Naujienos

2017/07/14 | Komentaras dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo

Kaip patarėjas jūrą dalijo

Seimas praėjusį antradienį pagaliau padėjo tašką tiek daug aistrų sukėlusioje Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo svarstymo epopėjoje. Seimo nariams užteko išminties ir valios nepasiduoti lobistų spaudimui ir elektros vartotojams neteks lenkti kupros prieš „investuotojus“. Dar prieš metus, siekdamas pasinaudoti besibaigiančia kadencija, tuometinis energetikos ministras R. Masiulis ypatingos skubos tvarka mėgino prastumti šį įstatymo projektą. Tačiau Seime sulaukė nemažai kritikos.

Kam pažadėta Baltijos jūra?

Daugiausia Seimo narių klausimų ir nepasitenkinimo sulaukė siūloma išimtis, kad be konkurso galima suteikti teisę  statyti vėjo elektrines Baltijos jūroje. Gudriai užmaskuota siūloma įstatymo nuostata „Leidimai išduodami konkurso būdu, išskyrus atvejus  kai susitarimai dėl šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis nustato kitą tvarką“ turėjo niekam neužkliūti. Tačiau užkliuvo.

Tuomet Linas Balsys piktinosi: „…čia ky­šo UAB „Lie­tu­vos ener­gi­ja” au­sys, tos pa­čios vals­ty­bi­nės kom­pa­ni­jos, ku­rios ma­chi­na­ci­jas šian­dien Sei­mui pri­sta­tė lai­ki­no­ji Sei­mo Ener­ge­ti­kos ty­ri­mo ko­mi­si­ja ir kon­sta­ta­vo di­džiu­les – šim­tus mi­li­jo­nų li­tų iš­švais­ty­tas lė­šas. Pa­na­šu, kad vėl no­ri­ma ši­tai kom­pa­ni­jai duo­ti už­si­dirb­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jų są­skai­ta“.

Įstatymo pristatymo metu Seimo narių klausimų prispaustas tuometinis Energetikos ministras Rokas Masiulis neišlaikė ir prisipažino: „Vie­na iš to­kių ša­lių yra Liuk­sem­bur­gas, su ku­ria mes jau pus­an­trų me­tų de­ra­mės ir ar­tė­ja­me prie su­tar­ties“.

Trojos arklys “investuotojams”

Visu grožiu sumanymo esmė atsiskleidė įstatymo 59 straipsnyje, kuriame teigiama: „Į tokius bendrus projektus su kitomis valstybėmis narėmis gali būti įtraukti ir privatūs asmenys“. Kai kurie Seimo nariai replikavo prašydami paskelbti tų privačių asmenų sąrašą, tačiau liko neišgirsti.

Veikimo braižas kažkur matytas… Ar tik ne Kaune įgyvendinant valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektą “Kauno kogeneracinė jėgainė”? Čia UAB „Lie­tu­vos ener­gi­ja” pasinaudodama savo statusu  tarsi Trojos arklys kaip savo partnerį atsitempė bendrovę „Fortum Heat Lietuva“. Spauda rašė jog ir šį projektą stumia tas pats Vyriausybėje patarėju dirbantis Tomas Garasimavičius.

Aplinkos apsaugos komitetas tuomet  nusprendė projektą atmesti, o Ekonomikos komitetas net nesuspėjo pradėti svarstyti – baigėsi Seimo kadencija.

Energetika – patarėjo rankose?

Tačiau vos tik prasidėjo naujo Seimo pavasario sesija, nepakeičiamasis Vyriausybės patarėjas Tomas Garasimavičius jau Ekonomikos komitete pristatinėjo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą Nr. XIIP-4444. Galimai  apeliuodamas į naujų Seimo narių patirties stoką, dėstė: „Nemažai esu prisidėjęs prie rengimo“, „Šio įstatymo tikslas yra inicijuoti tyrimus, atlikti tyrimus. Taip. Tik ty­rimus“. Tai sukėlė visų komiteto narių nuostabą, kodėl Vyriausybė negali be įstatymo atlikti tyrimo tik jai išskirtinės nuosavybės teise priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje.

Dar daugiau – su jo nuomone nesutinkančius Seimo narius patarėjas išvadino melagiais. Energetikos ministerijos vadovai, kurie Vyriausybės nutarimu įgalioti atstovauti Vyriausybę svarstant šį įstatymą Seime tik nuolankiai linkčiojo galvomis, kai savo nuomonę dėsto patarėjas T. Garasimavičius. Ar gali būti kitaip juk patarėjas T. Garasimavičius gina „savo projektą“?

Elektros vartotojų dovana “investuotojams”

Suprantama, dėl tokio savo elgesio patarėjas gavo pylos net nuo Premjero. Tačiau rankų nenuleido ir ėmė veikti subtiliau: vieni Seimo nariai buvo spaudžiami pasitelkus žiniasklaidos atstovus, kuriems galima daryti įtaką. Kitiems  asmeniškai nurodinėjo kokios pataisos jam tinka ir jas reikia priimti, o kokios ne. Iki paskutinės šio įstatymo priėmimo dienos buvo brukamos nuostatos, kad reikia be konkurso suteikti teisę privatiems asmenims statyti vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje, o jų prijungimo sausumoje ir balansavimo kaštus turėtų apmokėti visi elektros vartotojai.

Keisti ir nesuprantami buvo ir Energetikos ministerijos argumentai, kad  šimtai milijonų eurų iš elektros vartotojų kišenės yra skatinimo priemonė investuotojams. Perdavimo tinklų operatorius LITGRID tokias „skatimo priemones“ įvertino 165 mln. eurų, o Valstybinė kainų energetikos ir kontrolės komisija (VKEKK) preliminariai įvertino balansavimo kaštus, kurie per elektrinių parko eksploatacijos laiką gali siekti 200 mln. eurų. Susumavus šiuos šimtus milijonų eurų gaunasi visai nekukli „dovanėlė“ elektros vartotojams kuri įvardijama kaip „skatinimo priemonė“ investuotojams.

Ir kaip nesutikti su Lino  Balsio išsakyta kritika šiam projektui, ir kad „ čia ky­šo Lie­tu­vos ener­gi­jos au­sys”.  Tikrai labai pa­na­šu, kad vėl no­ri­ma ši­tai kom­pa­ni­jai duo­ti už­si­dirb­ti eletros vartotojų są­skai­ta.

Kam iš tiesų dirba patarėjas?

Paklausite kuo čia dėtas patarėjas Tomas Garasimavičius? Gal ir niekuo, jei ne jo veikimas išskirtinai privataus juridinio asmens UAB “Lie­tu­vos ener­gi­ja” interesams, pasinaudojant patarėjo padėtimi prieš kitus rinkos dalyvius kurie nėra bendrovės “Lie­tu­vos ener­gi­ja” draugai.

Pasirodo  Tomas Garasimavičius ne tik patarėjas, dirbantis valstybinėje tarnyboje – Vyriausybėje, bet ir įtakingas UAB „Lie­tu­vos ener­gi­ja” valdymo struktūroje asmuo. Jis yra “Lie­tu­vos ener­gi­jos” rizikų valdymo ir priežiūros komiteto narys bei turi daug kitų įtakingų ir svarbių pareigų. Štai jums ir atsakymas. Ir kaip metų metus tokios patarėjo Tomas Garasimavičius veiklos nepastebėjo ir nevertino Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK)? 

Seimo narys Artūras Skardžius

Plačiau
2017/06/15 | Ar A. Skardžius proteguoja savo žemės nuomininkų interesus?

Nepraėjo nei dvi savaitės po paskutinių bandymų viešojoje erdvėje apjuodinti mane ir mano šeimą,  kaip pasirodė naujos Dovydo Pancerovo tendencingos publikacijos. Šį kartą jau ne „brangiai“ apie parduotą turtą armėnams, o apie „ brangiai“ prieš gerą dešimtmetį išnuomotą žemę.

„Proteguoja sklypo nuomininkų interesus“- prasideda kiekviena šio kūrinio pastraipa. Vis dėlto perskaičius visą ilgą ir painią, spėlionėmis grįstą istoriją, skirtą reputacijos juodinimui nerandi nei vieno protegavimo įrodymo. Todėl, kad jų tiesiog nėra ir negalėjo būti. Seime fiksuojamas kiekvienas registruotas projektas, balsavimas, pasisakymas. Teksto autorius tuo labai nesunkiai galėjo įsitikinti pats. Kodėl to nepadarė? Greičiausiai tikslas buvo ne tas.  Tad man metami įtarimai, jog Seime atstovavau nuomininkų ar straipsnyje minimų asmenų interesams, niekuo nepagrindžiami ir virsta paprasčiausiu šmeižtu.

Žemės nuomos sutartis deklaruojama nuo 2007 metų, visiems prieinama tik klausimas kodėl D. Pancerovui  ji „užkliuvo“būtent dabar.

Tenka spėlioti: gal dėlto, kad dabar svarstoma  UAB „Lietuvos energijos“ ataskaita, ar, kad uždraudėme landas vidaus sandoriams, o gal kliūna pozicija dėl planuojamų atliekų deginimo jėgainių?  Dirbdamas Seime visada gyniau tik viešąjį interesą. Tad kodėl kuriamos tokios pasakas ir taip dažnai. Nebent tai gerai apmokomas užsiėmimas.

 Labai nemalonu skaityti kai pateikiamos sąmoningai išgalvotos istorijos, neva mano žmona vaikščiojo po kaimus rinkdama parašus dėl vėjo jėgainių statybos. Tai visiškas teksto autoriaus prasimanymas.

Dar vienas sensacingas žurnalisto atradimas šioje istorijoje – žemės nuomos kainos susiejimas su vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina. Teksto autorius turėjo pastebėti, jog sutartyje numatyta, kad nuomos kaina bus susieta  su  vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina. Tokiose, ilgalaikėse sutartyse tai standartinės nuostatos. 12 metų pagaminta elektra bus parduodama už fiksuotą tarifą o vėliau už rinkos kainą. Politikai, kad ir kaip norėtų, įtakos fiksuotam tarifui, juolab rinkos kainai negali daryti. Kodėl tai bandoma pateikti kaip tiesioginį interesą?

Pagrindinė  žemės nuomos sutartis 99 metų laikotarpiui  su UAB „Renovacijos partneriai“  buvo pasirašyta 2010 metais ir tais pačiais metais nuomininkas  pradėjo mokėti nuomos mokestį. Baigus statybos darbus ir pradėjus eksploatuoti jėgaines 2012 metais nuomos mokestis, kaip ir numato sutartis, buvo perskaičiuotas ir  susietas su  vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos 12 metų  fiksuota pardavimo kaina. Pasibaigus šiam laikotarpiui pagamintos elektros energijos pardavimo kaina priklausys tik nuo rinkos.

Norėčiau priminti, kad 2009 – 2012 metais nebuvau Seimo nariu. Tuo laiku teko vadovauti Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių asociacijai.  Po išrinkimo į Seimą 2012 metais pasitraukiau iš šių pareigų.

Jokių protegavimo apraiškų per įstatymų projektų teikimą niekuomet nebuvo, ir man metami įtarimai yra išgalvoti, todėl kaip LSDP frakcijos narys paprašiau frakcijos vardu kreiptis į Seimo Antikorupcijos komisiją, kuri ištirtų mestus man įtarimus.  Tikiuosi atsakingos institucijos išaiškins ne tik man, kaip politikui, mestus įtarimus dėl galimo viešų ir privačių interesų konflikto, bet bus ištirti ir žurnalistų etikos požiūriu tendencingi konkretaus žiniasklaidos atstovo puldinėjimai pagrindžiami išgalvotomis prielaidomis.

Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius

Plačiau
2017/06/01 | A. Skardžius. „Sandoris su maskviečiais“. Kodėl nerasta atsakymų į klausimus?

Opusas apie mano šeimai priklausiusios poilsiavietės pardavimą Dauguose pranoko net ir keisčiausias konservatorių fantazijas. Šią savaitę buvo išpublikuota graži pasaka apie 5 metų senumo sandorį, kokių kasmet sudaroma šimtai ir tūkstančiai.

Geras straipsnis, norintiems pasimokyti, kaip paėmus eilinį sandorį galima sukurti ilgą ir painią, spėlionėmis dygsniuotą istoriją, skirtą reputacijos juodinimui. Išskirtinis stilius, kurį teksto autorius Dovydas Pancerovas galėtų dėstyti „juodųjų technologijų“ kūrėjams – pirma sukuri savo fantastiškas versijas, o po to tame pačiame straipsnyje pats jas ir paneigi, parašai, kad atsakymų rasti nepavyko.  Tačiau skaitytojams abejonių jau gali ir nebelikti – juk rašo rimtas ir atsakingas “profesionalus žurnalistas”. Be to, kaip žinia, daugybė skaitytojų yra tokie, kurie paskaito pavadinimą ir fiksuoja tai kaip žinią.

 O dabar kiek plačiau. Perskaitęs straipsnį daug naujo sužinojau ir aš. Pavyzdžiui, apie poilsiavietės pirkėjus.

Kaip pamenu, poilsiavietė buvo parduota Lietuvos įmonei UAB „Daugų sala“, pirkėjo dokumentus pas notarą pasirašė tos įmonės direktorius. Taip pat lietuvis. Pinigai sumokėti iš lietuviško banko.

Ar mes turėjome pradėti knaisiotis, kas tas pirkėjas? Gal to reikalauja įstatymai? Ar jūs taip darote, parduodami savo automobilį, butą ar sodybą? Reikalaujate pirkėjo papasakoti savo giminės istoriją? Ar tiesiog suderate jums palankią kainą ir pasirašote dokumentus. Ir deklaruojate sandorį bei  sumokate mokesčius.

Kaip suprantu iš straipsnio, žurnalistas mano, kad mano žmona parduodama savo turtą privalėjo atlikti tyrimą apie pirkėjo santykius, jo ryšius ir aiškintis pinigų kilmę? Įdomu, ar žurnalistas, pirkdamas ar parduodamas  butą klaus pardavėjo, kaip šis uždirbo butui, ir gal, neduokdie, turi kokių nors pažįstamų į Rytus nuo Lietuvos? Turbūt neklaus. Nes tai atrodytų gan keistai.  Ką, pavyzdžiui reikėtų daryti, jeigu minimą poilsiavietę būtų panorėjęs pirkti Dovydas Pancerovas. Tikrinti jo nelietuviškai skambančios pavardės ir pinigų kilmę?

Tačiau jam atrodo normalu prie mano pavardės parašyti sakinį “sandoris su maskviečiais”. Nors akivaizdu – sandoris sudarytas su Lietuvos įmone – UAB „Daugų sala“.

Kitas “sensacingas“išvedžiojimas – poilsiavietės kaina.Ji pristatyta kaip išskirtinė. Net nemėginus pasidomėti, kiek tuo metu panašus turtas (poilsiavietė su 30 statinių, 10 ha.teritorijoje, vaizdingoje vietoje, ant ežero kranto) kainavo rinkoje. Suprantu, sunkus darbas. Nes jį reikia atlikti pačiam, o ne “nusirašyti” nuo paslaugiai pateiktos istorijos. Beje, dėl sandorio – kadangi pirkėjas mokėjo banko pavedimu, tikiu, kad sandorį patikrino bankas ir kitos tarnybos. Tokia tvarka, ir tai nieko nuostabaus. Prieš 5 metus niekam dėl to nekilo jokių klausimų. Niekam.

Klausimų nekilo iki praėjusių metų. Kai per rinkimų karštinę konservatoriui A. Anušauskui pasivaideno „siaubinga istorija“ apie šios poilsiavietės pardavimą. Pamanykit – vienas iš pirkėjų armėnas gyvenantis Maskvoje, tikėtina, Lietuvos priešas. Kažkodėl ši išgalvota istorija labai “sutapo” su mano keltais klausimais dėl Lietuvos piliečių pumpuojamų pinigų į Bermudus už SGD laivo nuomą, dėl kosminės dujų, perkamų iš  „Statoil“, kainos bei brangiai pirktų kovos mašinų „Boxer“. Štai kur galėtų atsiskleisti tikrasis D.Pancerovo, žurnalisto-tyrėjo talentas ir nauda visuomenei būtų. Klausimas, ar  užteks drąsos?

Beje, pamiršusiems – straipsnio autorius D. Pancerovas prieš kurį laiką dar priklausė Facebook judėjimui, save vadinusiam “Dešinuoju trolibanu”. Ši grupė į aukštumas kėlė konservatorius ir labai stengėsi rasti priešų kitose partijose.

Matyt, ten ir išmoko Dovydas tokių fantazijų, kurias pats kuri, o rašinio gale pats ir paneigi:“Reikia pripažinti: neginčijamų atsakymų į šiuos svarbius klausimus rasti nepavyko. Bandymas atsakyti būtų tik prielaidų kūrimas ir interpretacijos”. 

Tad klausimas  “profesionaliam tyrimų skyriaus” žurnalistui – jeigu nepavyko rasti įrodymų savo fantazijoms, ar galima tada spausdinti tokį rašinį?

 

 

Plačiau
2017/03/30 | KANDIDATAS Į LSDP PIRMININKUS A. SKARDŽIUS ATSAKO Į KANDIDATAMS PATEIKTUS KLAUSIMUS

Partijos, kurios negali būti LSDP koalicijos partnerėmis. Kodėl?

Tikėtina, kad ir ateityje parlamentinėmis partijomis išliks socialdemokratai, liberalai, konservatoriai bei kuri nors populistinė protesto partija. Greičiausiai, vieniems socialdemokratams nepakaks balsų suformuoti valdančiąją daugumą ir vyriausybę. Teks ieškoti koalicijos partnerių atitinkančių mūsų programines nuostatas. Mūsų kairiąsias ideologines  nuostatas labiausiai atitinka konservatoriai. Su jais turime nemažai sąlyčio taškų. Tačiau istorinė priešprieša kylanti dar iš sovietinių laikų tokią koaliciją daro neįmanomą. Be to, tokia koalicija būtų nepriimtina ir mūsų elektoratui.  Taip pat sunku įsivaizduoti koaliciją ir su liberalais, kuriems svetimas solidarumas, subalansuoti darbo santykiai, progresiniai mokesčiai. Pasirinkimas lieka labai ribotas – populistinės protesto partijos, kurios sutiks įgyvendinti socialdemokratų programą.

Socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė Lietuvoje auga. Ko nepadarė LSDP ir ką dar galėtų padaryti?

Socialinės atskirties ir pajamų nelygybės Lietuvoje augimas -  tai,  visų pirma, vyriausybių vykdytos netinkamos fiskalinės politikos, balansuojančios biudžetą, bet ne ekonomiką, kaip turėtų būti, rezultatas. Tai ir neatsakingos skolinimosi politikos padarinys. Prie to prisidėjo ir biudžeto naudojimas abejotiniems valstybės įsipareigojimams ir projektams įgyvendinti.

Turime susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir teisingumu. Privalome prisiimti politinę lyderystę atstatant  mokesčių pusiausvyrą visuomenėje, įvedant progresinius mokesčius, subalansuojant darbo santykius, suvaldant korupciją ir šešėlinę ekonomiką, įtvirtinant skaidrų ir efektyvų valstybės turto ir viešųjų finansų valdymą. Bazinės pajamos visiems privalo tapti LSDP vykdomos  valstybės politikos ir ekonomikos ateities prioritetiniu tikslu.

Šių prioritetų įgyvendinimas atstatys socialinį teisingumą, sudarys galimybę papildomas  biudžeto  pajamas  nukreipti socialinių investicijų tokių kaip švietimas, sveikatos apsauga, socialinė gerovė   didinimui bei skurdo ir socialinės atskirties mažinimui. 

Kodėl LSDP prarado didžiuosius miestus?

Turime pripažinti – nesuspėjome su besikeičiančia visuomene. Užaugo jaunų žmonių karta nepriklausomoje Lietuvoje. Didmiesčiuose elektoratas kitoks nei regionuose, čia daugiau akademinio jaunimo, verslo, kultūros, mokslo atstovų. Gręžiojomės į praeitį ir neturėjome aiškios partijos vizijos bei tikslų orientuotų į didžiųjų miestų rinkėją. Trūko lyderių, charizmatiškų asmenybių, galinčių  patraukti išrankaus miesto rinkėjo dėmesį. Jis pasigedo socialiai teisingos ir kasdienėms problemoms dėmesingos politikos. Užuot aiškiai, drąsiai atstovavę kairiosios politikos vertybes, neretai jam brukome svetimas – liberalias idėjas. Neigiamą įtaką rinkimų rezultatams turėjo užsitęsę nesutarimai skyriuose, vidinė kova dėl valdžios, susiskaldymas į priešiškas stovyklas, gremėzdiška ir nevaldoma skyrių struktūra. Rinkimų sąrašo formavimo principai darė jį nepatrauklų. Galima atkreipti dėmesį ir į nepatrauklią rinkiminę kampaniją bei nepakankamą jos finansavimą.

Jūsų požiūris į vaikų globos namus, ar reikia juos naikinti?

Suprantama, kad vaikui geriausia augti visavertėje šeimoje. Pedagogikos mokslas tai seniai įrodė.  Tačiau niekur nepabėgsime nuo realybės – Lietuvoje  tūkstančiai vaikų, kuriems reikalinga globa. Ar   įmanoma surasti tiek šeimų, kurios priimtų visus globotinius?  Manau, kad ne, todėl pulti uždarinėti globos namus,   neturint tvirtos alternatyvos, o visuomenei  vis dar vengiant globoti ne savo vaikus, ypač su negalia –ankstoka.

Valstybės pareiga užtikrinti, kad su vaikais būtų elgiamasi teisingai, saugomos jų teisės, nepriklausomai nuo to kur jie gyventų. Turime ieškoti šeimynų galinčių rūpintis vaikais ir joms padėti,  tačiau jų irgi būna visokių.  Lietuvoje turime nemažai globos namų draugiškų vaikui, kuriuose užauga geri žmonės pasiruošę savarankiškam gyvenimui. Esu už nedidelius šeimyninio tipo globos namus, kur vaikui  skiriamas pakankamas dėmesys, domimasi kuo jis gyvena, kokie jo rūpesčiai ir džiaugsmai. Juose vaikai gyvena šeimyniniu principu – broliai, seserys kartu.

Noriu atkreipti dėmesį, kad globos namuose daug vaikų, kurie nėra našlaičiai – turi abu tėvus, todėl manau, kad valstybė privalo daugiau investuoti į šeimas, padėti socialinių įgūdžių stokojančioms ar sunkiai besiverčiančioms. 

Kaip bendrauti ir bendradarbiauti su Rusija?

Rusija Europos Sąjungai yra viena svarbiausių valstybių su kuria sieja labai tamprūs ekonominiai ryšiai. ES iš Rusijos importuoja 40 proc. dujų ir 30 proc. naftos. Lietuvai Rusija taip pat išlieka didžiausia prekybinė partnerė ir ketvirtoji prekybinė partnerė ES.

Tačiau po Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje pradžios ES pademonstravo vieningą poziciją ir įvedė labai aiškias sankcijas Rusijai, kurių tikslas nėra nubausti, tačiau daryti įtaką jos elgesiui ir politikai kaimynių atžvilgiu. Tik vieningi galime būti galingi ir įtakingi.

Suprantama, tikėtis jog staiga pakeisime Putino vykdomą politiką, nereikėtų tikėtis. Tačiau panašiai mąstantiems  Rusijos piliečiams, kurie išpažįsta bendrąsias europines  vertybes, privalome būti pavyzdžiu, demonstruodami mūsų pilietinį brandumą, nepasiduodami manipuliacijoms ir dezinformacijai. Privalome padėti  demokratiškai mąstantiems Rusijos piliečiams, kurie norėtų matyti savo valstybę einančią taikos ir demokratijos keliu. Kurie norėtų, kad ES būtų tuo pavyzdžiu Rusijai kuriant tvarų ekonominį, socialinį, politinį valstybės modelį.

Tikiu, kad ateis laikas, kai Lietuvos ir Rusijos santykiai bus pagarbūs, konstruktyvūs ir abipusiai naudingi.

Pasiūlykite bent tris būdus, kaip sumažinti korupciją?

Korupcija daro didelę žalą ekonomikai ir visuomenei, pakerta piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis. Ji kenkia efektyviam viešųjų finansų tvarkymui ir konkurencijai, socialiniam teisingumui bei teisinės valstybės principams.

Veiksmingos priemonės korupcijai mažinti galėtų būti:

-       visuotinis turto ir pajamų deklaravimas;

-       išlaidų deklaravimas vadovams dirbantiems valstybės tarnyboje;

-       lobistinės veiklos skaidrinimas ir jos teisinio reglamentavimo tobulinimas;

-        griežtinti renkamų pareigūnų baudžiamąją atsakomybę už korupcines nusikalstamas veikas;

-       drausti nuteistiems už korupcinį nusikaltimą pareigūnams vėl eiti pareigas valstybės tarnyboje;

-       prevencinių mechanizmų sukūrimas, susijęs su neteisėtu partijų finansavimu, balsų pirkimu ir kitokių formų nederamo poveikio rinkėjams darymu;

-       aukštų skaidrumo standartų įgyvendinimas bei vidaus ir išorės kontrolės mechanizmų sukūrimas viso viešųjų pirkimų proceso ir sutarties vykdymo laikotarpiui;

-       korupcijos rizikos vertinimo mechanizmų ir veiklos strategijų sukūrimas, skirtas konkretiems sektoriams, tokiems kaip mokesčių administravimas, muitinė, energetikos sektorius, transportas, statyba, sveikatos priežiūra ir t.t.;

-       specializuotos kovos su korupcija tarnybos sukūrimas darbui su teismais ir prokuratūra dėl jų sąžiningumo ir nepriklausomumo nagrinėjant korupcijos bylas;

-       skaidrinti valdžios institucijų ir valstybės  valdomų įmonių veiklą joms skirstant lėšas ir perkant paslaugas. Užtikrinti, kad jų metinės finansinės ataskaitos ir balansai būtų skelbiami realiuoju laiku vartotojams patogiu formatu, įskaitant išsamią informaciją apie viešųjų darbų ir paslaugų kainas;

-       stiprinti baudžiamojo persekiojimo mechanizmus, susijusius su galimu valstybės įmonių ir bendrovių kyšininkavimu užsienyje.

Vienas iš svarbiausių kovos su korupcija principų – korupcijos prevencija. Skaidrumo politika, atvirumas, sąžiningumo kultūrą ir informacijos laisvė viešajame sektoriuje gali tapti veiksminga korupcijos prevencijos priemone bei padėti atskleisti padarytus pažeidimus.

Ką LSDP turėtų padaryti, siekiant užtikrinti LGBT bendruomenės teise?

LSDP kaip kairiajai  politinei jėgai lygių teisių įgyvendinimo politika yra viena iš prioritetinių sričių. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos požiūris į LGBT bendruomenę stipriai pasikeitė. Lietuva artėja prie valstybių, kuriose šių asmenų teisių apsaugai skiriamas didelis dėmesys. Visuomenėje  atsirado pagarba, tolerancija ir suvokimas, kad tos pačios lyties asmenų poroms būdingi tie patys emociniai ir praktiniai poreikiai, kaip ir skirtingų lyčių poroms. Tačiau reikia pripažinti, kad LGBT bendruomenės nariai dar negali jaustis pilnaverčiais Lietuvos visuomenės nariais. LSDP siekdama užtikrinti LGBT bendruomenės teises, turi prisiimti lyderystę kovojant  su homofobijos apraiškomis, remti šių bendruomenių susirinkimų ir asociacijų laisves. Rodyti didesnį aktyvumą gerinant visuomenės suvokimą šios bendruomenės atžvilgiu. Turime tobulinti teisinį reglamentavimą dėl LGBT teisių į lyties keitimą, operacijų bei hormoninio gydymo išlaidų dengimą. Privalome įteisinti LGBT partnerystę.  

Ar pritartumėte siūlymams: pailginti mokslo metus atostogų sąskaita ir paankstinti pirmokų amžių?

Neįtikėtinu greičiu besikeičiant ir modernėjant technologijoms, privalome jau šiandien galvoti kaip mes gyvensime pasaulyje, kuriame dominuos kūrybiškumas ir intelektas. Tai priklausys nuo šios dienos pasirengimo. Esama švietimo sistema nebeatitinka nūdienos poreikių. Manau, kad mokslo metų prailginimas diskutuotinas klausimas. Tačiau ugdymo kokybė negerės jei nebus keičiamos ugdymo programos. Mūsų vaikai, norėdami užsitikrinti solidžias pajamas gyvenimui, turi išmokti tai, ko negalės atlikti mašinos ateityje. Dėl šių priežasčių jau šiandienos švietimo sistema turi mokiniams suteikti žinias ir įgūdžius, kurių jiems prireiks po 12 metų, baigus mokyklą. Ypatingą dėmesį turime skirti mokytojų rengimui ir jų darbo sąlygų užtikrinimui, nes tik kūrybingas, globaliai ir novatoriškai mąstantis mokytojas gali parengti ateities lūkesčius atitinkantį mokinį. Šių dienų mokytojai turi išmokyti mąstymo, kuris padės prisitaikyti ir jaustis patogiai greitai besikeičiančiame pasaulyje, turime ugdyti mokinių verslumą ir kūrybiškumą.

Dėl pirmokų amžiaus, manau, kad tikrai galima paankstinti pirmokų amžių. Tam turi būti pasirengusios mokyklos bei mokymo programos pritaikytos šešerių metų amžiaus vaikams. Privalome sukurti į kūrybiškumą orientuotą švietimo sistemą.

Pirmieji LSDP pirmininko darbai per pirmąjį mėnesį, būtinai išrikiuokite pagal svarbą.

  1. Naujos derybos dėl valdančios koalicijos.
  2. Partijos finansų auditas.
  3. Sutartis su viešųjų ryšių kompanija.
  4. Partijos  vieningo komunikacijos centro įsteigimas centrinėje būstinėje.
  5. Įvertinti centrinės būstinės veiklą, vadybinius gebėjimus ir žmogiškuosius išteklius.
  6. Paskirti partijos atsakingąjį sekretorių.
  7. Pertvarkyti frakcijos Seime veiklą.
  8. Su skyrių pirmininkais aptarti partijos veiklos organizavimo prioritetus.
  9. Pradėti partijos struktūros valdymo reformą.
  10. Pradėti konsultacijas su socialiniais partneriais.

Kodėl LSDP limpa „nomenklatūrinės partijos“ etiketė, kaip to išvengti?

Politinės nomenklatūros praktika įsigaliojo sovietmečiu. Nomenklatūrai priklausantys žmonės sudarė privilegijuotą sovietinės Lietuvos valdininkų sluoksnį. Tačiau 1990m. Lietuvos Komunistų partija –  LKP, peržiūrėjusi ideologiją,  pakeitusi pavadinimą į Lietuvos demokratinę darbo partiją  – LDDP, aktyviai įsijungė į nepriklausomos Lietuvos politinį gyvenimą. 2001 m. sausį, po sėkmingų Seimo rinkimų, LDDP ir LSDP susivienijo į vieningą, stiprią  su kairiąja ideologija politinę jėgą  -  LSDP. Tai buvo išties padarytas sėkmingas reorganizacijos veiksmas, rodantis išmanų gebėjimą atsinaujinti.

 Tačiau Lietuvos žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, socialdemokratai vis dar išlieka  lyg sąsaja su komunistais  kaip atpažinimo ženklas tarp kitų politinių partijų. Prie mums klijuojamos nomenklatūrinės partijos etiketės  prisideda ir „nepriklausoma“ žiniasklaida formuodama nuomonę, kad mums rūpi tik postai, pinigai ir savi partiečiai, o ne rinkėjai. Kai kurie politologai  mus taip pat bando gretinti su nomenklatūrine, biurokratine, tik sau naudos siekiančia partija.

Pasikeitė gyvenimas –pasikeitė ir LSDP. Laikui bėgant partija reabilitavosi ir šiandien turime stiprią,  su kairia ideologija politinę jėgą. Todėl turime būti tvirti ir solidarūs tiek partijos viduje, tiek išorėje, demonstruojant pavyzdį kaip skaidrios, atviros, principingos  bei atsakingos politinės jėgos. Tą turime aiškiai pasakyti savo rinkėjams ir įrodyti savo darbu.

Plačiau
2017/03/02 | Kandidato į LSDP pirmininkus A. Skardžiaus kreipimasis į bendrapartiečius

Mieli bičiuliai,

Valstybė kuriama žmonių ir privalo tarnauti jiems. Seimo rinkimai parodė, kad žmonės nusivylė mūsų partijos vykdyta politika. Turime atsitiesti, persitvarkyti ir susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą valstybe bei socialdemokratijos idėja.

Privalome kurti socialiai atsakingą valstybę, principingai laikantis kairiosios politikos vertybių: solidarumo, socialinio teisingumo, lygybės, demokratijos.

Veiklos prioritetai:

-          atstatyti mokesčių pusiausvyrą visuomenėje įvedant progresinius mokesčius;

-          subalansuoti darbo santykius;

-          suvaldyti korupciją ir šešėlinę ekonomiką;

-          įtvirtinti skaidrų ir efektyvų valstybės turto ir viešųjų finansų valdymą.

Šių prioritetų įgyvendinimas atstatys socialinį teisingumą, sudarys galimybę papildomas biudžeto pajamas nukreipti socialinių investicijų didinimui bei socialinės atskirties mažinimui.

Stipri ir vieninga partija:

-          veiklos decentralizavimas, profesionali vadyba, tikslinis finansavimas;

-          demokratijos plėtra, užtikrinanti visų partijos narių dalyvavimą sprendimų priėmime;

-          partijos narių motyvacija, paremta aiškiais partinės ir profesinės karjeros kriterijais;

-          profesionali vidaus ir išorės komunikacija.

Kartu su Jumis tai galime padaryti!

Bičiuliškai, Artūras Skardžius

Plačiau
2017/01/10 | JAV Kongreso delegacija Lietuvoje

XII-080-S20161229-OP-4843 Baigiant 2016-uosius metus, Lietuvoje viešėjo JAV Kongreso delegacija vadovaujama senatoriaus, respublikono J. McCaino. Gruodžio 29 d. garbūs svečiai lankėsi Seime, susitiko su Seimo Pirmininku, Seimo komitetų nariais. Drauge su delegacija lankėmės Sausio 13-osios memoriale prie istorinių Seimo barikadų, kur beveik prieš 26-erius metus įvyko masinis Lietuvos žmonių pasipriešinimas karinei jėgai. JAV Senato narių vizito Lietuvoje tikslas -susipažinti su saugumo situacija regione, stiprinti strateginius ryšius ir patvirti įsipareigojimus partneriams. Senatorius J. McCainas pabrėžė, kad JAV sieks užtikrinti Baltijos šalių saugumą.

XII-080-S20161229-OP-4830_MG_6997

Plačiau
2016/10/17 | Socialdemokratas reikalauja pakartotinių Seimo rinkimų Šilutėje

Reaguodamas į spalio 13 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pranešimą, kad policija išaiškino galimą balsų pirkimą per išankstinį balsavimą Seimo rinkimuose Šilutės vienmandatėje apygardoje (Nr.32) spalio 6 d., bei Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Edvardo Šilerio teiginį, kad čia nustatytas tam tikras sisteminis balsų pirkimo faktas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į Seimą Šilutės vienmandatėje apygardoje, Seimo LSDP frakcijos narys Artūras Skardžius pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl spalio 9 d. šioje apygardoje vykusių rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais ir atitinkamai – pakartotinių rinkimų organizavimo. 

Remiantis Policijos departamento pranešimu, pagal Tauragės apskrities vyriausiame policijos komisariate gautą anoniminę informaciją apie galimą rinkėjų papirkinėjimą tą pačią, t.y. spalio 6-ąją, dieną pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl bandymų papirkti rinkėjus Šilutės vienmandatėje apygardoje. Atlikus pirminius veiksmus, nustatyta, kad Šilutės gyventojai, per rinkimus į Seimą už alkoholį, cigaretes ir grynuosius pinigus rinkėjams siūlė balsuoti už kandidatus, priklausančius vienai iš partijų. Sprendžiant iš Policijos generalinio komisaro pavaduotojo E. Šilerio spaudos konferencijoje išsakytų žodžių, galimo sisteminio balsų papirkinėjimo šešėlis  Šilutėje krenta ant partijos „Tvarka ir teisingumas“.

Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, atliktos kratos įtariamųjų gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, jų metu rasta bylai reikšmingų daiktų. Sulaikyti 7 įtariamieji, tarp kurių galimi organizatoriai ir vykdytojai, jie apklausti. Taip pat nustatyti ir apklausti papirktieji asmenys. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas, atliekami kiti procesiniai veiksmai, visa informacija bus perduota Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtus rezultatus[1], balsų pasiskirstymas tarp kandidatų buvo neženklus, ypač tarp antroje, trečioje ir ketvirtoje vietoje esančių kandidatų, kuriuos skyrė tik keli šimtai rinkėjų balsų.

Spalio 9 d. Seimo rinkimuose Šilutės vienmandatėje apygardoje dalyvavo aštuoni kandidatai: 1) Artūras Skardžius (Lietuvos socialdemokratų partija); 2) Kęstas Komskis, (partija “Tvarka ir teisingumas”); 3) Alfredas Stasys Nausėda (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga; 4) Sandra Tamašauskienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai; 5) Algirdas Gečas (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis; 6) Arvydas Jakas (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)); 7) Aloyzas Ignašius (Darbo partija); 8) Rimantas Jaruškevičius (Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija)).

Remiantis žiniasklaidos pranešimais: „Su tyrimu susiję šaltiniai 15min pasakojo, kad <…> Partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąraše balsus pardavusiems rinkėjams buvo nurodoma reitinguoti partijos vicepirmininką K. Komskį.“.[2]; „BNS šaltiniai patvirtino, kad tyrime dėl galimo balsų pirkimo figūruoja Seimo vicepirmininko „tvarkiečio“ Kęsto Komskio pavardė.“.

Pasirodžius pranešimams apie galimą balsų pirkimą Šilutės vienmandatėje apygardoje partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmasis vicepirmininkas Kęstas Komskis sustabdė savo narystę šioje politinėje partijoje.[3]

Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog į viešumą iškelti įtarimai dėl to, kad  partijos „Tvarka ir teisingumas“ iškelto kandidato Kęsto Komskio naudai buvo perkami balsai Šilutės vienmandatėje apygardoje, yra galimai pagrįsti, o spalio 9 d. Šilutės vienmandatėje apygardoje (Nr.32) vyko nedemokratiški rinkimai, kadangi buvo galimai paveikta ir kontroliuojama rinkėjų valia balsuoti už konkretų kandidatą, trukdoma laisvai įgyvendinti rinkimų teisę galimai tiesiogiai (arba netiesiogiai) perkant Šilutės apygardos reiškmingą rinkėjų balsų skaičių. Tai galėjo turėti esminę įtaką Šilutės vienmandatės apygardos (Nr.32)  rinkimų rezultatams, o dabartiniai VRK paskelbti rezultatai negali būti laikomi tiksliais ir atitinkančiais rinkėjų valią nei vieno šioje rinkiminėje apygardoje iškelto kandidato atžvilgiu.

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą bei Konstitucinio Teismo pateiktus išaiškinimus analogiškais Seimo rinkimų įstatymų pažeidimų atvejais, laikytina kad spalio 9 d. Šilutės vienmandatėje apygardoje (Nr.32) buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, taip pat rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimai. Tai sudaro pagrindą abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu Šilutėje bei savaime traktuotini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams šioje apygardoje.


 

Plačiau
2016/10/07 | Kiekvienas balsas -svarbus!

A.Skardzius 2016 Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai spalio 9d. Rinkimai -piliečių ir politikų dialogas. Svarbiausia -neleiskite už Jus nuspręsti kitiems. Rinkitės tuos, kurie ne griauna, o stato, kurie ne tik pažada, bet ir įgyvendina duotus pažadus, tęsia pradėtus darbus. Todėl mums svarbus kiekvienas Jūsų balsas. Dalyvaukite rinkimuose. Kviečiu balsuoti už socialdemokratus ir prašau Jūsų palaikymo.  Visada su Jumis, Artūras Skardžius

Plačiau
2016/09/21 | Seimo nario A. Skardžiaus pažadas įvykdytas – kelias per Tarvydus baigiamas asfaltuoti

2 Gal aštuonerius metus Tarvydų kaimo gyventojai, apylinkės ūkininkai, Tarvydų bendruomenės atstovai mynė Savivaldybės valdininkų slenksčius prašydami išasfaltuoti žvyrkelį Verdainė – Pašyšiai.

Seimo narys Artūras Skardžius prieš porą metų susitiko su tarvydiškiais, iš jų gavo pluoštą dokumentų – prašymus įvairiems valdininkams, jų atsakymus, kad remontas bus vėliau, kai bus padidintas finansavimas keliams. A.Skardžius pasižadėjo tarvydiškiams, kad  iki Seimo kadencijos pabaigos šis kelias bus išasfaltuotas.

Šiuo metu kelio Verdainė – Pašyšiai 4,6 km kelio ruože  iki Tarvydų ir per pačią Tarvydų gyvenvietę  burzgia traktoriai ir speciali kelių asfaltavimo technika. Kelininkai iš UAB „Lemminkainen Lietuva“ yra įsipareigoję iki žiemos išasfaltuoti visą  6,5 km ilgio kelią.

Aplankė susisiekimo ministras

Įvertinti, ar sklandžiai vyksta kelio tiesimo darbai, susitikti su Tarvydų ir  Pašyšių žmonėmis ir patikinti juos, kad asfaltavimo darbai bus baigti laiku, rugsėjo 15 d. nuvyko ne tik Seimo narys A.Skardžius, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, bet ir pats susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, lydimas Klaipėdos regiono kelių priežiūros įmonių vadovų.

Ministras, gerai įvertinęs darbus, stovėdamas ant šviežiai  paklotos asfaltuotos dangos Tarvydų kaime, sakė, kad jau niekas, išskyrus gamtos sąlygas, negali sutrukdyti šiemet užbaigti numatytų darbų. A.Skardžius ir R.Sinkevičius, lydimi S. Šepučio, apžiūrėjo ne tik jau rekonstruotus ir asfaltuotus kelius, bet  ir tuos kelius, kuriuos suplanuota asfaltuoti. Jau pasirašytos rangos sutartys, kad jie turi būti sutvarkyti iki 2017 metų pabaigos. Į tą sąrašą patenka kelių ruožai, kurių bendras ilgis bemaž 9 kilometrai naujo asfalto: tai atkarpos keliuose Rūgaliai – Minija; Juknaičiai – Sausgalviai – Tatamiškiai; Saugos – Kukorai – Petreliai; pora kilometrų per Žalpių gyvenvietę ir kt.

Vietinės reikšmės keliams – padvigubintas finansavimas

Spaudos konferencijoje ministras R.Sinkevičius paminėjo, kad nuo 2012 iki 2016 metų Šilutės savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūrai ir plėtrai buvo paskirta 7,3 mln. Eur, o per  pastaruosius ketverius metus Savivaldybės gaunamas metinis finansavimas iš Kelių plėtros ir priežiūros programos  padvigubėjo ir šiemet tų lėšų suma jau viršijo 2 mln. Eur. Ministras patikino, kad ši suma tikrai nemažės.

Ministras Savivaldybės politikams sakė: „Tik nieko daugiau neprašykite, nes Šilutėje išrinktas  Seimo narys Artūras Skardžius per ketverius metus iš ministerijos „išsunkė“ Šilutės kraštui tiek, kiek tik buvo įmanoma. Esu dėkingas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojui Artūrui Skardžiui ir už tvirtą poziciją bei palaikymą priimant įstatymo pataisas dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos, kad jai būtų didinamas finansavimas, kad jai tektų 65 procentai akcizo už parduotus degalus“.

Laukia rimti darbai

Seimo narys A.Skardžius, apibendrindamas paskelbtą informaciją apie atliktus ir suplanuotus darbus, sakė, kad norint pritraukti investicijų į Šilutės rajoną,  būtina nedelsiant gerinti susisiekimą  ne tik su Klaipėda, bet ir su jau turizmui patraukliomis rajono vietomis.

A. Skardžius įsipareigojimai:

-   kelio Šilutė – Klaipėda rekonstrukcijos užbaigimas;

-          kelio Šilutė – Žemaičių Naumiestis kapitalinis remontas įrengiant dviračių ir pėsčiųjų taką;

-          kelio Šilutė – Rusnė kapitalinis remontas įrengiant dviračių ir pėsčiųjų taką;

-          tęsti estakados kelyje į Rusnę įrengimo darbus (2014 – 2016 metais  parengti estakados  projektiniai sprendiniai, įvertintas poveikis aplinkai, darbų atlikta už 94 tūkstančius eurų);

-          išasfaltuoti žvyrkelius  į Mingės kaimą iš abiejų Minijos upės pusių;

-          įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus Šilutė – Traksėdžiai, Aukštumalos gatvėje ir Šilutė – Grabupiai;

-          išvalyti vandens kelią Šyšoje nuo Šilutės uosto iki Atmatos upės;

-          įregistruoti vietinės reikšmės vandens kelią ir išvalyti Pakalnės upės vagą  žvejų laivams plaukti bei naudotis naujuoju Rusnės  žvejų uostu;

-          atnaujinti susisiekimą traukiniu iš Šilutės į Klaipėdą.

Todėl visų laukia rimti darbai.

Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis kviečia rajono žmones balsuoti Šilutės rinkimų vienmandatėje apygardoje už Artūrą Skardžių, kuris per ketverius metus konkrečiais darbais įrodė, jog sugeba vykdyti įsipareigojimus, yra atkaklus žmogus ir turi  didelę darbo Seime patirtį. Ko imasi  – tą ir padaro.

Neatlyginama politinė reklama

 

Plačiau