2017/11/23 | A. Skardžius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją

Seimo narys Artūras Skardžius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl neobjektyvaus ir netinkamo Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo.  Jis taip pat prašo išaiškinti, ar Antikorupcijos komisijos išvadoje sukurtas naujas precedentas bus taikomos tik išimtinai vienam Seimo nariui – A. Skardžiui, ar ir visiems Seimo nariams. 

Seimo Antikorupcijos komisija atlikusi parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, esą Seimo narys A. Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams, konstatavo –  nebuvo rasta nei vieno fakto, leidžiančio A. Skardžių kaltinti korupcinėmis veiklomis. Tačiau Komisija kelią prielaidą, esą A. Skardžius galėjo supainioti interesus prieš penkerius metus teikdamas pasiūlymus  įstatymų projektams, kurie neva buvo kažkam naudingi. Nors ir čia  Komisija per visą pusę metų trukusį tyrimą nerado laiko įsitikinti,  kad tai nėra tiesa – nebuvo surengtas nei vienas posėdis, kurio metu būtų nagrinėti A. Skardžiaus  teikti pasiūlymai įstatymų projektams.

“Išvadas parengęs asmuo nepagrįstai interpretuoja faktus ir teisinį reguliavimą, tikslingai siekia sukurti įspūdį apie mano tariamą dalyvavimą įmonės veikiančios net ne Lietuvoje, kurioje mano žmona yra tik smulkioji akcininkė , veikloje ir tokiu būdu siekia įžvelgti interesų konfliktą”, – tvirtina Seimo narys.

Atsižvelgdamas į tai, kad Antikorupcijos komisijos suformuluotos išvados sukuria naują precedentą, A. Skardžius Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašo išaiškinti, ar tokios nuostatos bus taikomos visų Seimo narių sutuoktinių atžvilgiu (sutuoktinių veiklai iškeliant  besąlygiškai tapačius reikalavimus kaip Seimo nariui, t.y. draudimą Seimo nario sutuoktiniui užsiimti verslu ar bet kokia kita veikla, generuojančia pajamas), ar šios nuostatos bus taikomos tik išimtinai vieno Seimo nario – A. Skardžiaus – atveju.

“ Susipažinau su Seimo Antikorupcijos komisijos išvadų projektu ir esu įsitikinęs, kad šios išvados grįstos manipuliatyviais, klaidinančiais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais”, – teigia A. Skardžius.

Pavyzdžiui, A. Skardžių bandyta susieti su Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, su kuria jis niekada neturėjo jokių nei asmeninių, nei dalykinių santykių. 2009-2012 metais jis buvo ne šios, o visai kitos asociacijos – Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos – nariu ir prezidentu.

Kitas manipuliavimo pavyzdys – kryptingi bandymai A. Skardžių susieti su Baltarusija. Antikorupcijos komisijos išvadose teigiama, kad A. Skardžius yra Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusija pirmininkas, nuolat dalyvaujantis ekonomikos forumuose Baltarusijoje.

“Pakanka pažvelgti  į Seimo internetinę svetainę ir pamatysite, kad nesu joks ryšių su Baltarusija grupės  pirmininkas. Baltarusijos ekonomikos forumuose per 13 metų savo parlamentinės veiklos esu dalyvavęs viso labo du kartus ir tai tik praeitoje 2012-2016 metų Seimo kadencijoje. Tačiau vis tiek norima sukurti įspūdį apie mano tariamą glaudų ryšį su Baltarusija”, – sako A. Skardžius.

KREIPIMASIS

DĖL ANTIKORUPCIJOS KOMISIJOS IŠVADOS PROJEKTE XIIIP-1326

PATEIKTŲ TIKROVĖS NEATITINKANČIŲ TEIGINIŲ 

2017 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos (toliau – ir „Komisija“) „atlikto parlamentinio tyrimo dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams“ išvadų projektu, įregistruotu 2017-11-10 (toliau – ir „Išvados“), teigiu, kad šios išvados grįstos manipuliatyviais, klaidinančiais ir žinomai tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Žemiau pateikiu argumentus, kurie pagrindžia tokią mano poziciją.

Pirma, tiek konstatuojamoje dalyje, tiek ir pateikiant Išvadą ketvirtuoju klausimu (8.4. punktas) buvo išskirtas išimtinai vienas subjektas – „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija“ (žr. punktus 8.4.1.1., 8.4.1.2., 8.4.1.3., 8.4.2.). Tuo tarpu pažymiu, kad su „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija“ nepalaikiau ir nepalaikau jokių santykių – nei asmeninių, nei dalykinių. Niekada nebuvau „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ nariu.

Išvadas parengęs ir pasirašęs asmuo (Komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius) tiek konstatuojamoje dalyje, tiek pateikdamas pačią išvadą ketvirtuoju klausimu, akivaizdžiai manipuliuoja faktais ir sąmoningai sutapatina „Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociaciją“ (kurios prezidentu buvau 2009 – 2012 m.) su „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija“ dėl kurios pasiūlymų tik ir pasisakė STT. Taigi, Išvadas parengęs ir pasirašęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, kuria tariamą įspūdį apie mano dalyvavimą „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ veikloje bei neva tai buvusį sąsajumą su mano asmeniu ir tokiu būdu siekia tikrovės neatitinkančiais teiginiais grįsti Išvadą.

Šioje vietoje aiškiai pabrėžiu, jog „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ pasiūlymams jokia forma niekada neišreiškiau palaikymo.

Atskirai pasisakytina dėl Išvados 8.4.1.6. punkto (konstatuojamoji dalis prie ketvirtojo klausimo). Pažymiu, kad Išvadų rengėjas sąmoningai ignoravo faktą, kad Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vardu 2010-05-31 į būsimąjį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą pasiūlymus teikė išimtinai tik šios asociacijos direktorius Romualdas Patalavičius. Be to, Komisijos žiniai buvo perduotas ir pats dokumentas – 2010-05-31 Raštas, teiktas Romualdo Patalavičiaus. Taigi, tiek 2010-05-31 Rašto turinys, tiek ir 2010-05-31 Raštą teikęs asmuo buvo neabejotinai žinomas Išvadų rengėjui, tačiau rengėjas šį faktą ignoravo. Tokiu būdu Išvadas parengęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, tikslingai siekia sukurti tariamą įspūdį apie mano dalyvavimą teikiant pataisas būsimajam Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui. Kartu pridedu ir aptariamo 2010-05-31 Rašto kopiją (priedas Nr. 1).

Antra, konstatuojamoje dalyje prie septintojo klausimo (8.7.1. punktas) yra pateikti tokie tikrovės neatitinkantys teiginiai: „Komisija nustatė: <…> Valstybės saugumo departamento duomenimis, Baltarusijos įmonė „OOO „Inžiniringovanaja Kompanija Investenergostroj“ (toliau – „Investenergostroj“ ) yra pradėjusi kelis saulės baterijų modulių ir vėjų jėgainių statybos projektus Baltarusijoje (detalesnės informacijos negauta). Nepatvirtintais duomenimis, vienas iš šių projektų vystomas dabartiniam „Investenergostroj“ direktoriui, Baltarusijos piliečiui Dmitrijui Autko priklausančiame sklype Baltarusijos Respublikoje. 2015 m. birželį atviruose informacijos šaltiniuose buvo skelbta, kad „Investenergostroj“ 2,4 ha sklype Gardino rajone statys saulės baterijų modulius, bei paminėta, kad įmonė jau yra pastačiusi panašų saulės baterijų modulių parką Ščiutino rajone.“.

Pažymiu, kad tai yra niekaip nepatvirtinti duomenys, nenurodomas ir jokia forma nepateikiamas tokių tariamų duomenų šaltinis. Tuo pačiu matome, kad yra akivaizdžiai manipuliuojama valstybinės institucijos (VSD) vardu.

Be to, „Investenergostroj“ akcininkės S. Skardžiuvienės duomenimis, visas aukščiau cituotas tekstas yra tikrovės neatitinkanti informacija.

Taigi, Išvadas parengęs ir pasirašęs asmuo akivaizdžiai manipuliuoja duomenimis bei valstybinės institucijos (VSD) vardu, sąmoningai kuria neegzistuojančius faktus ir neegzistuojančias sąsajas.

Trečia, išvadų dalyje prie septintojo klausimo (8.7.2.6. punktas) yra pateikti tokie tikrovės neatitinkantys teiginiai: „A. Skardžius <…> yra Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininkas, nuolat dalyvaujantis ekonomikos forumuose Baltarusijoje“. Šioje vietoje pažymiu, kad aš, Artūras Skardžius, nesu Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininkas. Taigi, Išvadas parengęs asmuo sąmoningai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, nors žinojo kad aš nesu Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininkas. Taip pat pažymiu, kad Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumuose Baltarusijoje dalyvavau tik 2 (du) kartus ir tai, tik praeitoje 2012 – 2016 m. kadencijoje. Šie faktai Komisijoje buvo nagrinėti ir žinomi, tačiau sąmoningai iškraipyti.

Taigi, tokiu būdu Išvadas parengęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, tikslingai siekia sukurti įspūdį apie mano tariamai glaudų ryšį su Baltarusija.

Ketvirta, išvadų dalyje prie septintojo klausimo (8.7.2.6. punktas) yra pateikti tokie manipuliatyvūs teiginiai: „Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijos laikytinos Seimo nario A. Skardžiaus šeimos turtu, o šios įmonės veiklos sėkmė tiesiogiai lemia jo šeimos finansinę gerovę, <…>.“.

Išvadas parengęs asmuo, savaip interpretuodamas Civilinio kodekso ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatas, iš Seimo nario sutuoktinės teisėtos veiklos formuoja išvadas apie tariamą interesų konfliktą Seimo nario veikloje ar net tariamai neteisėtus Seimo nario veiksmus.

Išvadas parengęs asmuo, per santuokos institutą besąlygiškai sutapatina Seimo nario sutuoktinį su pačiu Seimo nariu ir tuo spekuliatyviai siekia sudaryti žinomai nepagrįstą įspūdį dėl tariamo interesų konflikto, nors akivaizdžiai žino, kad įmonės „Investenergostroj“ 20% akcijų savininkė yra S. Skardžiuvienė, o ne Seimo narys. Tuo tarpu Komisijos atlikto tyrimo metu buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad Seimo narys jokia forma nedalyvavo jo sutuoktinės turimų įmonės 20% akcijų valdyme.

Taigi, Išvadas parengęs asmuo žinomai nepagrįstai interpretuoja faktus bei teisinį reguliavimą, tikslingai siekia sukurti įspūdį apie Seimo nario Artūro Skardžiaus tariamą dalyvavimą įmonės, kurioje S. Skardžiuvienė yra smulkioji akcininkė, veikloje ir tokiu būdu siekia nepagrįstai įžvelgti interesų konfliktą.

Atsižvelgdamas į tai, kad Antikorupcijos komisijos suformuluotos išvados sukuria naują precedentą, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašau išaiškinti, ar tokios nuostatos bus taikomos visų Seimo narių sutuoktinių atžvilgiu (sutuoktinių veiklai iškeliant besąlygiškai tapačius reikalavimus kaip ir Seimo nariui, t.y. draudimą Seimo nario sutuoktiniui užsiimti verslu ar bet kokia kita veikla, generuojančia pajamas), ar šios nuostatos bus taikomos tik išimtinai vieno Seimo nario – A. Skardžiaus, atveju. 

Penkta, atskirai pasisakytina dėl LR Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarime Nr. XIII-509 nurodyto 8 klausimo: įvertinti antikorupciniu požiūriu Seimo nario Artūro Skardžiaus teiktus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 nuo šio įstatymo priėmimo (2011 m. gegužės 12 d.).“.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašau pripažinti, kad Antikorupcijos komisija neišnagrinėjo 8 (aštuntojo) klausimo ir dėl jo negali teikti išvados dėl šio klausimo.

 Tokį savo prašymą grindžiu žemiau išdėstytais argumentais:

1)   Komisija per visą jai Seimo skirtą darbo laiką nesurengė nei vieno posėdžio skirto svarstyti Seimo nario Artūro Skardžiaus teiktiems pasiūlymams dėl LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Nr. XI-1375). Nekvietė į posėdžius tuometinių Seimo ir Energetikos ministerijos pareigūnų ir kitų asmenų, dalyvavusių šių įstatymų priėmimo procedūrose Seime, nors ne vieną kartą dėl to kreipiausi į Komisiją ir net į Seimo Pirmininką. To taip pat prašė ir Komisijos nariai. Tokie Komisijos veiksmai (neveikimas) parodo, kad Komisija nesiekė objektyviai ir išsamiai išnagrinėti Seimo jai pavesto klausimo dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus teiktų pasiūlymų LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui (Nr. XI-1375).

2)   Pažymėtina, kad eidamas Seimo nario pareigas neregistravau ir neteikiau įstatymų projektų dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Nr. XI-1375) pakeitimo. Registravau tik pasiūlymus į įstatymų projektus keičiančius Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (Nr. XI-1375) kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas, ar kaip Seimo narys – savo iniciatyva (pridedamas 2017-11-07 Pareiškiamas, Priedas Nr. 2).

3)   Komisijos darbas šiuo klausimu apsiribojo tik jai pateikta LR specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pateikta nuomone ir LR energetikos ministerijos pateikta nuomone dėl STT nuomonės. Tuo tarpu vien tik vadovaujantis STT pateikta nuomone, tačiau pačiai Komisijai objektyviai ir išsamiai neišnagrinėjusi šio klausimo, Komisija negali Seimui teikti išvados šiuo klausimu.

4)   STT nepateikė Komisijai antikorupcinio vertinimo išvados. STT pateikė Komisijai tik savo nuomonę, motyvuodami tuo, kad vertino tik pasiūlymus, kurie dar nebuvo perkelti į teisės aktų projektus, tačiau LR korupcijos prevencijos įstatymas Nr. IX-904 (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) tokio teisės akto, kaip „nuomonė“, nenumato. Tuo tarpu vien tik STT pateikta „nuomonė“, be išsamaus klausimo nagrinėjimo bei ištyrimo Komisijoje, negali būti pagrindu Komisijai rengiant išvadą Seimui.

5)   Korupcijos prevencijos įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina baigtinį sąrašą įgaliojimų, suteiktų STT atžvilgiu. O konkrečiai Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnis STT suteikia teisę atlikti galiojančių teisės aktų ar jų projektų antikorupcinį vertinimą  ir parengti antikorupcinio vertinimo išvadą. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas (antikorupcinio vertinimo išvada) pateikiamas teisės aktą priėmusiai, jų priėmimą inicijavusiai valstybės ar savivaldybės institucijai arba teisės akto projekto rengėjui, kurie sprendžia, ar tikslinga juos tobulinti. Tuo tarpu STT savo pateiktoje „nuomonėje“ teigia, kad nustatė korupcijos rizikos veiksnius prieš penkerius metus Seimo narių teiktuose pasiūlymuose įstatymų projektams Nr. XIIP- 204 ir Nr. XIIP- 205 -  tai laikytina neteisėtu ir precedento neturinčiu atveju.  Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad LR Seimo narių pateikti pasiūlymai nėra teisės aktas ar teisės akto projektas ir negali savaime sukelti pasekmių. Seimo narių pateikti pasiūlymai yra toliau svarstomi komitetuose, o galutiniai sprendimai priimami Seimo plenariniame posėdyje. Taigi, tokie STT veiksmai – atlikus tik pasiūlymų teisės aktams vertinimą ir pateikus aptariamą „nuomonę“, o ne antikorupcinio vertinimo išvadą, yra laikytini kaip atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (arba kitaip – veikimas ultra vires), kas kartu yra pagrindas tokius STT veiksmus laikyti žinomai neteisėtais, o „nuomonę“ – niekine. Taigi konstatuotina, kad Antikorupcijos komisija rengdama savo išvadą 8 (aštuntuoju) klausimu rėmėsi tik STT ir Energetikos ministerijos nuomonėmis, kurios neatitinka tikrovės ir yra parengtos įgaliojimų neturinčių asmenų neteisėta iniciatyva.

6)   Tokio turinio STT pateikta „nuomonė“, kurioje teigiama, jog „Pasiūlymai galėjo sudaryti išskirtinės sąlygos mažųjų saulės šviesos elektrinių savininkams. Pasiūlymai galėjo sudaryti išskirtinės sąlygos kai kurioms grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita”, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ir žemiau išdėstytus argumentus, Komisijos turėjo būti atmesta kaip nepagrįsta.

7)   Iš STT pusės akivaizdžiai nebuvo išsamiai ir visapusiškai analizuojami bei vertinami reikšmingi duomenys ir faktinės aplinkybės, susijusios su pataisų šiam įstatymui pateikimu bei jų svarstymu Seime, o prie STT „nuomonės“ pridėtoje projektų analizėje pateikti vertinimai yra nepagrįsti, prieštaringi ir nederantys su teisine logika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo narių pasiūlymais įstatymo projektams Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205 buvo siekiama ne „sudaryti sąlygas kai kurioms grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita“, o pažeidžiant jau galiojančius teisės aktus ir prisiimant riziką dėl galimų ieškinių prieš valstybę dėl nuostolių atlyginimo, skubiai surasti kompromisinius sprendimus, kad suvaldyti situaciją saulės energetikos srityje į kurią 2010–2012 metais buvo įstūmusi Energetikos ministerija savo nusikalstamai neatsakingais veiksmais (Komisija to nevertino).

8)   STT, pateikdama „nuomonę“ dėl 2013-01-16 įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205, analizavo ne mano parengtus pasiūlymus, o Seimo nario R. Žemaitaičio parengtus pasiūlymus šiems projektams (Komisija to nevertino). Taigi, STT vertino ne mano, Artūro Skardžiaus, parengtus įstatymų projektus, tačiau be jokio teisinio pagrindo ir neteisėtai šių įstatymų projektų autorystę priskyrė man.

9)   Svarbu pažymėti, kad 2013-01-16 dokumento elektroniniai pėdsakai (metaduomenys) rodo, jog dokumentas (R. Žemaitaičio  pasiūlymai) sukurtas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos patarėjos Rūtos Petrauskienės kompiuteryje. Tačiau Komisija nuslėpė šį faktą.

10)    Balsuojant dėl šių sprendimų Seimo plenariniame posėdyje, tiek svarstymo, tiek priėmimo stadijoje, aš, Artūras Skardžius, balsavime nedalyvavau.

11)    Be to ir pati STT savo atsakyme patvirtino (pripažino), kad 2013-01-16 įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205  antikorupcinis vertinimas nebuvo atliekamas.

12)    Įvertinus išdėstytą, akivaizdžiai matome, kad iš STT atliktos projektų analizės yra pateikiamos aiškiai klaidingos išvados („nuomonė“), kas reiškia, kad ir pati projektų analizė yra atlikta klaidingai ir (arba) nekompetentingai. Jei nuomonė yra grindžiama neteisingais/klaidingais teiginiais, tai ir išvada (šiuo atveju STT „nuomonė“), negali būti laikoma objektyvia ir teisinga.

Pažymiu, kad Išvada (8.8.2.1. punktas) yra grindžiama tikrovės neatitinkančiais teiginiais: Atsižvelgiant į <…> Artūro Skardžiaus <…> šeimos dalyvavimą energetikos versle <…> Seimo narys turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje <…>“.

Tuo tarpu nei aš, nei mano šeimos nariai nedalyvauja jokiame energetikos versle Lietuvoje ir neturi interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje. Išvadų rengėjui šios aplinkybės buvo neabejotinai žinomos, tačiau Išvadų rengėjas šiuos faktus sąmoningai ignoravo. Pažymėtina, kad Baltarusija nėra Lietuvos teisinėje jurisdikcijoje.

Akivaizdu, kad atsakant į aštuntą klausimą aktuali tik Lietuvos jurisdikcija, tačiau, nežiūrint į tai, Išvadų rengėjas akivaizdžiai manipuliuoja aplinkybėmis apie Baltarusijoje veikiančią saulės elektrinę, kurioje mano sutuoktinė S. Skardžiuvienė yra smulkioji akcininkė, visą tai nepagrįstai susiejant su Seimo nario Artūro Skardžiaus teiktais pasiūlymais dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, taikomo tik Lietuvos teisinėje jurisdikcijoje. Taigi, Išvadas parengęs ir pasirašęs asmuo akivaizdžiai manipuliuoja duomenimis, sąmoningai kuria neegzistuojančius faktus ir neegzistuojančias sąsajas, tokiu būdu siekdamas suformuoti žinomai tikrovės neatitinkančiais išvadas.

Atsižvelgiantį į aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad Antikorupcijos komisija tinkamai neišnagrinėjo 8 (aštuntojo) klausimo ir dėl jo negali teikti išvados. Atitinkamai Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašau pripažinti šį faktą.  

Taip pat Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašau išaiškinti, ar yra teisiškai pagrįsti Antikorupcijos komisijos sukurti nauji precedentai, suformuluojant išvadą 8 (aštuntuoju) klausimu:

1)   Išaiškinti, ar yra teisiškai pagrįstas Antikorupcijos komisijos sukurtas precedentas, kad Seimo nario pateiktiems pasiūlymams Seime svarstomiems teisės aktams gali būti atliekamas antikorupcinis vertinimas, kurio nenumato jokie teisės aktai, tame tarpe ir pats Korupcijos prevencijos įstatymas (kartu įvertinant tai, jog Seimo narių pateikti pasiūlymai nėra teisės aktas ar teisės akto projektas ir negali savaime sukelti pasekmių).

2)   Išaiškinti, ar yra teisiškai pagrįstas Antikorupcijos komisijos sukurtas precedentas, kad tokio pobūdžio „antikorupcinio“ vertinimo rezultatas gali būti pateikiamas „nuomonės“ forma/išraiška  (kartu įvertinant tai, jog jokie teisės aktai, tame tarpe ir Korupcijos prevencijos įstatymas tokio teisės akto arba rezultato išraiškos, kaip „nuomonė“, nenumato, ką pripažino ir pati STT, motyvuodama „nuomonės“ pateikimo faktą).

3)   Išaiškinti, ar aukščiau nurodyti Antikorupcijos komisijos sukurti precedentai yra suderinami su LR Konstitucijos 59 ir 62 straipsniais bei LR Seimo statutu, kurie įtvirtina, kad Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų; Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas.

 

 

Plačiau
2017/11/07 | A. Skardžius: Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui Nr. XI-1375 teiktų pasiūlymų

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Nr. XI-1375) priimtas 2011-05-12. Eidamas Seimo nario pareigas neregistravau ir neteikiau įstatymų projektų dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Nr. XI-1375) pakeitimo. Registravau tik pasiūlymus į įstatymų projektus keičiančius Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (Nr. XI-1375) kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas, ar kaip Seimo narys – savo iniciatyva:

  1. 2017-04-19 (įst. proj. Nr. XIIP-4444) kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas įstatymo Nr. XI-1375 pakeitimo projektui Nr. XIIP-4444, registravau pasiūlymus, ginančius išskirtinai viešąjį interesą ir apsaugančius elektros vartotojus nuo papildamos mokestinės naštos:

a.    Leidimai naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar), Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį(-is), atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduodami tik konkurso būdu;

b.    Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodami ………  asmenims…….. 4) kurie prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir balansavimo kaštus įsipareigoja padengti savo lėšomis.

Šiems pasiūlymams LR Seimas pritarė.

2.  2013-07-01 (įst. proj. Nr. XIIP-773) pateiktas pasiūlymas išskirtinai ginantis viešąjį interesą ir apsaugantis elektros vartotojus nuo papildomos mokestinės naštos. Sumažinta iš VIAP remiama biokuro elektrinių galia nuo 355 MW iki 105 MW, sutaupyta 720 mln. EUR VIAP lėšų per 12 metų paramos laikotarpį. Šiems pasiūlymams LR Seimas pritarė. 

3.  2013-05-30 (įst. proj. Nr. XIIP-483) pateiktas pasiūlymas, siekiant išvengti pernelyg didelės naštos elektros vartotojams ir siekiant apginti viešąjį  interesą. Didieji saulės energetikos gamintojai  (0,1 – 6 MW) gavę leidimus plėtrai ne konkurso būdu iki įstatymo Nr. XI-1375 priėmimo 2011-05-12, negalės pasinaudoti tokio dydžio  skatinamuoju tarifu po 2013-07-01, koks jis buvo leidimo plėtrai išdavimo metu. Jiems bus taikomas VKEKK nustatytas tarifas, galiosiantis leidimo gamybai išdavimo dieną. Iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 priėmimo 2011-05-12, Energetikos ministerija buvo išdavusi tokių leidimų 42 MW galiai. Didieji gamintojai per 12 metų paramos laikotarpį iš VIAP lėšų būtų pareikalavę 220 mln. EUR. Šiems pasiūlymams LR Seimas pritarė.

4. 2013-01-16 (įst. proj. Nr. XIIP-204 ir XIIP-205)R. Žemaitaičio, A. Skardžiaus, K. Daukšio pasiūlymai. 2013-01-16 Seimo komitetams ypatingos skubos tvarka reikėjo priimti sprendimą, renkantis iš dviejų alternatyvų – arba leisti nežabotą saulės elektrinių plėtrą, sukeltą dėl buvusios vyriausybės Energetikos ministerijos nusikalstamai neatsakingai išduotų leidimų, – arba, ginant viešąjį interesą, ignoruoti konstitucinį principą, kad teisės norma negalioja atgal, svarstyti ir priimti Seimui pateiktus įstatymų projektus, tuo pačiu prisiimant visą atsakomybę dėl galimų ieškinių prieš valstybę. Šioje vietoje pažymiu, kad pataisas rengė, registravo ir jas pateikė Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kartu su kitais komiteto nariais, todėl man, Artūrui Skardžiui, negali būti priskirta minėtų pataisų autorystė. Po Remigijaus Žemaitaičio pataisomis su K. Daukšiu pasirašėme tik prieš pat komiteto posėdį, kuriame jos ir buvo svarstomos. Seimo narių pateikti pasiūlymai nėra įstatymas, ar įstatymo projektas ir negali savaime sukelti pasekmių. Ekonomikos komitetas buvo tik papildomas komitetas, galutinius sprendimus dėl įstatymo projektų tą pačią dieną (2013-01-16) priėmė pagrindinis komitetas, t. y. Aplinkos apsaugos komitetas. Būtent Aplinkos apsaugos komitetas po svarstymo ir parengė abejų įstatymo projektų Nr. XIIP- 204(2) ir Nr. XIIP- 205(2) naujas redakcijas. Reikėtų pastebėti, kad STT tuomet  (2013-01-16) naujai parengtiems projektams pastabų neturėjo. 

Apibendrinant visus mano teiktus pasiūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui Nr. XI-1375 galiu drąsiai konstatuoti, kad jų tarpe nėra nei vieno kurie „galėjo sudaryti sąlygas kai kurioms grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita“.  

Tenka apgailestauti, kad Komisija per visą pusės metų laikotarpį trukusį tyrimą nerado laiko, kad tuo įsitikintų – nebuvo surengtas nei vienas posėdis, kurio metu būtų nagrinėti mano teikti pasiūlymai.

Plačiau
2017/07/14 | Komentaras dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo

Kaip patarėjas jūrą dalijo

Seimas praėjusį antradienį pagaliau padėjo tašką tiek daug aistrų sukėlusioje Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo svarstymo epopėjoje. Seimo nariams užteko išminties ir valios nepasiduoti lobistų spaudimui ir elektros vartotojams neteks lenkti kupros prieš „investuotojus“. Dar prieš metus, siekdamas pasinaudoti besibaigiančia kadencija, tuometinis energetikos ministras R. Masiulis ypatingos skubos tvarka mėgino prastumti šį įstatymo projektą. Tačiau Seime sulaukė nemažai kritikos.

Kam pažadėta Baltijos jūra?

Daugiausia Seimo narių klausimų ir nepasitenkinimo sulaukė siūloma išimtis, kad be konkurso galima suteikti teisę  statyti vėjo elektrines Baltijos jūroje. Gudriai užmaskuota siūloma įstatymo nuostata „Leidimai išduodami konkurso būdu, išskyrus atvejus  kai susitarimai dėl šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis nustato kitą tvarką“ turėjo niekam neužkliūti. Tačiau užkliuvo.

Tuomet Linas Balsys piktinosi: „…čia ky­šo UAB „Lie­tu­vos ener­gi­ja” au­sys, tos pa­čios vals­ty­bi­nės kom­pa­ni­jos, ku­rios ma­chi­na­ci­jas šian­dien Sei­mui pri­sta­tė lai­ki­no­ji Sei­mo Ener­ge­ti­kos ty­ri­mo ko­mi­si­ja ir kon­sta­ta­vo di­džiu­les – šim­tus mi­li­jo­nų li­tų iš­švais­ty­tas lė­šas. Pa­na­šu, kad vėl no­ri­ma ši­tai kom­pa­ni­jai duo­ti už­si­dirb­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jų są­skai­ta“.

Įstatymo pristatymo metu Seimo narių klausimų prispaustas tuometinis Energetikos ministras Rokas Masiulis neišlaikė ir prisipažino: „Vie­na iš to­kių ša­lių yra Liuk­sem­bur­gas, su ku­ria mes jau pus­an­trų me­tų de­ra­mės ir ar­tė­ja­me prie su­tar­ties“.

Trojos arklys “investuotojams”

Visu grožiu sumanymo esmė atsiskleidė įstatymo 59 straipsnyje, kuriame teigiama: „Į tokius bendrus projektus su kitomis valstybėmis narėmis gali būti įtraukti ir privatūs asmenys“. Kai kurie Seimo nariai replikavo prašydami paskelbti tų privačių asmenų sąrašą, tačiau liko neišgirsti.

Veikimo braižas kažkur matytas… Ar tik ne Kaune įgyvendinant valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektą “Kauno kogeneracinė jėgainė”? Čia UAB „Lie­tu­vos ener­gi­ja” pasinaudodama savo statusu  tarsi Trojos arklys kaip savo partnerį atsitempė bendrovę „Fortum Heat Lietuva“. Spauda rašė jog ir šį projektą stumia tas pats Vyriausybėje patarėju dirbantis Tomas Garasimavičius.

Aplinkos apsaugos komitetas tuomet  nusprendė projektą atmesti, o Ekonomikos komitetas net nesuspėjo pradėti svarstyti – baigėsi Seimo kadencija.

Energetika – patarėjo rankose?

Tačiau vos tik prasidėjo naujo Seimo pavasario sesija, nepakeičiamasis Vyriausybės patarėjas Tomas Garasimavičius jau Ekonomikos komitete pristatinėjo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą Nr. XIIP-4444. Galimai  apeliuodamas į naujų Seimo narių patirties stoką, dėstė: „Nemažai esu prisidėjęs prie rengimo“, „Šio įstatymo tikslas yra inicijuoti tyrimus, atlikti tyrimus. Taip. Tik ty­rimus“. Tai sukėlė visų komiteto narių nuostabą, kodėl Vyriausybė negali be įstatymo atlikti tyrimo tik jai išskirtinės nuosavybės teise priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje.

Dar daugiau – su jo nuomone nesutinkančius Seimo narius patarėjas išvadino melagiais. Energetikos ministerijos vadovai, kurie Vyriausybės nutarimu įgalioti atstovauti Vyriausybę svarstant šį įstatymą Seime tik nuolankiai linkčiojo galvomis, kai savo nuomonę dėsto patarėjas T. Garasimavičius. Ar gali būti kitaip juk patarėjas T. Garasimavičius gina „savo projektą“?

Elektros vartotojų dovana “investuotojams”

Suprantama, dėl tokio savo elgesio patarėjas gavo pylos net nuo Premjero. Tačiau rankų nenuleido ir ėmė veikti subtiliau: vieni Seimo nariai buvo spaudžiami pasitelkus žiniasklaidos atstovus, kuriems galima daryti įtaką. Kitiems  asmeniškai nurodinėjo kokios pataisos jam tinka ir jas reikia priimti, o kokios ne. Iki paskutinės šio įstatymo priėmimo dienos buvo brukamos nuostatos, kad reikia be konkurso suteikti teisę privatiems asmenims statyti vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje, o jų prijungimo sausumoje ir balansavimo kaštus turėtų apmokėti visi elektros vartotojai.

Keisti ir nesuprantami buvo ir Energetikos ministerijos argumentai, kad  šimtai milijonų eurų iš elektros vartotojų kišenės yra skatinimo priemonė investuotojams. Perdavimo tinklų operatorius LITGRID tokias „skatimo priemones“ įvertino 165 mln. eurų, o Valstybinė kainų energetikos ir kontrolės komisija (VKEKK) preliminariai įvertino balansavimo kaštus, kurie per elektrinių parko eksploatacijos laiką gali siekti 200 mln. eurų. Susumavus šiuos šimtus milijonų eurų gaunasi visai nekukli „dovanėlė“ elektros vartotojams kuri įvardijama kaip „skatinimo priemonė“ investuotojams.

Ir kaip nesutikti su Lino  Balsio išsakyta kritika šiam projektui, ir kad „ čia ky­šo Lie­tu­vos ener­gi­jos au­sys”.  Tikrai labai pa­na­šu, kad vėl no­ri­ma ši­tai kom­pa­ni­jai duo­ti už­si­dirb­ti eletros vartotojų są­skai­ta.

Kam iš tiesų dirba patarėjas?

Paklausite kuo čia dėtas patarėjas Tomas Garasimavičius? Gal ir niekuo, jei ne jo veikimas išskirtinai privataus juridinio asmens UAB “Lie­tu­vos ener­gi­ja” interesams, pasinaudojant patarėjo padėtimi prieš kitus rinkos dalyvius kurie nėra bendrovės “Lie­tu­vos ener­gi­ja” draugai.

Pasirodo  Tomas Garasimavičius ne tik patarėjas, dirbantis valstybinėje tarnyboje – Vyriausybėje, bet ir įtakingas UAB „Lie­tu­vos ener­gi­ja” valdymo struktūroje asmuo. Jis yra “Lie­tu­vos ener­gi­jos” rizikų valdymo ir priežiūros komiteto narys bei turi daug kitų įtakingų ir svarbių pareigų. Štai jums ir atsakymas. Ir kaip metų metus tokios patarėjo Tomas Garasimavičius veiklos nepastebėjo ir nevertino Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK)? 

Seimo narys Artūras Skardžius

Plačiau