2016/05/26 | Lietuvos ir Baltarusijos forumas

Seimo ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas  Artūras Skardžius vyksta į Lydą (Baltarusijos Respublika), kur gegužės 27 d. dalyvaus 12-ajame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, skirtame aktualiausių abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo klausimų aptarimui. Šių metų forume ypatingas dėmesys bus skiriamas žemės ūkio, turizmo ir transporto temoms.

Ekonomikos forume laukiama Baltarusijos ekonomikos ministro Vladimiro Zinovskio dalyvavimo, taip pat numatomas žemės ūkį bei transportą kuruojančių institucijų vadovų ir atstovų dalyvavimas. Forume kaip ir kasmet aktyviai dalyvaus Lietuvos ir Baltarusijos verslo bendruomenės atstovai.

Seimo narys A.Skardžius forume dalyvaus Lietuvos pramoninkų konfederacijos kvietimu.

Baltarusija yra viena iš dešimties didžiausių Lietuvos prekybos partnerių: bendra prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos 2015 m. pasiekė 1,937 mlrd. eurų, o tai yra 4 proc. visos Lietuvos prekybos apyvartos bei 17 proc. prekybos apyvartos tarp Lietuvos ir NVS šalių. Per pastaruosius 5 metus prekybos apyvarta tarp šalių išaugo21 proc., Lietuvos prekių eksportas į Baltarusiją išaugo 28,5 proc., o tuo tarpu Baltarusijos eksportas į Lietuvą išaugo dukart. Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusija verslo taryba, įkurta 2012 m., skiria didelį dėmesį dvišalių santykių skatinimui ir plėtojimui

Plačiau
2016/05/19 | A. Skardžius. Ar Lietuva jau užsitikrino energetinį saugumą?

2016 -05-19 pasaulio lietuviu konferencija photo Pranešimas skaitytas Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje 2016m. gegužės 19d., Seime.

Lietuvos energetinio saugumo prioritetai iš esmės nesiskiria nuo daugelio kitų Vakarų Europos valstybių. Energetinis saugumas – tai galimybės apsirūpinti energijos ištekliais užtikrinimas ir sklandus įmonių ir įrenginių, skirtų gamybai ir vartojimui, funkcionavimas.

Galimybės apsirūpinti energijos ištekliais suprantamos ne tik kaip fiziniai gebėjimai įsigyti pageidaujamo tipo energetinių išteklių, bet ir galimybė mokėti už juos priimtiną kainą – tokią, kuri nekenktų ūkio subjektų funkcionavimui, atitiktų gyventojų finansines galimybes ir nestabdytų valstybės ekonomikos plėtros.

Galima išskirti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtaką šalies energetiniam saugumui ir turėsiančius ateityje:

-         didžiausią teigiamą įtaką šalies energetiniam saugumui turi SGD terminalas, pradėjęs veiklą 2014 m. pabaigoje;

-         2015 metų pabaigoje pradėjusios eksploataciją elektros jungtys su Švedija („Nord Balt“) bei Lenkija („LitPol Link“ pirmasis etapas);

-         nuo 2020 m. pradėsianti veikti dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL);

-         2025 m. planuojamas Lietuvos elektros energetikos sistemos pervedimas į sinchroninį darbo režimą su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema;

-         verta pastebėti, kad tais pačiais 2025 m. taip pat atsiranda ir antroji jungtis su Lenkija LitPol Link 2 (LitPol Link antrasis etapas), kuri sietina su sinchroniniu susijungimu su KET. Todėl tai turi taip pat įtakos energetiniam saugumui dėl padidėjusių pralaidumų tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Po SGD terminalo (2014 m.) ir elektros jungčių su Švedija ir Lenkija pirmojo etapo (2015 m.) eksploatacijos pradžios Lietuva užsitikrino pakankamą minimalų energetinio saugumo lygį. Energetinio saugumo koeficientas pakilo iki 64 %, kai tuo tarpu 2013 buvo vos 53%   

Gamtinės dujos Lietuvą gali pasiekti vamzdynų sistema (svarbiausias dujotiekis yra Minskas – Vilnius – Kaliningradas, kurį „Gazprom“ kontroliuoja Rusijos ir Baltarusijos teritorijose) ir per SGD terminalą Klaipėdoje. SGD terminalas užtikrina prieigą prie globalios gamtinių dujų rinkos (SGD tiekėjas – „Statoil“) – 10 metų sutartis. (350mln. m3/metus).  Galima teigti, kad gamtinių dujų sektoriuje Lietuva yra atspari „Gazprom“ gamtinių dujų nutraukimui, nes SGD terminalas gali pilnai patenkinti metinį Lietuvos gamtinių dujų poreikį.

Trumpalaikis dujų tiekimo sutrikdymas didesnės žalos Lietuvos energetikai ir ekonomikai nesukeltų – būtų panaudojami vietiniai (įmonių) rezervai, dujos importuojamos per SGD terminalą ir iš Latvijos požeminės dujų saugyklos arba keičiamos kitais kuro šaltiniais. Ilgesnio ar didelio laikotarpio gamtinių dujų tiekimo sutrikimų tikimybė yra itin maža, nes gamtinių dujų importas galimas per SGD terminalą.

SGD terminalas turi reikšmingą įtaką Lietuvos energetiniam saugumui, kadangi terminalas diversifikuoja gamtinių dujų tiekimą ir garantuoja dujų, kaip kuro, rezervavimą tiek šilumos, tiek ir elektros gamyboje. SGD terminalas panaikino grėsmę dėl Lietuvos visiškos priklausomybės nuo iš Rusijos tiekiamų gamtinių dujų. Atsižvelgiant į minėtus veiksnius, SGD terminalo išlaikymo poreikis yra būtinas, norint palaikyti energetinio saugumo lygį ir užtikrinti jį ateityje. Reikėtų ieškoti papildomų galimybių SGD terminalui, siekiant kuo labiau jį išnaudoti, pavyzdžiui gamtinių dujų eksportui ar tranzitui – tačiau tai priklausys nuo dujų kainos.

Pastebima didelė perinvestavimo į gamtinių dujų ūkio perdavimo sistemą tikimybė, nes gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje sparčiai mažėja: 2011 m. importuota 3407,5 tūkst. m³ gamtinių dujų, 2015 – 2390 tūkst. m³,  2016 – 2075 tūkst. m³,   [buitiniai vart. – 155 tūkst. m³,   , įmonės ir energetikos sekt.- 650 tūkst. m³,    AB ACHEMA - 1270 tūkst. m³,   ].2017 – 1700 tūkst. m³,   ir, tikėtina, mažės toliau, nes tęsiasi daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos procesas, didmiesčiuose gamtines dujas šilumai gaminti keičia biokuras ir planuojamos statyti atliekas deginančios jėgainės Vilniuje ir Kaune. Todėl siekiant išlaikyti esamą gamtinių dujų tiekimo perdavimo infrastruktūrą reikėtų vystyti gamtinių dujų jungtis su Lenkija ir Latvija, taip išnaudojant ją tranzitui arba perpardavimui ir apsaugant galutinį vartotoją nuo papildomos mokesčių naštos.

 2020 m. metais dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto įgyvendinimas pakeltų Lietuvos energetinį saugumą visų pirma dėl gamtinių dujų tiekimo šaltinių ir maršrutų diversifikacijos bei integruotų izoliuotas Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką taip sukuriant pagrindą konkurencingai regioninei dujų rinkai. Lenkijos–Lietuvos dujų jungtis taip pat galėtų padėti SGD terminalo panaudojimui ir prieinamumo palaikymui, taip užtikrinant gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą. Todėl, kaip papildomas efektas energetiniam saugumui būtų šio dujotiekio galimybė panaudoti ne tik dujų importui iš kitų šalių, tačiau ir dujų eksportui į kitas šalis iš SGD terminalo esant konkurencingoms dujų kainoms rinkoje.

Naftos sektoriuje beveik visa Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos naudojama žaliava yra importuojama iš Rusijos. „Orlen Lietuva“ priklausomybė nuo rusiškos naftos nekelia grėsmės energetiniam saugumui, nes svarbiausi naftos produktai, pavyzdžiui, benzinas ar dyzelinas gali būti importuojami kitais maršrutais ir iš daugelio tiekėjų. Nepaisant to, gamyklos pavertimas nekonkurencinga, jei būtų nutrauktas naftos tiekimas ar dirbtinai didinama jos kaina, persiduotų kitam Lietuvos saugumo sektoriui – ekonomikai.

Elektros energetikos srityje Lietuva priklauso nuo BRELL elektros energijos sistemos tinklo, kuris jungia Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva. Kadangi Baltijos šalių elektros energetikos sistemos dažnį centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje, todėl energetinės integracijos į Europą kontekste Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol yra izoliuota energetinė sala.

2015 metų pabaigoje pradėjusios veikti elektros jungtys su Švedija ir Lenkija energetinį saugumą veikia teigiamai dėl elektros importo ir rinkų diversifikacijos, todėl šių plėtros projektų atsiradimas bei jungties su Lenkija plėtojimas ateityje (LitPol Link antrasis etapas) duotų teigiamą efektą Lietuvos energetiniam saugumui bei ekonominę naudą. Šių jungčių paleidimas į eksploataciją taip pat atveria galimybes elektrą pirkti konkurencingoje rinkoje ir ją importuoti į šalį už priimtinas kainas, kas yra viena iš energetinio saugumo dedamųjų. Įgyvendinus šiuos elektros energetikos projektus išnyks grėsmė dėl didelės elektros importo dalies iš Rytų šalių.

 2025 m. Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais energetinio saugumo požiūriu yra vienas iš prioritetinių projektų, kuris panaikina galimas geopolitines grėsmes iš Rytų šalių, taip užkirsdamas kelią galimam visiškam Baltijos šalių elektros tinklo „užgesinimui“. Esant sinchroniniam darbo režimui su KET minėtos geopolitinės grėsmės būtų neutralizuotos ir tai ženkliai pakeltų Lietuvos energetinį saugumą. Esant įtemptai geopolitinei  situacijai regione tapus Europos elektros sistemos dalimi Lietuva galutinai išspręstų problemas dėl geopolitinių grėsmių, kylančių elektros energetikos sistemai iš Rytų šalių, o tai užtikrintų šalies elektros sistemos energetinį saugumą bei patikimumą.

 Po 2025 m. viena iš galimų alternatyvų palaikyti Lietuvos energetinį saugumą yra Visagino AE. Kadangi iki šių metų įvairių energetikos plėtros infrastruktūrinių projektų (SGD terminalas, elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL, sinchronizacija su KET, AEI plėtra ir pan.) dėka Lietuvos energetinis saugumas jau bus pasiekęs gana aukštą lygį, todėl VAE įtaka nebėra tokia ženkli, kokia galėjo būti pastačius branduolinę elektrinę žymiai anksčiau.

Visagino AE poveikis energetiniam saugumui yra įtakojamas kelių veiksnių. Iš vienos pusės teigiamas efektas energetiniam saugumui šiuo projektu pasiekiamas dėl didesnės kuro rūšių elektros gamyboje diversifikacijos bei padidėjusio sistemos atsparumo elektros importo trikdžiams ir kainų pokyčiams. Iš kitos pusės, didelės VAE projekto pradinės investicijos, neapibrėžtas visuomenės požiūris į branduolinę energetiką, neužbaigtos derybos su kaimyninėmis šalimis daro neigiamą įtaką .

Po 2025 m. šalies energetinio saugumo koeficientas tikėtina sieks 80%

Tačiau norint išlaikyti tinkamą energetinio saugumo lygį ir ateityje, reikėtų ir toliau plėtoti šalies energetikos sektorių renkantis vieną iš alternatyvų, tarp kurių galėtų būti branduolinės energetikos plėtra, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, siekimas palaikyti generuojančias galias šalyje.

Plačiau
2016/05/17 | Seimo nario penktadienis Šilutėje

DSCF3227 2016 metų gegužės 13 d. Seimo narys Artūras Skardžius lankėsi Šilutėje: priėmė ir konsultavo gyventojus, iš anksto pageidavusius susitikti. Šilutės „Žalgirio“ kolektyvinio sodo atstovai vėl teiravosi, ką daryti, kai žemė permirkusi, matyt, dėl statybų suniokoti melioracijos įrenginiai. Seimo narys A. Skardžius, šįkart kartu su žemės ūkio viceministru Albinu Ežerskiu išklausė gyventojus, po to pokalbyje dalyvavo ir Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus už melioraciją atsakinga specialistė. Sodų savininkai nusiteikę prisidėti prie darbų, turi šiek tiek lėšų, sutarta susitikti Kaimo reikalų skyriuje, suderinti turimus dokumentus, žemėlapius ir bandyti nustatyti, kur yra rinktuvai, kur gali slypėti vandens nepratekėjimo vieta. Po to galima kasti, valyti. Seimo narys A. Skardžius pažadėjo domėtis, kuo baigsis toks bendras darbas.

Tądien  A. Skardzius kartu su Savivaldybės atstovais apsilankė privačiame Vaikų užimtumo centre „Diena kitaip“ . Šio centro direktorė Irena Domarkienė pageidavo susitikti su Seimo nariu A. Skardžiumi, Savivaldybės administracijos direktoriumi Sigitu Šepučiu, rajono Tarybos nariu Algiu Bekeriu, nes turi norą įsteigti Dienos centrą vaikams iš socialinės rizikos šeimų, galbūt ir kurčnebylių šeimų sveikiems vaikams, kuriems reikėtų padėti paruošti pamokas. Norinčių jau yra. Šilutė turi 1 tokį centrą su galbūt 25 vaikais, tačiau to mažai. Šilutės rajonas minimas tarp menkiausią tokių centrų skaičių turinčių savivaldybių. Šimtui socialinės rizikos šeimų vaikų Lietuvoje vidutiniškai tenka 34 centrus lankantys vaikai, kai kuriose savivaldybėse – net 70. Šilutės rajonas minimas kaip blogiausiai pasirūpinęs tokiais vaikais. Verslininkė akcentavo, kad tą vieną centrą Šilutėje, kuris priklauso Šilutės socialinių paslaugų centrui, išlaiko valstybė, savivaldybė, gaunama lėšų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Yra ir etatų. O štai dabar turimą Vaikų užimtumo centrą verslininkė įsteigė ir viską jame parūpino pati, jokios paramos nėra gavusi. Tad jeigu kurtų Vaiko dienos centrą, pageidautų, kad prisidėtų Savivaldybė, valstybė, ministerija. Sutarta, kad tokius sprendimus gali priimti Šilutės rajono savivaldybės taryba, kuri yra dėmesinga socialinėms reikmės, galbūt ir šiuo atveju palaikys verslininkę.

Pavakare Seimo narys dalyvavo jau 10 kartą surengtoje „Pamario ožkų“ humoro šventėje, kuri tradiciškai skirta Spaudos dienai, tačiau šis renginys skirtas kartą per metus suvienyti ir priversti nusišypsoti rašančiuosius žiniasklaidos bei daug kalbančiuosius politikos, verslo žmones. Tai daug juoko dovanojantis pavakarojimas prie vaišių stalo su muzika, draugais ir priešais, kurie tą pavakare irgi nusišypso. A. Skardžius su Šilutės socialdemokratais pasveikino Pamario ožkų“ nominacijų kūrėją, scenarijaus autorių ir visų išdaigų sumanytoją, vietos televizijos laidų vedėją ir kūrėją, poetą ir dainų autorių Marijų Budraitį. Juk „Pamario ožkos“ – jau dešimtosios, tad jubiliejinės. Socialdemokratiškai paženklintas simbolinis suvenyrinis mikrofonas – tai viena dovanos dalis. Kita – iš žvejų tinklo, suverto ant raudono kaspino, Marijui teko „ožkų“ ganytojo skraistė, papuošta dešimčia džiovintų žuvų (tačiau ne ožkų, nors net Pamario krašte ne visi žino, kad ožka – tai žuvis), po dešimtį žvejybos priemonių, barškanti nuo gausybės prikabintų kriauklių. Tikėtina, kad tinklo skraistė padės Marijui ir ateity sėkmingai žvejoti ožkas, o mikrofonas… Pamario krašte juokaujama, kas Šilutė – be Marijaus, kas Marijus – be mikrofono… Juk nebūtų nei „Pamario ožkų“, nei taip pavadinto ilgo vakaro, kuriame juokas gydo, išgarina pyktį ir leidžia atitrūkti nuo kasdienių darbų.

Šilutės krašto verslininkai „Pamario ožkų“ balių ir šįkart praturtino rūkytais šamais ( po vieną dovanų gavo renginio organizatoriai M. Budraitis, „Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas, „Šilutės naujienų“ laikraščio redaktorė Skirmantė Galvydė ir UAB „Šarūno reklama“ savininkas Šarūnas Stancikas, o visiems, gausiai susirinkusiems, teko 10 kg. rūkytas šamas. Buvo dainų, muzikos, juoko.

Penktadienio akimirkos: DSCF3230 DSCF3231 DSCF3233 DSCF3239

Plačiau