstybių.

Iš kur išniro papildomi kaštai?
Lietuvos elektrinė, kuriai 2010 m. energetikos ministras skyrė VIAP lėšomis remiamą 2,5 TWh elektros energijos gamybos, būtinos elektros tiekimo saugumui užtikrinti kvotą, tada pagamino tik 1,9 TWh, tačiau pinigai buvo sumokėti už visas 2,5 TWh.
Tokią kvotą nusistatė A. Sekmokas, nes jokių kriterijų, kiek iš tiesų reikėtų šioje elektrinėje pagaminti elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, nebuvo parengta. Vartotojai permokėjo elektrinei 52 mln. litų, kuriuos dabar elektrinė per 4 metus privalės grąžinti. Dabartinė socialdemokratų Vyriausybė Lietuvos elektrinės gamybos kvotą sumažino tris kartus iki 0,9 TWh, elektros tiekimo saugumui nieko nenutiko. Tačiau deginant mažiau brangių rusiškų dujų, sutaupyta nemažai lėšų, vartotojams atpiginta elektra.

Komisija nustatė daug pažeidimų UAB „Visagino atominė elektrinė“ ir jos valdomose įmonėse, kuriose sukasi milijardai litų…
Čia taip pat dominavo užsienio konsultacinės kampanijos. Dažniausiai jos buvo pasirenkamos iš anksto susitarus ir dažnai pažeidžiant viešųjų pirkimų tvarką. Po to jos už didžiulius įkainius samdydavosi vietos subrangovus. Šioje UAB konsultantams buvo išmokėtas ir vadinamas sėkmės mokestis – 2,5 mln. eurų, nors sutartis dėl Visagino atominės elektrinės statybos su strateginiu investuotoju net nebuvo pasirašyta. Apie kokią sėkmę buvo galima kalbėti?
Atėjus į valdžią socialdemokratams, UAB „Visagino atominė elektrinė“ buvo atliktas vidaus auditas, kurio čia nebuvo mažiausiai 3 metus. Jis atskleidė negražių dalykų. Visuose viešuosiuose pirkimuose, kurių vertė apie 75,8 mln. litų, nustatyta rimtų pažeidimų – viršyti įgaliojimai, nesuderinti pirkimų poreikiai, pastebėta šališkumo požymių, neišsaugoti pirkimų dokumentai ir kt. Mūsų komisija paprašė Viešųjų pirkimų tarnybą patikrinti vidaus audito išvadas, jos pasitvirtino. Prokuratūroje jau pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ar uždarant Ignalinos atominės elektrinę taip pat buvo švaistomos lėšos?
Tarptautinis koncernas, kurį sudarė kelios žinomos Europos įmonės, buvo pakeistas į teisinę kompaniją „Taylor Wessing LLP“. Vienas motyvų – prireikė anglų teisės žinovų, nes sutartis su rangovu „Nukem“ buvo sudaryta pagal britų teisę. Pagrindinės sutarties su „Taylor Wessing LLP“ vertė siekė tik 0,669 mln. litų. Tačiau per trejus metus iš elektrinės uždarymui sukauptų lėšų išgaravo apie 25 mln. litų. Fiksuotas valandinis įkainis siekė net 490 eurų. Tiek buvo mokama net vietos subrangovams. Tačiau tikslai, kurių siekiant buvo samdomi užsienio konsultantai TW, nebuvo pasiekti, net nebuvo pasinaudota jų rekomendacijomis. Šiuo klausimu prokuratūroje taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kodėl niekas griežčiau nekontroliavo to, kas tuo metu vyko energetikos sektoriuje?
Matyt, nenorėjo ar nebuvo suinteresuoti. 2010–2011 m. buvo pradėta elektros energetikos sektoriaus pertvarka. Pagal Europos Sąjungos direktyvą buvo numatyta atskirti elektros gamybą, perdavimą ir paskirstymą, įgyvendinti vadinamą Trečiąjį energetikos paketą. Pertvarkant energetikos sektorių jo turtas buvo skaidomas, dalinamas ir jungiamas. Pertvarkos projektus rengė ir juos įgyvendino privačios kompanijos, savo veiksmus derindamos tik su ministru A. Sekmoku. Į vadovaujančias pareigas buvo paskirti pertvarką vykdžiusių bendrovių darbuotojai. Tam buvo išleista 8,4 mln. litų. Įmonės buvo pasirinktos be konkurso, joms mokėta iš tuo metu likviduojamo „Leo LT“ lėšų. Likvidatoriumi buvo paskirtas tuometinis energetikos viceministras Romas Švedas. Tačiau pertvarkos projekto Vyriausybė nebuvo nepatvirtinusi. Ar valstybė dėl to patyrė nuostolių, niekas neanalizavo, todėl paprašėme tai padaryti Valstybės kontrolę ir prokuratūrą. Trečiasis energetikos paketas liko neįgyvendintas, nes galimai buvo siekta kitų tikslų. Energetikos sektoriaus pertvarkos metu buvo sukurtas dar ketvirtasis – aptarnavimo – blokas. Pirmuosius tris kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o ketvirtąjį, kuris teikia paslaugas visai energetikos sistemai, – niekas, todėl vartotojai už šias paslaugas galimai permoka.

Ar visa tai nepanašu į korupciją?
Viskas buvo daroma nesilaikant įstatymų, pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus ir niekam deramai nekontroliuojant. Keistas dar vienas dalykas. Jei energetikos objektas buvo įtraukiamas į nacionalinio saugumo objektų sąrašą, niekas nematė reikalo jį įvertinti ekonominio naudingumo aspektu. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija lyg ir nusiplauna rankas. Ką politikai nuspręs, kiek kam skirs pinigų, kaip jie bus panaudojami, taip ir bus, nors didžioji dalis išlaidų guls ant vartotojų pečių. Taip kartais visai be reikalo buvo sukuriama didžiulė infrastruktūra, išleidžiamos milžiniškos lėšos, nors tą patį rezultatą buvo galima pasiekti mažesniais kaštais. Piktnaudžiavimas ir lėšų švaistymas netoleruotinas. Vien Ignalinos atominės elektrinės uždarymui be jau skirtų lėšų dar reikės 2,3 milijardo eurų. Jei ir toliau taip švaistysime ES skirtas lėšas, atominės elektrinės uždarymui teks naudoti Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšas.

Konservatoriams, kurių buvusios Vyriausybės veiksmai energetikos srityje buvo tiriami, komisijos išvados reiškia kenkimą Lietuvai, o komisijos pirmininkas – mažų mažiausiai Rusijos tarnas. Matyt, ant skaudžios nuospaudos jiems užlipote? Ko jie išsigando?
Manau, pabūgo atsakomybės už neteisėtus veiksmus, už tai, kad nepaisė įstatymų, piktnaudžiavo, švaistė valstybės lėšas. Po Valstybės kontrolės, prokuratūros tyrimų, ar kai kurie pareigūnai neviršijo įgaliojimų, ar nepadarė žalos valstybei dėl savanaudiškų ar kitokių paskatų, kai kam gali tekti atsakyti. Todėl jie ir stengiasi bet kokia kaina sumenkinti komisijos išvadas, šmeižti komisijos narius, kaltinti juos absurdiškais dalykais. Jei tik kas nors suabejoja konservatorių sprendimais ar juos kritikuoja, tas žmogus iš karto paskelbiamas kone tautos priešu ar Rusijos agentu.

Komisija baigė darbą, Seimas patvirtino jos išvadas. Ar tie atskleisti trūkumai ir pažeidimai taip ir nuguls Seimo kanceliarijos stalčiuose?
Už pinigų švaistymą per krizę, skolinimosi politiką, nekalbant apie tai, kodėl nebuvo pasinaudota Tarptautinio valiutos fondo paslaugomis, o skolintasi kelis kartus brangiau ir dabar turime kasmet sumokėti po du milijardus litų už skolos aptarnavimą, buvę valdantieji, manau, sulauks dar vieno tyrimo. Kol kas palietėme tik ledkalnio viršūnę – energetikos sektorių.
Pateikėme siūlymus Vyriausybei, Valstybės kontrolei, prokuratūrai. Prokuratūroje jau pradėti trys ikiteisminiai tyrimai. Be to, Seimas priėmė protokolinį nutarimą – tolimesnę Seimo nutarimo įgyvendinimo kontrolę pavesti Seimo Ekonomikos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetams bei Energetikos komisijai. Su komisijos išvada galima susipažinti LRS tinklalapyje http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=469116 (Seimo nutarimo Nr. XII – 817).

Plačiau
2014/05/06 | A.Skardžius dalyvavo LSDP Trakų skyriaus bičiulių šventėje

trakaiGegužės 2d. Seimo narys ir kandidatas į Europos Parlamentą Artūras Skardžius kartu su gausiai susirinkusiais partijos kolegomis dalyvavo Trakų skyriaus bičiulių šventėje.  Pirmoji „Gegužinė“ buvo surengta prieš šešerius metus. Tradiciškai šis renginys vyksta bičiulių Danutės ir Vytauto Zalieckų kaimo turizmo sodyboje Aukštadvario seniūnijos Purvynų kaime. Per  šešerius metus ši šventė tapo partiečių laukiama, vis skaitlingesnė, kurioje noriai dalyvauja ne tik LSDP Trakų skyriaus nariai, bet ir bendrapartiečiai iš kitų skyrių.  Susirinkusiuosius pasveikino Seimo narys Artūras Skardžius. Parlamentaras džiaugėsi, kad  švenčių organizatoriai parodė daug kūrybiškumo, išradingumo ir  kiekvienais metais ieško būdų kaip šį renginį paįvairinti, padaryti jį patraukliu. Nepaisant vėsaus oro, kaip tikroje, geroje kaimo gegužinėje vilnijo kalbos, grojo muzikantai, skambėjo dainos, linksmai nusiteikę šnekučiavosi senjorai. Seimo narys pasidžiaugė, kad trakiškiai padovanojo įspūdingą renginį, puikią nuotaiką ir atokvėpio valandėlę.

Plačiau
2014/05/06 | Lietuvos mokslų akademijoje paminėta Šilutės r. savivaldybės diena

MA Apdovanojimu iteikimas 2014 04 26Seimo narys Artūras Skardžius balandžio 29 d. dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo ataskaitinėje sesijoje, kurios metu buvo paminėta Šilutės rajono savivaldybės diena. Renginio metu buvo įteiktas švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtas Meilės Lukšienės premijos laureato diplomas. Šia premija siekiama įprasminti švietimo reformos pradininkės habilituotos daktarės Meilės Lukšienės atminimą ir skatinti jaunus pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus. Taip pat buvo įteikti Mokslų akademijos premijų laureatų diplomai ir pagyrimo raštai.
Renginio dalyviai išklausė Šilutės rajono savivaldybės veiklos pristatymą. Pertraukėlės metu Artūras Skardžius šiltai pabendravo ne tik su akademine bendruomene, bet ir su gausiai susirinkusiais Šilutės krašto žmonėmis. Trumpai aptarė jų problemas ir rūpesčius, kalbėjo apie raiškos įvairoves ir siekiamybes Šilutės krašte.

Plačiau
2014/05/06 | Artūras Skardžius: už švarią aplinką

DSC_0011Balandžio 26 dieną Seimo narys Artūras Skardžius tradiciškai, kaip ir kiekvienais metais, dalyvavo visuotinėje akcijoje ,,Darom 2014“. Kartu su partijos kolegomis akcijos metu švarino Lūžių parko apylinkes, po to aplankė LSDP partijos įkūrimo 110 – mečio proga parko teritorijoje pasodintą ąžuolų giraitę.
Anot Artūro Skardžiaus, svarbu gražinti aplinką, kurioje gyvename, nes tai skatina meilę gimtajam kraštui, ugdo pilietinę visuomenės atsakomybę, bendruomeniškumo jausmą. Parlamentaras džiaugėsi, kad kiekvienais metais akcijoje „Darom“ dalyvauja vis daugiau geranoriškai nusiteikusių talkininkų.

Plačiau
2014/05/06 | Laikas įdarbinti saulės elektrines

Prieš metus socialdemokratų Vyriausybei teko imtis skubių priemonių, kad suvaldytų buvusios Energetikos ministerijos aplaidžiai vykdytos atsinaujinančių energetikos išteklių plėtros pasekmes ir išvengtų drastiško elektros energijos kainų vartotojams didėjimo.

Dėl Energetikos ministerijos ir ministro A. Sekmoko aplaidaus bei netinkamo savo funkcijų atlikimo, koordinuojant atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir skatinimo priemonių įgyvendinimą, atliekant jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrinant valstybinę priežiūrą bei kontrolę, buvo išduoti 17 603 leidimai plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus saulės elektrinėms 518 MW suminei galiai, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, o tai pagal nustatytas remiamas supirkimo kainas būtų pareikalavę apie 500 mln. litų VIAP lėšų kasmet, todėl vartotojams elektros energija būtų pabrangusi iki 5 ct/kWh.

Socialdemokratai visada pasisakė už atsinaujinančių elektros energijos šaltinių naudojimo plėtrą ir buvo pažadėję, kad sureguliavus situaciją vėl bus grįžtama prie saulės elektrinių klausimo.

LR Seime jau svarstomas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 str. pakeitimas ir papildymas. Siūlomu įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas darniai saulės šviesos energiją naudojančių elektrinių plėtrai ir skatinti saulės šviesos elektrinių steigimą, netaikant fiksuoto iš VIAP remiamo tarifo už šiose elektrinėse pagamintą elektros energiją. Taikant siūlomą plėtros schemą, bet kuriam elektros energijos vartotojui sudaroma galimybė savo valdoje ir savo ūkiniams bei buitiniams elektros energijos vartojimo poreikiams įsirengti saulės šviesos elektrinę.

Tokia elektros energijos gamybos schema pritrauks privačių elektros energijos vartotojų investicijas ir sumažins finansinę naštą valstybei bei elektros energijos vartotojams, kuri buvo kilusi A. Kubiliaus Vyriausybei  prisiėmus įsipareigojimus per fiksuotą iš VIAP lėšų remiamą tarifą skatinti saulės šviesos jėgainių plėtrą.

Pagrindinis šios skatinimo sistemos, užtikrinančios darnią saulės šviesos elektrinių plėtrą ir palengvinančios laipsnišką perėjimą nuo atsinaujinančių išteklių energetikos rėmimo prie laisvos rinkos, privalumas yra įrengtos elektrinės galios ir jos gaminamos elektros energijos vartojimo atitikimas, t. y. įrengtoji elektrinės galia atitinka paties elektros energijos vartotojo suvartojamos elektros energijos kiekį, o už rinkos kainą gali būti superkamas tik nesuvartotos elektros energijos likutis, jei toks bus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Pagaminto ir savo ūkinėms ar buitinėms reikmėms nesuvartoto elektros energijos kiekio apskaita vykdoma pagal dvipusės elektros energijos apskaitos prietaisų, užtikrinančių galimybę nustatyti per kalendorinius metus elektros energijos vartotojo į elektros tinklus patiekto ir iš elektros energijos tinklų suvartoto elektros energijos skirtumą, duomenis.

Pasibaigus kalendorinių metų laikotarpiui, elektros tinklų operatorius ir elektros energijos vartotojas sudaro pagamintos – suvartotos elektros energijos balansą. Tais atvejais, kai pagal sudaryto elektros energijos gamybos-vartojimo balanso duomenis paaiškėja, kad elektros energijos vartotojas suvartojo daugiau elektros energijos nei jos pagamino, jis privalo apmokėti elektros tinklų operatoriui susidariusį skirtumą tarp pagamintos ir suvartotos elektros energijos kiekio pagal elektros tinklų operatoriaus ar nepriklausomo tiekėjo taikomus tarifus.

Suteikiama galimybė elektros energijos vartotojams dalyvauti vykdant atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą ir gauti finansinės naudos. Dėl elektros energijos vartotojų įsitraukimo galima tikėtis visuomenės pritarimo atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai ir bendro klimato atsinaujinančių išteklių energetikos srityje gerėjimo bei Lietuvos Respublikos įsipareigojimų Europos Sąjungai įvykdymo – iki 2020 m. padidinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį ne mažesnę, kaip 20 procentų lyginant su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu.

Svarbu ir tai, kad elektros energija vartojama jos pagaminimo vietoje, todėl mažėja apkrova tinklams ir didinamas elektros sistemos patikimumas, sumažėja poreikis plėtoti elektros perdavimo ar skirstymo tinklus, užtikrinamas reikiamas tinklų pralaidumas.

Visiems elektros energijos rinkos dalyviams bus užtikrintas naudingas balansas tarp elektros energijos gamybos kaštų, elektros energijos tiekimo patikimumo ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimo.

Tokia saulės šviesos elektrinių plėtros schema jau yra taikoma kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse (Olandijoje, Danijoje, Belgijoje).

Artūras Skardžius
LR Seimo narys
Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas

Plačiau