ARTŪRAS SKARDŽIUS: PAREIŠKIMAS DĖL TEIKIMO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ SEIMO NARIUI A. SKARDŽIUI

LR Seimo narys Vitalijus Gailius parengė 2018-01-24 Teikimą pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui Nr. S-13 (toliau – „Teikimas“). V. Gailius savo parengtame Teikime dėstydamas žinomai nepagrįstus samprotavimus, kad LR Seimo narys Artūras Skardžius tariamai pažeidė Konstituciją ir neva tai sulaužė Seimo nario priesaiką, juos grindžia tikrovės neatitinkančiais teiginiais, teisinio reguliavimo neatitinkančiomis interpretacijomis bei akivaizdžiai manipuliuoja faktais. Žemiau yra pasisakyta dėl kiekvieno V. Gailiaus parengto Teikimo punkto (jo dalies) nepagrįstumo.

1)   Dėl Teikimo 1. punkto ir jo papunkčiuose išdėstytų teiginių nepagrįstumo 

  • Teikimo 1. punkte ir jo 1.1. papunktyje yra teigiama: „1. Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“ ir „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai“ kai vykdydamas savo pareigas 2009-2017 metų laikotarpiu veikė su juo susijusios įmonės UAB „Baltic energy group“  naudai ir pritarė apsimestinio sandorio sudarymui su UAB „Naujoji energija“ galimai siekiant nuslėpti tikrąją jo asmeninių (šeiminių) pajamų kilmę ir sąsajas su vėjo energetika, pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatiniame interesų konflikte Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete (įskaitant ir 2016-2020 metų kadencijos darbą Seime) tokiu būdu, inter alia, šiurkščiai diskredituodamas ir kompromituodamas ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją: 1.1. Seimo narys A. Skardžius galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, kai (i) nedeklaravo ir neužtikrino kad būtų deklaruota tikroji jo asmeninė (šeiminė) pajamų kilmė iš vėjo energetikos projektų įgyvendinimo ir jų veiklos sąlygų, (ii) klaidino visuomenę deklaruodamas galimai apsimestinį sandorį su UAB „Renovacijos partneriai, o ne su tikrąja sandorio šalimi UAB „Naujoji energija, (iii) pateikė savo kandidatūrą ir dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos veikloje. įskaitant ir 2016-2020 metų naujosios kadencijos darbą Seime, veikdamas akivaizdžiame interesų konflikte kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d., reikalaujanti vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams ir daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių.“.

Pirma, Artūras Skardžius nuo 2008-11-16 iki 2012-11-16 nebuvo LR Seimo nariu.

Antra, Artūras Skardžius nuo 2009-08-03 iki 2012-11-12 buvo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas.

Trečia, LR Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – „Etikos ir procedūrų komisija“) 2017-08-30  pateikė išvadą „Dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus viešųjų ir privačių interesų derinimo“  Nr. 101-I-36 (toliau – ir „Išvada“), kuria nusprendė, kad „Seimo narys Artūras Skardžius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nurodė duomenis apie jo sutuoktinės su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarytą žemės nuomos sutartį.“. Taip pat Etikos ir procedūrų komisija Išvadoje pateikė išaiškinimą, jog „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta prievolė privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenis apie kitos sandorio šalies sudarytus subnuomos sandorius.“. Be to, Etikos ir procedūrų komisija Išvadoje konstatavo, kad „A. Skardžius, 2012 m. lapkričio 16 d. pradėjęs eiti Seimo nario pareigas, 2013 m. vasario 20 d. deklaravo savo privačius interesus, pateikdamas privačių interesų deklaraciją per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Seimo narys A. Skardžius privačių interesų deklaracijoje (priedas ID001S „Sandoriai“) nurodė duomenis apie jo sutuoktinės S. Skardžiuvienės 2010 m. gegužės 6 d. sudarytą žemės nuomos sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“.  Duomenis apie šią sutartį A. Skardžius taip pat nurodė 2014 m. vasario 27 d., 2016 m. spalio 3 d., 2016 m. spalio 10 d., 2017 m. balandžio 22 d. ir 2017 m. liepos 11 d. jo pateiktose privačių interesų deklaracijose.“.

Ketvirta, jokia Lietuvos Respublikos teritorijoje veikianti teisminė institucija nėra konstatavusi Teikime minimo sandorio apsimestinumo, kaip to imperatyviai reikalauja LR civilinio kodekso normos.

  • Teikimo 1.1. papunktyje toliau yra teigiama: „Nustatyta, jog Seimo narys A. Skardžius, kaip žemės sklypo Čiūtelių k., Saugų šen., Šilutės rajono savivaldybėje įgyto pagal 2006 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-6021 (toliau – Žemės sklypas) bendrasavininkis, jo paties rašytiniu pritarimu gauna finansinę naudą iš sutuoktinės S. Skardžiuvienės 2010 m. gegužės 6 d. Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutarties (toliau – Nuomos sutartis). Nuomos sutartis sudaryta su įmone UAB „Renovacijos partneriai“, tačiau susieta su UAB „Naujoji energija“ vėjo jėgainių parko pripažinimu tinkamu naudoti. Kad sandoris tarp A. Skardžiaus sutuoktinės S. Skardžiuvienės ir UAB „Renovacijos partneriai“ yra galimai apsimestinis, sudarytas siekiant nuslėpti tikrąją Nuomos sutarties šalį – UAB „Naujoji energija“, o jo dalyką sudaro pajamos iš vėjo energetikos (ne žemės sklypo nuoma), patvirtina Nuomos sutarties faktinės vykdymo aplinkybės. Pirma, Nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ kainodara buvo susieta su pagamintos elektros energijos vienos kWh vidutine pardavimo kaina, nors Žemės sklype UAB „Renovacijos partneriai“ neįgyvendino jokio elektros gamybos projekto. Antra, iki UAB „Naujoji energija“ vėjo jėgainių statybos pradžios UAB „Renovacijos partneriai“ nemokėjo 17 500 EUR nuomos mokesčio, o S. Skardžiuvienė nesinaudojo savo teisėmis reikalauti žemės nuomos mokesčio iš UAB „Renovacijos partneriai“. Trečia, 2013 m. II ketvirtį UAB „Naujoji energija“ pradėjus eksploatuoti jėgaines (naudojamas tik 24 arų plotas), nuomos mokestis buvo perskaičiuotas ir padidintas iki 23 863 EUR per metus pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą fiksuotą tarifą. Įvertinta, jog A. Skardžius eidamas Seimo nario pareigas galėjo ir gali tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai daryti įtaką gaunamos finansinės naudos dydį pagal Nuomos sutartį ir / ar atlikti kitus veiksmus palankius UAB „Naujoji energija“ ir (ar) kitai susijusiai įmonei, kuri aktyviai veikia energetikos sektoriuje Lietuvoje (žr. 1.2 p.), (a) įgyvendinant Seimo Ekonomikos komiteto nario teises pagal Seimo statuto 49. 51 ir 60 str., (b) Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojo teises pagal Seimo statuto 74 str. 4 d., (c) vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos parlamentinę kontrolę, kuri tvirtina elektros supirkimo tarifą vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 2 punktu, bei (d) gaunant įslaptintą informaciją energetikos sektoriuje. Papildomai įvertinta, jog Nuomos sandorio kainodara ir kaina neatitinka rinkos praktikos ir sąlygų, kadangi Seimo Antikorupcijos komisijos nustatyta, jog vidutinė analogiškų žemės sklypų nuomos (subnuomos) kaina Čiūtelių , Lankupių bei Grublių kaimų teritorijose yra fiksuota ir sudaro 725 EUR per metus. Seimo nariui A. Skardžiui turėjo būti žinoma, jog nors teisės aktai nereglamentuoja privačios žemės nuomos kainos nustatymo, tačiau (i) privačios žemės nuomos mokesčio dydžio neatitikimas rinkos sąlygoms ir žemės sklypo nuomos mokesčio susiejimas su elektros tarifu yra aplinkybės, kurios visuomenėje neabejotinai keltų ir kelia abejones dėl sandorio šalių galimo nesąžiningumo atsižvelgiant į Seimo nario A. Skardžiaus užimamas pareigas ir jo veiklą Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete; (ii) privatūs sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais tik esant suinteresuoto asmens (kreditoriaus, juridinio asmens, jo steigėjo arba dalyvio) reikalavimu, kuris sąmoningai gali būti nereiškiamas dėl akivaizdžios nesąžiningos suinteresuotų asmenų elgsenos ar susitarimo. Todėl Seimo nario A. Skardžiaus nesąžiningumas ir elgsena neigiant interesų konflikto egzistavimą, nenusišalinant nuo Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos veiklų net ir visuomenei paaiškėjus apie jo interesų konfliktą bei asmeninių (šeimos) pajamų kilmę iš UAB „Naujoji energija, galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir veiklą valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje;“.

Pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija (toliau – ir „Antikorupcijos komisija“) 2017-11-09 pateikė išvadą po atlikto parlamentinio tyrimo (toliau – ir „Išvada“). Antikorupcijos komisija savo Išvadoje konstatavo, kad „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.552 straipsnio („Žemės nuomos mokestis“) 1 dalyje numatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Teisės aktai nereglamentuoja privačios žemės nuomos kainos nustatymo. Vadovaujantis šiomis Civilinio kodekso nuostatomis nėra pagrindo teigti, kad žemės nuomos kaina pagal Snieguolės Skardžiuvienės ir UAB „Renovacijos partneriai“ 2010-05-06 sudarytą Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį pagal joje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra nepagrįsta.“ (Išvadų 8.2.2.2. punktas).

Antra, Antikorupcijos komisija savo išvadose taip pat konstatavo, jog „Komisija negavo duomenų ir nenustatė, kad Artūras Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo kaina.“ (Išvadų 8.3.2.2. punktas).

Trečia, Antikorupcijos komisijos tyrimo metu buvo nustatyta: (i) 2010-05-06 Snieguolė Skardžiuvienė sudarė žemės sklypo (bendras plotas 28,686 ha) Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“. Sutarties terminas – 94 metai. Sutartimi nuomininkui – bendrovei „Renovacijos partneriai“ suteikta minėto žemės sklypo užstatymo teisė bei teisė šiame sklype statyti ir eksploatuoti vėjo jėgaines, statyti kitus statinius ir įrenginius, tiesti kelius; (ii) UAB „Renovacijos partneriai“ Snieguolei Skardžiuvienei mokama žemės nuomos kaina nėra didžiausia. Kaip pavyzdį galima pateikti UAB „Renovacijos partneriai“ mokamą žemės nuomos mokestį gretimo žemės sklypo savininkui K. B.  kuris už panašaus dydžio sklypą yra kelis kartus didesnis; (iii) 2012 metais kandidatuojant į Seimą bei vėlesnėse Privačių interesų deklaracijose Artūras Skardžius deklaravo savo sutuoktinės gaunamas pajamas  iš UAB „Renovacijos partneriai“ už žemės nuomą Šilutės rajone.

  • Teikimo 1.2. papunktyje yra teigiama: 1.2. Seimo narys A. Skardžius galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, kai (i) nedeklaravo akivaizdaus interesų konflikto su UAB „Baltic energy group“, (ii) 2016 metų birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje Nr. 359 aktyviais veiksmais stabdė UAB „Baltic energy group“ nenaudingą Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 nagrinėjimą skubos tvarka bei iniciavo šio įstatymo projekto pagrindinio Seimo komiteto pakeitimą iš Aplinkos į Ekonomikos (A. Skardžius ėjo Ekonomikos komiteto pavaduotojo pareigas), (iii) veikė akivaizdžiame interesų konflikte kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d., rengiant Ekonomikos komiteto išvadas bei aktyviai dalyvaujant šio įstatymo projekto nagrinėjime Seimo Ekonomikos komitete (2017 m. kovo 22 d., gegužės 3 d., birželio 28 d.) ir Energetikos komisijoje (2017 m. balandžio 26 d.). Nustatyta, jog Seimo narys A. Skardžius, kaip UAB „Baltic energy group“ konsultantas, atstovavo šios įmonės interesus dėl teisinio reguliavimo reglamentuojančio leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš vėjo energijos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, įtrauktas į Seimo darbo grupę „Dėl darbo grupės atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti sudarymo“ Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-910.“.

Pirma, Artūras Skardžius nuo 2008-11-16 iki 2012-11-16 nebuvo LR Seimo nariu.

Antra, Artūras Skardžius nuo 2009-08-03 iki 2012-11-12 buvo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas.

Trečia, Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-190 buvo sudaryta darbo grupė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti. Darbo grupei vadovavo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.  A. Skardžius darbo grupėje dalyvavo nuo 2009 m. gegužės 22 d. iki 2010 m. vasario 18 d., kai darbo grupė baigė darbą ir buvo įregistruotas darbo grupės parengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas Nr. XIP-1749.

  • Teikimo 1.2.1. papunktyje yra teigiama: „UAB „Baltic energy group“ direktorius Tadas Navickas kartu su A. Skardžiumi yra Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos steigėjai;“.

Pirma, Artūras Skardžius nuo 2008-11-16 iki 2012-11-16 nebuvo LR Seimo nariu.

Antra, Artūras Skardžius nuo 2009-08-03 iki 2012-11-12 buvo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas.

Trečia, Antikorupcijos komisija savo išvadose nenustatė jokio UAB „Baltic Energy Group“ ryšio ar įtakos LR Seimo nariui A. Skardžiui. Antikorupcijos komisija nenustatė, kad Artūras Skardžius nuo 2012-11-12, kai pasitraukė iš Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos (kadangi 2012-11-16 pradėjo eiti Seimo nario pareigas) su UAB „Baltic Energy Group“ palaikė kokius nors santykius, ar asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms galimai atstovaudamas UAB „Baltic Energy Group“ interesams.

  • Teikimo 1.2.2. ir 1.2.3. papunkčiuose yra teigiama: „1.2.2. Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinė S. Skardžiuvienė, esant A. Skardžiaus pritarimui, galimai apsimestiniu sandoriu su UAB „Renovacijos partneriai“ nuslėpė faktiškai gaunamą rinkos sąlygų neatitinkančią finansinę naudą iš vėjo jėgainės projektų įgyvendinimo iš UAB „Naujoji energija“, kurios direktorius yra Tadas Navickas (žr. 1.1 p.), ir kuri yra tos pačios įmonių grupės dalis kartu su UAB „Baltic energy group“; 1.2.3. 2010 m. gegužės 31 d. A. Skardžiui būnant Seimo sudarytos Darbo grupės rengti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą ir tuo pat metu einant Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidento pareigas Lietuvos atsinaujinančių išteklių asociacija pateikė UAB „Baltic energy group“ naudingas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr.XIP-1749 pataisas siūlant nustatyti, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės energijos Kuršių nerijoje ir vėjo energijos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje būtų išduodami ne konkurso būdu, pirmenybę teikiant asmenims, kurie yra parengę ir visuomenei pristatę poveikio aplinkai ataskaitas.“.

Pažymėtina, kad Teikimo rengėjas V. Gailius sąmoningai ignoravo faktą, kad Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vardu 2010-05-31 į būsimąjį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą pasiūlymus teikė išimtinai tik šios asociacijos direktorius Romualdas Patalavičius. Be to, Antikorupcijos komisijos žiniai buvo perduotas ir pats dokumentas – 2010-05-31 Raštas, teiktas Romualdo Patalavičiaus. Taigi, tiek 2010-05-31 Rašto turinys, tiek ir 2010-05-31 Raštą teikęs asmuo buvo neabejotinai žinomas Teikimo rengėjui V. Gailiui, tačiau rengėjas šį faktą ignoravo. Tokiu būdu Teikimą parengęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, tikslingai siekia sukurti tariamą įspūdį apie A. Skardžiaus dalyvavimą teikiant pataisas būsimajam Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui.

  • Teikimo 1.2.3. papunktyje toliau yra teigiama: „Nustatyta, jog Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 pateikimo Seimui metu galiojantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas UAB „Baltic energy group“ sudarė pagrindą gauti leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių statybai ir jų eksploatacijai. Įvertinta, jog 2016 m. birželio 6 d. UAB „Baltic energy group“, savarankiškai atlikusi poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ir tokiu būdu įgyvendinusi 22 str. 6 dalies reikalavimą“, pagal tuo metu galiojusio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 str. 3 dalį Energetikos ministerijai buvo pateikusi prašymą inicijuoti konkursą siekiant gauti leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių statybai ir jų eksploatacijai, o 2016 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje Nr. 359 Seimo narys A. Skardžius aktyviais veiksmais stabdė Vyriausybės pateikto ir UAB „Baltic energy group“ nenaudingo Atsinaujinančių                 išteklių energetikos įstatymo XI-1375 2,  5, 16 ir 22 straipsnių  pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIPI-4444 nagrinėjimą skubos tvarka, bei iniciavo šio įstatymo projekto pagrindinio Seimo komiteto pakeitimą iš Aplinkos į Ekonomikos (A. Skardžius ėjo Ekonomikos komiteto pavaduotojo pareigas). Konstatuota, jog Vyriausybės teikiamu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeikimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4444 buvo siūloma, kad valstybė savarankiškai atliktų tyrimus ir parengiamuosius darbus Baltijos jūroje, kurie įvertintų vėjo energetikos plėtros galimybes, ir po galimybių įvertinimo inicijuotų konkursų paskelbimą investuotojams atrinkti.“.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, atsakydamas į pateiktą  prašymą pateikti nuomonę dėl to „ar Atsinaujinančių ištekliu energetikos įstatymo (Nr. XI- 1375) 22 straipsnio galiojęs reglamentavimas iki 2017-10-31 sudarė galimybę asmenims atlikus tik PAV procedūrą be konkurso gauti teisę į Baltijos jūros teritorijos panaudojimą vėjo energetikai.“, savo 2017-09-25 atsakyme konstatavo: „Atsinaujinančių išteklių energetikos Įstatymo (Nr. XI-1375) 22 straipsnio nuostatos (22 straipsnio redakcija galiojanti iki 2017-10-31) nesudaro galimybės vien atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrą (PAV), be konkurso gauti teisę Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijas naudoti elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių. <…> Taigi teigtina, jog tik pagal Įstatymo nuostatas suorganizuotas konkursas gali būti pagrindu išduoti leidimą elektrinių statybai ir eksploatacijai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Be to pažymėtina, kad tokio konkurso laimėtojo nustatymas, analizuojamos redakcijos įstatymo 22 straipsnyje, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesiejamas su atlikta poveikio aplinkai vertinimo procedūra.“.

  • Teikimo 1.2.3. papunktyje toliau yra teigiama: „Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. 4-01-5680 pateiktoje antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-4444, Elektros energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-4445 ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pasiūlymų dėl šių projektų tobulinimo44 pripažino Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4444 siūlomą vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje modelį, kaip užtikrinantį didesnę konkurenciją ir antikorupciniu požiūriu skaidresnį, lyginant su tuo metu galiojančiame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtintu, tačiau dar nepradėtu įgyvendinti vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtros modeliu, kuris buvo naudingos UAB „Baltic energy group“.

Pažymėtina, kad A. Skardžius su „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija nepalaikė ir nepalaiko jokių santykių – nei asmeninių, nei dalykinių. Niekada nebuvo „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ nariu. Aptariamą Teikimą parengęs ir pasirašęs asmuo (V. Gailius) akivaizdžiai manipuliuoja faktais ir sąmoningai sutapatina „Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociaciją“ (kurios prezidentu A. Skardžius buvo 2009 – 2012 m.) su „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija“ dėl kurios pasiūlymų tik ir pasisakė STT. Taigi, Teikimą parengęs ir pasirašęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, kuria tariamą įspūdį apie A. Skardžiaus dalyvavimą „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ veikloje bei neva tai buvusį sąsajumą su jo asmeniu ir tokiu būdu siekia tikrovės neatitinkančiais teiginiais grįsti šį Teikimą.

Pabrėžtina, jog A. Skardžius jokia forma niekada neišreiškė palaikymo „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ pasiūlymams.

  • Teikimo 1.2.3. papunktyje toliau yra teigiama: „Atsižvelgiant į išdėstytą, Seimo narys S. Skardžius 2009-2011 metų laikotarpiu naudodamasis Darbo grupės, kuri rengė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, nario teisėmis, Atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos autoritetu, o vėliau, 2013-2017 metų laikotarpiu, ir Seimo nario įgaliojimais bei įtaka Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariams veikė su juo susijusios interesų grupės naudai galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje;“.

Pažymėtina, kad nuo tada, kai A. Skardžius pradėjo eiti Seimo nario pareigas (2012-11-16) iki 2017-04-18 neteikė jokių pataisų Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE)  įstatymui reglamentuojančių vėjo energetiką. Seimo narys A. Skardžius 2017-04-19  registravo pasiūlymus kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas Seime svarstomam AIE projektui Nr. XIIP-4444. Kadangi šį projektą buvo ketinama priimti tokį koks jis liko nuo praėjusios kadencijos neatsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos komitetas kaip papildomas komitetas buvo nusprendęs grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, o Teisės departamentas pateiktoje išvadoje  teigė: „<…> manytina, jog teikiama įstatymo dėstymo forma neatitinka teisės technikos taisyklių ir Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisės akto aiškumo principo <…> “. Be to, Seimo narys A. Skardžius negalėjo sutikti su  įstatymo projekte siūloma nustatyti išimtimi, kad vykdant bendrus projektus su kitomis valstybėmis, leidimas naudoti jūrinę teritoriją vėjo elektrinių statybai  išduodamas be konkurso, o į tokius bendrus projektus gali būti įtraukti ir privatūs asmenys. Šių elektrinių prijungimo sausumoje ir balansavimo kaštus turėtų apmokėti visi elektros vartotojai kaip skatinimo priemonę investuotojams. Perdavimo tinklų operatorius LITGRID tokias „skatimo priemones“ įvertino 165 mln. eurų, o VKEKK  preliminariai įvertino balansavimo kaštus, kurie per elektrinių parko eksploatacijos laiką gali siekti dar 200 mln. Eur. Minėti pasiūlymai buvo parengti kartu su Ekonomikos komiteto paskirtomis patarėjomis.

Taigi, Seimo narys A. Skardžius, kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas įstatymo Nr. XI-1375 pakeitimo projektui Nr. XIIP-4444, 2017-04-19 registravo pasiūlymus (dvi pagrindines pataisas), ginančius išskirtinai viešąjį interesą ir apsaugančius elektros vartotojus nuo papildamos mokestinės naštos:

a) Leidimai naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar), Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį(-is), atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduodami tik konkurso būdu;

b) Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodami <…> asmenims <…> 4) kurie prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir balansavimo kaštus įsipareigoja padengti savo lėšomis.

Pažymėtina, kad Seimo narys A. Skardžius nedalyvavo svarstant pataisas ir pasiūlymus įstatymo projektui Nr. XIIP-4444 ir nebalsavo  dėl jų nei Ekonomikos komitete, nei Energetikos komisijoje, nei Seimo plenariniame posėdyje. Seimas pritarė Seimo nario A. Skardžius teiktiems pasiūlymams.

  • Teikimo 1.2.4. papunktyje yra teigiama: „1.2.4. 2011 m. gegužės 12 d. Seimas priėmė Darbo grupės, kurioje dalyvavo A. Skardžius, parengtą LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kurio 22 straipsnyje, reglamentuojančiame vėjo jėgainių statybą jūroje, įtvirtintos dvi galimai korupcinės, tam tikroms interesų grupėms naudingos nuostatos. Šio straipsnio 3 dalis nustato prievolę Vyriausybei per tris mėnesius parengti konkursą vėjo jėgainių parkui jūroje statyti, jei dėl to kreipiasi koks nors reikiamus reikalavimus atitinkantis asmuo, o 6 dalyje įtvirtintas reikalavimas atsižvelgti į gamintojo pasirengimą tokio projekto įgyvendinimui.

Pirma, Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-190 buvo sudaryta darbo grupė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti. Darbo grupei vadovavo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.  A. Skardžius darbo grupėje dalyvavo nuo 2009 m. gegužės 22 d. iki 2010 m. vasario 18 d., kai darbo grupė baigė darbą ir buvo įregistruotas darbo grupės parengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas Nr. XIP-1749.

Antra, tuo tarpu LR Seimas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Nr. XI-1375 priėmė tik 2011 m. gegužės 12 d., t.y. tik po pusantrų metų, taip pat priimtas įstatymas Nr. XI-1375 ženkliai skyrėsi nuo Darbo grupės parengto projekto Nr. XIP-1749.

Trečia, Artūras Skardžius nuo 2008-11-16 iki 2012-11-16 nebuvo LR Seimo nariu.

2)   Dėl Teikimo 2. punkto nepagrįstumo 

  • Teikimo 2 punkte yra teigiama: „2. Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“ ir „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai“, kai teikė savo kandidatūrą ir veikė kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininkas egzistuojant akivaizdžiam jo asmeniniam (Šeiminiam) interesui verslu Baltarusijoje ir galima priklausomybe nuo Baltarusijos įmonės „Investenegostroj” akcininkų bei kreditorių, (ii) neatskleidė reikšmingų aplinkybių dėl savo sąsajų su Baltarusijos įmone „Investenergostroj“, jos akcininkais ir kredito teikėju Baltarusijos banku „Belgazprombank“,  nors tai galėjo ir gali turėti įtakos Seimo nario A. Skardžiaus parlamentinei veiklai energetikos sektoriuje, inter cilia, jo, kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininko veiklai, (iii) veikė interesų konflikte kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d. Nustatyta, jog Seimo nario sutuoktinė S. Skardžiuvienė valdo 20% Baltarusijos įmonės “Investenegostroj” akcijų, Romualdas Patalavičius – 40%, Baltarusijos pilietis Bielyj Sergej Borisovič – 20%, Rusijos pilietis Nygmetzianov Rustem Alianovič – 20%. Įvertinta, jog Seimo narį A. Skardžių ir R. Patalavičių sieja glaudūs ryšiai, kadangi A. Skardžius kartu su R. Patalavičiųmi dirbo Seimo Audito komitete, užėmė vadovaujančias pareigas Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijoje, priklausė vienai politinei partijai „Naujoji sąjunga“, o S. Skardžiuvienės sudaryta Nuomos sutartis (žr. 1.1. p.) yra su įmone AB „Renovacijos partneriai“, kurios vienas iš akcininkų yra UAB „Enga“, valdoma R. Patalavičiaus. Konstatuota, jog (a) Lietuvos bankai atsisakė finansuoti Baltarusijos įmonės „Investenegostroj“ saulės baterijų modulių ir vėjo jėgainių statybos projektus Baltarusijoje dėl projekto rizikingumo; (b) Baltarusijos įmonės „Investenegostroj“ pagrindinio kreditoriaus „Belgazprom“ (sutikusio finansuoti rizikingą projektą) akcininkas – RAO Gazprom – turi tiesioginių interesų Lietuvos energetikos sektoriuje ir, visuotinai žinoma, Lietuvos Respublikoje naudojosi savo įtaka pažeidžiant Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus prieš Lietuvos gyventojų interesus (pvz. 2014 m. birželio 10 d. Konkurencijos taryba skyrė baudą RAO Gazprom už sudarytas kliūtis Lietuvos pirkėjams įsigyti dujų iš kitų tiekėjų; tarp RAO Gazprom ir Lietuvos Respublikos egzistavo ginčai dėl dujų sektoriaus pertvarkos įgyvendinimo); (c) A. Skardžius yra tiesiogiai suinteresuotas Baltarusijos įmonės „Investenegostroj“ veiklos sėkme tiek dėl galimų dividendų, tiek dėl S. Skardžiuvienės suteiktos 100 tūkst. EUR paskolos atgavimo iš šios įmonės; (d) A. Skardžius, kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininkas galėjo naudotis savo įtaka ir, inter alia, gauti įslaptintą informaciją susijusią su Lietuvos Respublikos pozicija Baltarusijos atžvilgiu strateginiais energetikos klausimais. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijos laikytinos Seimo nario A. Skardžiaus šeimos turtu, pagrindinis Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkas R. Patalavičius aktyviai užsiima atsinaujinančių išteklių energetikos verslu ir tiek R, Patalavičius, tiek pagrindinio Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“  kreditorius „Belgazprombank gali turėti tiesioginę įtaką Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ veiklai, visuomenėje galėjo kilti abejonės, kad Seimo nario A. Skardžiaus parlamentinei veiklai galėjo ir gali turėti įtakos Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkai ir kreditoriai valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 skyrius) Seime svarstant įstatymų ir rezoliucijų projektus dėl Baltarusijai ypač svarbios Astravo branduolinės elektrinės statybos ir santykiuose su Baltarusija. Taigi. Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją.“.

Pirma, atkreiptinas dėmesys į Antikorupcijos komisijos išvadą:  „8.7.2.2. Įmonės akcininkai Bielyj Sergej Borisovič ir Nygmetzianov Rustem Alianovič bei įmonės direktorius Dmitrijus Autko su Seimo nariu Artūru Skardžiumi nėra pažįstami ir niekada nebuvo susitikę. Seimo narys Artūras Skardžius niekada nesilankė Baltarusijos įmonėje „Investenergostroj“.

Antra, Antikorupcijos komisija nenustatė, kad Artūras Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms veikdamas Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“, ar Baltarusijos valstybės naudai.

Trečia, Artūras Skardžius Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininko pareigas ėjo 2012-2016 metų kadencijoje.

Ketvirta, Teikimą parengęs V. Gailius, savaip interpretuodamas LR civilinio kodekso bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, iš Seimo nario sutuoktinės teisėtos veiklos formuoja išvadas apie tariamą interesų konfliktą Seimo nario veikloje ar net tariamai neteisėtus Seimo nario veiksmus.

Penkta, Teikimą parengęs asmuo, per santuokos institutą besąlygiškai sutapatina Seimo nario sutuoktinį su pačiu Seimo nariu ir tuo spekuliatyviai siekia sudaryti žinomai nepagrįstą įspūdį dėl tariamo interesų konflikto, nors akivaizdžiai žino, kad įmonės „Investenergostroj“ 20% akcijų savininkė yra S. Skardžiuvienė, o ne Seimo narys. Tuo tarpu Antikorupcijos komisijos atlikto tyrimo metu buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad Seimo narys jokia forma nedalyvavo jo sutuoktinės turimų įmonės 20% akcijų valdyme.

Šešta, taigi Teikimą parengęs V. Gailius žinomai nepagrįstai interpretuoja faktus bei teisinį reguliavimą, tikslingai siekia sukurti įspūdį apie Seimo nario Artūro Skardžiaus tariamą dalyvavimą įmonės, kurioje S. Skardžiuvienė yra smulkioji akcininkė, veikloje ir tokiu būdu siekia nepagrįstai įžvelgti interesų konfliktą.

3)   Dėl Teikimo 3. punkto nepagrįstumo 

  • Teikimo 3 punkte yra teigiama: „3.Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“  ir „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai“, kai nedeklaravo savo asmeninių (šeiminių) interesų atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, (ii) pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatiniame interesų konflikte Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d. Nustatyta, jog Seimo nario A. Skardžiaus šeima turi asmeninių interesų saulės šviesos elektros energijos gamyboje. 2012 m. spalio 10 d. UAB „Paįstrio vėjas“, kurio savininkas yra Seimo nario A. Skardžiaus sūnus Mantas Skardžius, o direktorė – jo sutuoktinė S. Skardžiuvienė, buvo išduotas leidimas plėtoti 30 kW saulės elektrinę LP-2128. įvertinta, jog nei Seimo narys A. Skardžius, nei jo sutuoktinė S. Skardžiuvienė nedeklaravo asmeninio (šeiminio) intereso saulės energetikoje ir tebegauna valstybės paramą bei pajams iš saulės energetikos verslo.“.

Pirma, Vitalijus Gailius akivaizdžiai manipuliuoja faktais ir sąmoningai juos klastoja, kuria tariamą įspūdį apie A. Skardžiaus ar jo šeimos narių dalyvavimą saulės energetikos versle tikrovės neatitinkančiais teiginiais, pavyzdžiui: „Nustatyta, jog Seimo nario A. Skardžiaus šeima turi asmeninių interesų saulės šviesos elektros energijos gamyboje. <…> įvertinta, jog nei Seimo narys A. Skardžius, nei jo sutuoktinė S. Skardžiuvienė nedeklaravo asmeninio (šeiminio) intereso saulės energetikoje ir tebegauna valstybės paramą bei pajams iš saulės energetikos verslo“. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad saulės energetikos projektų Lietuvoje nevysto nei A. Skardžiaus nei jo šeimos nariai, todėl iš  tokio pobūdžio veiklos negauna ir negali gauti pajamų bei jokios valstybės paramos.

Antra, 2017-09-29 LR Seimo Antikorupcijos komisijai S. Skardžiuvienė, buvusi UAB „PAĮSTRIO VĖJAS“ direktorė, pateikė Rašytinius paaiškinimus dėl turėtų leidimų mažosioms saulės elektrinėms, kuriuose buvo nurodyta: „UAB „PAĮSTRIO VĖJAS“ 2012 m. spalio mėn. gavusi leidimus (Nr. 2128; Nr. 2621), nors ir turėdama visas galimybes įgyvendinti projektus (iki 2013-03-01), priėmė sprendimą nestatyti mažųjų saulės elektrinių. Toks spendimas buvo priimtas 2012 m. spalio mėn. dėl kilusio nevaldomo saulės elektrinių statybos bumo ir atsiradus abejonėms apie galimas rizikas, kad pastačius saulės elektrines gali būti neskirtas skatinamasis elektros supirkimo tarifas. UAB „PAĮSTRIO VĖJAS“ 2012 – 2013 metų laikotarpiu nedarė dėl to jokių aktyvių veiksmų (nepirko įrangos, nesudarė sutarčių dėl finansavimo gavimo bei statybos darbų ir pan.). Kartu pažymiu, kad  leidimai buvo išduodami ne konkurso būdu, o elementariai užpildant standartinę LR energetikos ministerijos paraišką. Labai svarbu pažymėti, kad leidimo turėjimas nesukelia pareigos jį realizuoti ar juo pasinaudoti.“.

Trečia, pabrėžtina, kad 2012 m. spalio mėn. A. Skardžius nebuvo Seimo nariu.

Ketvirta, nei A. Skardžius, nei jo šeimos nariai nedalyvauja jokiame energetikos versle Lietuvoje ir neturi interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje. V. Gailiui šios aplinkybės buvo neabejotinai žinomos, tačiau jis šiuos faktus sąmoningai ignoravo.

  • Teikimo 3 punkte toliau yra teigiama: „Nustatyta, jog Seimo nario A. Skardžiaus veiksmai 2012 – 2016 kadencijoje patvirtina jo tiesioginį, tęstinį ir asmeninį suinteresuotumą saulės šviesos elektros energijos gamybos reguliavimu. Seimo narys A. Skardžius teikė ir aktyviai dalyvavo Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektų Nr. XIIP-204, XIIP- 205, XIIP-483(2) nagrinėjime, kuriuo buvo siekiama sudaryti išimtines ir nekonkurencines sąlygas asmenims (gamintojams) ketinantiems plėtoti ne didesnės kaip 10 kW galios saulės šviesos elektros elektrines, taip pat asmenims (gamintojams), kuriems leidimai plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės šviesos elektros energijos gamybos pajėgumus (elektrines) buvo išduoti iki 2013 m. sausio 1 d., tokiu būdu sudarant atskiroms interesų grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita. Šie teisės aktų pakeitimai buvo neigiamai įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcijos vertinimo išvadoje. Todėl visuomenei galėjo kilti abejonių apie jo asmeninius (šeiminius) interesus saulės energetikoje, o Seimo nariui A. Skardžiui šių interesų nedeklaravus veikiant Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos veiklose, Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje.“.

Pirma, STT nepateikė Komisijai antikorupcinio vertinimo išvados. STT pateikė Komisijai tik savo nuomonę, motyvuodami tuo, kad vertino tik pasiūlymus, kurie dar nebuvo perkelti į teisės aktų projektus.

Antra, STT, pateikdama „nuomonę“ dėl 2013-01-16 įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205, analizavo ne A. Skardžiaus parengtus pasiūlymus, o Seimo nario R. Žemaitaičio parengtus pasiūlymus šiems projektams. Taigi, STT vertino ne A. Skardžiaus parengtus pasiūlymus, tačiau be jokio teisinio pagrindo ir neteisėtai šių pasiūlymų autorystę priskyrė A. Skardžiui.

Trečia, svarbu pažymėti, kad 2013-01-16 dokumento elektroniniai pėdsakai (metaduomenys) rodo, jog dokumentas (R. Žemaitaičio pasiūlymai) sukurtas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos patarėjos Rūtos Petrauskienės kompiuteryje. Tačiau Antikorupcijos komisija nuslėpė šį faktą.

Ketvirta, STT savo atsakyme patvirtino (pripažino), kad 2013-01-16 įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205 antikorupcinis vertinimas nebuvo atliekamas.

Penkta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad balsuojant dėl įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205 sprendimų Seimo plenariniame posėdyje, 2013-01-17,  tiek svarstymo, tiek priėmimo stadijoje, Artūras Skardžius, balsavime nedalyvavo. 

********

Atsižvelgiant į išdėstytą akivaizdu, kad aukščiau cituotame Teikimo tekste yra dėstomi nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys teiginiai bei yra manipuliuojama faktais.

Kartu pažymėtina, jog LR Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 22 d. išvadoje konstatavo, kad „pagal Konstituciją,  inter alia jos 74 straipsnį, neįmanoma Seimo nario konstitucinė atsakomybė, taikoma apkaltos proceso tvarka, už veiksmus, kuriais galėjo būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, padarytus ankstesnės jo Seimo nario kadencijos (anksčiau turėtų įgaliojimų vykdymo) metu. Atitinkamai Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją neturi įgaliojimų vertinti atitikties Konstitucijai požiūriu tokių Seimo nario veiksmų, kurie buvo atlikti ankstesnės jo Seimo nario kadencijos (anksčiau turėtų įgaliojimų vykdymo) metu, t. y. veiksmų, kurie buvo atlikti iki duodant galiojančią Seimo nario priesaiką.“ (Byla Nr. 12/2017).