A. Skardžius. Kodėl kregždutės ir vėl savo lizdą teršia?

Kokia yra Lietuva konservatorių kalbose kai jie yra opozicijoje? „Korumpuota, vagianti ir sukčiaujanti“. – taip teigti nesikuklina net pats konservatorių patriarchas, kad ir per tradicinę, kasmetinę pagiežos valandėlę Signatarų rūmų balkonėlyje. Pirmasis, pagal rangą partijoje, vaikaitis antrina apie korupcijos šešėlius. O geltonkasė korupcijos ekspertė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad Lietuvoje bausmės nei atgraso nuo korupcinių nusikaltimų, nei užtikrina teisingumo jausmą visuomenėje. Girdėdamos tokias godas, griaudėja ir Daukanto aikštės pabūklų salvės su visa pagarbą atiduodančia gvardiečių eile. Po tokių kalbų, matyt, ir atrodo paprastam žmogui, kad Lietuva su savo korupcine kupra parklupo ant kelių, šalia tokių pačių likimo sesių iš Vidurinės Azijos ar Afrikos.

Didelei dešiniųjų širdgėlai ir nusivylimui, reikia pasakyti, kad Lietuva nėra nei korumpuota, nei vagianti, nei sukčiaujanti.  Ir tą patvirtina tarptautiniai reitingai. Štai naujausias  „Transparency International“ tyrimas. Jis rodo, kad Lietuvoje sparčiai didėja suvokimas apie korupciją ir jos daromą žalą.  Šiame  indekse Lietuva dar niekada nebuvo taip aukštai – 32 vietoje. Lietuva vertinama 61 balu iš 100 galimų, aukščiausias balas per visą istoriją. Pažymėtina, kad kuo didesnis balas, tuo valstybė yra laikoma skaidresne ir mažiau korumpuota. Esame priskiriami prie gan skaidrių valstybių, įsitvirtinome ES šalių sąrašo viduryje, esame 15 iš 28. Žinoma, stiebtis dar yra kur, bet tendencija – džiuginanti.

Reikėtų prisiminti, kad kiekviena Lietuvos Vyriausybė savo programoje deklaruodavo kovą su korupcija, tačiau rezultatai ne visuomet atitikdavo išsikeltus tikslus. Andriaus Kubiliaus vadovaujama Konservatorių – liberalų Vyriausybė turėjo visas galimybes timptelėti Lietuvą į viršų. Nesikuklino, garsiai trimitavo, kad kova su korupcija yra vienas iš prioritetinių darbų. Visgi, susumavus rezultatus, pasimatė liūdnokas vaizdas: 2008-2012 m., bandant pažaboti korupciją, nebuvo padaryta nieko apčiuopiamo. Kubilius net nesugebėjo iš šešėlio ištraukti žadėto milijardo litų.

Pažvelkime į Lietuvą Europos Sąjungos kontekste: 2009 m. pagal Korupcijos suvokimo Indeksą (KSI) Lietuva užėmė bene paskutinę vietą – 27 iš 28 valstybių, o 2014 m. buvo jau 20-oji. Remiantis tyrimais, korupciją Lietuvoje pavyko sumažinti 2012-2014 m., kai socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė ėmė taikyti ryžtingus ir efektyvius sprendimus.

Algirdo Butkevičiaus vyriausybė kovą su korupcijos apraiškomis tikslingai pradėjo nuo prevencijos bei didesnio viešumo, kuris būtinas  užtikrinant skaidrumą.Tolesnis žingsnis buvo efektyviausio sprendimo paieška ir jo įgyvendinimas. Vyriausybės sprendimu nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos teisėkūros pagrindų įstatymui, visi rengiami teisės aktų projektai pradėti skelbti viešai. Didelis dėmesys taip pat buvo skirtas viešųjų pirkimų proceso tobulinimui ir jo skaidrinimui. 2014 m. priėmus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimus, pradėtos taikyti interesų konflikto prevencijos priemonės, kurios padeda siekti, jog asmens sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugos būtų teikiamos nešališkai.

 Socialdemokrato vadovaujama Vyriausybė, siekdama užtikrinti ilgalaikę ir veiksmingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą, parengė ir pradėjo įgyvendinti Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programą, kurioje korupcija įvardinta kaip vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, todėl šiai problemai skiriamas išskirtinai didelis dėmesys.

Sąmoningai nebenoriu  kalbėti apie konservatorių korupcijos šešėlius, pavyzdžiui, apie verslininkės Austėjos Landsbergienės ir energetikų sandorius, Lazdijų, Radviliškio, Panevėžio merų atvejus, ES milijonų skyrimą Dainiaus Kreivio mamytės įmonei, valstybinio nekilnojamojo turto  pradanginimo istorijas susijusias su Andriaus Kubiliaus uošve ir pan.

Tačiau negalima pamiršti Kubiliaus vyriausybės „dosnumo“ užsienio verslo kompanijoms, kai tauta buvo raginama veržtis diržus, dešimtmečiui įklampinusio  Lietuvą į skolas. Suprantama, skolas privalu grąžinti. Ar reikia po to stebėtis, kad jauni žmonės nenorėdami gyventi su skolos kupra emigruoja, o jų tėvai negauna orių atlyginimų, ar pensijų?

2009-2012  m. skolinomės dešimtis milijardų litų iš užsienio komercinių bankų tris kartus brangiau nei skolinosi kaimynai latviai iš Tarptautinio valiutos fondo, viso labo tik už 3,2 procento metinių palūkanų. Nesunku paskaičiuoti, kad iki 2022 metų skolai padengti turėsime daugiau nei 1,5 milijardo eurų papildomų išlaidų nei galėjom turėti jei būtume pasielgę protingai kaip kaimynai latviai. Greičiausiai tokius Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Konservatorių – liberalų Vyriausybės sprendimus lėmė ne proto stygius.

Bene didžiausias korupcijos šešėlis krenta ant Kubiliaus vyriausybės sutarties su „Hoegh LNG Ltd“ dėl plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos – laivo nuomos. Iki 2024 metų į Bermudų salyne registruotą įmonę bus išpumpuota daugiau nei 520 milijonų eurų laivo nuomos mokesčio, tai 2,5 karto daugiau nei pats LNG laivas kainavo norvegų įmonei. Apmaudu, tačiau juos mokės kiekvienas energijos vartotojas. Tik pasibaigus drakoniškai nuomos sutarčiai galėsime laivą nusipirkti, tačiau privalėsime dar pakloti nemenką sumą. Kas gali paneigti, kad Kubilius žino kieno kišenėse nusėda Bermuduose atsidūrę pinigai.

Tarptautinė bendruomenė tokius sandorius su įmonėmis Panamoje, Bermuduose ir pan. griežtai smerkia, net aukšti valstybių pareigūnai dėl to netenka postų. Tačiau Kubiliaus konservatoriams galioja kiti korupcijos suvokimo standartai – savi, partiniai. Dalį šių Kubiliaus vyriausybės sandorių paženklintų korupcijos šešėliu jau narplioja teisėsaugos institucijos, kiti, tikiu, taip pat sulauks savo eilės.Ir kaip konservatoriams po tokių sandorių tautai pamokslauti apie kovą su korupcija?

Belieka tikėtis, kad mūsų kregždutės ne tik pačios nebeįsipainios į korupcijos skandalus, bet ir nejuodins, nepagrįstais pareiškimais, Lietuvos bei jos žmonių.

Žinoma, mūsų, socialdemokratų, munduro nepuošia dirbtinai išpūsti  purslai, tačiau reikia tikėtis, kad teisėsauga, niekieno nespaudžiama, atsakys į visus klausimus ir jei bus nustatyta pažeidimų, nubaus kaltuosius. Mes,  pasisakome už teisingumą, o kartu ir už skaidrumą, ypač kalbant apie korupcijos prevenciją. Dirbkime drauge, visi kartu, kad korupcija mažėtų ir toliau, kad nuosekliai artėtumėme Šiaurės šalių link.