2016/07/13 | Diena Šilutės rajone

DSCF4485Liepos 9 d. šeštadienį, Seimo narys Artūras Skardžius praleido Šilutės rajone. Šilutės Vydūno gimnazija į gyvenimą išlydėjo 21-osios laidos abiturientus. Šioje gimnazijoje Seimo narys Artūras Skardžius – dažnas ir laukiamas svečias. Šalia gimnazijos kyla modernios sporto salės pastatas. Būtent šią Seimo kadenciją gimnazija sulaukė šių statybų, nes dešimtis metų tik svajojo turėti sporto salę.

Šiemet Vydūno gimnazija įteikė 97 atestatus, abiturientų skaičius – 113. Martynui Šapalui, kurio metinio pažangumo rezultatas – 10 balų, įteiktas atestatas su pagyrimu: vaikinas išgarsino Šilutės rajoną ir gimnaziją, per egzaminus gavęs keturis 100 balų įvertinimus. Toks jo  fizikos, matematikos, informacinių technologijų ir chemijos žinių įvertinimas, o anglų kabos – 98 balai, lietuvių kalbos – 91 balas. Tokio mokinio Vydūno gimnazija dar neturėjo. Iš viso gimnazijos jaunimas per egzaminus gavo 13 šimtukų. Puikūs rezultatai!

Seimo narys pasveikino gimnazijos mokytojus, abiturientus, jų tėvelius bei artimuosius, kurių susirinko pilnutėlė salė. Kreipdamasis į abiturientus, A. Skardžius kalbėjo, kad, užvėrus gimnazijos duris, lieka prisiminimai: „Jūs atversite savo gyvenimo knygos naują puslapį, jums teks priimti globalaus pasaulio iššūkius, daryti atsakingus, protingus ir išmintingus sprendimus, kurie lems ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos ateitį. Būkite ryžtingi, svajokite ir nebijokite suklysti. Sėkmės jūsų gyvenimo kelyje“. Po kalbos Seimo narys pranešė, kad atvežė gimnazijai dovaną – Lietuvos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus įrašu paženklintą M. K. Čiurlionio paveikslo reprodukciją. Ši dovana yra dėkingumo ženklas už puikius gimnazijos bendruomenės veiklos rezultatus. A. Skardžius padėkojo Vydūno gimnazijos mokytojams už jų darbą ir direktorei Marinai Stirbienei įteikė puokštę rožių.

Šioje šventėje dalyvavo ir Šilutės rajono socialdemokratų lyderis, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Kita šventė – Pašyšiuose, pavadinta „Susirinkime kartu“. Į šį Juknaičių seniūnijos kaimo suėjimą atvyko būrys socialdemokratų: be Seimo nario ir S. Šepučio, dalyvavo Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, bičiuliai Alfonsas Vanagas, Kostas Girčius.

Pašyšių bendruomenė turi aktyvią pirmininkę Astą Stonkuvienę, kuri pasirūpino, kad į šventę atvyktų ir kaimynų iš Juknaičių, Leitgirių, Usėnų. Komandos net varžėsi įvairiose rungtyse, pašoko, padainavo, pabendravo. Žodį tarė Seimo narys A. Skardžius: „Malonu su jumis gražiame Šyšos upės slėnyje švęsti kartu su bendruomenėmis. Šie metai – Bendruomenių metai. Pašyšių bendruomenė, kuri moka gerai dirbti, moka ir linksmai švęsti. Susirinkome po darbų, tikiuosi, kad nuo dainų, šokių ir muzikos šįvakar aidės Pašyšiai. Linkiu visiems geros vasaros, ūkininkams – gero derliaus, šiandien šventėje – puikios nuotaikos. Vasaros gėlių puokštę leiskite įteikti jūsų bendruomenės aktyviai vadovei poniai Astai Stonkuvienei, kaip dėkingumo ženklą už jos atsidavimą, didelį darną bendruomenės labui“.

Naujasis Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis  subūrė bendruomenes, gyventojus, tad seniūnijos šventė buvo ilga ir įspūdinga. Kai atidengus naują nuorodą „Katyčiai“, šventinė eisena sugužėjo į parką Katyčių centre, čia tapo ankšta. Švęsti su katytiškiais atvyko didelis būrys socialdemokratų: Seimo narys A. Skardžius, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai Alfredas Stasys Nausėda, Antanas Martinkus, Arūnas Pupšys, taip pat aktyvūs skyriaus nariai Alfonsas Vanagas, Kostas Girčius, buvęs Žemaičių Naumiesčio ilgametis seniūnas Jonas Budreckas.

Seimo narys su visais svečiais buvo pakviestas į sceną. Tarė sveikinimo žodį. Po to bendravo su Katyčių gyventojais, žiūrėjo koncertą.

Dienos nuotraukos: IMG_20160618_183213_resized_20160620_114741346 DSCF4479 DSCF4501 DSCF4534 DSCF4509

 

Plačiau
2016/07/11 | Dulkėtų „zebrų“ Lietuvoje liks mažiau

kkk Per dvejus metus daugiau kaip 600 km. duobėtų ir dulkėse paskendusių žvyrkelių Lietuvoje virs asfaltuotais keliais. Tam bus panaudojama  Europos Sąjungos parama bei Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos 115 km. kaimo žvyrkelių asfaltavimui per dvejus metus bus skirta 20,8 mln. eurų, ES paramos lėšos sudarys 14,3 mln. eurų.

Asfaltuojamos bus trumpos žvyrkelių atkarpos tarp jau asfaltuotų kelio ruožų.  2016–2017 metais bus išasfaltuota apie 476 km tokių atkarpų. Populiariai tokie keliai vadinami „zebrais“. Šiuo metu Lietuvoje tokių valstybinės reikšmės žvyrkelių yra 7225 kilometrų, o didžioji jų dalis (87 proc.) neatitinka net minimalių reikalavimų. Numatyti asfaltuoti kelių ruožai atrinkti atsižvelgiant į vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, maršruto užbaigtumą mažinant skirtingų dangų ilgį kelyje, kelio dangos pasiskirstymą rajone, taip pat atsižvelgta į tolimesnę kelio jungtį su bendra susisiekimo infrastruktūra. Svarbus yra ir kaimo vietovėje gyvenančių žmonių skaičius – siekiama išasfaltuoti žvyrkelius ten, kur gyvena iki tūkstančio gyventojų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl žvyrkelių ruožų asfaltavimo sudarė sutartis su viešųjų pirkimų konkursų laimėtojais.

Gegužės pabaigoje pasirašytos sutartys dėl žvyrkelių, esančių Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Šakių rajonuose (iš viso 22,887 km), Birštono ir Prienų rajonuose (iš viso 20,137 km), Alytaus rajone (iš viso 17,030 km) ir Vilkaviškio bei Kalvarijos rajonuose (iš viso 18,950 km) asfaltavimo.

Birželio pradžioje pasirašytos sutartys dėl žvyrkelių, esančių Klaipėdos ir Šilutės (iš viso 11,878 km), Utenos, Ignalinos, Zarasų (iš viso 19,317 km), Molėtų, Švenčionių, Ukmergės (iš viso 18,846 km) ir Širvintų, Vilniaus rajonuose (iš viso 17,543 km).

 Žvyrkelio atkarpoje Igliškėlis–Sasnava Marijampolės rajone būsimus darbus su projektuotojais apžvelgė Lietuvos Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Seimo narys Artūras Skardžius, kelių priežiūros specialistai.

Pakeliui garbingi svečiai apžiūrėjo rekonstruojamus „Via Baltica“ ruožus kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai.

Praėjusių metų rudenį darbai čia pradėti atkarpoje nuo 17,34 iki 23,40 kilometro, o šių metų gegužės mėnesį – ties Kazlų Rūda nuo kelio 35,40 iki 45,15 kilometro. Šios atkarpos virs moderniomis keturių juostų automagistralėmis su jungiamaisiais keliais, viadukais, triukšmą slopinančiomis sienelėmis.

Dienos nuotraukos: IMG_20160705_090639_1 IMG_20160705_105040 IMG_20160705_104526 IMG_20160705_103653 IMG_20160705_091413

Plačiau
2016/07/05 | Ką nutylėjo Valstybės kontrolė apie Landsbergių verslą?

Kodėl Valstybės kontrolė, atlikusi UAB „Lietuvos energija“ ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės bendrovės „Karalienės Mortos mokykla“ preliminarios sutarties auditą dėl naujos mokyklos statybos, viešai tepasakė, jog ši sutartis neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, kadangi negali vertinti sandorių, kurie būtų galėję įvykti ateityje?

 Kodėl buvo nutylėti esminiai audito dalykai?

Gal tai lėmė ta aplinkybė, jog savo valdymo laikais konservatoriai Valstybės kontrolę buvo pavertę praktiškai savo kišenine kontorėle?

Nepaisant to, auditoriai savo išvadose pažymėjo nemažai konservatorių lyderio žmonos bendrovės „Karalienės Mortos mokykla“ veikimo „Lietuvos energija“ pavaldžioje „NT valdos“ įmonėje lyg savame kieme aplinkybių.

„Pastebėjome, kad vystytas projektas (naujas „Karalienės Mortos mokykla“ pastatas už „NT valdos“ lėšas) nebuvo viešintas (…). Tokiu būdu nebuvo taikyti skaidrumo, atvirumo ir konkurencingumo principai. Nebuvo sudarytos sąlygos kitiems potencialiems nuomininkams pretenduoti išsinuomoti ketintas statyti  patalpas“.

Iš tikrųjų Valstybės kontrolės auditoriai taikliai pastebėjo ir įvertino A. Landsbergienei sudarytas išskirtines sąlygas už valstybės valdomos įmonės pinigus turėti naują mokyklą. Tik kažkodėl viešai apie tai neišdrįso prabilti.

Nors „NT valdos“ tvirtino, kad naujas pastatas jai priklausančiose valdose Gervėčių g. 4, Vilniuje galės būti naudojamas ir administracinėms reikmėms, sutartyje su bendrove „Karalienės Mortos mokykla“ aiškiai nurodyta, jog patalpos bus pritaikytos išimtinai švietimo įstaigos poreikiams.

Negana to, sutartyje buvo numatyta, kad visą statybos darbų eigą kontroliuos ne kas kitas, o tik  A. Landsbergienė. Sutartyje įrašyta, kad kiekvienas valstybei priklausančių „NT valdų“ projektavimo ir statybų dokumentas, net Techninis projektas turi būti įvertintas ir patvirtintas A. Landsbergienės parašu.

 Jei naujas „NT valdos“ pastatų kompleksas būsiąs administracinės paskirties, tai kodėl tuomet poniai Austėjai buvo suteikta tokia išskirtinė teisė kontroliuoti jo statybą?

Tuo tarpu pagal sutartį visą riziką, taip pat ir finansinę dėl šio projekto įgyvendinimo prisiima tik „NT valdos.“

Keista, kad ši aplinkybė neužkliuvo itin patyrusiems Valstybės kontrolės specialistams.

Auditoriai nebandė vertinti ir  investicinės rizikos, ar naujai įsteigta UAB „Karalienės Mortos mokykla“ iš esmės priklausoma nuo vieno asmens – A. Landsbergienės bus pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau neatmetė rizikos, kad „NT valdos“ veiklos kaštai gali atsidurti energijos vartotojų sąskaitose.

Dar labiau glumina faktas, jog skaidrumą deklaruojanti Vilniaus savivaldybė ir jos įmonės, prižiūrinčios sostinės kultūros vertybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad valstybinis žemės sklypas, kuriame ketinama pradėti statybas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teritorijoje.

A. Landsbergienės mokyklos labui sklypas Gervėčių g. 4 lengvu mostu buvo išbrauktas iš Vilniaus Senamiesčio nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonos. Ar tokiems žygdarbiams miesto savivaldybė dažnai ryžtasi?

„Kyla pagrįsta abejonė ir valstybės mastu svarstytina, ar tais atvejais, kai valstybinė žemė nuomojama ne aukciono būdu esantiems pastatams eksploatuoti, teisinga ir naudinga valstybei žemės nuomos sutartyje leisti statyti naujus pastatus“? – taikliai pastebėta Valstybės kontrolės išvadose. Bet apie tai viešai auditoriai taip pat neišdrįso kalbėti. Neišdrįso pasakyti ir kad 6 tūkst. vilniečių nesulaukia, kada jiems bus grąžinta turėta žemė.

Be to, Valstybės kontrolė pagrįstai suabejojo „NT valdos“ galimybe ir tikslingumu užsiimti nekilnojamojo turto, nesusijusio su energetikos įmonių veikla vystymu. Juk pastatų kompleksui, skirtam „Karalienės Mortos mokyklai“ ši „Lietuvos energijai“ pavaldi įmonė būtų skolinusis 7 mln. eurų, nes ne vienerius metus dirbo nuostolingai, pelno neuždirbo ir jokių dividendų valstybei nemokėjo, nors ir valdė 100 mln. eurų vertės nekilnojamąjį turtą. Tačiau nepaisant to, iki 2016 m. „Karalienės Mortos mokyklos“ statybų reikalams jau išleido beveik 300 tūkst. eurų savų lėšų. Tai irgi leidžia daryti išvadą, jog projektas Gervėčių gatvėje būtų vystomas išskirtinai tik A. Landsbergienės ir jos verslo labui.

Šį faktą patvirtina ir statybų sutartyje numatyta aplinkybė, kad mokyklos statyba būtų vykdoma pagal A. Landsbergienės suplanuotą jos privataus verslo plėtrą. Trys korpusai, skirti mokyklos reikmėms, būtų buvę statomi etapais – I-asis būtų baigtas statyti 2016 m., II-asis – 2017 m., o III-asis – tik 2021 m. Tai įrodo, kad A. Landsbergienės planai iš tikrųjų buvę pamatuoti, kaip patyrusios verslininkės. Juk ne iš karto ji būtų pajėgusi pritraukti tiek turtingų vilniečių vaikų, kurie būtų lankę jos mokyklą ir mokėję nemenkas sumas. Klausimas, kiek  tada būtų išaugę valstybės valdomai įmonei statybos kaštai?

Na, ir neįmanoma nepastebėti dar vieno iškalbingo fakto – kai tik viešumon iškilo A. Landsbergienės ir „NT valdos“ planai pastatyti jai mokyklą, pastarosios nežinia kokiais keliais ir tikslais Lietuvoje atsiradęs vadovas Olafas Martensas spruko iš darbo arba jam buvo liepta taip pasielgti. Sutartį dėl naujos mokyklos pastatų komplekso A. Landsbergienė tuoj pat nutraukė, net neprašydama už tai kompensacijos, nors „NT valdos“ ir buvo įsipareigoję atseikėti jai nemenką sumą už netesybas.

Jeigu viskas buvo taip skaidru ir teisėta, kaip bet kokia proga šaukė A. Landsbergienę palaikę konservatoriai, kam reikėjo atsisakyti naujos mokyklos ir lyg žiurkėms sprukti iš skęstančio laivo?

Tam neabejotinai turėjo įtakos artėjantys Seimo rinkimai, kuriuose garsiausias Lietuvos anūkas ir Landsbergių šeimos atstovas Gabrielius siekia parodyti, kokie tyri ir su korupcija nieko bendro neturintys konservatoriai.

O gal kuo greičiau atsisakyti planų iš valstybės kišenės pasistatyti naują mokyklą pareikalavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė? Juk priešingu atveju būtų privalėjusi  metiniame pranešime bent jau paminėti  apie neįtikėtinas verslininkės A. Landsbergienės ir už jos nugaros stovinčios Landsbergių šeimos galias šokdinti valstybines energetikos įmones.

Artūras Skardžius

 

Plačiau